Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankroto administratorės S. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-11883-907/2016 pagal ieškovės bankroto administratorės S. G. ieškinį atsakovui A. P. (A. P.) dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės bankroto administratorės S. G. ieškinį atsakovui A. P. dėl žalos atlyginimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės bankroto administratorės S. G. ieškinį atsakovui A. P. dėl žalos atlyginimo ir jį su priedais grąžino ieškovei. Teismas nustatė, kad ieškiniu keliamas reikalavimas nėra susijęs su žala, padaryta asmens turtui, todėl konstatavo, kad šis ieškinys turi būti teikiamas pagal bendrąsias teritorinio teismingumo taisykles, t. y. pagal atsakovo gyvenamąją vietą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė bankroto administratorė S. G. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį ir ieškinį priimti. Nurodo, kad ieškiniu keliamas reikalavimas atlyginti žalą – negautas pajamas, kurių ieškovė negavo dėl to, kad įmonės vadovas įmonei tapus nemokia nedelsiant nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, todėl ieškinys pateiktas nepažeidžiant teismingumo taisyklių – pagal ieškovės gyvenamąją vietą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga.Vadovaujantis teritorinio teismingumo taisyklėmis bylų nagrinėjimo kompetencija yra paskirstoma tos pačios grandies teismams. Pagal bendrąją teismingumo taisyklę (CPK 29 str.) ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją (buveinės) vietą. CPK 30 straipsnyje yra įtvirtintos alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklės, t. y. išvardyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Šios alternatyvaus teismingumo taisyklės suteikia ieškovui teisę pasirinkti konkretų teismą, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis į teismą.Nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas dėl 1 050 Eur dydžio žalos priteisimo dėl negautų pajamų už įmonės bankroto administravimo paslaugas. Apeliantė, vadovaudamasi CPK 30 straipsnio 6 dalimi, ieškinį pareiškė Šiaulių apylinkės teismui pagal savo gyvenamąją vietą. Šioje normoje yra įtvirtinta galimybė ieškovui pareikšti ieškinį dėl žalos, padarytos turtui, pagal savo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad ieškiniu keliamas reikalavimas nėra susijęs su žala, padaryta asmens turtui, nutarė, kad ieškinys turėjo būti pareikštas pagal bendrąsias teismingumo taisykles – atsakovo gyvenamąją vietą Vilniuje (CPK 29 str.). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šia skundžiamoje nutartyje padaryta pirmosios instancijos teismo išvada.Kaip minėta, iš ieškinio matyti, kad jo dalykas yra nuostolių (netiesioginės žalos) atlyginimas, negavus 1 050 Eur pajamų. Nagrinėjamu atveju tos aplinkybės, kokia atsakomybė (sutartinė ar deliktinė) taikytina atsakovui, kokios materialinės teisės normos bus taikomos išnagrinėjus bylą iš esmės, reiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo neturi reikšmės sprendžiant ginčo teismingumo klausimą, juo labiau, kad teismas, neišnagrinėjęs bylos iš esmės, parengiamojoje bylos stadijoje ir negali spręsti šių klausimų. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad ieškinys, kuriuo reikalaujama žalos atlyginimo, galėjo būti pareikštas pagal jos gyvenamąją vietą, o pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias alternatyvų teritorinį teismingumą ir dėl to priėmė nepagrįstą nutartį. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų nutartis naikintina ir ieškovės bankroto administratorės S. G. ieškinio atsakovui A. P. dėl žalos atlyginimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 338 straipsniais, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį panaikinti ir ieškovės bankroto administratorės S. G. ieškinio atsakovui A. P. (A. P.) dėl žalos atlyginimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.