Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo L. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1476-794/2021 sprendžiant ieškovo L. M. ieškinio atsakovei Lietuvos valstybei dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

7. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų numatytos tvarkos.

8. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: priimti ieškinį ir iškelti civilinę bylą (CPK 137 straipsnio 1 dalis); atsisakyti priimti ieškinį įstatyme nustatytais pagrindais (CPK 137 straipsnio 2 dalis) arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis).

9. Vienas iš atsisakymo priimti ieškinį pagrindų – teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio pagrindas – aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

10. Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-235-640/2020 (vėliau Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje byloje Nr. 2A-52-330/2021) ieškovas 2019 m. spalio 3 d. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 50 000 Eur turtinės ir 300 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Šioje byloje ieškinys buvo pareikštas kvestionuojant Kauno apygardos teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiksmus Kauno apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylą (teisminio proceso Nr. 2-56-3-01500-2016-1), kurioje ieškovas buvo pareiškęs reikalavimus atsakovui antstoliui R. S. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. sprendimo, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartimi buvo paliktas nepakeistu, ieškovo ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad 2015-2016 metais Kauno apygardos teisme dingo du ieškovo ieškiniai ir tik pagal trečią ieškinį, paduotą 2016 m. gruodžio 15 d., buvo pradėta nagrinėti civilinė byla dėl neteisėtų antstolio veiksmų. Dėl antstolio neteisėtai vykdomo išieškojimo ieškovas patyrė didžiules fizines ir dvasines kančias. 2015 m. spalio 25 d. jį ištiko širdies infarktas ir klinikinė mirtis. Ieškovas pažymėjo, kad civilinė byla pagal jo ieškinį antstoliui tęsėsi net šešis posėdžius, tačiau nei į vieną antstolis neatvyko. Bylą nagrinėjant teisme, ne vieną kartą buvo prašoma priimti sprendimą už akių, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus, tačiau teismas to nepadarė. Apskundus tokius veiksmus, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas skundų netenkindavo. Ieškovo manymu, jo visi prašymai nušalinti Kauno apygardos teismą ir pakeisti bylos teismingumą buvo nepagrįstai ir neteisėtai atmesti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės. 2018 m. balandžio 28 d. ieškovą ištiko sunkus miokardo infarktas ir klinikinė mirtis. 2018 m. gegužės 8 d. ieškovas išsiuntė Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui prašymą dėl teismingumo pakeitimo, tačiau šio teismo pirmininkas jau kitą dieną, t. y. gegužės 9 d., neišsireikalavęs ir nesusipažinęs su bylos medžiaga, neskaitęs paties prašymo, jį išsprendė ir atmetė. Todėl ieškovas teigė, kad Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas suklastojo teismo nutartį. Ieškovas nurodė, kad civilinė byla pagal jo ieškinį atsakovui antstoliui dėl žalos atlyginimo buvo nagrinėta net keturis metus ir jam nedalyvaujant buvo išnagrinėta priimant 2018 m. birželio 18 d. sprendimą; tik po 8 mėnesių po šio sprendimo Kauno apylinkės teisme buvo priimtas sprendimas atkurti ir perduoti antstoliui R. S. vykdomosios bylos dalį, be kurios jis neteisėtai 5 metus vykdė išieškojimą iš ieškovo pensijos.

11. Susipažinus su pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų procesiniais sprendimais, priimtais minėtoje byloje, matyti, kad juose buvo pasisakyta dėl teisėjų procesinių veiksmų sprendžiant ieškovo 2015 – 2016 m. Kauno apygardos teismui pateiktų ieškinių priėmimo klausimą, dėl antstolio vykdomo išieškojimo iš itin mažos ieškovo pensijos, atskirųjų skundų nagrinėjimo trukmės Lietuvos apeliaciniame teisme, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko 2018 m. gegužės 9 d. nutarties priėmimo. Palyginus 2019 m. spalio 3 d. ir 2020 m. gruodžio 28 d. teisme gauto ieškinio turinius nustatyta, kad juose dėstomos faktinės aplinkybės yra analogiškos. Vadinasi, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 19 d. sprendimu, Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. sausio 26 d. nutartimi jau buvo pasisakęs dėl visų 2020 m. gruodžio 28 d. teismui pateikto ieškinio motyvų.

12. Įvertinęs byloje susiklosčiusią situaciją, apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad abiejose bylose yra keliamas tapatus ginčas dėl Kauno apygardos teismo teisėjų, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiksmų, kildinamų iš analogiškų faktinių aplinkybių, abiejose bylose sutampa ginčo šalys ir ieškinio dalykas. Minėtos išvados nepaneigia 2020 m. gruodžio 28 d. pateikto ieškinio suma – 1 000 000 Eur, kuri yra didesnė nei Vilniaus apygardos teismui pareikštu ieškiniu civilinėje byloje Nr. 2-235-640/2020 prašoma priteisti 50 000 Eur turtinė ir 300 000 Eur neturtinė žala. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu teisingai pažymėjo, kad šioje byloje tapačių reikalavimų tai pačiai atsakovei pareiškimas, tik padidinant ieškinio reikalavimą iki 1 milijono eurų, papildant jį naujais argumentais, nereiškia, kad esant nagrinėjamai tapačiai bylai, galima inicijuoti naują bylą dėl to paties dalyko ir tapačiu pagrindu. Norėdamas pakoreguoti 2020 m. gruodžio 28 d. ieškiniu prašomos priteisti žalos dydį, ieškovas galėjo pasinaudoti CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise pakeisti ieškinio dalyką civilinėje byloje, iškeltoje 2019 m. spalio 3 d. pateikto ieškinio pagrindu, bet ne šioje byloje.

13. Tapačios bylos inicijavimą 2020 m. gruodžio 28 d. ieškiniu patvirtina ir paties ieškovo atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad ieškovui nei Vilniaus apygardos teismas, nei Lietuvos apeliacinis teismas nebuvo pateikę jokios informacijos apie 2019 m. rugsėjo 30 d. ieškinį, todėl ieškovas buvo priverstas ieškoti tiesos ir teisingumo surašant 2020 m. gruodžio 21 d. ieškinį.

14. Apeliacinės instancijos teismas negali pritarti atskirojo skundo teiginiui dėl motyvų skundžiamoje nutartyje nebuvimo. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu laikomas atvejis, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal nurodytą CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas; teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020). Šiame kontekste taip pat pabrėžtina, kad teisės į teisingą teismą reikalavimas apima teismo pareigą išanalizuoti esminius bylos klausimus, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalies pateiktą argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. gegužės 15 d. sprendimo byloje Nr. 19997/02, 29-30 pastraipas ir jose nurodytą praktiką).

15. Apskųstoje pirmosios instancijos teismo nutartyje yra išdėstyti argumentai, vadovaujantis kuriais teismas priėmė ginčo procesinį sprendimą, taip pat nurodyta, remiantis kokiomis teisės normomis buvo prieita skundžiamą išvadą, išdėstyti teisiniai argumentai. Taigi, susipažinus su apskųstos teismo nutarties turiniu nėra pagrindo spręsti, kad ji nėra motyvuota.

16. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

17. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes, teisingai taikė proceso teisės normas ir pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, todėl naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.