Vilniaus apygardos teismo nutartis

Skundas Nr. 1S-289-935/2019 Teisminio proceso Nr. 1-06-3-00052-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19; 3.12

2019 m. rugpjūčio 26 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo E. I. ir jo gynėjo advokato skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. gegužės 3 d. nutarimą Nr. 59-88 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam E. I.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Norvegijos Karalystės Gulating apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu E. I. buvo nuteistas už Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo (1902) § 162 pirmojo skirsnio, § 162 antrojo skirsnio pažeidimus, pritaikant baudžiamojo įstatymo (1902) § 64 pirmąjį skirsnį ir § 62 pirmąjį skirsnį, nuteistajam buvo paskirtas laisvės atėmimas septyneriems metams.

2. Norvegijos Karalystės Gulating apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirta bausmė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalimi ir E. I. paskirtas laisvės atėmimas septyneriems metams.

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi nustatyta, kad Norvegijos Karalystės Gulating apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Norvegijos Karalystės Adger apygardos teismo 2015 m. spalio 9 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, ir E. I. paskirta laisvės atėmimo bausmė dešimčiai metų, į bausmės laiką įskaitant 1127 dienas jau atliktos bausmės.

4. Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2017 m. liepos 4 d., o bausmės vykdymo pabaiga – 2024 m. gegužės 27 d, E. I. 1/2 paskirtos bausmės atliko 2019 m. gegužės 27 d.

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 31 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2019 m. gegužės 3 d. nutarimą Nr. 59-88 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam E. I..

8. E. I. ir jo gynėjas mano, kad nuteistasis gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos ir atlikti bausmę jam taikant intensyvią priežiūrą. Pažymi, jog BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekiami ne tik atliekant bausmę pataisos namuose, bet ir asmenį lygtinai paleidžiant iš pataisos namų. Taikant lygtinį paleidimą nuteistieji yra motyvuojami kritiškai vertinti savo neteisėtą elgesį ir jo pasekmes, siekti reabilitacijos ir socialinės integracijos, tokiu būdu greičiau nei per paskirtos bausmės terminą tampant visuomenei nepavojingais asmenimis.

9. Skunde tvirtinama, jog nuteistasis dalyvauja pataisos programose, jis įvykdė individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones. Nesutinkama su tuo, kad nuteistasis nepripažįsta kaltės dėl padaryto nusikaltimo, nes jis kaltę pripažino dar nagrinėjant bylą teisme, o apeliacinį skundą teikė siekdamas švelnesnės bausmės. Teigiama, jog tai, kad nuteistasis galimai dominuoja prieš kitus asmenis, negali būti laikoma priežastimi netvirtinti teikimo dėl lygtinio paleidimo, nes ši charakterio savybė nerodo, jog nuteistasis nepasitaisė.

10. Skunde pažymima, kad nuteistasis mano, jog buvo neteisingai suprastas dėl savo požiūrio į Lietuvos valstybę, jos teisinę sistemą, siekio emigruoti. Skunde paaiškinama, kad nuteistasis buvo atlikęs dalį bausmės Norvegijos Karalystėje ir turėjo būti perkeltas į lengvesnio režimo bausmės atlikimo vietą, kur būtų gavęs teisę į ilgalaikius pasimatymus su šeima, teisę į ankstesnį lygtinį paleidimą nei Lietuvos Respublikoje. Jis paprasčiausiai neaiškiai išreiškė nuoskaudą, kad yra kalinamas sunkesnėmis sąlygomis nei būtų kalinimas Norvegijos Karalystėje. Apie emigravimą nuteistasis E. I. galvoja, nes, pabuvus užsienio valstybėje, suprato, jog ten yra lengviau užsidirbti pragyvenimui teisėtais būdais.

11. E. I. ir jo gynėjas tikina, kad nuteistasis išėjęs į laisvę dirbtų, jis turėtų galimybę būti su šeima, rūpintis sūnumi, jo draugė yra pasirengusi padėti integruotis į kasdieninį gyvenimą. Šios aplinkybės yra pakankamos prielaidos socializuotis, pradėti visuomenišką ir teisingą gyvenimo būdą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. I. ir jo gynėjo skundas tenkintinas.

12. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali teikti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog E. I. be jokių abejonių atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 2 punkte numatytus formaliuosius kriterijus, kuriems esant galima svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

13. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog Komisijos sprendimas taikyti E. I. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra yra pagrįstas ir tinkamai motyvuotas. Šiuo atveju Komisija įvertino tai, kad E. I. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (23 balai), nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, yra vieną kartą skatintas, dalyvauja pataisos programose, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo psichinė būsena yra stabili bei pozityvi, jis nėra socialiai atsiskyręs, tinkamai bendrauja tiek su kitais nuteistaisiais, tiek su pataisos įstaigos personalu, palaiko ryšius su artimaisiais, išėjęs į laisvę turės gyvenamąją vietą, darbą (čia pažymėtina, kad darbas, kurį ketina dirbti nuteistasis, nesisieja su nusikalstamais veiksmais, už kuriuos jis buvo nuteistas), be to, nuteistasis turi susiformavęs tiek trumpalaikius, tiek ilgalaikius realistiškus ateities planus, susijusius su šeimos santykių puoselėjimu, darbine sfera. Skundą nagrinėjančio teismo įsitikinimu, šios aplinkybės yra reikšmingos, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ir rodo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistąjį taisant neizoliavus nuo visuomenės. E. I. ne tik formaliai atitinka lygtinio paleidimo sąlygas, bet yra ir faktinių duomenų visuma, patvirtinanti, kad jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą. BVK 158 straipsnyje numatytų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta.

14. Sutiktina su žemesniojo teismo išvada, jog E. I. elgesys pataisos namuose negali būti vertinamas kaip visiškai nepriekaištingas, kadangi jis nustatyto režimo reikalavimus pažeidė du kartus, vieną kartą jam buvo skirta nuobauda, kuri, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, galiojo. Vis tik BVK nuostatos nedraudžia taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam, kuris yra pažeidęs nustatyto režimo reikalavimus ir turi galiojančių nuobaudų. Čia atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu E. I. paskirta nuobauda jau nebegalioja. Be to, aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo padaryti nustatyto režimo reikalavimų pažeidimai nėra vertintini kaip itin šiukštūs, kadangi už vieną pažeidimą E. I. net nebuvo paskirta nuobauda, o kitas pažeidimas, nors ir yra susijęs su draudžiamų daiktų (mobiliojo ryšio telefono) laikymu, tačiau iš paties nuteistojo paaiškinimo matyti, jog tokius jo veiksmus nulėmė noras daugiau bendrauti su savo artimaisiais, t. y. noras palaikyti pozityvius socialinius ryšius.

15. Faktas, kad socialinio tyrimo išvadą pateikę specialistai išreiškė poziciją, jog dėl galiojančios nuobaudos E. I. neatitinka BVK 157 straipsnio nuostatų, nėra reikšmingas sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi tokia pozicija akivaizdžiai nėra pagrįsta jokiomis įstatymo nuostatomis. Kita vertus, ne socialinio tyrimo išvadą surašantys specialistai sprendžia, ar konkrečiam nuteistajam galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

16. Aukštesnysis teismas pastebi, jog pateiktoje medžiagoje yra užfiksuoti prieštaringi duomenys dėl nuteistojo prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas, t. y. socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis neprisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, o Norvegijos Karalystės siųstuose dokumentuose užfiksuota, jog E. I. pripažino padaręs nusikaltimus. Vis tik aplinkybė, ar asmuo iš tikrųjų pripažįsta ar nepripažįsta padaręs nusikalstamas veikas, nėra itin reikšminga sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą.

17. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog lygtinio paleidimo institutas nereiškia, kad asmuo bus atleistas nuo bausmės atlikimo (juo labiau, taikant intensyvią priežiūrą) ar bausmės laikas jam bus sutrumpintas. E. I., pritaikius jam lygtinį paleidimą, privalės vykdyti jam nustatytas pareigas, atlikti veiksmus, kurie padės jam keisti savo mąstymą bei nuostatas, tačiau tai jis galės daryti nebūdamas izoliuotas nuo visuomenės. Žemesniojo teismo nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis nesugeba pakankamai kritiškai vertinti savo paties elgesio, savo nusikalstamus veiksmus linkęs minimizuoti, atsakomybę perkelti kitiems, jis, siekdamas savo tikslų, gali manipuliuoti kitais asmenimis, geba tik iš dalies identifikuoti savo problemines sritis ir sieti jas su nusikalstamu elgesiu, yra svarbios vertinant tai, ar Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo taikymo turėtų būti tvirtinamas. Vis tik, atsižvelgus į šio procesinio sprendimo 11 pastraipoje aptartus faktus bei poveikį, kurį galima padaryti nuteistajam nustatant baudžiamajame įstatyme numatytas pareigas, žemesniojo teismo nurodytos aplinkybės nėra pakankamos tam, kad būtų galima tvirtinti, jog nuteistasis nėra pakankamai pasirengęs gyventi laisvėje ir laikytis visuomenės nustatytų elgesio taisyklių, ypač įvertinus tai, kad nuteistojo veiksmuose nėra nusikaltimų modelio.

18. E. I. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus nei bausmės tikslams, nei teisingumo principo įgyvendinimui. Kaip jau minėta, nuteistasis, taikius jam lygtinį paleidimą, privalės vykdyti jam nustatytas pareigas, susijusias su bausmės tikslų įgyvendinimu, tačiau jis nebus izoliuotas nuo visuomenės. E. I. lygtinai paleidimo metu bus prižiūrimas ir stebimas, jam bus nustatyta dienotvarkė, įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir jo grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui.

19. Skundą nagrinėjančio teismo įsitikinimu, žemesnysis teismas, spręsdamas klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą E. I. patvirtinimo, visiškai nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis išreiškia stiprų pyktį ir nepasitenkinimą Lietuvos valstybe, jos teisine sistema, pasibaigus bausmės laikui, jis išvyktų iš Lietuvos gyventi į užsienio valstybę. Nuteistasis turi teisę turėti kokią tik nori nuomonę apie Lietuvos Respubliką, jos institucijas, teisinę sistemą ir ją, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, laisvai reikšti. Nuteistojo nuomonė, apie Lietuvos valstybę bei jos teisinę sistemą negali turėti reikšmės jo teisinei padėčiai sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimus. Tas pats pasakytina ir apie nuteistojo ketinimus, atlikus bausmę, išvykti iš Lietuvos Respublikos gyventi į kitą valstybę, kur neva jam bus geriau gyventi, paprasčiau teisėtais būdais užsidirbti lėšų pragyvenimui (pastebėtina, jog to nuteistajam anksčiau nepavyko sėkmingai įgyvendinti (nusikalstamas veikas jis padarė būtent užsienio valstybėje)).

20. Aukštesnysis teismas pastebi, kad lygtinio paleidimo taikymui E. I. nepritarė vienas Komisijos narys. Šis Komisijos narys savo nuomonę motyvavo tuo, kad nuteistasis turi galiojančią nuobaudą, minimizuoja nusikalstamą veiką ir yra likusi nemaža neatliktos bausmės dalis. Akivaizdu, jog tokia Komisijos nario pozicija nėra tinkamai pagrįsta. Aukštesnysis teismas dėl nuobaudos, kuri šiuo metu nebegalioja, bei nuteistojo savo paties nusikalstamų veiksmų vertinimo jau pasisakė anksčiau. Dėl nuteistojo atliktos bausmės dalies pastebėtina, kad E. I. šiuo metu yra atlikęs bausmės dalį, kuri leidžia jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, todėl nuomonė, kad nuteistasis atliko per mažą bausmės dalį nėra niekaip pagrįsta.

21. Nagrinėjamu atveju teigtina, kad yra pakankamas pagrindas patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo pataisos įstaigos komisijos 2013 m. gegužės 3 d. nutarimą Nr. 59-88 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. I.. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti minėtą nutarimą, naikinama ir Komisijos nutarimas tvirtinamas. Atsižvelgus į Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo pataisos įstaigos komisijos siūlymus, pateiktoje medžiagoje užfiksuotus duomenis, E. I. tikslinga nustatyti intensyvią priežiūrą bei paskirti keturias pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalies 4, 5, 7, 8 punktuose, kurias jis privalės vykdyti viso lygtinio paleidimo metu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą:

patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gegužės 3 d. nutarimą Nr. 59-88 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. I., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatant intensyvią priežiūrą, kurią vykdyti Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 4, 5, 7, 8 punktais, nustatyti, jog E. I. visą lygtinio paleidimo laiką privalo vykdyti šias pareigas:

1) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį;

2) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

3) neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;

4) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.