- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-29
- Bylos Nr.
- eAN2-35-898/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02891-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal G. R. (toliau ir – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau ir – Institucija) 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarimas Nr.10-ANRN-20872-2020 paliktas nepakeistu ir G. R. skundas netenkintas, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. 2020 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyresniojo specialisto nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANRN-20872-2020 G. R. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2020 m. rugpjūčio 26 d., 18.45 val., Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,43 promilių girtumas.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2020 m. rugsėjo 11 d. Institucijos nutarimą G. R. apskundė apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi 2020 m. rugsėjo 11 d. Institucijos nutarimą paliko nepakeistą, o G. R. skundo netenkino. Teismas nurodė, kad išanalizavęs skundo argumentus bei išklausęs pareiškėją teismo posėdžio metu, nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, už kurį jam skirta minimali bauda ir minimalios trukmės poveikio priemonė, o nagrinėjamoje byloje nėra nei išskirtinių aplinkybių, nei galima išvada, kad asmens padarytas nusižengimas yra mažiau pavojingas. Teismas pabrėžė, jog aplinkybės, kad pareiškėjo darbas yra siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, ar kad teisė vairuoti transporto priemones susijusi ir su vaikų poreikių tenkinimu bei artimųjų priežiūra, nepripažįstamos ypatingomis ir pakankamomis skirti švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatyta administracinę nuobaudą ar poveikio priemonę. Teismas konstatavo, jog G. R. skiriant administracinę nuobaudą buvo įvertintas jo padaryto nusižengimo pavojingumas, jam nustatytas girtumo laipsnis, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas, dėl ko buvo paskirta minimali bauda, o teisė vairuoti transporto priemones atimta minimaliam terminui, kurį sumažinti nėra jokio teisinio pagrindo.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu G. R. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartį ir panaikinti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą, arba sumažinti jos terminą.
3.1. Skunde nurodo, kad teismas, konstatuodamas, jog byloje nebuvo nustatytos išskirtinės aplinkybės, nenurodė, kokios aplinkybės galėtų būtų laikomos išskirtinėmis, o tik deklaratyviai teigia, kad tokių aplinkybių nenustatyta. Pabrėžia, kad aktualiausioje teismų praktikoje aplinkybės, kuriomis remiantis teismai švelnina pažeidėjams nuobaudas nėra išskirtinės ir yra panašios į nagrinėjamu atveju nustatytas aplinkybes.
3.2. Skunde remiantis Kauno apygardos teismo nutartimis administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-470-383/2020, Nr. AN2-272-954/2020 nurodoma, jog visos aplinkybės, kurios leido teismui sušvelninti minimalias nuobaudas iki 6 mėnesių, nebuvo išskirtinės. Pabrėžiama, jog minėtose nutartyse aplinkybės, leidusios sutrumpinti pažeidėjams nuobaudas, yra tapačios aplinkybėms, dėl kurių pareiškėjas prašė sušvelninti jam paskirtą nuobaudą: pažeidėjai pripažino nusižengimus ir gailėjosi dėl pažeidimo; sumokėjo paskirtas pinigines baudas; nenustatyta sunkinančių aplinkybių; nebausti už šiurkščius KET pažeidimus; žala niekam nepadaryta; lengvas neblaivumo laipsnis; vertinami kaip teigiamos asmenybės; pažeidimai atsitiktinio pobūdžio; transporto priemonė reikalinga vežti nepilnametį vaiką į mokyklą, užsiėmimus; pažeidėjai rūpinasi šeimos nariais; dalyvavo alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose.
3.3. Be to, teismui nekliudė nuobaudas sušvelninti net ir aplinkybė, kad abu pažeidėjai buvo anksčiau bausti administracine tvarka, o pareiškėjo atveju šios aplinkybės nebuvo nustatyta, todėl, pareiškėjo vertinimu, ankstesnių administracinių nusižengimų kontekste jis yra pavyzdingesnis vairuotojas kitų pažeidėjų atžvilgiu, tačiau į šią aplinkybę teismo nebuvo atsižvelgta.
3.4. Pareiškėjas skunde nurodo, jog vienintelis skirtumas tarp nurodytų bylų ir pareiškėjo atžvilgiu nagrinėjamos bylos yra nustatytų promilių dydis, atitinkamai 0,44 ir 0,66 promilės, tuo tarpu pareiškėjo atveju nustatytas 1,43 promilių girtumas, tačiau tiek kitų pažeidėjų, tiek ir pareiškėjo atveju, nustatytas neblaivumo laipsnis patenka į lengvo girtumo laipsnio (nuo 0,4 iki 1,5 promilių) sąvoką, todėl, pareiškėjo teigimu, aplinkybė, jog jo girtumo laipsnis didesnis, neužkerta kelio tikėtis švelnesnės nuobaudos, nes įstatymuose nenumatyta jokio draudimo, ribojančio pažeidėjo teisę kreiptis dėl švelnesnės nuobaudos.
3.5. Skunde pabrėžiama, kad pareiškėjas teismo neprašė sumažinti nuobaudos termino analogiškai nurodytose nutartyse sutrumpintam terminui, nes supranta, kad jo girtumo laipsnis yra didesnis ir kad tokiu atveju nuobaudos sutrumpinimas negalėtų būti identiškas kitų pažeidėjų sutrumpintam terminui, todėl teismo prašė nuobaudą sutrumpinti bent 2-3 mėnesiams ar dar trumpesniam laikui, tačiau į tai teismas neatsižvelgė.
3.6. Pareiškėjo teigimu, aptartos aplinkybės patvirtina tai, kad panaši ar tapati situacija yra traktuojama skirtingai, todėl šiuo klausimu teismų praktika turi būti suvienodinta, t. y. pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis aukštesnės instancijos teismo nutartimis, tačiau teismas nesivadovavo nurodyta aktualia teismų praktika.
3.7. Skunde pažymima, kad skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje.
3.8. Pareiškėjas prašo apeliacinės instancijos teismo atsižvelgti į tai, kad dėl padaryto administracinio nusižengimo nuoširdžiai gailėjosi, kaltę pripažino visiškai, tokio pobūdžio administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, prieš sėdant į transporto priemonę nesijautė apsvaigęs, todėl, atsižvelgęs į savo savijautą, fiziologinę būklę, buvo įsitikinęs, jog gali vairuoti ir tokiu elgesiu nepažeidžia kelių eismo taisyklių, pažeidimu nebuvo sukelta jokių neigiamų padarinių, nebuvo padaryta žala. Nurodo, jog yra doras, išsilavinęs, darbštus ir aktyvus, o siekiant sėkmingai vadovauti statybų bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjui reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, kadangi pagrindinės jo darbo funkcijos yra organizuoti bei pačiam vykti į susitikimus, objektus, esančius įvairiose Lietuvos vietose.
3.9. Pabrėžia, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga ir šeimoje, nes su juo gyvena trys nepilnamečiai vaikai, kuriems teks į ugdymo įstaigas bei į papildomus užsiėmimus vykti viešuoju transportu, ko pasėkoje, kelionės į įstaigas bei iš jų užtruks ilgiau, padidės galimybės peršalti ar užsikrėsti įvairiomis ligomis, todėl vaikų kelionės nebus visapusiškai saugios. Be to, neturėdamas galimybės vairuoti transporto priemones negalės tinkamai pasirūpinti savo artimaisiais (mama, tėčiu, močiute).
3.10. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino Sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančio, kad pareiškėjas yra atestuotas pagal privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikių žmogaus sveikatai programą A1, kas parodo tai, kad pareiškėjas pradėjo atsakingai vertinti suteikiama teisę vairuoti transporto priemones bei iš to kylančias pareigas. Pabrėžia, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. liepos 8 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-272-954/2020 tai vertino kaip vieną iš aplinkybių, dėl kurių buvo sutrumpintas administracinio poveikio priemonės terminas.
3.11. Pareiškėjo vertinimu, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, o taip pat ir aktualia teismų praktika nurodytose bylose, jam paskirtos administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti sutrumpinant administracinio poveikio priemonės terminą arba administracinio poveikio priemonės neskiriant.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas ir prašoma ją sušvelninti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį.
6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, susipažinęs su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančią duomenų visumą, apylinkės teismo nutarties motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarimą nepakeistu ir netenkindamas G. R. skundo, tinkamai įvertino byloje esančių aplinkybių visumą ir padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą sušvelninti G. R. paskirtą administracinio poveikio priemonę.
7. Nagrinėjamu atveju G. R. buvo nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2020 m. rugpjūčio 26 d., 18.45 val., Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,43 promilių girtumas. Už šio administracinio nusižengimo padarymą G. R. buvo paskirta 800 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.
8. ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį už šį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio Institucijos 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarimo (b. l. 30) matyti, jog administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija, nustačiusi atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi bei padėjo jį išaiškinti, nenustačiusi G. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskyrė kaltininkui minimalią 800 Eur baudą ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimą minimaliam 12 mėnesių terminui.
9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, susijusias su administracinio nusižengimo padarymu, bei pareiškėją charakterizuojančius duomenis, konstatuoja, jog administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija tinkamai įvertino bylos aplinkybes, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamoje byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kuriomis remiantis G. R. galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, skiriant trumpesnį nei minimalų administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą.
Žemesnės instancijos teismas
10. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
11. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog remiantis nuoseklia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda (past. – administracinio poveikio priemonė) gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant. Be to, tai, kad asmeniui yra sukeliami tam tikri nepatogumai, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).
12. Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas bei kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.
13. Remiantis administracinio nusižengimo bylos duomenimis, G. R. administracinis nusižengimas – transporto priemonės vairavimas, būnant neblaiviam, kai nustatytas 1,43 promilių girtumas, nelaikytinas mažareikšmiu ar jo pavojingumas negali būti vertinamas kaip nedidelis. Priešingai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog G. R. padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik eismo saugumui ir sau pačiam, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir tik atsitiktinumo dėka išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Šiuo aspektu pastebėtina tai, jog administracinio nusižengimo pavojingumo nemažina skunde pabrėžiama aplinkybė, kad šiuo administraciniu nusižengimu nebuvo padaryta žala, kadangi neteisėtas yra pats vairavimo, esant neblaiviam, faktas, tuo tarpu žalos padarymo faktas priklausomai nuo žalos pobūdžio gali užtrauki griežtesnę atsakomybę pagal ANK 423 straipsnį, ar baudžiamąją atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnį.
14. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys ir į tai, kad į administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nustatytą girtumo laipsnį yra atsižvelgiama ne tik kvalifikuojant administracinį nusižengimą pagal atitinkamą ANK straipsnį, bet ir individualizuojant pažeidėjui skirtiną nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę, kadangi, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 ir 3 dalimis, asmeniui skiriant administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę visais atvejais atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, t. y. atsižvelgė į tai, kad G. R. nustatytas 1,43 promilių girtumas, žymiai viršijantis minimalią (past. – daugiau negu 0,4 promilių) ribą, kuri yra artima ribai, nuo kurios asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė (past. – daugiau negu 1,51 promilių). Tokiu būdu, konstatuotina, jog nagrinėjamas administracinis nusižengimas atitinka įstatymų leidėjo numatytą rūšinį administracinio nusižengimo pavojingumą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2014, 2AT-18-942/2015). Taigi aptartų aplinkybių kontekste akivaizdu, jog skunde nurodytos aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis ar ypatingomis.
15. Vertinant pažeidėjo asmenybę atsižvelgtina į tai, kad G. R. dėl padaryto administracinio nusižengimo nuoširdžiai gailėjosi, kaltę pripažino visiškai, tokio pobūdžio administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, taip pat į tai, kad pareiškėjas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose, charakterizuojamas teigiamai, įgijo profesinį bakalauro laipsnį, paskirtą baudą sumokėjo. Šios aplinkybės iš tiesų teigiamai apibūdina administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, tačiau pažymėtina ir tai, jog iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už penkis metus matyti, kad iki nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo G. R. buvo ne kartą baustas už kitų administracinių nusižengimų padarymą, t. y. 2019 m. gruodžio 10 d. buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį 15 Eur bauda, 2020 m. sausio 20 d. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį 30 Eur bauda, 2018 m. birželio 29 d. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį 15 Eur bauda (b. l. 31-32). Taigi administracinio nusižengimo byloje esantys duomenis apie asmens patraukimą administracinėn atsakomybėn, ar byloje esantis Sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimas patvirtinantis, kad pareiškėjas yra atestuotas pagal privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikių žmogaus sveikatai programą, kuri yra privaloma siekiant susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnis), vertinant juos administracinėn atsakomybėn patraukto G. R. teigiamai charakterizuojančių aplinkybių kontekste, nesuteikia pagrindo teigti, jog byloje esantys duomenys išskirtinai teigiamai charakterizuoja pažeidėją, o aptartos asmenį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis. Priešingai, aptartų aplinkybių visuma patvirtina tai, jog pareiškėjui paskirta minimali nuobauda ir minimalaus dydžio administracinio poveikio priemonės terminas savo dydžiu yra proporcingi padarytam administraciniam nusižengimui, nėra per griežti, atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje.
16. Pažymėtina ir tai, jog aplinkybės, kad G. R. teisė vairuoti transporto priemones reikalinga atliekant jo darbo funkcijas, rūpinantis savo šeimos nariais, artimaisiais giminaičiais nėra pakankamos, kad būtų galima svarstyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą galimybę taikyti švelnesnę negu įstatyme numatytą administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę arba jų išvis neskirti. Akivaizdu, kad šios aplinkybės egzistavo ir administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau neturėjo lemiamos įtakos kaltininko apsisprendimui, be to, taikoma administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nėra tiesiogiai susijusi su asmens atliekamomis darbinėmis funkcijomis bei neužkerta galimybės pareiškėjui rūpintis šeimos nariais, todėl galimi neigiami padariniai – sunkumai, nelaikytini išimtinais.
17. Pabrėžtina, jog administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams, kadangi tai yra valstybės taikomos šios prievartos priemonės keliamų tikslų dalis (ANK 22 straipsnio 2 dalis, 27 straipsnio 1 dalis). Taigi, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-1073/2019). Todėl asmuo turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti ginčijamos specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes.
18. Pareiškėjas skunde nurodo, jo vertinimu aktualią teismų praktiką Kauno apygardos teismo nagrinėtose administracinių nusižengimų bylose, kuomet pažeidėjams buvo sutrumpintas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, terminas. Atsakydamas į šiuos argumentus apeliacinės instancijos teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, kad teismams, sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).
19. Analizuojant Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-470-383/2020 pastebėtina, jog pažeidėjui įvykio metu buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, nežymiai viršijęs įstatymo leistiną normą (0,44 promilės). Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-272-954/2020 pažeidėjai buvo nustatytas 0,66 promilių girtumas, tačiau teismas įvertino ir tai, jog pažeidėja rūpinasi sūnaus močiute, kuriai reikalingas pastovus gydymas, o iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkis metus matyti, kad per pastarąjį laikotarpį pažeidėja buvo bausta tik vieną kartą. Todėl įvertinus pareiškėjo nurodytose Kauno apygardos teismo nutartyse nustatytas faktines aplinkybės, susijusias tiek su administracinio nusižengimo pobūdžiu, tiek su pažeidėjus charakterizuojančiais duomenimis, konstatuotina, jog nurodytose nutartyse nustatytos faktinės aplinkybės nėra iš esmės panašios (analogiškos) aplinkybėms nagrinėjamoje byloje, todėl šiomis nutartimis vadovautis kaip precedentu nėra pagrindo.
20. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nustatytos administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį teigiamai apibūdinančios aplinkybės, vertinant jas padaryto administracinio nusižengimo kontekste, nepatvirtina to, kad G. R. paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam vienerių metų terminui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, švelninti administracinio poveikio priemonę, šiuo atveju, nėra jokio pagrindo, o Institucijos paskirta minimali nuobauda ir minimaliam terminui atimta teisė vairuoti transporto priemones atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
G. R. skundo netenkinti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.