Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. I. nuteistas Gulating apygardos teismo (Norvegijos Karalystė) 2017 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo § 162 – pirmo skirsnio, § 162 – antro skirsnio, § 64 – pirmo skirsnio ir § 62 – pirmo skirsnio ir paskirta galutinė bausmė 7 metai laisvės atėmimo. Norvegijos Karalystės Gulating apygardos teismo paskirta bausmė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalimi ir paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. 2018 m. lapkričio 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi nustatyta, kad Norvegijos Karalystės Gulating apygardos teismo 2017 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Adger apygardos teismo 2015 m. spalio 9 d. nuosprendžiu paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė bausmė – 10 metų laisvės atėmimo įskaitant 1127 dienų jau atliktos bausmės.

Bausmės pradžia: 2017-07-04 , bausmės pabaiga: 2024-05-27, ½ bausmės atliks : 2019-05-27, neatliktos bausmės dalis 2019-04–26 – 5 metai 1 mėnuo ir 1 diena.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. 59-88 (toliau – Nutarimas) nutarė taikyti nuteistajam E. I. lygtinį paleidimą. Komisija atsižvelgė į žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką (23 balus), pripažįstamą kaltę, emocinę gerovę, mąstymą ir elgesį, elgesį laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu, dalyvavimo elgesio pataisos programose, turimą nepilnametį sūnų, turimas specialybes, darbo patirtį ir turimą darbo vietą, neturimus finansinius įsipareigojimus, socialinius ryšius ir turimą gyvenamąją vietą, kur būtų galimybė taikyti intensyvią priežiūrą.

Nutarimas netvirtintinas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji už nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų jiems atlikus pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 157 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį.

Formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas E. I. atitinka: jam paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, nuteistasis pusę paskirtosios laisvės atėmimo bausmės atliko 2019-05-27. Sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. E. I. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodiką – 23 balai, tai yra žema rizikos grupė.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis.

Išanalizavus Vilniaus pataisos namų pateiktą medžiagą, nustatyta, kad E. I. elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę negali būti vertinamas išimtinai teigiamai: nors jis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, dalyvauja pataisos programose, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau bausmės atlikimo laikotarpiu režimo reikalavimus pažeidė du kartus. Vieną kartą – dėl draudžiamų daiktų (mobiliojo telefono) laikymo, šiuo metu nuobauda galioja. Elgesio, už kurį nubaustas, nevertina neigiamai. Dėl to negalima teigti, kad nuteistasis laikosi bausmės atlikimo režimo, dar daugiau - negalima teigti, kad jis pritaria ir palaiko pataisos namuose nustatytą tvarką. Dėl galiojančios nuobaudos socialinio tyrimo išvadą pateikusių specialistų nuomone E. I. neatitinka BVK 157 straipsnio nuostatų (t. y. negali būti paleidžiamas lygtinai).

Be to, sprendžiant, ar E. I. elgesys yra pakankamai pasikeitęs ir bausmės tikslai būtų geriau pasiekti jam būnant laisvėje, itin svarbu tai, kad E. I. nepripažįsta kaltės dėl nusikaltimo, dėl kurio šiuo metu atlieka bausmę, negeba kritiškai vertinti savo paties elgesio bei jo sukeltų pasekmių. Prekybą steroidais vertina ne kaip nusikalstamą elgesį, o pagalbą sportininkams (pastebėtina, kad asmuo nuteistas ne tik už prekybą steroidais, bet ir už disponavimą dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos (amfetamino)). Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad bausmės atlikimo laikotarpiu stebimas manipuliatyvus nuteistojo elgesys, siekis dominuoti, kontroliuoti kitus (tiek įstaigos darbuotojus, tiek kitus nuteistuosius) tam, kad pasiektų savo tikslų. Asmuo geba tik iš dalies identifikuoti savo problemines sritis ir sieti jas su nusikalstamu elgesiu, savo nusikaltimą linkęs minimizuoti, atsakomybę perkelti kitiems. Dėl to negalima pagrįstai teigti, kad būdamas laisvėje E. I. pasirinks tinkamus, kitiems asmenims žalos nedarančius elgesio variantus. Taip pat svarbu tai, kad nors nuteistasis pritaria, kad įstatymai yra reikalingi, tačiau išreiškia stiprų pyktį ir nepasitenkinimą Lietuvos valstybe ir jos teisine sistema. Dėl to negalima teigti, kad nuteistasis yra pasirengęs gyventi laisvėje ir laikytis visuomenės nustatytų elgesio taisyklių. Be to, jis nurodo, jog pasibaigus bausmės laikui visam laikui emigruotų iš Lietuvos, tačiau E. I. bausmę atlieka už būtent užsienio valstybėje padarytas nusikalstamas veikas.

Socialinio tyrimo išvadą pateikę specialistai E. I. motyvaciją keisti savo nusikalstamą elgesį vertina kaip žemą. Komisijos nuomonė dėl lygtinio paleidimo nebuvo vieninga, Komisijos narys D. Č. pateikė atskirąją nuomonę (siūlė netaikyti lygtinio paleidimo, nes nuteistasis turi galiojančią nuobaudą, minimizuoja nusikalstamą veiką ir likusi nemaža neatliktos bausmės dalis).

Įvertinus tai, konstatuotina, kad nuteistojo E. I. elgesys nėra tiek pasikeitęs, kad bausmę jis toliau galėtų atlikti laisvėje. Šiuo metu lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo E. I. atžvilgiu, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas ir atsisakytina patvirtinti Komisijos Nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi, teismas,

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gegužės 3 d. nutarimą Nr. 59-88 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. I..

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.