Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Mildai Litvinaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui R. J., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Paaiškino, kad vaikai gyvena tik su ja, be atsakovo, jau ilgiau nei vienerius metus. Atsakovas buvo ją sumušęs, dėl ko ji su vaikais išsikėlė į (duomenys neskelbtini), vėliau gyveno pas dukrą, šiuo metu jau apie 8 mėnesius gyvena (duomenys neskelbtini). Šiuo metu vaikams yra sudariusi labai geras gyvenimo sąlygas: vaikai turi savo kambarius, lovytes, lanko mokyklą, darželį. Ji prieš mėnesį ištekėjo už seniai pažįstamo vyro, kuris labai rūpinasi ir myli visus jos vaikus. Vaikai su jos sutuoktiniu sutaria labai gerai. Atsakovas nepilnamečiais vaikais K. ir D. kažkiek rūpinosi iki 2025 m. sausio mėnesio, o mažamečiu D. visiškai nesirūpino nuo pat jo gimimo. Dėl to išlaikymą vaikams prašo priteisti nuo skirtingo laikotarpio. Dėl bendravimo tvarkos reikalavimą patikslino ir prašė nustatyti, kad atsakovas su vaikais gali bendrauti išsiveždamas juos iš gyvenamosios vietos, tačiau be nakvynių. Su nakvynėmis vaikų nenori duoti atsakovui, nes jis neturi gyvenamosios vietos, labai dažnai vartoja alkoholį, net ir būdamas su vaikais vartoja. (duomenys neskelbtini) yra buvę, kad atsakovas pasiėmęs vaikus prisigėrė ir policija jai vaikus parvežė. Mažylis D. tėčio apskritai nelabai pažįsta, jo bijo.

4. Atsakovui R. J. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, per teismo nustatytą terminą atsiliepimas negautas. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (atsakovas nuotoliniu būdu dalyvavo parengiamajame posėdyje, apie posėdžio laiką ir vietą atsakovas informuotas parengiamojo posėdžio metu), buvo sudarytos sąlygos prisijungti į teismo posėdį nuotoliniu būdu, tačiau atsakovas į teismo posėdį neatvyko ir nuotoliniu būdu neprisijungė, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Kadangi atsakovui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

5. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS) pateikė išvadą, kuria dėl ieškovės reikalavimų tenkinimo neprieštaravo.

6. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė pateiktą rašytinę išvadą palaikė. Paaiškino, kad vaikų interesus geriausiai atitiks jų gyvenamosios vietos nustatymas su mama. Ieškovei ir atsakovui gyvenant kartu (duomenys neskelbtini), buvo gaunama eilė pranešimų apie vaikų teisių pažeidimus. Atsakovas vartojo alkoholį, smurtavo. Nuo 2025 m. balandžio mėnesio ieškovė su vaikais išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). VTAS yra gavęs informaciją, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) yra sudariusi sąlygas vaikams gyventi ir vystytis, užtikrina vaikų poreikius. Atsakovas neturi pastovios gyvenamosios vietos, negalėtų auginti vaikų. Dėl prašomo vaikams priteisti išlaikymo sutinka, atsižvelgiant į tai, kad išlaikymą reikia teikti trims vaikams, atsakovas turi daug įsiskolinimų, jo materialinė padėtis sunki. Patvirtina, kad tikrai buvo fiksuoti atvejai, kai tėvas su vaikais buvo neblaivus, todėl mano, kad reikalavimas nustatyti bendravimo tvarką be nakvynių yra pagrįstas. Tarp nepilnamečių vaikų ir atsakovo nėra tvirto ir glaudaus ryšio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys pagal teismo posėdžio metu patikslintus reikalavimus tenkintinas visiškai.

7. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad ieškovė J. S. (buvusi K.) ir atsakovas R. J. yra nepilnamečių K. J., gimusios (duomenys neskelbtini), D. J., gimusio (duomenys neskelbtini), ir D. J., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Atsakovas su ieškove ir nepilnamečiais vaikais gyvenant (duomenys neskelbtini), nuo 2024 m. vasario mėnesio šeimai buvo taikoma atvejo vadyba. Nuo 2024 m. lapkričio 27 d. iki 2025 m. sausio 20 d. nepilnamečiams vaikams kartu su mama J. S. (tuo metu K.) buvo organizuojama laikinoji priežiūra socialinę priežiūrą teikiančioje įstaigoje. 2025 m. vasario 27 d. buvo fiksuotas atsakovo smurto prieš ieškovę atvejis, atsakovui išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Ieškovė nuo 2025 m. balandžio su nepilnamečiais vaikais išsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), todėl (duomenys neskelbtini) atvejo vadyba nutraukta.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ginčą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, jog ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009; 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

9. Nagrinėjamu atveju spręsdamas dėl nepilnamečių K. J., D. J. ir D. J. gyvenamosios vietos nustatymo teismas atsižvelgia į tai, kad vaikai nuo pat gimimo gyvena su mama. VTAS išvadoje nurodoma, kad skyriui šalių šeima yra žinoma, kadangi ieškovei ir atsakovui gyvenant kartu, buvo gaunama daug pranešimų dėl vaikų teisių pažeidimų, buvo fiksuotas atsakovo R. J. smurto prieš ieškovę atvejis, taip pat jo neblaivumas jam esant su nepilnamečiais vaikais. Nuo 2025 m. balandžio mėnesio ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena (duomenys neskelbtini), atskirai nuo atsakovo. VTAS 2025 m. gegužės 30 d. rašte yra nurodoma, kad institucija iš (duomenys neskelbtini) Globos ir rūpybos teismo gavo informaciją, jog buvo patikrinta ieškovės gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) ir nustatyta, kad pagrindiniai vaikų poreikiai yra patenkinti, apie situaciją šeimoje informuota (duomenys neskelbtini) socialinė tarnyba, prašant vykdyti socialinį darbą ir suteikti šeimai pagalbą bei paramą. Atsakovas prieštaravimų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove neteikė, ginčo šioje bylos dalyje nėra, todėl nepilnamečių K. J., D. J. ir D. J. gyvenamoji vieta nustatytina su mama J. S..

Dėl išlaikymo priteisimo

10. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

11. Nagrinėjamu atveju ieškovė iš atsakovo R. J. nepilnamečių vaikų D. J., D. J. ir K. J. išlaikymui prašo priteisti kasmėnesines periodines išmokas po 150 Eur. Ieškovė nedirba, augina mažametį vaiką, gauna socialines išmokas, nekilnojamojo turto ir automobilių nurodė neturinti. Teismui patikrinus duomenis apie atsakovo turtinę padėtį nustatyta, kad R. J. dirba (duomenys neskelbtini), gauna atlyginimą, taip pat turi nekilnojamojo turto – žemės sklypą su statiniais, kuris areštuotas antstolių. Atsakovas nuosavybės teise valdo automobilį, kuris taip pat areštuotas antstolių. Iš antstolių informacinės sistemos duomenų matyti, kad atsakovo R. J. atžvilgiu yra vykdomos 24 vykdomosios bylos. Įvertinęs šiuos duomenis, taip pat aplinkybę, kad išlaikymas iš atsakovo yra priteisiamas trims nepilnamečiams vaikams, teismas sprendžia, kad ieškovės prašomo išlaikymo dydis yra proporcingas ir pakankamas nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui, todėl iš atsakovo R. J. nepilnamečiams vaikams D. J., D. J. ir K. J. priteistinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur kiekvienam vaikui. Atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus apie atsakovo prisidėjimą prie nepilnamečių vaikų išlaikymo bei tai, kad atsakovas jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, nepateikė, išlaikymas D. J. ir K. J. priteisiamas nuo 2025 m. sausio 1 d. iki vaikų pilnametystės, o D. J. – nuo (duomenys neskelbtini). iki vaiko pilnametystės.

12. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

13. Priteisto išlaikymo vaikams lėšas pavestina tvarkyti ieškovei uzufrukto teise iki vaikų pilnametystės (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.191 straipsnis). Ieškovei išaiškinama, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaikų interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

14. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo

15. CK 3.155 straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (CK 3.159 straipsnio 2 dalis).

16. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).

17. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 26 punktas).

18. Nagrinėjamu atveju ieškovė, teismo posėdžio metu patikslinusi ieškinio reikalavimą dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo, prašė nustatyti, kad atsakovas su vaikais gali bendrauti išsiveždamas juos iš gyvenamosios vietos, tačiau be nakvynių, pranešęs apie bendravimą ieškovei prieš tris dienas. Ieškovė savo reikalavimą dėl minimalios vaikų ir tėčio bendravimo tvarkos grindė tuo, kad mažametis D. J. tėčio iš viso nelabai pažįsta, o kiti vaikai neturi su juo artimo ryšio. Be to, (duomenys neskelbtini) atsakovas būdamas su vaikais yra vartojęs alkoholį, dėl ko vaikai policijos buvo parvežti mamai. Tokių atvejų realumą teismo posėdžio metu patvirtino VTAS atstovė, taip pat šias aplinkybes patvirtina rašytinė VTAS į bylą pateikta medžiaga. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju geriausius nepilnamečių vaikų interesus atitiks ieškovės prašoma nustatyti minimali bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarka, kadangi atsakovas yra linkęs vartoti alkoholį, jo vartojimo nevengia net ir būdamas su vaikais, tarp vaikų ir atsakovo nėra susiformavusio stipraus emocinio ryšio, todėl ir šioje dalyje ieškinys tenkinamas visiškai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

19. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

20. Ieškovei yra suteikta 100 proc. valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba, todėl ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pateiktų pažymų matyti, kad už suteiktą advokato Laimučio Zaukevičiaus pagalbą ieškovei valstybė patyrė 375 Eur išlaidas, o už advokato Anatolij Šichovcov suteiktą pagalbą – dar 456,25 Eur išlaidų, iš viso 831,25 Eur, todėl ši suma priteistina iš atsakovo. Taip pat valstybės naudai iš atsakovo priteistinas byloje mokėtinas žyminis mokestis, iš viso 236 Eur (114 Eur už neturtinį reikalavimą (100 Eur x 152 vartotojų kainų indeksas / 100 x 75 proc.) + 122 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymą ((150 Eur x 3) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 79, 88, 93, 96 straipsniai).

21. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 7,93 Eur ir yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411, nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį pagal posėdžio metu patikslintus reikalavimus tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečių vaikų D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su mama J. S., gimusia (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis kiekvienam vaikui, išlaikymą D. J. ir K. J. priteisiant nuo 2025 m. sausio 1 d. iki vaikų pilnametystės, o D. J. – nuo (duomenys neskelbtini). iki vaiko pilnametystės, priteistas sumas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę J. S. nepilnamečiams dukrai E. S. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečių vaikų D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas su vaikais gali bendrauti išsiveždamas vaikus iš gyvenamosios vietos, tačiau be nakvynių, suderinęs bendravimo laiką iš anksto, prieš tris dienas, su vaikų mama J. S..

Priteisti iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 236,00 Eur (dviejų šimtų trisdešimt šešių eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 831,25 Eur (aštuonių šimtų trisdešimt vieno euro 25 ct) išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, nurodant šias sumas sumokėti į vieną iš Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos priklausančių sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke, banko kodas (duomenys neskelbtini). Įmokos kodas mokant žyminį mokestį 5662, įmokos kodas mokant antrinės teisinės pagalbos išlaidas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams.