Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškovas valstybės atsakomybę sieja su Kauno apygardos teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiksmais, nagrinėjant civilinę bylą Kauno apygardos teisme (teisminio proceso Nr. 2-56-3-01500-2016-1), kurioje jis buvo pareiškęs reikalavimus atsakovui antstoliui R. S., tretysis asmuo UAB DBB „Colemont draudimo brokeris“, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados.

9. Iš LITEKO duomenų nustatyta, jog Kauno apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo L. M. ieškinį pareikštą atsakovui antstoliui R. S. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (teisminio proceso Nr. 2-56-3-00314-2010-7), kurioje 2018 m. birželio 18 d. buvo priimtas sprendimas ieškinį atmesti. Iš minėtos bylos matyti, jog apie teismo posėdį ieškovas buvo tinkamai informuotas, tačiau jokių prašymų bylą nagrinėjančiam teismui nepateikė.

17. 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi buvo išspręstas ieškovo prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo, kuris buvo atmestas. Parengiamasis teismo posėdis buvo atidėtas, nes ieškovas pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui G. K.. Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartimi nušalinimo pareiškimas buvo atmestas ir ieškovui paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi buvo atmestas ieškovo skundas dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta panaikinti ieškovui skirtą baudą už piktnaudžiavimą procesui.

18. 2017 m. gruodžio 21 d. parengiamasis teismo posėdis neįvyko, nes ieškovas pareiškė bylą nagrinėjančiam teisėjui nušalinimą. 2017 m. gruodžio 22 d. nutartimi teisėjas G. K. nusišalino nuo bylos nagrinėjimo ir ji buvo perduota nagrinėti kitam teisėjui R. B., kuris nuo bylos nagrinėjimo nusišalino 2018 m. sausio 2 d. nutartimi, ir byla nagrinėti buvo perduota teisėjai V. L..

19. Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartimi byla buvo persiųsta Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui spręsti visiems Kauno apygardos teismo teisėjams pareikšto nušalinimo klausimą, todėl parengiamasis teismo posėdis neįvyko. 2018 m. vasario 6 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi prašymas dėl teisėjų nušalinimo buvo atmestas.

20. 2018 m. kovo 5 d. parengiamasis teismo posėdis buvo atidėtas, nes ieškovas pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai V. L.. Prašymas buvo 2018 m. kovo 7 d. nutartimi atmestas.

21. 2018 m. kovo 8 d. nutartimi atsakovui buvo paskirta bauda už teismo įpareigojimų nevykdymą, t. y. vykdomųjų bylų teismui nepateikimą. 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi atsakovui paskirta bauda buvo panaikinta, pateikus paaiškinimą dėl teismo įpareigojimų nevykdymo.

24. 2018 m. gegužės 10 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi buvo atmestas ieškovo skundas dėl 2018 m. sausio 19 d. nutarties netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių byloje.

25. 2018 m. gegužės 10 d. parengiamajame teismo posėdyje dalyvavo atsakovas ir byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje. Ieškovas į minėtą teismo posėdį neatvyko, nors buvo informuotas tinkamai ir jokių prašymų į bylą nepateikė.

26. 2018 m. gegužės 31 d. teismo posėdyje taip pat dalyvavo tik atsakovas antstolis R. S.. Ieškovas į teismo posėdį neatvyko ir prašymų nepateikė. Ieškovo 2018 m. gegužės 30 d. pareiškimas dėl teisėjos nagrinėjančios bylą nušalinimo buvo išspręstas 2018 m. gegužės 31 d. nutartimi ir atmestas. Byla buvo išnagrinėta iš esmės ir 2018 m. birželio 18 d. buvo priimtas teismo sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys buvo atmestas. Sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir įsiteisėjo 2018 m. liepos 19 d.

27. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. liepos 25 d. nutartimi atmetė ieškovo atskirąjį skundą dėl 2018 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria buvo atsisakytas priimti ieškovo skundas.

28. Iš LITEKO domenų nustatyta, jog civilinė byla dėl vykdomosios bylos atkūrimo, kurioje buvo vykdomas Kauno apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr.2-5358-521/2006 dėl skolos išieškojimo iš skolininko L. M. išieškotojo A. S. naudai, buvo išnagrinėta ir sprendimas priimtas 2019 m. vasario 11 d. Sprendimo ieškovas neskundė. Minėtu sprendimu nurodyta atkurti vykdomosios bylos Nr. 0070/14/02849 (buvęs bylos numeris 0147/07/00042) dalį, vykdytą buvusio antstolio R. V., užvestą pagal Kauno miesto Kauno apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 10 d. vykdomąjį raštą dėl 5000,00 Lt skolos, 600,00 Lt palūkanų, 8280,70 Lt delspinigių, 416,45 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko L. M. išieškotojo A. S. naudai; nustatyta, kad vykdomosios bylos Nr. 0070/14/02849 (buvęs bylos numeris 0147/07/00042) dalis susideda iš šių dokumentų (kurių kopijos yra Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-3597-920/2019 36 ir 37 lapuose): 1 v. b. l. – 2006 m. gruodžio 8 d. Kauno miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas; 2 v. b. l. – 2010 m. gruodžio 2 d. antstolio R. V. priimtas Patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo.

Dėl valstybės atsakomybės

29. Civilinio kodekso 6.272 straipsnio 2 dalis nustato, jog žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės.

30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtinos trys sąlygos: neteisėti pareigūnų ar teismo veiksmai (neteisėtas neveikimas), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos faktas ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013). Įrodyti šias tris būtinąsias valstybės civilinės atsakomybės sąlygas turi ieškovas, o šiam neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas nėra galimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012).

31. Nagrinėjamu atveju aktuali pirmoji valstybės civilinės atsakomybės sąlyga – teisėjo (teismo) neteisėti veiksmai.

32. Ieškovas teismo kaltę ir neteisėtus veiksmus nagrinėjant civilinę bylą pagal jo ieškinį dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų antstolio veiksmų, sieja su tuo, jog Kauno apygardos teisme buvo dingę su jo ieškiniai. Ieškovas į bylą yra pateikęs 2015 m. gruodžio 7 d. ieškinio bei 2016 m. birželio 20 d. ieškinio kopijų pirmus lapus (b.l. 18-19). Iš jų matyti, jog ant kopijų yra Kauno apygardos teismo spaudai. Tačiau teismas pažymi, jog tai tėra kopijos. Patikimų duomenų, jog ieškovas su ieškiniu dėl žalos iš antstolio priteisimo būtų kreipęsis į Kauno apygardos teismą ankščiau, byloje nėra. Todėl teigti, jog buvo atlikti kokie nors neteisėti veiksmai, nėra pagrindo.

33. Ieškovas nurodo, jog jo byla pagal ieškinį dėl žalos atlyginimo iš antstolio buvo vilkinama ir ilgai nagrinėjama, vyko net šešis posėdžiai. Teismas pažymi, jog nagrinėjant civilinę bylą šeši parengiamieji teismo posėdžiai buvo atidėti tuo pagrindu, jog būtent pats ieškovas reikšdavo pareiškimus dėl nušalinimo bylą nagrinėjančiam teisėjui ar visam teismui. Kaip matyti iš bylos visi ieškovo pareiškimai dėl nušalinimų buvo atmesti kaip nepagrįsti. Be to, ieškovui buvo skirta bauda už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis.

34. Ieškovas nurodo, jog minėtoje Kauno apygardos teismo byloje jis ne kartą reiškė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau jos nebuvo pritaikytos, o jo atskirieji skundai dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių buvo nagrinėjami pernelyg ilgai.

35. Iš bylos matyti, jog 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi Kauno apygardos teismas atsisakė byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. atsakovo turto areštą. Ieškovo atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutarties buvo išnagrinėtas Lietuvos apeliacinio teismo ir atmestas 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi. Kauno apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 9 d. nutartimi išsprendė klausimą dėl ieškovo prašymo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese ir prašymą atmetė. 2018 m. sausio 24 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi buvo išspręstas ieškovo atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinosios apsaugos priemonės byloje.

36. Teismas nurodo, jog ieškovo prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje buvo išnagrinėti ir peržiūrėti apeliacine tvarka, todėl klausimas dėl teismų priimtų procesinių sprendimų pagrįstumo negali būti keliamas nagrinėjamu atveju (CPK 18 straipsnis). Ieškovo atskirieji skundai apeliacine tvarka buvo peržiūrėti pirmu atveju po penkių, o antru atveju po keturių mėnesių, kas yra laikytina įprastine praktika nagrinėjant atskiruosius skundus apeliacine tvarka dėl didelio krūvio ir laikantis bylų nagrinėjimo eiliškumo.

37. Ieškovas teigia, jog Kauno apygardos teismas nepagrįstai atmetė jo prašymus dėl sprendimo už akių priėmimo. Pažymėtina, jog CPK 285 straipsnio nuostatos neįpareigoja bylą nagrinėjančio teismo priimti sprendimo už akių, kai nėra pateikiamas procesinis dokumentas ar šalis neatvykta į teismo posėdį, nes kiekvienu atveju tai yra teismo diskrecijos teisė. Teismas tokio prašymo gali netenkinti, manydamas, kad nenustatytos esminės bylos aplinkybės.

38. Ieškovas taip pat teigia, jog civilinę bylą pagal jo ieškinį atsakovui antstoliui nagrinėjęs teismas, neatsižvelgė į tai, jog išieškojimas iš jo buvo vykdomas nesant vykdomosios bylos, t. y. neteisėtai, o pati vykdomoji byla buvo atkurta tik po bylos išnagrinėjimo.

39. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad CK 6.272 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata negali būti taikoma kaip priemonė, skirta dar kartą pasibylinėti, pakeisti įsiteisėjusį teismo sprendimą ar kvestionuoti konkrečias kitoje civilinėje byloje teismo padarytas išvadas. Vadovaujantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, laikomos prejudiciniais faktais ir neturi būti iš naujo įrodinėjamos (CPK 182 straipsnio 2 punktas), o šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys negali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Tik apeliacinės instancijos ar kasacinis teismas, revizuodamas konkrečioje išnagrinėtoje byloje priimtą žemesnės instancijos teismo sprendimą, galėtų konstatuoti, kad teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes ir (ar) taikė teisės aktų nuostatas, kad priimtas teismo sprendimą (nutartis) yra neteisėtas ir nepagrįstas. Instancinė teismų sistema yra skirta užtikrinti, kad būtų šalinamos galimos žemesnių instancijų teismų klaidos, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą).

40. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2018 m. birželio 18 d. buvo priimtas teismo sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys atsakovui antstoliui buvo atmestas. Sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir įsiteisėjo 2018 m. liepos 19 d. Ieškovas minėto sprendimo neskundė. Jame konstatuota, jog ta aplinkybė, kad antstoliui R. S. natūroje pati vykdomoji byla nebuvo perduota, negali būti pagrindu nevykdyti išieškojimo. Šios aplinkybės laikomos prejudiciniais faktais ir neturi būti iš naujo įrodinėjamos (CPK 182 straipsnio 2 punktas), o šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys negali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka.

41. Įvertinus aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog nėra nustatyta esminė sąlyga, būtina valstybės civilinei atsakomybei kilti, o būtent, teismo neteisėti veiksmai. Visi kiti ieškovo nurodomi argumentai, teismo vertinimu, yra teisiškai nereikšmingi nagrinėjamai bylai teisingai išspręsti, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Nenustačius būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti teismas ieškinio netenkina.

Dėl prašymo priimti atskirąją nutartį

42. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog prašo priimti atskirąją nutartį dėl Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko veiksmų nagrinėjant jo pareiškimą dėl nušalinimo, nes jo teigimu, buvo suklastota 2018 m. gegužės 9 d. nutartis. Ieškovas tokį savo teiginį grindžia tuo, jog Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas minėtą nutartį priėmė net neskaitęs jo pareiškimo ir neišreikalavęs bylos.

Motyvuojamoji dalis

43. Byloje nustatyta, jog 2018 m. balandžio 26 d. parengiamasis teismo posėdis atidėtas, nes buvo pareikštas ieškovo prašymas dėl bylos teismingumo pakeitimo. 2018 m. gegužės 9 d. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko priimta nutartis, kuria atmestas ieškovo prašymas.

44. Pagal CPK 299 straipsnį, teismas gali priimti atskirąją nutartį. Atsiroji nutartis gali būti priimama, jei teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas. Taigi, įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę spręsti, ar konkrečioje byloje yra pagrindas atskirajai nutarčiai priimti, o byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimai tokią nutartį priimti teismui nėra privalomi. Teismo vertinimu, ieškovo argumentai, kuriais jis grindžia atskirosios nutarties šioje byloje priėmimo būtinybę, yra paremti išimtinai subjektyviu ieškovo vertinimu, nesant jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių tokią jo poziciją, todėl pagrindo atskirosios nutarties priėmimui šioje byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.