- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-27
- Bylos Nr.
- AN2-334-908/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00028-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Eglė Gruodienė (pirm.)
- Nukentėjusysis
- L. B.
- Institucija
- VA VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius, VA VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiosios L. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. spalio 5 d. nutarties, kuria atmestas L. B. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. 87-ANR_N-65-2023 (ROIK 23200164681), panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) Trakų rajono policijos komisariate 2023 m. kovo 7 d. gautas pranešimas apie tai, kad automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Trakuose, Vytauto g., ties namu Nr. 60, buvo apgadintas automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio dalyvis pasišalino. Pagal pranešimą buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena Nr. ROIK 23200164681 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 426 straipsnio 1 dalį.
2. Vilniaus AVPK Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos 2023 m. kovo 23 d. nutarimu, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena nutraukta, V. S. veikoje nenustačius administracinio nusižengimo požymių.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. spalio 5 d. nutartimi atmestas L. B. skundas dėl Vilniaus AVPK Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos 2023 m. kovo 23 d. nutarimo panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog automobilio „Peugeot 807“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas V. S. apgadino L. B. automobilį.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai
4. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji L. B. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. spalio 5 d. nutartį ir priimti naują nutarimą, patenkinant jos skundą.
4.1. Nukentėjusiosios vertinimu, nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną priimtas nepagrįstai ir neteisėtai, nes tyrimas buvo atliktas pažeidžiant ANK reikalavimus, o pirmosios instancijos teismas šių pažeidimų neištaisė ir priėmė neteisingą nutartį. Pagal ANK 567 straipsnio nuostatas įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, jog būtų visapusiškai, objektyviai ir per kiek įmanoma trumpiausią laiką ištirtų veikos aplinkybės, o nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi prieštaravimai bei logiškumas, būtina vienareikšmiškai nustatyti įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių buvimą ar nebuvimą, analizuojant kiekvieną įrodymą atskirai bei jų visumą. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas šiomis nuostatomis nesivadovavo, todėl padarė nepagrįstas ir neteisėtas išvadas.
4.2. Skunde nurodoma, kad 2023 m. rugsėjo 21 d. paskirtas bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, nusprendus išreikalauti iš policijos visą vaizdo įrašą, nes pateiktame vaizdo įraše jame nebuvo užfiksuota, kaip V. S. prisiparkavo prie nukentėjusiosios automobilio. Kadangi kitas vaizdo įrašas teismo posėdžio metu nebuvo žiūrimas, todėl neaišku, ar apskritai jis buvo išreikalautas. Teismas, atmesdamas nukentėjusiosios skundą, rėmėsi V. S. registratoriaus įrašais, tačiau jame nesimato ir negalėjo matytis, kaip V. S. daro posūkį ir prisiparkuoja prie nukentėjusiosios automobilio priekio, nes registratorius fiksuoja tik priekyje esančius vaizdus. V. S. registratorius fiksavo parduotuvės kiemą, bet nefiksavo automobilio „Peugeot 807“ automobilio prisiparkavimo, juolab neaišku, kada aplinka buvo užfiksuota, nes vaizdo registratoriaus duomenys buvo pristatyti po keleto dienų nuo autoįvykio paties pažeidėjo, o registratorius nebuvo ištirtas. Nukentėjusiosios vertinimu, teismas iškraipė faktines aplinkybes ir jomis rėmėsi priimdamas skundžiamą nutartį. Atkreipiamas dėmesys, kad nutartyje nurodoma, jog vaizdo registratoriaus pateiktoje nuotraukoje matosi automobilio „Toyota Carolla“ apgadinimai, atsiradę dar prieš atvykdant automobiliui „Peugeot 807“, užfiksuoti vaizdo kameromis nuo parduotuvės iš dešinės pusės jau po įvykio. Kyla klausimas, kaip vaizdo registratorius galėjo užfiksuoti šiuos apgadinimus, jeigu vairuotojas tuojau po įvykio pasišalino. Apeliantės nuomone, vaizdo registratoriaus įrašai buvo gauti pažeidžiant ANK nuostatas, nes pagal ANK 599–600 straipsnius buvo privaloma padaryti šio vaizdo registratoriaus poėmį. Registratoriaus vaizdo duomenys neatitinka ANK 569 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes buvo pateikti ne įstatymo nustatyta tvarka, nebuvo patikrinti, todėl neturi įrodomosios reikšmės.
4.3. Skunde keliamas klausimas, kokie įrodymai patvirtina teismo išvadą, kad V. S. nebuvo eismo įvykio dalyvis: jis iš įvykio vietos pasišalino nelaukęs, kol atvyks policijos pareigūnai, o po pasišalinimo jo (V. S.) automobilio pareigūnai neapžiūrėjo. V. S. teisme patvirtino, jog pats surašė Transporto priemonės techninės apžiūros 2023 m. kovo 9 d. aktą, patvirtinantį, kad jo automobilis neapgadintas, tačiau šis aktas neturi įrodomosios reikšmės, nes jį turėjo surašyti policijos pareigūnas. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė reikalavimų dėl visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių ištyrimo, nes neaptarė ir nevertino aplinkybių, jog pagal nukentėjusiosios iškvietimą atvykęs policijos pareigūnas R. S. konstatavo, kad vairuotojas V. S. apgadino nukentėjusiosios automobilį, policijai nepranešė ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, be to, buvo sudaryta eismo įvykio schema, surašytas transporto priemonės apžiūros protokolas, nurodant, jog automobiliui „Toyota Corolla“ apgadintas dešinėje pusėje priekinis bamperis. Pabrėžiama, kad V. S. nesilaikė Kelių eismo taisyklių 219 punkto reikalavimų, numatančių, jog įvykus eismo įvykiui kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo pasilikti įvykio vietoje. Be to, V. S. melavo, kad skubėjo į laidotuves, nors vėliau tai pats paneigė. Nukentėjusioji į įvykio vietą atvyko su tvarkingu be apgadinimų iš automobilių salono pirktu automobiliu, policija ir teismas iškraipė faktines bylos aplinkybes ir padarė priešingas išvadas, t. y. kad nukentėjusiosios automobilis buvo su pažeidimais, o V. S. iš eismo įvykio vietos pasišalino teisėtai.
4.4. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad teismo posėdžio metu teisėjas primigtinai ir net grubiai iš nukentėjusiosios reikalavo pateikti įrodymus, tačiau tai policijos pareigūnų, o ne jos pareiga. Be to, nukentėjusioji pamini, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus AVPK Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja J. M. tyrė administracinį nusižengimą ir pati priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nors pagal ANK 615 straipsnio 3 dalį bylas institucijų vardu nagrinėja jų vadovai, vadovų įgalioti asmenys ar kolegialūs organai; tas pats pareigūnas paprastai negali tirti administracinio nusižengimo ir priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Atsiliepimas
5. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atsiliepimu į apeliacinį skundą prašoma netenkinti L. B. skundo ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį bei Institucijos nutarimą nutraukti teiseną nepakeistus, nes pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
5.1. Pažymima, kad iš įvykio vietos vaizdo kameros įrašo matyti, kaip automobilis „Peugeot“ pro stovintį automobilį „Toyota“ pravažiuoja saugiu atstumu, nesant automobilio „Peugeot“ kontakto priekiu, važiuojant toliau ir sukant vairą dešiniau, jis negali kitomis automobilio dešinės pusės dalimis kliudyti stovinčio automobilio. Be to, matyti ir tai, kad vairuotoja ir V. S. vaikšto tarp automobilių, vadinasi, automobilis „Peugeot“ buvo pastatytas paliekant tarpą tarp automobilių ir V. S., važiuodamas atbulomis, nekliudė stovinčio automobilio „Toyota“. Be to, V. S. pateikė nuotrauką, darytą iš vaizdo įrašo, kurioje matoma, jog ant automobilio „Toyota“ apgadinimai buvo dar iki atvažiuojant V. S. automobiliui.
5.2. Institucijos vertinimu, V. S. nebuvo eismo įvykio dalyvis, nes jo vairuojamas automobilis neturėjo kontakto su L. B. automobiliu, taip pat jis nebuvo eismo įvykio liudininkas, dėl to neprivalėjo likti įvykio vietoje ir laukti policijos pareigūnų. Nors tyrimo metu nenustatyta, kada ir kokiomis aplinkybės buvo apgadintas automobilis „Toyota“, tačiau nustatyta, kad tarp automobilių „Toyota“ ir „Peugeot“ sąlyčio nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista ir apeliacinis skundas netenkintinas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. spalio 5 d. nutarties motyvus ir apeliacinio skundo argumentus bei išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog byloje surinktų duomenų visetas neduoda pagrindo spręsti, jog automobilio „Peugeot 807“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas V. S. 2023 m. kovo 7 d. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Trakuose, Vytauto g. ties namu Nr. 60, apgadino L. B. automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
7. Iš administracinio nusižengimo byloje pateikto nukentėjusiosios L. B. apeliacinio skundo turinio matyti, kad juo iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo (taip pat ir administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios Institucijos) atliktu įrodomųjų duomenų vertinimu bei nepagrįsta laikoma išvada, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantės automobilis buvo apgadintas dar iki V. S. atvažiuojant į automobilių stovėjimo aikštelę ir pasistatant automobilį prieš L. B. automobilį. Apeliantės įsitikinimu, V. S., vairuodamas automobilį „Peugeot 807“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė stovintį apeliantės automobilį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl turėtų būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn.
8. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad 2023 m. kovo 7 d. buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį, iš kurio vienas vairuotojas pasišalino, policijos pareigūnams atvykus į pranešėjos (L. B.) nurodytą įvykio vietą bei atlikus būtinus procesinius veiksmus, buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį (b. l. 6–8).
9. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1835 redakcija). Taikant šį straipsnį būtina nustatyti ne tik tai, kad asmuo, susijęs su eismo įvykiu, iš jo vietos pasišalino, bet, pirmiausia, svarbu įvertinti, ar apskritai nagrinėjamoje situacijoje kilo eismo įvykis. Sprendžiant, ar įvykis laikytinas eismo įvykiu, būtina nustatyti, ar jis atitinka Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau ir – Saugaus eismo įstatymas) 2 straipsnio 14 dalyje (2023 m. kovo 7 d. galiojusi 2019 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1932 redakcija) nurodytas sąlygas: 1) įvykis turi įvykti kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje; 2) judant transporto priemonei; 3) dėl to žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Pagal Saugaus eismo įstatymo 2 straipsnio 74 dalį transporto priemone laikoma priemonė žmonėms ir (ar) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti. Ši sąvoka taip pat apima traktorius, savaeiges mašinas ir eismui ne keliais skirtas transporto priemones. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 220 punktą, be kita ko, jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Vadinasi, nagrinėjamu atveju svarbu vertinti, ar byloje esantys duomenys suponuoja išvadą, kad 2023 m. kovo 7 d. automobilių stovėjimo aikštelėje įvyko eismo įvykis, kurio metu V. S., vairuodamas automobilį „Peugeot 807“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė L. B. transporto priemonę.
10. Pažymėtina, kad administracinei atsakomybei pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį taikyti nėra būtina nustatyti, dėl kieno kaltės ar kokio KET pažeidimo kilo pats eismo įvykis. Pripažįstant įvykį eismo įvykiu, neturi reikšmės jo kilimo priežastys, jis gali kilti ir nepažeidžiant KET, pavyzdžiui, dėl nuo asmens valios nepriklausančių aplinkybių – automobilio gedimo; svarbu, kad įvykis atitiktų pirmiau minėtas Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nurodytas sąlygas. Atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos užtraukia ne eismo įvykį sukėlęs KET pažeidimas, o KET nuostatoms prieštaraujantis pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo asmuo susijęs, vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-55-648/2020). Visgi, apibūdinant ANK 426 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo subjektyviuosius požymius yra pažymėta, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlė), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją (pareigą) ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasitraukusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-50-303/2018).
11. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. S., kuris, nukentėjusiosios teigimu, kliudė jos automobilį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, viso proceso metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad jis L. B. automobilio nekliudė. Vadinasi, V. S. teigimu, nurodytomis aplinkybėmis 2023 m. kovo 7 d. automobilių stovėjimo aikštelėje apskritai eismo įvykis neįvyko. Atkreiptinas dėmesys, kad 2023 m. kovo 9 d. V. S. paaiškinime nurodyta, jog 2023 m. kovo 7 d. išėjęs iš parduotuvės buvo apkaltintas, kad apgadino automobilį „Toyota“, apžiūrėjęs ir vairuotojos, ir savo automobilius V. S. nematė ant savo automobilio jokio įbrėžimo, nors vairuotoja reikalavo sutvarkyti jos automobilį. Pasiūlius peržiūrėti jo automobilio registratoriaus vaizdą, vairuotoja nesutiko ir toliau reikalavo sutvarkyti jos automobilį. V. S. nenorėjo su ja ginčytis, skubėjo į laidotuves, dėl to išvažiavo, tačiau pažeidimo nepadarė ir iš įvykio vietos nepasišalino (b. l. 17). Šiame kontekste, be kita ko, atkreipiant dėmesį į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad V. S. neva melavo, jog skubėjo į laidotuves, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme vykusio posėdžio metu V. S. paaiškino, jog skubėjo namo, nes reikėjo žmoną nuvežti į polikliniką, o prieš tai nuvežė kaimyną į laidojimo rūmus (2023 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 16 sek. – 11 min. 19 sek., 20 min. 06 sek. – 20 min. 20 sek.). Pabrėžtina, kad pagal ANK 567 straipsnio 3 dalį tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Taigi, asmens kaltę padarius administracinį nusižengimą privalo įrodyti šį nusižengimą tiriantis pareigūnas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-689/2020). Juo labiau, kad priežastys, dėl kurių V. S. išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės, nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, byloje esantys duomenys nagrinėjamu atveju neleidžia daryti neabejotinos kategoriškos išvados, jog 2023 m. kovo 7 d. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Trakuose, Vytauto g. ties namu 60, įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl V. S. veiksmų buvo apgadintas L. B. automobilis.
12. Pirmiausia, pažymėtina tai, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma. Elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų (ANK 569 straipsnio 1 dalis). Be to, pagal ANK 569 straipsnio 4 dalies nuostatas įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas).
13. Nagrinėjamoje byloje objektyviaisiais įrodomaisiais duomenimis pripažintini įvykio vietą filmavusios vaizdo kameros bei V. S. automobilio vaizdo registratoriaus vaizdo įrašai. Vadovaudamasis minėtomis Administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad vaizdo registratoriaus įrašai buvo gauti pažeidžiant ANK nuostatas. Sutiktina, kad ANK numato tokias administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemones kaip daiktų ir dokumentų paėmimas (ANK 599 straipsnis) bei poėmis (ANK 600 straipsnis), visgi, atkreipiant apeliantės dėmesį pažymėtina, kad tai yra netapačios priemonės, taikomos esant skirtingoms situacijoms. Vertinant apeliantės poziciją, kad buvo privaloma padaryti V. S. automobilio vaizdo registratoriaus poėmį, pabrėžtina, jog pagal ANK 595 straipsnio nuostatas, administraciniu nusižengimus tiriantys pareigūnai, siekdami užkirsti kelią administraciniams nusižengimams, taip pat siekdami užtikrinti, kad būtų išsamiai tiriami administraciniai nusižengimai ir nagrinėjamos administracinių nusižengimų bylos, ir vykdomi administracinių nusižengimų bylose priimami sprendimai, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali taikyti 1–13 punktuose numatytas prievartos priemones. Pabrėžtina, kad prievartos priemonių taikymas nėra privalomas. Be to, nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad ANK 577 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra įtvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus. Vadinasi, V. S. turėjo teisę pateikti jo automobilyje buvusio vaizdo registratoriaus vaizdo įrašą, kurį tiek Institucija, tiek ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino byloje esančių duomenų visumoje.
14. Nors apeliantė akcentuoja abejojanti, ar buvo išreikalautas pilnas automobilių aikštelės vaizdo įrašas, kuriame matytųsi, kaip V. S. pasistato savo automobilį priešais nukentėjusiosios transporto priemonę, tačiau administracinio nusižengimo byloje yra dviejų dalių įrašas, kuriame užfiksuota automobilių stovėjimo aikštelė, esanti Trakuose, Vytauto g. 60, nuo momento, kai į ją įvažiavo automobilis „Toyota“, iki V. S. išvažiavimo iš stovėjimo vietos (b. l. 84–85).
15. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įrašo „VIDIO MEDZIAGA PATEIKTA TRAKU_SAV_A2_Vytauto_g_60 TOYOTA COROLA -II DALIS roik-23200164681avi (1)“ matyti, kad vaizdo kamera „A2 Vytauto g. 52A“ buvo užfiksuota, kaip į automobilių stovėjimo aikštelę pro pakeliamą užtvarą 12:43:06 val. įvažiuoja V. S. vairuojamas automobilis „Peugeot 807“ (vaizdo įrašo 03:06 min.) ir pasistato automobilį prieš L. B. automobilį „Toyota Corolla“, t. y. iš pradžių pravažiavęs pro pastarojo automobilio dešinę pusę, V. S. atbuline eiga pavažiuoja lygiagrečiai šaligatvio, sustoja prieš L. B. automobilį, užgesinęs automobilio variklį išlipa iš automobilio ir nueina (b. l. 84–85). V. S. pateiktame automobilio vaizdo registratoriaus vaizdo / garso įraše matyti, kaip V. S. automobilis pravažiuoja pro juodos spalvos automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)“ (vaizdo įrašo 01:14–01:22 min.) ir sustojęs prieš mėlynos spalvos automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoja atbuline eiga ir sustoja (vaizdo įrašo 01:36 min.). Atkreiptinas dėmesys, kad įraše girdimi atstumo daviklių garsai, informuojantys apie prie automobilio esančias kliūtis (įrašo 01:22–01:25 min. ir 01:31–01:36 min.) (b. l. 55, 83). Nors apeliaciniame skunde keliamas vaizdo registratoriaus vaizdo įrašo (ne)patikimumo klausimas, pabrėžiant, kad šis įrašas buvo pristatytas paties pažeidėjo, o registratorius nebuvo ištirtas, tačiau apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo vaizdo registratoriaus įrašo duomenis pripažinti neteisėtais ir nepatikimais. Pažymėtina, kad vaizdo registratoriaus įraše matyti, jog įrašas nufilmuotas 2023 m. kovo 7 d. ir nors filmavimo laikas skiriasi lyginant su automobilių aikštelės vaizdo įraše nurodomu laiku, t. y. registratoriaus įraše rodoma 18 val., o kitame įraše – 12 val., tačiau V. S. pateiktame vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės sutampa su užfiksuotomis automobilių aikštelę filmavusios kameros vaizdo įraše (dėl pastarojo patikimumo apeliantė klausimo nekelia) ir nepaneigia V. S. parodymų, kad kontakto tarp jo vairuojamo automobilio „Peugeot 807“ ir nukentėjusiosios automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)“, nebuvo.
16. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodoma, kad vaizdo registratoriaus užfiksuotame vaizdo įraše ant L. B. automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), matomi balkšvos spalvos ruožai (vaizdo įrašo 01:14 min.), buvę dar iki V. S. vairuojamai transporto priemonei priartėjus prie nukentėjusiosios automobilio, sutampa su užfiksuotais po policijos iškvietimo (b. l. 4–5). 2023 m. kovo 7 d. transporto priemonės „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokole užfiksuota, kad nustatytas apibraižytas dešinėje pusėje priekinis bamperis (aukštis 0,47 cm) (past. – pagal byloje esančias nuotraukas darytina išvada, kad aukštis turėtų būti 0,47 m / 47 cm); sutrūkęs priekinis bamperis esantis po dešinės pusės priekiniu rūko žibintu (b. l. 13). Iš byloje esančių nuotraukų, kuriose užfiksuoti automobilio „Toyota Corolla“ apgadinimai, matyti, kad bent iš dalies šie apgadinimai sutampa su tais, kurie užfiksuoti V. S. automobilio vaizdo registratoriumi (b. l. 27–28). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors apeliaciniame skunde apeliantė akcentuoja, jog į automobilių stovėjimo aikštelę ji atvyko tvarkingu be apgadinimų automobiliu, pirktu iš automobilių salono, tačiau pirmosios instancijos teisme vykusio posėdžio metu pati L. B. nurodė, kad: „Gal jis turėjo galimybę pataisyt, nu ne nauja, gal būčiau sutikus su jo pasiūlymu remontuot“ (2023 m. birželio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 20 min. 18 sek. – 20 min. 24 sek.). Vadinasi, pati nukentėjusioji pripažino, kad jos automobilis nebuvo naujas, o aptartų aplinkybių visuma nepaneigia abejonių dėl eismo įvykio kilimo 2023 m. kovo 7 d. automobilių stovėjimo aikštelėje, V. S. automobiliui kliudant apeliantės automobilį.
17. Apeliacinės instancijos teismo išvadų pagrįstumo nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad policijos pareigūnas R. S. konstatavo, jog vairuotojas V. S. apgadino nukentėjusiosios automobilį, nepranešė policijai ir pasišalino ir eismo įvykio vietos. Sutiktina, kad pagal iškvietimą į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Trakuose, Vytauto g. 60, atvyko policijos pareigūnas R. S., kuris nufotografavo eismo įvykio vietą, nubraižė eismo įvykio vietos schemą, surašė transporto priemonės apžiūros protokolą, užfiksavo vairuotojos paaiškinimus, išdavė pažymą dėl automobilio apgadinimų bei savo tarnybiniame pranešime nurodė, jog automobiliui „Toyota“ apgadintas dešinės pusės priekinis bamperis (b. l. 6–8). Vis dėlto, pabrėžtina, kad policijos pareigūnas R. S. nekonstatavo ir negalėjo konstatuoti, jog neabejotinai būtent V. S. 2023 m. kovo 7 d. apgadino L. B. automobilį, o procesinių veiksmų atlikimas, taip pat ir eismo įvykio schemos nubraižymas, savaime nelemia galutinio procesinio sprendimo. Apeliaciniame skunde akcentuojama ir tai, kad savo transporto priemonės techninės apžiūros aktą surašė pats V. S., dėl to šis aktas neturi įrodomosios reikšmės, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, jog apylinkės teisme vykusio teismo posėdžio metu V. S. paaiškino automobilį apžiūrėjęs kartu su tyrėja, o 2023 m. kovo 9 d. aktas, kuriame nurodoma, jog ant automobilio „Peugeot 807“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimų nėra, patvirtintas ne tik V. S. parašu, tačiau ir tyrėjos J. M. antspaudu bei parašu (b. l. 18).
18. Sutiktina su apeliante, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas ir pan. Vis dėlto, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-23-489/2020, 2AT-32-303/2021, 2AT-36-511/2022, 2AT-17-303/2023).
19. Apibendrinant pabrėžtina tai, kad asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas tada, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-68-303/2022). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ANK 566 straipsnio 1 dalyje bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Nagrinėjamu gi atveju, administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų visuma nesuponuoja neabejotinos išvados, kad 2023 m. kovo 7 d. automobilių stovėjimo aikštelėje kilo eismo įvykis, kurio metu V. S., vairuodamas automobilį „Peugeot 807“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė ir apgadino L. B. automobilį „Toyota Corolla”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pravažiuodamas pro jį šonu ar statydamasis automobilį atbuline eiga. Dėl to, administracinio nusižengimo teisena nutraukta teisėtai ir pagrįstai, o tokiai Institucijos pozicijai pagrįstai pritarė ir apylinkės teismas.
20. Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad ANK 615 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog tas pats pareigūnas paprastai negali tirti administracinio nusižengimo ir priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje (nagrinėti administracinio nusižengimo bylos), išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl organizacinių kliūčių ar institucijos struktūros, tačiau pabrėžtina, kad minėtosios nuostatos leidžia daryti išvadą, jog vien faktas, jog tas pats pareigūnas tyrė administracinį nusižengimą ir priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje (išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą), savaime nėra vertintinas kaip absoliutus priimto procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas, kaip faktas, rodantis galimą konkretaus pareigūno šališkumą, suinteresuotumą bylos baigtimi (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-100-935/2022). Nagrinėjamu gi atveju iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad nors nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną priėmė Vilniaus AVPK Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja J. M., kuri patvirtino V. S. transporto priemonės techninės apžiūros aktą bei paėmė iš jo paaiškinimus, tačiau pagal J. B. iškvietimą atvyko Vilniaus AVPK Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis R. S., kuris paėmė L. B. paaiškinimus, nubraižė eismo įvykio vietos schemą, pateikė 2023 m. kovo 7 d. tarnybinį pranešimą bei 2023 m. kovo 8 d. papildomą tarnybinį pranešimą dėl administracinio nusižengimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju nebuvo užtikrintas sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną priėmusios pareigūnės nešališkumas, juo labiau, kad skundas dėl Institucijos nutarimo pirmosios instancijos teismui nebuvo argumentuojamas minėtų ANK nuostatų pažeidimu. Pažymėtina ir tai, kad nors, kaip jau buvo minėta, įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę yra administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno pareiga, tačiau jis neturi pareigos tokį asmenį pripažinti kaltu ir nubausti bet kokiu atveju, dėl to, nustačius, kad yra bent viena ANK 565¹ straipsnyje (past. – Institucijos nutarimo priėmimo metu ANK 591 straipsnyje) ir 592 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs, pareigūnas priima nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną (ANK 619 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis (2023 m. gegužės 11 d. įstatymo Nr. XIV-1947 redakcija)).
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-976/2019). Taigi, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis minėta praktika ir apibendrindamas visas išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė byloje esančius duomenis, tinkamai juos įvertino ir nepadarė esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, galėjusių turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui, todėl keisti ar naikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. spalio 5 d. nutartį apeliantės pateiktais argumentais nėra pagrindo. Tai sudaro pagrindą netenkinti L. B. apeliacinio skundo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. spalio 5 d. nutartį nepakeistą ir L. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.