- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-28
- Bylos Nr.
- 1S-179-606/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-3-00052-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Nuteistasis
- E. I.
- Advokatai
- Dainius Žiedas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo E. I. gynėjo advokato Dainiaus Žiedo skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria pripažintas Norvegijos Karalystės Gulating apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 11 d. nuosprendis, kuriuo nuteistas E. I., ir vykdytinas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. I. nuteistas Gulating apygardos teismo 2017 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu už Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo (1902) § 162 pirmojo skirsnio, § 162 antrojo skirsnio pažeidimą, pritaikant baudžiamojo įstatymo (1902) § 64 pirmąjį skirsnį ir § 62 pirmąjį skirsnį ir jam paskirta 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmė.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamentas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su prašymu, vadovaujantis 2014 m. liepos 6 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punktu, spręsti klausimą dėl Norvegijos Karalystės Gulating apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 11 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje bei tiesiogiai informuoti Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktoratą apie priimtą sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pripažino Norvegijos Karalystės Gulating apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 11 d. nuosprendį ir nutarė vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Suderino nuteistajam E. I. Norvegijos Karalystės Gulating apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu už narkotikų gabenimą pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo § 162 pirmojo skirsnio, § 162 antrojo skirsnio pažeidimą, pritaikant baudžiamojo įstatymo § 64 pirmąjį skirsnį ir § 62 pirmąjį skirsnį, paskirtą 7 (septynerių) metų kalėjimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalimi ir paliko paskirtą 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Šalies argumentai
Skunde apygardos teismui nuteistojo E. I. gynėjas advokatas D. Žiedas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį panaikinti ir netenkinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teikimo pripažinti Norvegijos Karalystės Gulating apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 11 d. nuosprendį ir vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus arba perduoti teikimą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Skundas motyvuojamas tuo, kad Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo ratifikavimo 2 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad Lietuvai esant vykdančiąja valstybe, kompetentinga institucija paskiriama nuteistojo asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismas, o jeigu pagal turimus duomenis neįmanoma nustatyti konkretaus kompetentingo teismo – Vilniaus miesto apylinkės teismas (3 punktas). Nuteistasis E. I., išreikšdamas valią dėl bausmės vykdymo perdavimo, pareiškė negyvenantis Lietuvoje. Todėl teikimas dėl bausmės pripažinimo ir vykdymo išnagrinėtas pažeidžiant teismingumo taisykles. Teismas iš patikimų duomenų nenustatė tikrosios nuteistojo E. I. gyvenamosios vietos, nors privalėjo šį klausimą išspręsti ex officio. Duomenys iš gyventojų registro būtų patvirtinę, kad nuteistasis yra deklaravęs išvykimą iš Lietuvos Respublikos, todėl teikimas Klaipėdos miesto apylinkės teismui neteismingas.
Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo preambulėje įvardintas susitariančiųjų šalių siekis palengvinti nuteistųjų asmenų socialinę reabilitaciją nuteistiesiems artimoje aplinkoje, nes nuosprendžio vykdymas vykdančiojoje valstybėje turėtų suteikti geresnes nuteistojo asmens socialinės reabilitacijos galimybes (4 punktas) yra principinė nuostata, kuria remiantis turėtų būti sprendžiamas bausmės vykdymo perdavimo klausimas. Šio Susitarimo tikslas pagal 3 straipsnio 1 dalį – nustatyti taisykles, pagal kurias susitariančioji šalis, siekdama palengvinti nuteistojo asmens socialinę reabilitaciją, pripažįsta nuosprendį ir vykdo bausmę; 2 dalis numato, kad nuosprendis ir liudijimas gali būti perduodami, kai išduodančiosios valstybės kompetentinga institucija, prireikus, išduodančiosios ir vykdančiosios valstybės kompetentingoms institucijoms pasikonsultavus, įsitikina, kad bausmės vykdymas vykdančiojoje valstybėje užtikrins siekį palengvinti nuteistojo asmens socialinę reabilitaciją. Gynėjo teigimu, nutartyje visiškai nemotyvuota, ar nuosprendžio pripažinimas ir perdavimas užtikrins ir/ar pagerins nuteistojo socialinę reabilitaciją. Visuotinai žinoma, jog Lietuvos pataisos įstaigos dažnai neatitinka minimalių reikalavimų, dėl to EŽTT pripažino Lietuvą pažeidus asmenų teises bent keturiose bylose, konkrečiai Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnį – kankinimo uždraudimas (bylos R. I. (Nr. 69598/12), R. M. (Nr. 40828/12), V. T. (Nr. 70048/13), D. Z. (Nr. 70065/13) prieš Lietuvą). Administraciniai teismai kasmet tenkina dešimtis ieškinių prieš valstybę pagal nuteistųjų skundus dėl netinkamų kalinimo sąlygų. ES valstybės atsisako perduoti kaltinamuosius (nuteistuosius) Lietuvos Respublikai pagal EAO dėl to, jog kalinimo sąlygos Lietuvos pataisos įstaigose esančios netinkamomis, asmenų laikymas jose prilyginamas kankinimui. Pagrįstai teigtina, kad bausmės atlikimas nužmoginančiomis sąlygomis negali prisidėti prie asmens socialinės reabilitacijos ir tai yra savarankiškas pagrindas atsisakyti pripažinti ir vykdyti nuosprendį Lietuvoje. Nutartyje nepasisakyta, ar įvyko Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarime numatytos konsultacijos ir, ar gauta teigiama išvada apie reabilitaciją ir integraciją, pvz., apie Lietuvoje ir Norvegijoje nuteistiesiems taikomas priemones reabilitacijai pasieki.
Skunde nurodoma, kad nuteistasis jau trejus metus atlieka laisvės atėmimo bausmę. Per šį laikotarpį pagal laisvės atėmimo vietos valstybės įstatymus jis įgijo teisę būti perkeltas į atvirą laisvės atėmimo įstaigą (kur būtų perkeltas, jei nebūtų perduodamas bausmės vykdymui į kitą valstybę) su daug laisvesniu režimu, numatančiu galimybę išvykti iš laisvės atėmimo įstaigos, į ilgalaikius pasimatymus su šeima ne laivės atėmimo įstaigoje ir kt. Šią informaciją patvirtinančių duomenų turėjimas byloje, be kita ko, būtų pagrindas teismui parinkti kitą bausmės atlikimo vietą pagal BK 50 straipsnio 3 dalį – atvirąją koloniją. Akivaizdu, kad šios sąlygos, kaip šeimos ryšių palaikymas ir stiprinimas, kurios nebus užtikrintos Lietuvos Respublikos pataisos namuose, pradėjus vykdyti bausmę, prisideda prie nuteistojo reabilitacijos ir socializacijos. Neužtikrinama, kad nuteistąjį charakterizuojantys duomenys iš Norvegijos, tokie kaip bausmės atlikimo vietos taisyklių laikymasis, nuobaudų neturėjimas, bus įvertinti sprendžiant lygtino paleidimo ir kitus su bausmės atlikimu susijusius klausimus Lietuvos Respublikos pataisos įstaigoje.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nepažeidžiant 2 dalies nuostatų, nuosprendis ir liudijimas gali būti perduodami vykdančiajai valstybei pripažinti ir bausmei vykdyti tik gavus nuteistojo asmens sutikimą vadovaujantis išduodančiosios valstybės teise. Šio straipsnio 2 dalies a punkte nurodyta, kad nuteistojo asmens sutikimas dėl bausmės vykdymo perdavimo nereikalingas, kai nuteistasis asmuo yra vykdančiosios valstybės pilietis ir gyvena toje valstybėje.
Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas teisingai nustatė, kad nuteistasis E. I. yra Lietuvos Respublikos pilietis, duomenų, kad jis Norvegijos Karalystėje ar kurioje kitoje užsienio valstybėje turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą, kurią būtų deklaravęs, nėra. Norvegijos Karalystės kartu su nuosprendžiu pateiktame liudijime nurodyta, kad nuteistasis E. I. yra Lietuvos Respublikos pilietis, jo gyvenamoji vieta – Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), sugyventinė ir sūnus gyvena Lietuvoje. Atsižvelgiant į esamus duomenis apie nuteistąjį E. I., jokių abejonių dėl nuteistojo pilietybės ir gyvenamosios vietos vykdančiojoje valstybėje nėra. Duomenų, kad nuteistasis būtų deklaravęs gyvenamąją vietą ne Lietuvoje, nepateikė ir nuteistasis ar jo gynėjas. 2017 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento prašymas dėl Norvegijos Karalystės Gulating apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 11 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje dalyvavo nuteistojo E. I. gynėjas A. Lekstutis, jis prašė prašymą atmesti dėl to, kad jo ginamasis nesutinka bausmę atlikti Lietuvoje, nes jis nusikaltimą padarė ne Lietuvoje (b. l. 85). Šiuo atveju dėl nuteistojo perdavimo į vykdančiąją valstybę buvo kreiptasi net ir nesutinkant nuteistajam, kadangi toks sutikimas, kaip jau aptarta, tokiu atveju nėra būtinas. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo ratifikavimo“ 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte aiškiai numatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Susitarimo 2 straipsniu, pareiškia, kad kai Lietuvos Respublika yra nuosprendį vykdanti valstybė (vykdančioji valstybė), išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus atvejus, kompetentingomis institucijomis paskiriami nuteisto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismas.
Skunde minimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo 4 punkte numatyta, kad nuosprendžio vykdymas vykdančiojoje valstybėje turėtų suteikti geresnes nuteistojo asmens socialinės reabilitacijos galimybes. Kompetentinga išduodančiosios valstybės institucija, siekdama įsitikinti, kad vykdančiojoje valstybėje vykdomas nuosprendis suteiks geresnę nuteistojo asmens socialinės reabilitacijos galimybę, turėtų atsižvelgti į tokius aspektus, kaip asmens sąsajos su vykdančiąja valstybe, ar jis (ji) laiko valstybę savo šeimos vieta, į jo kalbinius, kultūrinius, socialinius ar ekonominius ryšius ar kitas sąsajas su vykdančiąja valstybe.
Pažymėtina, kad nuteistasis E. I. 2017 m. vasario 25 dienos Imigracijos apeliacijų komiteto sprendimu yra visam laikui deportuotas iš Norvegijos, kaip jau buvo minėta jis yra Lietuvos pilietis, gyvena (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, kur turi sugyventinę ir sūnų, todėl akivaizdu, kad jo jokie ryšiai su Norvegijos Karalyste nesieja, jo socialiniai ryšiai yra susiję būtent su Lietuvos Respublika. Dėl to, kad EŽTT yra pripažinęs Lietuvą pažeidus asmenų teises atliekant laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigose, nėra pagrindas daryti išankstinę išvadą, kad ir nuteistojo E. I. teisės bus pažeistos taip pat, bei dėl to, Norvegijos Karalystės Gulating apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės nuteistasis E. I. negali atlikti Lietuvos Respublikos įkalinimo įstaigoje. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Bausmių vykdymo kodekso 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose šio Kodekso skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuteistųjų pataisos procese gali dalyvauti nevyriausybinės organizacijos, religinės bendruomenės ir bendrijos, jų nariai bei kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Be to, akcentuotina, kad Bausmių vykdymo kodekso 9 straipsnyje numatyta, kad nuteistųjų teisinė padėtis, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą ir mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones, Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir šio Kodekso nustatyta tvarka gali būti švelninama arba griežtinama.
Bausmės atlikimo vieta pagal BK 50 straipsnio 3 dalį parenkama atsižvelgus į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Atsižvelgęs į tai, kad E. I. yra nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai paskyrė bausmę atlikti pataisos namuose.
Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nuteistojo E. I. gynėjo advokato D. Žiedo skunde nurodytais motyvais nekeistina ir nenaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja
nutaria:
nuteistojo E. I. gynėjo advokato Dainiaus Žiedo skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti galioti.
Nutartis neskundžiama.