Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Egidijos Tamošiūnienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Berkanas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Berkanas“ ieškinį atsakovui Ž. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Berkanas“ atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gribžiniai", pareiškė ieškinį atsakovui Ž. B.. Prašė priteisti iš atsakovo 64 151,66 Eur žalos (nuostolių) atlyginimo.Ieškovė nurodė, kad 2016-10-21 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Berkanas“ iškelta bankroto byla. Nuo 2004-02-11 atsakovas Ž. B. yra vienintelis BUAB „Berkanas" akcininkas, nuo 2004-02-11 iki bankroto administratorės paskyrimo jis buvo bendrovės vadovas.Ieškovė paaiškino, kad atsakovas nuo 2009 m. Juridinių asmenų registrui neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų, iki ieškinio pareiškimo nėra perdavęs bankroto administratorei bankrutavusios bendrovės turto bei dokumentų. Bankroto administratorė iš UAB „Berkanas" kreditorių pareikštų finansinių reikalavimų nustatė, jog bendrovė įsipareigojimų kreditoriams nebevykdė nuo 2008 metų, vėlesniais laikotarpiais skolos tik didėjo, t. y. bendrovė buvo faktiškai nemoki nuo 2008 – 2009 metų, tačiau jos vadovas ir akcininkas nesiėmė jokių priemonių, kad mokumas būtų atkurtas, ir neinicijavo bankroto bylos iškėlimo. Bankrutavusi bendrovė neturi jokio turto teismo ir administravimo lėšoms padengti. Vilniaus apygardos teismas 2017-01-12 nutartimi taikė supaprastintą bankroto procedūrą bei patvirtino bankrutuojančios bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą bendrai 103 361,64 Eur sumai. Kadangi Ž. B. yra laidavęs už UAB „AFIN BALTICA" (dabar - UAB "IVECO CAPITAL BALTIC") finansinio reikalavimo įvykdymą, šio kreditoriaus 42 349,68 Eur finansinio reikalavimo neįskaičiavusi į bankrutuojančios bendrovės žalą, bankroto administratorė nurodė, jog bankrutuojančios įmonės žalą sudaro 61 011,66 Eur bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma. Nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas 2017-02-07 nutartimi patvirtino 3 140 Eur dydžio administravimo išlaidų sąmatą, todėl bendra iš atsakovo priteistina bankrutavusios bendrovės žala yra 64 151,66 Eur (61 011,66 + 3 140).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovė – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė, atstovaujama bankroto administratorės, pareiškė teisme ieškinį dėl žalos (nuostolių) atlyginimo bendrovės akcininkui ir buvusiam vadovui. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį teismas priėmė sprendimą už akių, kuriame, atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, konstatavo, kad jų nepakanka nustatyti nei kokio dydžio žalą ieškovei atlyginti turi pareigą atsakovas, nei kokio dydžio administravimo išlaidas realiai patyrė ieškovė. Nusprendęs, kad ieškovė nepagrindė pareikštų reikalavimų, teismas ieškinį atmetė. CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai [...] šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta šio Kodekso nustatyta tvarka. Nagrinėjamoje byloje nekvestionuojamos aplinkybės, kad atsakovui ieškinys bei teismo pranešimai įteikti tinkamai, kad jis nustatytu terminu be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir kad ieškovė ieškinyje buvo įrašiusi prašymą, priimti sprendimą už akių. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą svarstyti dėl sprendimo už akių priėmimo.CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. CPK 285 straipsnio 3 dalies 4 nustatyta, kad teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, užtikrindamas vienodos teismų praktikos formavimą (CPK 4 str.), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, yra išaiškinęs, jog CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos „priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą“ negalima aiškinti kaip [...] įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti (žiūr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018 ir joje pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus). Teismo sprendimo už akių priėmimas yra tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, kuri turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, atlikdamas formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, nustatė atsakovo neteisėtus veiksmus – neįvykdymą pareigos inicijuoti UAB „Berkanas“ bankroto bylą nuo to momento, kai jam tapo žinoma sunki bendrovės finansinė padėtis ir jos nemokumas, tačiau sprendė, jog iš pateiktų įrodymų negalima nustatyti, nei kada atsakovui kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, nei kiek išaugo ieškovės skolos kreditoriams per laiką nuo atsakovui kilusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo iki bankroto bylos iškėlimo teisme. Priėjęs tokios išvados apygardos teismas nusprendė prašomos žalos nepriteisti – ieškinį atmetė. Minėta (nutarties 13 p.), kad sprendimas už akių gali būti priimamas tik tuomet, kai atlikęs formalų pateiktų įrodymų vertinimą, teismas įsitikina, kad jų pakanka priimti teisingą sprendimą – ieškinį tenkinti arba atmesti. Skundžiamu sprendimu už akių pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė ne todėl, kad iš pateiktų įrodymų nustatė, jog atsakovo neteisėtais veiksmais žalos nepadaryta, ar kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos, bet todėl, jog šių būtinų civilinės atsakomybės elementų iš pateiktų įrodymų, atlikus formalų jų vertinimą, negalima nustatyti. Esant tokiems prieštaringiems ir neišsamiems duomenims teismas neprivalėjo priimti spendimo už akių, o turėjo nagrinėti bylą įprastine tvarka. Bylos nagrinėjimas įprastine tvarka reikštų bylos aplinkybių tyrimą iš esmės, o ne formaliai, apimties požiūriu tai reiškia, kad gali būti reikalaujama įrodymų, kurie pašalintų byloje esančių įrodymų fragmentiškumą, prieštaringumą, netikslumus ar kitokius jų esminius trūkumus arba bylos aplinkybių neaiškumą, trukdančius teismui apsispręsti ir išnagrinėti bylą iš esmės. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008). Civilinio proceso įstatymas imperatyviai nereikalauja išspręsti bylos iš esmės pagal ieškovo pateiktus įrodymus tuo atveju, kai tinkamai informuotas atsakovas nepateikia atsiliepimo į ieškinį. Priešingai, CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad esant tokiai procesinei situacijai teismas nenagrinėja bylos iš esmės, jei mano, kad nenustatytos esminės bylos aplinkybės. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, prieš tai nepašalinęs byloje esančių įrodymų trūkumų, jų fragmentiškumo, negalėjo tinkamai atskleisti visų bylos aplinkybių ir pasiekti pagrindinio civilinio proceso tikslo – teisingo bylos išnagrinėjimo. Dėl šio procesinės teisės normų pažeidimo byla galėjo būti išspręsta neteisingai ir tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą (CPK 329 str. 1 d.). Kadangi aptariamas sprendimas priimtas atlikus tik formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, bylos esmė liko neatskleista, apeliacinės instancijos teisme pagal byloje pateiktus įrodymus jos išnagrinėti iš esmės negalima, todėl panaikinus apskųstą teismo sprendimą byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).Pareikštame ieškinyje ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 3 140 Eur administravimo išlaidų, kurios bankroto byloje patvirtintos Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartimi. Šį reikalavimą pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė, nurodęs, jog ĮBĮ nenustato garantijų, kad administratorius visais atvejais realiai gaus visą jam nustatytą atlyginimą arba įmonė/kreditoriai kompensuos visa apimtimi jo patirtas administravimo išlaidas, o ieškovė kreipdamasi į teismą, jokių duomenų apie realiai jos patirtas administravimo išlaidas nepatiekė, t.y. nepagrindė ir šios reikalavimo dalies.Apeliantė su tokiu teismo vertinimu nesutinka. Skunde nurodo, kad atsakovo, kaip bendrovės vadovo, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas sąlygojo situaciją, kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratoriui jam priklausančio atlyginimo, o teismas, tvirtindamas administravimo išlaidų sąmatą, įvertino bankroto procedūroms atlikti reikalingų lėšų dydį, todėl administravimo išlaidų suma laikytina įrodyta įsiteisėjusiu procesiniu dokumentu ir jos dydžio papildomai įrodinėti nereikia.ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad [...] prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti [...] administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame apygardos teismo už akių priimtame sprendime, tokia įstatymo redakcija negarantuoja, kad administratoriui visais atvejai bus sumokėtas teismo patvirtintas atlyginimas ir kompensuotos patirtos administravimo išlaidos. Ši norma tik numato teisę riziką prisiėmusiam bankroto administratoriui kreiptis į teismą prašant priteisti administravimo išlaidas iš asmenų, dėl kurių neteisėtų veiksmų jos susidarė. Sprendžiant tokį bankroto administratoriaus reikalavimą, kaip ir reikalavimą dėl žalos atlyginimo, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, tarpe jų ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei susidariusių administravimo išlaidų. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo šio reikalavimo atmesti tik dėl nepakankamo pagrįstumo, o privalėjo jį išsamiai išnagrinėti kartu su reikalavimu priteisti bankrutavusiai bendrovei padarytą žalą. Nagrinėdamas bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas turi spręsti ieškovės ieškinio reikalavimą dėl visos prašomos priteisti 64 151,66 Eur žalos (nuostolių) atlyginimo sumos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą už akių panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.