Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovės S. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8797-772/2018 pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui V. S. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

1. Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl bylos teismingumo nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo.

2018 m. birželio 6 d. ieškovė S. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. S., kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 3 000 Eur žalos atlyginimą - negautas pajamas už įmonės bankroto administravimo paslaugą ir 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2018 m. liepos 5 d. teisme gautas atsakovo V. S. atstovaujamo advokato L. S. atsiliepimas į ieškinį ir nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti.

2018 m. liepos 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi skirtas bylos nagrinėjime žodinis teismo posėdis 2018 m. rugsėjo 12 d. 10. 00 val.

2018 m. rugsėjo 12 d. žodinio teismo posėdžio metu buvo gautas atsakovo atstovo L. S. prašymas perduoti bylą nagrinėti pagal teismingumą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams. Atsakovas motyvavo tuo, kad atsakovas gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o ieškinio dalykas yra ne žala, bet negautos pajamos, todėl ieškovės buvo ieškinys pareikštas pažeidžiant teismingumo taisykles. Ieškovė S. G. nesutiko su atsakovo prašymu ir nurodė, kad ieškinys yra pareikštas dėl jai padarytos žalos, o ne dėl negautų pajamų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas Šiaulių rūmai 2018 m. rugsėjo 12 d. priėmė nutartį, kuria tenkino atsakovo V. S. prašymą ir perdavė civilinę bylą Nr. e2-8797-772-2018 (teisminio proceso Nr. 2-70-3-03762-2018-1) pagal teismingumą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams (buv. Klaipėdos g. 1, LT-96130 Gargždai).

Teismas nurodė, kad ieškovė, kaip buvusi UAB „Linvitra“ bankroto proceso administratorė, reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo V. S. (kaip buvusio įmonės vadovo) UAB „Lintvira“ bankroto proceso metu patirtas administravimo išlaidas pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas. Kadangi reikalavimas grindžiamas bankrutuojančios įmonės vadovo neteisėtu neveikimu, konkrečiai, atsakovo deliktine civiline atsakomybe, t. y. ieškinio dalykas (pinigų priteisimas) bei ieškinio faktinis pagrindas (atsakovo neteisėtas neveikimas) nėra susiję su bankroto byla, civilinė byla, kurioje egzistuoja visiškai savarankiški ieškinio elementai, turi būti nagrinėjama pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 29 straipsnyje įtvirtintą bendrą teisės normą, ieškinį pareiškiant teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą.

Teismas, atsižvelgęs į atsakovo atstovo prašymą bei į tai, jog atsakovo gyvenamoji vieta pagal ieškinį yra (duomenys neskelbtini), o pagal atsakovo atsiliepimą (duomenys neskelbtini), nustatė, kad ieškovės S. G. ieškinys atsakovui V. S., dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose buvo priimtas pažeidžiant teismingumo taisykles, todėl ši byla pasirengimo stadijoje perduotina nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 34 straipsnio 2 dalies 2, 4 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

2. Atskiruoju skundu ieškovė S. G. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą pagal teismingumą nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies pagrindu atsiranda pažeidusių pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo asmenų atsakomybė prieš prisiėmusį riziką administratorių – šio turėtų administravimo išlaidų apimtyje, t. y. tokius reikalavimus reiškiantys subjektai yra bankroto administratorius (o ne bankrutuojanti įmonė).

9.2. Nėra ginčo, kad ieškovė S. G. pareiškė ieškinį kaip fizinis asmuo ir sumokėjo žyminį mokestį. Ieškiniu keliamas reikalavimas – atlyginti žalą – negautas pajamas, kurių ieškovė negavo dėl to, kad įmonės vadovas įmonei tapus nemokiai nedelsiant nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo teismui.

9.3. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-431-569/2015 išaiškinta, kad „<...> Kreditoriams, šiuo atveju – administratoriui, padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kadangi įmonė turto neturėjo, įmonės bankroto procedūros buvo vykdomos iš bankroto administratoriaus lėšų. <...> Teisėjų kolegija pažymi, kad administratorius, įvykdęs įmonės bankroto procedūras, turi teisę gauti už tai atlyginimą <...>. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius yra kreditorius, kuris patyrė žalą ir ji turi būti jam atlyginta. Žala yra patirti nuostoliai ir negautos pajamos už pavedimo sutarties vykdymą.”

9.4. Ieškinys pateiktas nepažeidžiant teismingumo, vadovaujantis CPK 30 straipsnio 6 dalimi – pagal ieškovo gyvenamąją vietą.

9.5. Šiaulių apygardos teismas jau yra pasisakęs dėl analogiško ieškinio teismingumo 2017 m. sausio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-105-883/2017, kuria buvo panaikinta Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis ir ieškovės S. G. ieškinio dėl žalos atlyginimo priėmimo klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

3. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas V. S. atstovaujamas advokato L. S. prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Ginčas byloje kilo dėl atlyginimo už bankroto administravimo paslaugas išreikalavimo, bet ne žalos padarymo, t. y. ne dėl delikto, dėl ko ieškinys, kylantis iš piniginio reikalavimo priteisimo už bankroto administravimo paslaugas, negali būti prilyginamas ieškiniui dėl žalos atlyginimo.

10.2. Ieškovė savo reikalavimą kildina iš bankroto teisinių santykių, kadangi UAB „Linvitra“, kurios vadovu ir akcininku buvo V. S., Klaipėdos apygardos teisme buvo iškelta bankroto byla. ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą. Bankrutavusi UAB „Linvitra“ buveinė registruota Klaipėdos apylinkės teismo veiklos teritorijoje.

10.3. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. gegužės 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-854-330/2017 yra suformavusi išvadą, kad bankrutavusios įmonės ieškinys dėl žalos atlyginimo, kaip savarankiškas reikalavimas nagrinėtinas ne bankroto byloje, bet jo teismingumas nustatytinas pagal ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalyje nurodytą taisyklę.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

5. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos teismingumo

CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga.

Vadovaujantis teritorinio teismingumo taisyklėmis bylų nagrinėjimo kompetencija yra paskirstoma tos pačios grandies teismams. Pagal bendrąją teismingumo taisyklę (CPK 29 str.) ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją (buveinės) vietą. CPK 30 straipsnyje yra įtvirtintos alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklės, t. y. išvardyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Šios alternatyvaus teismingumo taisyklės suteikia ieškovui teisę pasirinkti konkretų teismą, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis į teismą.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės pareikštas savarankiškas reikalavimas nesusijęs su įmonei tiesiogiai ar netiesiogiai sukeliamais teisniais padariniais bankroto byloje, nagrinėtinas pagal CPK 29 straipsnyje įtvirtintą bendrą teisės normą, ieškinį pareiškiant pagal atsakovo gyvenamąją vietą,

LITEKO duomenimis Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi UAB „Linvitra“ iškelta bankroto byla. 2018 m. balandžio 23 d. priimtas sprendimas dėl įmonės veiklos pabaigos. Pripažinta, kad likviduojamos bankrutavusios UAB „Linvitra“, įmonės juridinio asmens kodas 302545867, registruotos adresu Šilininkų g. 15, Šilininkų k., Priekulės sen., r., veikla pasibaigė ir nutarta ją išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro. ( Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-31-459/2018).

Visi ginčai, kylantys iš bankroto teisinių santykių pirmąja instancija nagrinėjami įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame apygardos teisme nepriklausomai nuo ieškinio reikalavimų sumos, tačiau ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta speciali teismingumo taisyklė, nustatanti rūšinio teismingumo taisyklės išimtį. Šioje normoje nurodoma, jog ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą.

ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai. Lietuvos apeliacinis teismas, aiškindamas minėtą ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje įtvirtiną nuostatą, yra pažymėjęs, kad tokia įstatymo redakcija negarantuoja, kad administratoriui visais atvejai bus sumokėtas teismo patvirtintas atlyginimas ir kompensuotos patirtos administravimo išlaidos. Ši norma tik numato teisę riziką prisiėmusiam bankroto administratoriui kreiptis į teismą prašant priteisti administravimo išlaidas iš asmenų, dėl kurių neteisėtų veiksmų jos susidarė (Lietuvos apeliacinio teismo 2018m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-363-186/2018).

Vadovaujantis ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalimi ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą. Atsakovas V. S. pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra suformavęs išvadą, kad bankrutavusios įmonės ieškinys dėl žalos atlyginimo, kaip savarankiškas reikalavimas nagrinėtinas ne bankroto byloje, bet jo teismingumas nustatytinas pagal ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalyje nurodytą taisyklę (šios nutarties 10.3 punktas). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškinį reiškia bankroto administratorė kaip ieškovė fizinis asmuo, o ne ieškovė atstovaujanti bankrutavusią įmonę. Sutiktina su apeliante, kad administratorius, įvykdęs įmonės bankroto procedūras, turi teisę gauti už tai atlyginimą, todėl bankroto administratorė yra kreditorius, kuris patyrė žalą ir ji turi būti jam atlyginta, jei tam yra pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinys, pareikštas ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies pagrindu, turi būti nagrinėjamas pagal bendrąsias teismingumo taisykles ieškinį pareiškiant pagal CPK 29 straipsnį, t. y. pagal atsakovo gyvenamąją vietą, o ne pagal specialaus įstatymo, reglamentuojančio įmonių bankroto procesą, reglamentavimą.

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 30 straipsnyje yra įtvirtintos alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklės, t. y. išvardyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Šios alternatyvaus teismingumo taisyklės suteikia ieškovui teisę pasirinkti konkretų teismą, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis į teismą.

Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį reiškia dėl 3000 Eur dydžio žalos priteisimo dėl negautų pajamų už įmonės bankroto administravimo paslaugas. Reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo grindžiamas atsakovo deliktine atsakomybe, todėl ieškinys dėl nuostolių priteisimo turi būti traktuojamas kaip ieškinio reikalavimas dėl žalos, padarytos asmens turtui, atlyginimo CPK 30 straipsnio 6 dalies prasme. Nuostoliai pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį yra piniginė turtinės žalos išraiška, taigi žalos sąvoka apima patirtus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2013).

Apeliantė, vadovaudamasi CPK 30 straipsnio 6 dalimi, ieškinį pareiškė Šiaulių apylinkės teismui pagal savo gyvenamąją vietą. Šioje normoje yra įtvirtinta galimybė ieškovei pareikšti ieškinį dėl žalos, padarytos turtui, pagal savo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą. Minėta, kad šios alternatyvaus teismingumo taisyklės suteikia ieškovei teisę pasirinkti konkretų teismą, kad ji galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, šiuo atveju priklauso ieškovei (CPK 30 straipsnio 12 dalis).

Nagrinėjamu atveju apeliantė (ieškovė) savo pasirinkimu turi teisę nesilaikyti CPK 29 straipsnyje įtvirtintos bendrosios teismingumo taisyklės (fiziniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal jo gyvenamąją vietą) ir ieškinį reikšti pagal savo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 6 dalis), tai ji šiuo konkrečiu atveju ir padarė pateikusi ieškinį Šiaulių apylinkės teismui. Sutiktina su apeliante, kad ieškinys, kuriuo reikalaujama žalos atlyginimo, galėjo būti pareikštas pagal jos gyvenamąją vietą, o pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias alternatyvų teritorinį teismingumą ir dėl to priėmė nepagrįstą nutartį.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į apeliantės (ieškovės) pareikštą reikalavimą, byla yra teisminga Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria byla perduota nagrinėti kitam teismui, motyvuojant jo teismingumu kitam teismui, naikintina. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Byloje nepateikta duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui -Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.