Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-283-1102/2021

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-04-07
Bylos Nr.: e2-283-1102/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-18833-2019-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Eglė Mauricė
Ieškovas: E. M.
Atsakovas: M. M.
Advokatai: Gediminas Lukaševičius, Vilija Viešūnaitė

Kategorijos

2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.4.1.2Bylų dėl santuokos nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) nagrinėjimo ypatumai

Civilinė byla Nr. e2-925-1102/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18833-2019-4Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.4.1.2 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Mauricė,sekretoriaujant Neringai Stuglytei,vertėjaujant Eglei Genytei,dalyvaujant ieškovei E. M., ieškovės atstovei advokatei Vilijai Viešūnaitei,atsakovo M. M. atstovui advokato padėjėjui Gediminui Lukaševičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal E. M. ieškinį atsakovui M. M. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo ir susijusių klausimų, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, ieškovei palikti santuokos metu įgytą pavardę, nepilnamečių vaikų M. M. ir M. M. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 350 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės, kurį priteisti 1/4 dalimi buto, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), ir 295 Eur dydžio periodinėmis išmokomis, o nepilnamečiui M. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 335 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės, kurį priteisti 1/4 dalimi Buto ir 220,80 Eur dydžio periodinėmis išmokomis, nustatant, kad išlaikymo mlėšos pervedamos iki einamojo mėnesio 20-os dienos, priteisti iš atsakovo 3525 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą M. M. ir 3345 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą M. M., nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, priteisti ieškovei 1/2 Buto, taip pat atsakovui 1/2 dalį Buto, atsakovo Buto dalį priteisiant vaikams kaip išlaikymą, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 3515,25 Eur piniginę kompensaciją už atsakovo asmeninio turto pagerinimą bendromis sutuoktinių lėšomis. Prašė iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (2020 m. kovo 10 d. DOK-54575). Papildomu prašymu ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 6340,57 Eur ir 1225 Eur pinigines kompensacijas už santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų atsakovo mokėtas periodines įmokas bei investicinių įmokų sumas pagal atsakovo vardu sudarytas gyvybės draudimo sutartis (2021 m. sausio 18 d. DOK-10909).

Atsakovas priešieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės, išspręsti pavardžių po santuokos nutraukimo klausimą, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu, nustatyti ieškovės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. M. ir M. M., kiekvienam po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, priteisti atsakovui 1/2 Buto, taip pat ieškovei 1/2 dalį Buto, ieškovei priteisti UAB (duomenys neskelbtini) akcijas, o atsakovui 1450 Eur piniginę kompensaciją (2019 m. lapkričio 5 d. DOK-247482).

Atsiliepimas

Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, patikslintame ieškinyje, atsiliepime į atsakovo priešieškinį) nurodė, kad nesutinka, jog ji yra kalta dėl santuokos nutraukimo, priešingai – būtent Atsakovas yra kaltas dėl iširusios šeimos. Šeima iširo dėl atsakovo kontroliuojančio būdo, pavydo, ieškovės nepalaikymo, kaltinimo, šios savybės ilgainiui pradėjo kenkti santuokai. Atsakovas kontroliavo ieškovės aprangą, bendravimą su kitais žmonėmis, varžė ieškovės asmenybę, stabdė asmeninį tobulėjimą, socialines iniciatyvas ir verslo vystymą, nesileisdavo į jokius kompromisus. Pavyzdžiui, siekė neleisti ieškovei studijuoti Vilniaus Gedimino technikos universitete, neatvyko į diplomų įteikimo šventę jos pasveikinti, priekaištavo, kai ieškovė Facebook socialiniame tinkle uždėjo „širdelę“ savo ir A. M. socialinio tinklo draugystės metinių proga, atsakovas nuolat nurodinėdavo ką ir kada ieškovė gali pasikviesti į svečius ir kt. Atsakovo pavydą, perdėtą kontrolę bei kaltę dėl santuokos iširimo patvirtina ir jo paties pateiktas priešieškinis, kuriuo atsakovas menkina ieškovę ir jos pasiekimus, jų nepripažįsta, o atsakovės verslumą ir socialines iniciatyvas laiko kalte dėl šeimos iširimo. Ieškovė tikėjosi atsakovo pagalbos, paramos ir supratimo kuriant socialines iniciatyvas, vystant verslą, tačiau nesulaukė. Ieškovė yra atvykusi į Lietuvos Respubliką iš Etiopijos ir jai itin aktualu visuomeninės problemos, pabėgėlių tema, žmogaus teisės. Mano, kad atsakovo požiūris reiškia nelygiateisį vyro ir moters vertinimą, toks jo požiūris gali turėti neigiamos įtakos vaikų raidai ir suvokimui dėl moters padėties visuomenėje ir šeimoje. Atsakovo teiginiai, kad ji namo negrįždavo po kelias paras, yra neteisingi. Atsakovas nuo pat santykių pradžios retai kartu būdavo su vaikais ir ieškove, reikšmingai neprisidėjo prie šeimos ir namų ūkio darbų, vaikų priežiūros, nes po kelis mėnesius ir ilgiau išvykdavo į tarnybines komandiruotes užsienyje, grįžęs tarnaudavo (duomenys neskelbtini) budėdamas paromis, grįžęs po budėjimo ilsėdavosi, laisvą laiką skirdavo sportui. Atsakovo teiginiai, kad jis rūpinosi šeima ir absoliuti dauguma šeimos buities darbų, vaikų priežiūra ir auklėjimas teko atsakovui, yra neteisingi. Ilgainiui atsakovas pradėjo agresyviai konfliktuoti su ieškove net vaikų akivaizdoje, būtent todėl atsakovo aprašomu atveju ieškovė jo neįsileido į namus. Galiausiai atsakovas pats paliko šeimą bei persikėlė gyventi kitur, ilgą laiką neturėjo jokio kontakto su vaikais. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad Ieškovė ėmėsi agresijos ir smurto, jis pats nusprendė gyventi skyrium nuo šeimos. Ieškovė per visą laikotarpį nuo pat pirmojo sūnaus gimimo tinkamai rūpinosi vaikais, vaikai iki šiol gyvena su ieškove, yra patenkinami visi esminiai vaikų poreikiai. Atsakovas piktybiškai kaltina ieškovę netinkamu rūpinimusi vaikais, siekdamas paneigti faktiškai susiklosčiusius santykius, kad ieškovė visuomet tinkamai rūpinosi vaikais ir juos prižiūrėjo bei iki šiol tai daro. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos rašte Nr. 1SD-5056 nurodyta, kad Tarnyba nustatė, kad būstas švarus, tvarkingas, erdvus, yra reikiami baldai ir namų apyvokos daiktai, sudarytos tinkamos sąlygos vaikams augti, ugdytis ir ilsėtis. Tarnyba pažymėjo neturinti pagrindo nesutikti, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Taip pat rašte nurodyta, jog patys vaikai teigė, kad mama daro jiems valgyti, skalbia rūbus, prižiūri, kai jie serga, nuveža jaunesnį berniuką į darželį ir iš darželio, perka pieštukus, tušinukus. Berniukai pažymėjo, kad norėtų matytis dažniau su tėčiu, tačiau jis daug dirba. Asociacijos „Šokio karalystė“ 2019 m. rugsėjo 10 d. pažymoje nurodyta, kad „visi trys vaikai labai myli šokį, nepraleidžia pamokų. Tėvelį nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio matėme du kartus, visuomet vaikais rūpinasi mama“. Ieškovė teismui dar 2019 m. spalio mėn. nurodė, kad atsakovas bendrauja su vaikais itin retai, nemato jų net kelias savaites, neatsižvelgia į vaikų pageidavimus ir interesus, vienašališkai pasirinkdamas bendravimo su vaikais laiką, taip pat atsakovas atsisako derinti bendravimo laiką su ieškove, o bendravimo laiką pasirenka pagal savo asmeninius poreikius, dažniausiai teigdamas, kad negali susitikti su vaikais arba kad jam nepriklauso bendrauti su vaikais, dėl to ieškovė pakartotinai prašė teismo nustatyti laikiną bendravimo tvarką. Susirašinėjimuose pats atsakovas pripažino, jog jis labai dažnai negali matytis su vaikais, kad jam nėra galimybių juos prižiūrėti ilgesnį laiką, kad jo tarnybos grafikai dažnai keičiasi, kad iškyla kitų problemų. Ieškovė niekuomet nekliudė atsakovo ir vaikų bendravimui, priešingai jį tik skatino. Šiuo metu nepilnamečiai šalių sūnūs yra 5 metų ir 8 metų amžiaus, atsakovui 2018 m. pavasarį išėjus iš bendrų šeimos narių ir nustojus bendrauti su vaikais, vaikai nuo jo nutolo ir jaučiasi įskaudinti. Ieškovė turi tiek gebėjimus, tiek norą ir toliau rūpintis vaikais, yra pasirengusi ir toliau užtikrinti visas reikiamas gyvenimo sąlygas, saugią jiems aplinką bei gerovę, kad vaikai augtų ir būtų auklėjami kaip pilnavertiškos asmenybės. Ieškovės ir vaikų ryšys yra itin stiprus. Todėl ieškovė nesutinka su sutuoktinio siūlymu, kad vaikai būtų palikti gyventi su atsakovu. Institucijos taip pat nėra nustatę jokių aplinkybių, kodėl vaikai negalėtų gyventi su ieškove. Atsakovas nesilaikė laikinos bendravimo tvarkos, nepaimdavo vaikų nustatytu laiku. Be to, su vaikais M. M. ir M. M. gyvena jų sesuo (ieškovės dukra) H. E. B., broliai neturėtų būti atskiriami nuo sesers. Atsakovo negebėjimą tinkamai bendrauti su vaikais patvirtina ir faktas, kad jis su savo sūnumi iš ankstesnių santykių bendrauja itin retai. Ieškovė prašė nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią tėvais bendrauja su sūnumis kas antrą savaitgalį nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro, pakaitomis su vaikų mama dalijasi laiką švenčių metu, praleidžia su vaikais keturiolika kalendorinių dienų vaikų vasaros atostogų ir kt. Sprendžiant dėl išlaikymo vaikams, atsižvelgtina, kad atsakovo vidutinės mėnesio pajamos per mėnesį buvo apie 1 720 Eur, taip pat atsakovas turi daug nekilnojamojo turto, kuris buvo įsigytas iki santuokos sudarymo (butą, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, gyvenamąjį namą, kiemo rūsį, viralinę, du ūkinius pastatus, daržinę, kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini); garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini); butą, esantį (duomenys neskelbtini). Teikė vaikų poreikių paskaičiavimus. Pažymėjo, kad M. M. išlaikymui reikia daugiau lėšų, 700 Eur per mėnesį, nes jis lanko šokių būrelį, jam labai gerai sekasi, jis dalyvauja konkursuose ir užima prizines vietas, tai reikalauja išlaidų. Sūnaus M. M. išlaikymui kas mėnesį būtina ne mažesnė kaip 670 Eur suma, nes vaikas yra mažas, tėvas nebendrauja su vaikais, artimųjų giminaičių nėra, todėl reikalinga kito žmogaus pagalba vaiko priežiūroje. Ne mažiau kaip pusė šių sumų priteistina iš atsakovo. Teigė, kad santuokos metu vaikų poreikiai buvo tenkinami maksimaliai, nutraukiant santuoką jie neturi nukentėti. Ieškovei tenka didžioji rūpinimosi vaikais našta, tai riboja jos galimybes dirbti. Ieškovė pradeda savo verslą, kuris leis jai turėti lankstesnį darbo grafiką, tačiau pajamos lieka ribotos, ne daugiau kaip 500 Eur per mėnesį, ieškovė verčiasi sunkiai ir gyvena iš nedidelių santaupų. Vienintelis jos turtas – su atsakovu santuokoje įgytas Butas. Ieškovės nuomone, dalis išlaikymo vaikams turėtų būti priteisiama turtu. M. M., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovas nuo 2020 m. kovo 1 d. iki pilnametystės turėtų skirti 39 550 Eur. (113 mėn. * 350 Eur), o M. M. išlaikymui nuo 2020 m. kovo 1 d. iki pilnametystės turėtų skirti 50 585 Eur. (151 mėn. * 335 Eur.). Nurodė, kad Buto vertė yra 46 918 Eur, vaikams priteisus po 1/4 dalį, atsakovo kas mėnesį mokėtinos sumos atitinkamai būtų M. M. po 295 Eur per mėnesį, o M. M. po 220,80 Eur per mėnesį. Taip pat iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2018 m. birželio mėn. iki kreipimosi į teismą dienos, skaičiuojant, kad išlaikymo dydžiai vaikams yra 350 Eur vyresniajam sūnui ir 335 Eur jaunesniajam. Atsakovas nuo 2018 m. pavasario pervedė tik 9 kartus po 200 Eur vaikų išlaikymui ir buto, kurio bendrasavininkiu jis yra ir privalo už jį mokėti, komunalinėms paslaugoms. Buto išlaikymui skirtina mažiausiai 50 Eur, atitinkamai nuo 200 Eur įmokos vaikams išlaikyti likdavo 150 Eur suma, kiekvienam vaikui po 75 Eur. Taigi galima laikyti, kad kiekvieno vaiko išlaikymui Atsakovas nuo 2018 m. pavasario iki ieškinio pateikimo skyrė tik 675 Eur sumą (75 Eur * 9). M. M. įsiskolinimas yra 3 525 Eur (350 Eur * 12 mėn. – 675 Eur), o M. M. – 3345 Eur (335 Eur * 12 mėn. – 675 Eur). Nutraukinat santuoką dalintinas tik Butas. Ieškovė teigė, kad ji dar iki santuokos įsteigė UAB (duomenys neskelbtini), t. y. 2011 metais tapo šios bendrovės išleistų 10000 vnt. 2900 Eur vertės akcijų emisijos savininke, įmonė yra jos asmeninis turtas, todėl atsakovui negali būti priteisiama jokia kompensacija už šį turtą. Nesutinka, kad Butas būtų dalijamas natūra po 1/2 ir atitektų abiem sutuoktiniams, kaip prašo atsakovas, nes tarp šalių esant konfliktiniams santykiams, nebūtų išspręstas ginčas. Atsakovui nepriteisus 1/2 Buto, jo teisės nebus pažeistos, nes jis turi kitų nekilnojamojo turto objektų, turės kur gyventi. Bendromis šalių lėšomis buvo gerinami bendrojo naudojimo objektai pastate, kuriame yra atsakovui asmeniškai priklausantis butas/patalpa-butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina 2019 m. gruodžio 3 d. VšĮ „Atnaujinkime miestą“ raštas Dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, kad šios patalpos gerinimui buvo išleista 3030,51 Eur. Be to, buvo daromas buto vidaus remontas, kuris kainavo apytiksliai 4000 Eur bendrų sutuoktinių lėšų. Todėl ieškovei priklauso 3515,25 Eur (1515,25 Eur + 2000 Eur) dydžio kompensacija iš atsakovo. Taip pat ieškovė reiškė reikalavimą, kad jai būtų kompensuota pusė atsakovo santuokos metu sumokėtų sumų gyvybės draudimo bendrovei „Aviva Lietuva“.

Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį, priešieškinyje, atsiliepime į patikslintą ieškinį) nurodė, kad sutinka tik su ieškovės prašymu pasilikti santuokinę pavardę „M.“, o su kitais reikalavimais nesutinka. Nesutinka, kad rūpinamasis namų ūkiu ir buitimi bei vaikais iš esmės gulė ant ieškovės pečių, nes ieškovė turėjo ir tebeturi daug veiklų, kurios šalims gyvenant kartu ieškovei buvo prioritetu. Ieškovė žinojo, kad teka už Lietuvos karininko, taigi žinojo jo darbo pobūdį. Atsakovas savo ilgesnes išvykas derino su ieškove, vykdavo tik su jos sutikimu. Atsakovas neturėjo jokių laisvalaikio užsiėmimų (pvz., žvejyba, medžioklė ir pan.), kuriems būtų reikėję skirti reikšmingą laiko dalį, leidžiant jį atskirai nuo šeimos, siekė palaikyti savo sportinę formą, kuri būtina tarnaujant kariuomenėje, tačiau net mėgėjiškai sportuoti ilgainiui pavykdavo vis rečiau, nes ieškovė vis mažiau laiko skyrė šeimai. Absoliuti dauguma šeimos buities darbų, vaikų priežiūra ir auklėjimas teko atsakovui ir dėl to, kad atsakovui kur kas geriau nei ieškovei sekėsi palaikyti namuose tvarką bei švarą: tvarkyti namus, skalbti ir lyginti drabužius, supirkti maistą ir maitinti šeimą ir pan. Skyrė ypatingą dėmesį vaikų ugdymui. Atsakovas pats atsisakė siekti karjeros savo profesinėje srityje, tuo pačiu susitelkdamas ties šeimos reikalais, buvo pusei metų išėjęs sūnaus M. M. vaiko priežiūros atostogų. Visas darbines pajamas skyrė šeimos poreikiams. Prašymai, kuriuos atsakovas turėjo ieškovei – kad ji bent kartais anksčiau grįžtų vakarais į namus, peržiūrėtų savo savaitgalių veiklos grafikus ir skirtų laiko bendriems šeimos užsiėmimams. Tačiau ieškovė su atsakovu ir vaikais praleisdavo vis mažiau laiko. Atsakovui susidarė įspūdis, kad sutuoktinė ilgainiui ėmė ieškotis sau papildomų veiklų, sąmoningai norėdama praleisti daugiau laiko atskirai nuo sutuoktinio ir vaikų. Tai patvirtina ir tas faktas, kad didžioji dalis ieškovės veiklų nebuvo apmokamos, kadangi ieškovė į namus pinigų ,,neparnešdavo“, o tas lėšas kurias ji uždirbdavo – skirdavo savo poreikiams. Ieškovė per paskutinį bendro su atsakovu gyvenimo pusmetį bent 3-4 kartus 3-4 dienų laikotarpiams buvo išvykusi į įvairias užsienio šalis (Italija, Šveicarija ir pan.), išvykos nebuvo susijusios su jos darbiniais santykiais, tą patį pusmetį po kelias dienas savaitgaliais dalyvaudavo įvairiuose renginiuose (pvz. Vilniaus Kavos Festivalis, 3-jų dienų seminaras Antalieptės miestelyje, Zarasų r. ir pan.). Tai, kad ieškovė yra žinoma visuomenėje ir užsiėmė įvairiomis veiklomis, yra ir atsakovo nuopelnas, nes atsakovas tuo metu rūpinosi šeima. Netiesa, kad atsakovas nepalaikė ieškovės ir neatvyko į ieškovės magistrantūros studijų VGTU baigimo šventę – atsakovas pats automobiliu atvežė ieškovę, jos mamą ir vaikus į šią šventę. Ieškovė savaip interpretuoja įvykį, kai jis nebuvo įleistas į namus. Tuokart žodinio ginčo metu būtent ieškovė agresyviai puolė atsakovą, kuris su vaikais grįžo namo ir pasisakė, kad blogai jaučiasi. Tuokart atsakovas vengdamas konflikto buvo priverstas palikti namus, o grįžus nebuvo ieškovės įleistas nei tą, nei kitą dieną. Ieškovės elgesys pasikeitė, kai policija pradėjo administracinę teiseną jos atžvilgiu. Po pareiškimo policijai būtent atsakovas sutiko su policijos tyrėjos siūlymu taikytis su ieškove, manydamas, kad ieškovės atsiprašymas ir pažadas ateityje taip daugiau nesielgti buvo nuoširdūs. Tačiau panašus ieškovės elgesys su atsakovu kartojosi. Tokia situacija atsakovui nebuvo maloni, tačiau su ja atsakovas buvo priverstas susitaikyti, visais įmanomais būdais siekdamas išsaugoti bendrą šeimą. Dar iki savo kreipimosi į teismą su pirminiu ieškiniu dėl vaikų išlaikymo, ieškovė jau kurį laiką gyveno taip tarsi nebeturėtų jokių tarpusavio įsipareigojimų savo sutuoktiniui. Pavyzdžiui, 2019 m. birželio 2 d. atsakovė į šalių Butą pasikvietė pernakvoti draugą G. G., atvykusį iš Maltos. Atsakovas 2019 m. birželio 4 d. susisiekė su vyriškiu ir išsakė savo susirūpinimą, kad svetimas vyras nakvoja pas ieškovę, kai tuo metu vienas iš šalių sūnų sunkiai sirgo. Ieškovė vis dažniau išvykdavo į įvairius renginius ar keliones ir nenakvodavo namuose, o iš tokių kelionių ir renginių padarytas savo pačios nuotraukas, kuriose pozuodavo apsikabinusi su kitais vyrias, vis dažniau ėmė publikuoti savo socialinių tinklapių paskyrose, viešoje erdvėje save vis dažniau pozicionavo kaip laisvą ir jokių įsipareigojimų neturinčią moterį. Galutinį sprendimą dėl savo išėjimo atsakovas priėmė po eilinio ieškovės išprovokuoto ginčo, kai ieškovė jam pasiūlė toliau drauge gyventi „po vienu stogu“ vardan vaikų, tačiau nebeturint vienas kitam jokių įsipareigojimų ir gyvenant savo atskirus gyvenimus bei bendraujant su kokiais nori žmonėmis. Atsakovui toks siūlymas buvo absoliučiai nepriimtinas. Šalims pradėjus gyventi skyrium, ieškovė vienasmeniškai nusprendė, kad šalių sūnūs liks gyventi su ja. Atsakovas nesutinka su ieškovės teiginiais, kad ji tinkamai rūpinasi vaikais. Ieškovė vaikus dažnai palikdavo namuose vienus, jiems tekdavo patiems spręsti, ką pavalgyti, kaip apsirengti, kada ir kur nuvažiuoti į būrelius ir pan., arba palieka su svetimais žmonėmis. Ieškovė nepalaiko namuose švaros ir tvarkos, tvarkosi tik tuomet, kai laukia svečių, nesirūpina ir vaikų higiena, nekerpa jiems nagų, vaikus maudo tik kartą savaitėje, nors vaikai yra aktyvūs, daug laiko leidžia kieme. Vaikai savarankiškai pasirenka namuose drabužius, kuriais jiems apsirengti, o nerasdami švarių (išskalbtų) rengiasi jau dėvėtais, purvintais drabužiais. Atsakovo iniciatyva vyresnysis sūnus pradėjo lankyti futbolą. Atsakovas 2019 m. lapkričio 30 d. jam skirtą bendravimui dieną paimdamas jaunesnįjį sūnų iš darželio iš auklėtojos išgirdo nusiskundimą, kad vaiko mama jau kelintą diena atveda sūnų su didele nudegimo atvira žaizda ant rankos piršto, kuri nėra prižiūrima ir dezinfekuojama, žaizda pūliuoja, iškruvino patalynę pietų miego metu. Atsakovas pasirūpino med. pagalbos vaikui suteikimu, o ieškovė vaiko į perrišimus nebevedė. Ieškovei yra paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas dėl vaikų palikimo be priežiūros. 2019 m. gruodžio 13 d. atsakovas vesdamas vyresnįjį sūnų į sportinių šokių užsiėmimą pastebėjo, kad sūnaus rūbai ir bateliai buvo visiškai suplyšę, atsakovas klijavo batus, pasirūpino kelnių susiuvimu. Dėl ieškovės netinkamo rūpinimosi vaikais, jų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su atsakovu. Atsakovas yra gerai įvertintas daugeliu aspektų Kario psichologinio funkcionavimo įvertinime (charakteristikoje), dirbdamas Krašto apsaugos sistemoje buvo skatintas net 19 kartų. Atsakovas nesutinka su ieškovės prašoma bendravimo tvarka. Jis visada norėjo bendrauti su vaikais, tačiau, kad neišprovokuotų konflikto su ieškove, su vaikais bendravo tik su jos žinia ir pritarimu. Aplinkybė, kad atsakovas mažai bendrauja su atskirai kitame mieste gyvenančiu savo vyriausiu sūnumi iš ankstesnių santykių nesusijusi su nagrinėjama byla. Pati ieškovė yra kelis kartus kliudžiusi vaikų bendravimui su tėčiu, draudė vaikams 3 mėn. naudotis telefonu, kurį atsakovas jiems padovanojo, nesudarė sąlygų atsakovui pasveikinti vaikų su šv. Velykų švente. Atsakovas patiria didelį stresą ir nerimą dėl vaikų ateities, tai atsiliepia jo sveikatai, atsirado problemų su (duomenys neskelbtini), paūmėjo (duomenys neskelbtini) ligos. Vien 2020 m. pradžioje atsakovas net 3 kartus buvo priverstas imti nedarbingumo pažymėjimus, 4 kartus gydėsi antibiotikais, atliko paskirtus įvairius tyrimus, buvo iš budėjimo darbo vietos išvežtas medikų. Atsakovo bendravimas su vaikais ir dalyvavimas jų auklėjime turėtų būti maksimalus. Atsakovo vidutinės mėnesinės pajamos per mėnesį yra apie 1720 Eur (vidutiniškai 1500 Eur mėnesinis darbo užmokestis bei 220 Eur mėnesinės pajamos iš asmeninio turto (buto) nuomos). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra mažiausiai dviejų juridinių asmenų dalyvė, nuolat keliauja, turi laiko užsiimti visuomenine veikla, yra pagrindo manyti, kad ieškovė neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties. Atsakovas iki 2018 m. birželio mėnesio iš esmės vienas prižiūrėjo ir rūpinosi vaikais, todėl pasinaudodamas sukaupta patirtimi parengė vaikų M. M. ir M. M. išlaikymui reikalingų lėšų paskaičiavimus. Racionaliai naudojant lėšas, vyresniojo sūnaus poreikiams patenkinti pakanka 322 Eur per mėnesį, jaunesniojo – 298 Eur. Atsakovas išlaiko savo sūnų L. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam pagal susitarimą su jo motina kiekvieną mėnesį skiria 189 Eur išlaikymą (perveda po 160 Eur bei sumoka 29 Eur kaupiamąją įmoką busimoms studijoms). Atsakovas nesutinka su ieškovės prašomomis išlaikymo įsiskolinimo sumomis. Ieškovė klaidina teismą teigdama, kad atsakovas nuo 2018 m. pavasario iki kreipimosi į teismą dienos pervedė tik 9 kartus po 200 Eur. (t. y. 1800 Eur). Atsakovo banko sąskaitos išrašas rodo, kad per laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki 2019 m. birželio 30 d. vaikų išlaikymui skyrė 3111,30 Eur (2200,00 Eur ieškovei sumokėtos lėšos vaikų išlaikymui, 696,30 Eur mokėjimai už M. M. darželį, 165 Eur mokėjimai už M. M. būrelius, 50 Eur lėšos sumokėtos į M. M. klasės fondą), taip pat atsakovas vaikams besiruošiant mokslo metams pirko sūnui uniformą ir kitų vaikams būtinų prekių. Ieškovė, augindama 3 vaikus, nuo 2020 m. sausio 1 d. gauna po 100 Eur vienam vaikui valstybės skiriamą išmoką. Atsakovas nesutinka su ieškovės prašymu 1/2 Buto, priteisto atsakovui, priteisti iš atsakovo vaikams kaip išlaikymą turtu, nes jis tinkamai ir laiku vykdė savo pareigą išlaikyt vaikus, taigi nėra pagrindo abejoti, kad atsakovas nevykdys pareigos išlaikyti savo vaikus ateityje. Vaikų interesus atitinka išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimas. Ieškovė nurodė neteisingą Buto kainą – vadovaujantis VĮ Registrų centro duomenimis buto kaina yra 55700 Eur, o internetinės svetainės www.untu.lt duomenimis, tokio buto rinkos kaina yra 81900 Eur. Atsakovas nesutinka su ieškovės prašymu jai priteisti iš atsakovo pusę VŠĮ „Atnaujinkime miestą“ 2019 m. gruodžio 3 d. rašte nurodomos sumos (3030 Eur), kurią atsakovas buvo sumokėjęs iki 2019 m. gruodžio 3 d. už daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), renovaciją, kaip vieno iš butų savininkas, nes pirma, nuo 2018 m. gegužės mėn. ieškovė ir atsakovas gyvena skyriumi ir bendro ūkio neveda, antra, atsakovo paskolos sutartis Nr. EIBA-2015-4613-03 su VŠĮ „Atnaujinkime miestą“ buvo sudaryta 2015 m. gegužės 25 d., kai atsakovui priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini) gyveno tiek atsakovas, tiek ir ieškovė su jų vaikais ir naudojosi susijusiu gerbuviu. Taip pat nesutinka su prašymu ieškovei kompensuoti apytiksliai pusę 4000 Eur sumos už vidaus remonto darbus, nes bet koks buto vidaus tvarkymas, tuo metu, kai jame gyveno ir juo naudojosi atsakovo ir ieškovės šeima, turėtų būti vertinamas kaip einamoji buto priežiūra ir tinkamų gyvenimui sąlygų palaikymas, be to atsakovas nebuvo davęs jokio sutikimo daryti remontą.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Papildomai nurodė, kad finansinė jos padėtis yra sunki, karantino metu turėjo kreiptis finansinės paramos, taip pat yra skolinga 6971,43 Eur savo įmonei MB (duomenys neskelbtini). Anksčiau gaudavo daugiau pajamų iš anglų kalbos pamokų, bet prižiūrint vaikus pamažu prarado klientus. Dabar pradeda prekybos kava verslą. Šeimai finansiškai yra padėjusi ieškovės mama. Ieškovei tenka visa vaikų priežiūros našta, atsakovas, būdamas Meksikoje, su vaikais beveik nesusisiekia. Berniukai yra pikti ant tėvo, kad juos paliko, vaikai buvo artimi su atsakovu. Vaikus padeda prižiūrėti pažįstamos vyresnio amžiaus kaimynės, ieškovė jomis pasitiki, nėra suprantama, kodėl atsakovui tai buvo problema. Kai jaunesnysis sūnus buvo mažas, buvo pasikvietusi iš Etiopijos atvykti pusseserę, kad prižiūrėtų vaikus. Tuomet jai buvo perleidusi UAB (duomenys neskelbtini) akcijas, paskui akcijas „atpirko“. UAB (duomenys neskelbtini) reali vertė yra nedidelė, įmonė turi skolinių įsipareigojimų Sodrai, Valstybinei mokesčių inspekcijai. Būdamas Lietuvoje atsakovas nepilnai laikėsi laikinos bendravimo tvarkos. M. M. reikalingas lietuvių kalbos korepetitorius, jam taip pat labai gerai sekasi sportiniai šokiai, kurie reikalauja išlaidų. Šokių bateliai kainuoja 60 Eur, marškiniai su kelnėmis – apie 100 Eur. M. M. taip pat norėtų lankyti robotiką, bet nėra lėšų. Anksčiau, gyvenant šeimoje vaikai lankė futbolą, šokius, gimnastiką, beisbolą, baseiną, vaikai yra gabūs, juos reikia lavinti. Butas turėtų likti jai ir vaikams, nes palikus ją su atsakovu bendrasavininkais kiltų ginčai. Bute (duomenys neskelbtini) gatvėje šeima gyveno apie 5 metus, jis buvo remontuojamas, įrengtos naujos lubos, nauja virtuvė. Nurodė, kad atsakovo išėjimas iš namų 2018 m. pavasario pabaigoje buvo jau trečias, prieš tai atsakovas taip pat buvo išėjęs. Atsakovas vienas eidavo į savo draugų susitikimus, jos nesivesdavo, sakydamas, kad tai ne jos vaikystės draugai. Kuomet 2018 m. išėjo iš namų, tai iš šeimos praktiškai dingo iki 2018 m. gruodžio mėn., jo draugai tuomet taip pat sakė, kad su juo sunku susikalbėti. Mano, kad atsakovui galimai reiškiasi potrauminio sindromo požymiai, kaip tarnavimo Irake, Afganistane pasekmė. Ieškovės atstovė advokatė pažymėjo, kad atsakovas yra darbino amžiaus, sportiškas vyras, turėtų dėti pastangas dirbti, o ne remtis ta aplinkybe, kad baigęs tarnybą (duomenys neskelbtini), gauna tik kario pensiją. Pastebėjo, kad atsakovo sūnui iš ankstesnių santykių 2021 m. lapkričio 11 d. sukaks 18 metų, tai po šios datos atsakovas turėtų skirti didesnį išlaikymą kitiems savo vaikams.

Atsiliepimas

Atsakovas parengiamųjų teismo posėdžių metu paaiškino, kad tarnaudamas kariuomenėje ir gyvendamas su ieškove vyko į misijas Afganistane, Graikijoje, kt. Iš misijos Graikijoje parsivežė didesnes pinigų sumas, kurių pakako įsigyti Butą. Išėjęs iš šeimos namų gyvena savo mirusio tėvo bute, kuris yra netoliese nuo ieškovės ir vaikų gyvenamosios vietos. Išėjęs kurį laiką su šeima nebendravo, nes jam buvo psichologiškai sunku susitaikyti su situacija, kad griūva jo santuoka. Krizė šeimyniniuose santykiuose buvo ir anksčiau, prieš gimstant M. M.. Gyvenant šeimoje penkiems asmenims pakakdavo 1700-1800 Eur per mėnesį. Bandė su ieškove tartis, kad jam atitektų sūnų priežiūra, tačiau ieškovė buvo kategoriška, nesileido į kalbas. Atsakovas norėtų skirti daug laiko sūnums, taip pat buvo užmezgęs šiltą santykį su ieškovės dukra H. E.. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė priešieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Paaiškino, kad atsakovo išvykimas į Meksiką yra laikino pobūdžio, grįžimą į Lietuvą sustabdė pasaulinė COVID-19 pandemija, atsakovas turėtų vykti su naujagime dukra, tai nebūtų saugu. Atsakovui buvo stipriai pašlijusi sveikata, tai buvo viena iš priežasčių nutraukti tarnybą. Gyvenant šeimoje atsakovas šeimai skyrė daug laiko, o į misijas vykdavo, kad uždirbtų pinigų. Atsakovas geriau galėtų pasirūpinti vaikais, ieškovė, pavyzdžiui, nesukontroliavo, kad vaikas išeidavo, bet nenueidavo į muzikos užsiėmimus B. D. muzikos mokykloje. Išlaikymo įsiskolinimo nėra, nes atsakovas mokėjo vaikams tiek, kiek šalys buvo susitarusios. Šalys buvo pasiskaičiavusios, kad mokės 50:50 proc. principu, ieškovė apsiėmė mokėti už šokių išlaidas, nes šokių lankymas buvo jos iniciatyva. Atsakovo pajamos yra sumažėjusios nuo 1500 Eur atlyginimo per mėnesį iki 600 Eur pensijos, todėl ieškovė turėtų didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo. Nesutiktina su piniginių kompensacijų reikalavimu, nes iki įsigyjant Butą, šeima neatlygintinai naudojosi atsakovo asmeniniu turtu, atsakovas išlaikė ieškovės dukrą, prisidėjo prie ieškovės verslų vystymo.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (toliau – ir Tarnyba) į bylą teikė 2019 m. liepos 22 d., 2019 m. lapkričio 18 d., 2021 m. sausio 10 d. išvadas, kuriose nurodė, kad Tarnybos nuomone, abu tėvai geba tinkamai pasirūpinti nepilnamečiais vaikais, akcentavo tėvų kooperavimosi pareigą, iš esmės neprieštaravo ieškinio ir priešieškinio reikalavimams.

Byloje teismas 2019 m. birželio 27 d. nutartimi, 2019 m. spalio 22 d. nutartimi, 2020 m. kovo 3 d. nutartimi, 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi sprendė laikinųjų apsaugos priemonių (nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos, laikino išlaikymo, laikinos bendravimo tvarkos nustatymo) taikymo ir (ar) pakeitimo klausimus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovės E. M. (pavardė iki santuokos – T. W.)) ir atsakovo M. M. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (el. bylos priedas, b. l. 6). Šalys turi du nepilnamečius sūnus: M. M., gim. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), ir M. M., gimusį (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Iš šalių procesinių dokumentų, šalių ir jų atstovų žodinių paaiškinimų, išvadą teikiančios institucijos dokumentų nustatyta, kad šalys nuo 2018 m. pavasario gyvena atskirai: ieškovė su vaikais gyvena šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame Bute, o atsakovas – jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovas 2020 m. liepos mėn. išvyko iš Lietuvos Respublikos laikinai gyventi į Meksiką.

Ieškovė taip pat turi nepilnametę dukrą H. E. B., gimusią (duomenys neskelbtini), o atsakovas taip pat turi nepilnametį sūnų L. M., gimusį (duomenys neskelbtini), bei nepilnametę dukrą M. M. A., gimusią (duomenys neskelbtini).

1. Dėl santuokos nutraukimo

Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas civilinio kodekso normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, o atsakovas – dėl ieškovės kaltės. Ieškovė atsakovo kaltę siejo pirmiausia su tuo, kad atsakovas 2018 m. gegužės mėnesį paliko šeimą, iš esmės nutraukė ryšius iki 2018 m. gruodžio mėn., be to tai nebuvo pirmas jo išėjimas gyventi atskirai. Atsakovas ieškovės kaltę siejo pirmiausia su tuo, kad ieškovė neskyrė pakankamai laiko ir dėmesio šeimai, pernelyg artimai bendravo su kitais vyrais, viešumoje siekė sudaryti laisvos nuo šeimos įsipareigojimų moters įvaizdį. Abi šalys kitą sutuoktinį kaltino tuo, kad jis (ji) pirmiausia rūpinosi savimi – ieškovė kaip pavyzdį nurodė atsakovo sportavimą, o atsakovas – ieškovės užsiėmimą visuomeninėmis veiklomis, už kurias ši negaudavo atlygio.

Pažymėtina, kad sprendžiant kaltės klausimą vertintinos aplinkybės, buvusios iki šios bylos iškėlimo. Teismas sprendžia, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad santuoka iširo tik dėl vieno iš sutuoktinių kaltės. Atsakovo išėjimas gyventi skyrium negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip šeimos palikimas ir visiškas nesirūpinimas šeima, nes atsakovas gyvendamas atskirai nuo ieškovės ir vaikų, pervesdavo ieškovei tam tikras lėšas, be to pati ieškovė nurodė, kad atsakovas galimai patiria potrauminį sindromą, taigi atsakovo siekis gyventi nekonfliktuojant galėjo būti nulemtas ir jo psicho-emocinės būsenos. Atsakovas teigė, kad išgyveno šeimos griūtį, siekė gauti vaikų globą, nenorėjo gyventi tarpusavio konfliktuose. Atitinkamai ir atsakovo teiginiai apie ieškovės galimą neištikimybę nebuvo pagrįsti pakankamais įrodymais. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys turi skirtingus požiūrius į šeimos sampratą, į vaikų ugdymą ir auklėjimą, į tai, kas yra (ne)svarbu, (ne)reikalinga, (ne)būtina jų vaikams. Dėl to tarp šalių kildavo konfliktai – tiek iki bylos iškėlimo, tiek bylos nagrinėjimo metu. Tai galimai lėmė ir objektyvi aplinkybė, kad ieškovė, kilusi iš Etiopijos, ir atsakovas, gimęs ir užaugęs Lietuvoje, turi skirtingą kultūrinį, etninį identitetą. Tokioje situacijoje teismas sprendžia, kad tarp sutuoktinių nebeliko abipusio supratimo, lojalumo, palaikymo, siekio išsaugoti šeimą, abu sutuoktiniai nedėjo pastangų tęsti tarpusavio šeiminių santykių, ieškoti kompromisų, todėl santuoka laikytina iširusia ir nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27, 3.61 straipsniai).

2. Dėl pavardžių ir tarpusavio išlaikymo

Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškovė prašė po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę „M.“, atsakovas dėl to neprieštaravo. Atsižvelgiant į tai, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė. Atsakovo pavardė nekeičiama.

Žemesnės instancijos teismas

Šalys nereiškė reikalavimų priteisti išlaikymą iš kitos šalies. Teismui nenustačius, kad sutuoktiniams būtų reikalingas išlaikymas, po santuokos nutraukimo šalims sau išlaikymo nereikalaujant, įvertinus tai, jog šalys yra darbingo amžiaus, išlaikymas vienas kitam nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis, CPK 385 straipsnis).

3. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Civilinio kodekso 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai.

Ieškovė prašė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, atsakovas priešieškiniu – su juo. Tarnybos nuomone, abu tėvai geba tinkamai pasirūpinti nepilnamečiais vaikais. Iš Tarnybos dokumentų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad vykstant bylos nagrinėjimui šeimai nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. iki 2020 m. spalio 1 d. buvo taikoma atvejo vadyba. Pagalbos šeimai skyriaus atvejo vadybininkės nuomone, socialinės rizikos veiksnių šeimoje nenustatyta – tėvai geba užtikrinti visapusišką vaikų vystymąsi, saugumą bei emocinę, psichologinę, materialinę gerovę. 2020 m. lapkričio 25 buvo įvertinta nepilnamečių M. M. ir M. M. situacija, surašytos Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 1VSV-1873, Nr. 1VSV-1874, vaikams apsaugos poreikis nenustatytas. M. M. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, M. M. lanko Vilniaus lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini).

Sprendžiant dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad atsakovas nuo 2020 m. liepos 17 d. gyvena ne Lietuvoje, jam 2020 m. rugpjūčio 4 d. Meksikoje gimė dukra M. M. A., atsakovas pastaruoju metu gyvena Meksikoje. Nors atsakovo atstovas 2021 m. vasario 24 d. vykusio posėdžio metu nurodė palaikantis priešieškinio reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu, tačiau nenurodė, kaip realiai atsakovas galėtų pasirūpinti Lietuvoje gyvenančiais sūnumis, pats būdamas išvykęs iš Lietuvos. Tokioje situacijoje teismas plačiau neanalizuoja ieškovės ir atsakovo asmeninių bruožų, moralinės charakteristikos, santykių su vaikais, gebėjimo atliepti vaikų poreikius ir kt., ir konstatavęs, kad byloje nenustačius, kad ieškovė negebėtų pasirūpinti vaikais, sprendžia, kad nepilnamečių sūnų M. M. ir M. M. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina E. M..

Pažymėtina, kad sprendimas dalyje, susijusioje su nepilnamečiais vaikais neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, ir iš esmės pasikeitus aplinkybės šalys bendru sutarimu ar viena iš jų su ieškiniu gali kreiptis į teismą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo.

4. Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo

CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Iš Tarnybos dokumentų, 2019 m. liepos 11 d. ir 2019 m. liepos 17 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktų (2019 m. liepos 22 d. DOK-168997) nustatyta, kad šalys nuo 2018 m. pavasario gyveno skirtinguose būstuose (ieškovė – 3 kambarių bute, atsakovas – 2 kambarių bute), kuriuose yra sudarytos tinkamos sąlygas vaikams gyventi, svečiuotis. Ieškovės gyvenamojoje vietoje berniukai dalijasi kambarį su seserimi, atsakovo gyvenamojoje vietoje vaikams skirtas atskiras kambarys. M. M. ir M. M. 2019 m. liepos mėn. išklausomi Tarnybos atstovo nurodė, kad kas antrą savaitgalį svečiuojasi pas tėvą, žiūri filmukus, nueina į Hesburgerį, aplanko senelių kapą, tėtis dovanoja dovanas. Berniukai teigė, kad norėtų gyventi su abiem tėvais, pasiilgsta tėvo, norėtų su juo dažniau matytis, tačiau tėtis daug dirba. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas 2020 m. liepos 17 d. išvyko iš Lietuvos, galimai gyvena Meksikoje, kurioje galimai sukūrė naujus šeiminius santykius su V. B. A. M., susilaukė dukros. Tarnybos atstovo 2020 m. rugsėjo 29 d. išklausomas M. M. teigė, kad su tėvu kalbėjo telefonu kelis kartus, paskutinį kartą per brolio gimtadienį (rugsėjo 20 d.), pasiilgsta tėčio. M. M. teigė, kad neprisimena, kada buvo susitikęs su tėčiu, pasiilgo tėčio, telefonu klausė, kada šis jį pasiims, tėtis atsakė „dabar negaliu“. Posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad atsakovas iš Lietuvos yra išvykęs laikinai, todėl bendravimo tvarka su vaikais nustatytina vertinant, kad atsakovas bus Lietuvoje.

Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė bendravimo tvarką, kurią prašė nustatyti ieškovės atžvilgiu – tuo atveju, jei vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Prašė numatyti, kad ieškovė su vaikais bendrauja kas antrą savaitgalį, taip pat 14 dienų vasaros atostogų metu ir kt. Teigė, kad nesutinka su ieškovės siūloma jo bendravimo su vaikais tvarka, nurodė siekiantis didesnės apimties bendravimo, tačiau konkrečių siūlymų nepateikė. Teismui nustačius nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, byloje nesant atsakovo siūlymų dėl jo bendravimo su vaikais tvarkos, remiantis prioritetiniais vaikų interesais ir siekiant išvengti ginčų tarp ieškovės ir atsakovo, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl konkrečios jos nurodytos bendravimo tvarkos tenkintinas visa apimtimi.

Atsakovo bendravimo su sūnumis tvarka išdėstoma sprendimo rezoliucinėje dalyje. Tvarka teismo iniciatyva koreguojama siekiant didesnio aiškumo (CPK 376 straipsnis). Pažymėtina, kad šios tvarkos laikymasis šalims yra privalomas tuomet, kai atsakovas yra Lietuvoje. Atsakovui esant išvykus, nepilnamečių vaikų tėvai raginami ieškoti galimybių palaikyti vaikų ir tėvo ryšį, tarpusavyje bendradarbiauti vaikų labui.

5. Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto padalijimo, piniginių kompensacijų mokėjimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.126 straipsnis, CPK 385 straipsnis).

Įstatymas nustato, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Kasacinio teismo praktikoje pažymėtina, kad turto padalijimo natūra būdas laikomas prioritetiniu. Toks padalijimo būdas labiausia atitinka ir apsaugo savininko teises. Kiti (ne natūra) padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis).

5.1. Dėl nekilnojamojo turto

Iš bylos medžiagos bei valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenų nustatyta, kad sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo 3 kambarių, 63,96 kv. m ploto butą/patalpą – butą, esantį un. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurį įgijo 2014 m. lapkričio 12 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 6294 pagrindu. Abi šalys prašė Butą padalinti tarp sutuoktinių lygiomis dalimis, priteisiant ieškovei ir atsakovui po 1/2 dalį. Teismo vertinimu, Buto, kuris laikytinas vertingu turtu, padalijimas natūra šalims po 1/2 dalį atitinka formuojamą teismų praktiką ir nepažeis nei vienos iš ginčo šalių interesų.

5.2. Dėl įmonių

Iš registrų duomenų nustatyta, kad ieškovė santuokos metu, 2015 m. lapkričio 13 d., įgijo 100 proc. įmonės UAB (duomenys neskelbtini) j. a. k. (duomenys neskelbtini), ji taip pat buvo šios įmonės vienintelė akcininkė nuo jos įsteigimo 2011 m. spalio 14 d. iki 2014 m. spalio 22 d. Laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 22 d. iki 2015 m. lapkričio 13 d. akcijos priklausė ieškovės giminaitei H. B. T., Etiopijos pilietei. Atitinkamais laikotarpiais ieškovė bei jos giminaitė buvo (yra) įmonės vadovėmis. Atsakovo atstovas posėdžio metu teigė, kad akcijos buvo perleistos ieškovės giminaitei tam, kad ši galėtų gauti leidimą gyventi Lietuvoje. Pasak šalių, nurodyta moteris atvyko į Lietuvą padėti ieškovei prižiūrėti vaikus, 2014 m. rugsėjo 20 d. šeimoje gimus M. M., o atsakovui išvykus ilgesniam laikui tarnauti į misiją Graikijoje. Ieškovė teigė, kad nurodyta įmonė laikytina jos asmeniniu turtu, nes akcijų perleidimas buvo formalus. Atsakovas laikėsi nuomonės, kad akcijos yra dalintinos nutraukiant santuoką, prašė įmonės akcijas priteisti ieškovei, o jam priteisti 1450 Eur piniginę kompensaciją. Teikė duomenis (UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. Pelno (nuostolių) ataskaitą), kad UAB (duomenys neskelbtini) 2017 metais buvo gavusi 1358 Eur pelno, 2016 m. – 1798 Eur pelno. Ieškovė nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) šiuo metu veiklos nevykdo, turi įsiskolinimų valstybės biudžetui, pateikė įrodymus, kad 2020 m. lapkričio 10 d., kaip įmonės vadovė, yra kreipusis į Valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu išdėstyti bendrovės nepriemokos mokėjimą vieneriems metams, kas mėnesį mokant po 59,67 Eur (el. bylos priedas, l. 25). Anksčiau per šią įmonę organizavo mokymų vedimą, dalyvaudavo viešuosiuose pirkimuose, tačiau dėl vaikų priežiūros nebeturi galimybių tęsti veiklos. Įvertinęs aukščiau nurodytas nustatytas aplinkybes, pirmiausia tai, kad ieškovė įmonę įsteigė iki santuokos, įmonės perleidimas giminaitei 2014-2015 metais buvo veikiau formalus, nei realus, kad įmonė veiklos nevykdo ir turi skolų, teismas sprendžia, kad nutraukiant santuoką įmonės akcijos priteistinos ieškovei, atsakovui nepriteisiant piniginės kompensacijos.

Iš registrų duomenų taip pat nustatyta, kad ieškovė 2019 m. sausio 21 d. įsteigė MB (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini). Kadangi įmonė įsteigta santuokos metu, ji dalintina nutraukiant santuoką. Šalys nereiškė reikalavimų dėl šio juridinio asmens nario teisių ir pareigų pasidalijimo. Ieškovė nurodė, kad per šią įmonę siekia išplėtoti prekybos kava verslą. Įvertinus, kad įmonė įsteigta po to, kai šalys pradėjo gyventi skyriumi, spręstina, kad nurodytos mažosios bendrijos nario teisės ir pareigos nutraukiant santuoką priteistinos ieškovei, atsakovui nepriteisiant piniginės kompensacijos.

5.3. Dėl kompensacijų už bendrų sutuoktinių lėšų panaudojimą

5.3.1. Ieškovė kėlė reikalavimą priteisti pusę VŠĮ „Atnaujinkime miestą“ 2019 m. gruodžio 3 d. rašte Nr. 02-2080 (patikslinto ieškinio priedai; 2020 m. kovo 10 d. DOK-54575) nurodomos sumos (3030,51 Eur), kurią atsakovas buvo sumokėjęs nuo 2015 m. iki 2019 m. gruodžio 3 d. už daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), renovaciją, kaip vienas iš butų savininkų, taip pat kompensuoti jai pusę sumos (4000 Eur), kuri išleista atsakovui asmenine nuosavybe priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontui. Atsakovas su tokiais reikalavimais nesutiko, teigdamas, kad dalį sumos už renovaciją yra sumokėjęs, kai šalys jau gyveno skyrium, be to įmokos mokamos nuo 2015 metų, kuomet šalys su vaikais gyveno minėtame bute. Teigė, kad nedavė sutikimo esminiam buto gerinimui. Ieškovė posėdžio metu patvirtino, kad šeima apie 5 metus gyveno aptariame bute, kol persikraustė į butą, adr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad nutraukiant santuoką dalijamas santuokos nutraukimo metu esantis turtas (CK 3.116, 3.118, 3.127 straipsniai). Ieškovė nepateikė konkrečių įrodymų apie buto remontui išleistas lėšas. Teismas vertina, kad ieškovės teiginiai, kad bute, adr. (duomenys neskelbtini), buvo atliekamas gerbūvio remontas, galimai pagrįsti, tačiau kartu pažymi, kad ieškovės ir atsakovo šeima šiuo butu ilgą laiką naudojosi, todėl padaryti pagerinimai laikytini einamosiomis išlaidomis ir jau yra nusidėvėję. Tas pats pasakytina ir apie išlaidas namo renovacijai, jos laikytinos einamosiomis turto išlaikymo išlaidomis. Spręstina, kad piniginė kompensacija ieškovei nepriteistina.

5.3.2. Ieškovė taip pat kėlė reikalavimą priteisti jai iš atsakovo 1/2 dalį atsakovo uždarajai akcinei gyvybės draudimo ir pensijų bendrovei „Aviva Lietuva“, j. a. k. 111744827 (toliau – „Aviva Lietuva“), santuokos laikotarpiu sumokėtų gyvybės draudimo įmokų, kurias sudaro periodinės įmokos ir investicinės įmokos, rėmėsi „Aviva Lietuva“ 2020 m. gruodžio 10 d. pažyma Nr. 14-04/1 (2021 m. sausio 18 d. DOK-10909). Šioje pažymoje nurodyta, kad atsakovas su „Aviva Lietuva“ yra sudaręs tris gyvybės draudimo sutartis: 1) Taupomojo investicinio gyvybės draudimo sutartį Nr. 5739EA, kuri įsigaliojo 2002-12-24 ir yra galiojanti 2020-12-10 dienai. Laikotarpiu nuo 2014-06-20 iki 2020-12-10 sumokėtų įmokų sumos: periodinių – 5156,30 Eur, investicinių – 1750 Eur; 2) Universalaus gyvybės draudimo sutartį Nr. 6495DD, kuri įsigaliojo 2002-12-24 ir yra galiojanti 2020-12-10 dienai. Laikotarpiu nuo 2014-06-20 iki 2020-12-10 sumokėtų įmokų sumos: periodinių – 5282,10 Eur, investicinių – 700 Eur; 3) Gyvybės draudimo sutartį „Studentas“ Nr. 30480CC, kuri įsigaliojo 2006-11-15 ir yra galiojanti 2020-12-10 dienai. Laikotarpiu nuo 2014-06-20 iki 2020-12-10 sumokėtų periodinių įmokų suma yra 2242,73 Eur. Iš viso nurodytu laikotarpiu atsakovas sumokėjo 5156,30 + 1750 + 5282,10 + 700 + 2242,73 = 15 131,13 Eur, pusė šios sumos sudaro 7565,56 Eur.

Įstatyme reglamentuojant santuokoje įgyto turto padalijimą yra nustatyta, kad vieno sutuoktinio dalis iš bendro turto gali būti sumažinama šeimos negautų pajamų suma, kurių šeima negavo dėl sutuoktinio aplaidumo arba kurias jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Terminas, už kurį apskaičiuojamos tokios negautos pajamos, negali būti ilgesnis nei paskutiniai penkeri metai iki turto padalijimo bylos iškėlimo (CK 3.123 straipsnio 4 dalis). Vertintina, kad nurodyta nuostata sudaro teisinį pagrindą ieškovei kelti aukščiau nurodytą reikalavimą, o teismui jį tenkinti, nes atsakovas santuokos metu mokėdamas įmokas didino savo asmeninių kaupiamųjų investicinių instrumentų vertę. Atsakovas, būdamas naudos gavėju (įskaitant ir sutartį „Studentas“ Nr. 30480CC, kuria kaupiamos lėšos atsakovo vyriausiojo sūnaus L. M. studijoms), turės galimybę atgauti sukauptas lėšas, kartu atsižvelgiant į investicinį padidėjimą (sumažėjimą). Atsakovas nepateikė teismui duomenų, kad būtų turėjęs asmeninių santaupų, kuriomis būtų mokėjęs įmokas, todėl laikytina, kad įmokas mokėjo iš santuokos metu gautų darbinių pajamų, taip pat pajamų iš asmeninio turto nuomos, kurios laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies, 2, 3, 5 punktai).

Nagrinėjamu atveju šalių santuoka buvo sudaryta 2014 m. birželio 5 d. Nagrinėjama byla, kurioje pareikštas ieškovės pirminis ieškinys dėl su nepilnamečiais vaikais susijusių klausimų, iškelta 2019 m. birželio 21 d., o šalies procesinis dokumentas (atsakovo priešieškinis) dėl santuokos nutraukimo, kuriame keliami ir turto padalijimo klausimai, teismui pareikštas 2019 m. spalio 28 d. Remiantis CK 3.123 straipsnio 4 dalimi, spręstina, kad kompensacija priteistina už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 28 d. iki 2019 m. spalio 28 d. (už 60 mėnesių iki reikalavimų dėl turto padalijimo pareiškimo). Atsakovo sumokėta ir ieškovei atitinkamai kompensuotina suma apskaičiuotina įvertinus tai, kad Aviva Lietuva“ 2020 m. gruodžio 10 d. pažymoje Nr. 14-04/1 nurodyti mokėjimai apima 77 mėn. 20 d. laikotarpį. Ieškovei iš atsakovo priteistina 7565,56 / 77,6 x 60 = 5850 Eur.

6. Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Nustačius nepilnamečių šalių sūnų gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikams. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Ieškovė nurodė, kad sūnaus M. M. išlaikymui kas mėnesį būtina ne mažesnė kaip 700 Eur suma, ši suma susideda iš šių išlaidų: šokių būrelis – 175 Eur, dalyvavimas konkursuose – 100 Eur, maistas - 140 Eur, drabužiai - 50 Eur, atostogos – 50 Eur, mokymosi reikmenys – 30 Eur, prailginta mokymosi grupė – 50 Eur, laisvalaikio pramogos – 70 Eur, komunalinės paslaugos – 25 Eur, kuras – 25 Eur, kitos išlaidos – 30 Eur. Teigė, kad sūnaus M. M. išlaikymui kas mėnesį būtina ne mažesnė kaip 670 Eur suma, ši suma susideda iš šių išlaidų: darželis – 40 Eur, maistas – 80 Eur, drabužiai - 50 Eur, atostogos – 50 Eur, laisvalaikio pramogos – 70 Eur, komunalinės paslaugos – 25 Eur, kuras – 25 Eur, auklė – 300 Eur, kitos išlaidos – 30 Eur.

Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017; kt.).

Žemesnės instancijos teismas

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio svarbu įvertinti ne tik vaikų poreikius, bet ir tėvų galimybes. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, į tai, kokių priemonių tėvai ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018 21 punktą; kt.).

Ieškovė teigimu, jos pajamos iš verslo sudaro ne daugiau kaip 500 Eur per mėnesį. Atsakovas nurodė gaunantis kario pensiją ir apie 220 Eur dydžio pajamas iš 1 kambario buto, adr. (duomenys neskelbtini) nuomos. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) 2021 m. vasario 24 d. duomenų nustatyta, kad atsakovui yra mokama 617 Eur dydžio pensija. Ieškovė iki 2019 m. balandžio 1 d. dirbo savo įmonėje UAB (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 12 d. gavo 399 Eur iš VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“. Ieškovė pateikė teismui 2020 m. lapkričio 11 d. pažymą, kad ji 2020 m. spalio 31 d. buvo skolinga savo įmonei MB (duomenys neskelbtini) 6971,43 Eur, atlygio šioje įmonėje 2019-2020 m. negavo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas šioje byloje keturis kartus sprendė laikino išlaikymo priteisimo iš atsakovo nepilnamečiams vaikams ar išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą: 1) ieškovės prašymu, teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartimi iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokant kiekvienam vaikui po 250 Eur periodinėmis išmokomis; 2) teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartimi, atsakovo prašymu, įvertinus naujai paaiškėjusią aplinkybę, kad atsakovas išlaiko ir savo sūnų L. M., buvo pakeistas (sumažintas) atsakovo teikiamo išlaikymo dydis, nustatytas teismo 2019 m birželio 27 d. nutartimi, ir nustatyta, kad atsakovas kiekvieno vaiko išlaikymui skiria po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 3) teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi buvo atsisakyta tenkinti atsakovo prašymą, kuriuo jis prašė pakeisti (sumažinti) teismo nustatytą 220 Eur dydžio išlaikymą, priteisiant iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 100 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis, remiantis tuo, kad atsakovas baigė tarnybą (duomenys neskelbtini) ir nebegauna darbo užmokesčio. Atsakovas 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartį skundė atskiruoju skundu, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovo skundą, paliko nutartį nepakeistą; 4) teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi, atsakovo prašymu, įvertinus naujai paaiškėjusią aplinkybę, kad atsakovas išlaiko ir savo dukrą M. M. A., buvo pakeistas (sumažintas) atsakovo teikiamo išlaikymo dydis, nustatytas teismo 2020 m kovo 3 d. nutartimi, ir nustatyta, kad atsakovas kiekvieno vaiko išlaikymui skiria po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį skundė atskiruoju skundu, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovo skundą, paliko nutartį nepakeistą.

Sprendžiant dėl nepilnamečiams vaikams iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio įvertintina tai, kad teismas šioje byloje ne kartą analizavo vaikų poreikius ir tėvų finansines galimybes, pirmos instancijos teismo nutarčių teisėtumas buvo patikrintas apeliacine tvarka. Todėl šiame sprendime plačiau nepasisakoma dėl visų nustatytų aplinkybių, susijusių su vaikų poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Papildomai įvertintina tai, kad vienas iš atsakovo išlaikomų vaikų L. M. 2021 m. lapkričio 11 d. sulauks pilnametystės, taigi atsakovui sumažės išlaikymo našta. Teismas taip pat sprendžia, kad M. M. poreikių tenkinimui yra reikalinga daugiau lėšų nei M. M., nes berniukas yra gabus pramoginiams šokiams, šių gabumų lavinimui reikia papildomų lėšų, todėl yra pagrindas priteisti vaikams skirtingo dydžio išlaikymą. Įvertintina ir tai, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. padidėjo valstybės vaikams mokamos išmokos, kurias gauna ieškovė, kita vertus ieškovei tenka pagrindinė vaikų priežiūros našta, kas dalinai riboja jos galimybes papildomai dirbti. Taip pat šioje byloje nustatyta, kad atsakovas moka įmokas net pagal 3 gyvybės draudimo sutartis – tai liudija, kad atsakovo finansinė padėtis nėra sunki. Sutiktina ir su ieškovės atstovės argumentu, kad atsakovas būdamas darbingo amžiaus turi dėti pastangas gauti papildomų pajamų šalia gaunamos kario pensijos. Teismas šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju sprendžia, kad 240 Eur dydžio kas mėnesį teikiamo išlaikymo priteisimas M. M. ir 215 Eur M. M. nepažeis vaikų interesų, atitiks proporcingumo tarp vaikų poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių kriterijų ir garantuos būtinųjų vaikų poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Nors kasacinio teismo yra pažymėta, kad išlaikymo teikimas periodinėmis išmokomis, lyginant su kitomis išlaikymo formomis (CK 3.196 straipsnio 1 dalis) geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus, tačiau byloje nustačius, kad atsakovo pajamos yra sumažėjusios, įvertinus, kad atsakovas turi santykinai nemažai asmeninio nekilnojamojo turto (du butus ir garažą Vilniuje, sodybą Rukloje, Jonavos rajone), vertintina, kad ieškovės reikalavimas išlaikymą priteisti mišriu būdu – turto dalimi ir periodinėmis išmokomis, tenkintinas, iš atsakovo vaikams priteisiant jam šiuo sprendimu atitenkančią 1/2 dalį Buto. Laikytina, kad atsakovo teisės nebus pažeistos, nes jis turi kitų gyvenamųjų būstų, taip pat toks išlaikymo priteisimas turtu atitiks vaikų interesus, nes sudarys sąlygas ieškovei iki vaikų pilnametystės vienasmeniškai, atsižvelgiant į įstatymo nustatytus ribojimus, disponuoti Butu, tokiu būdu bus išvengta ginčų tarp ieškovės ir atsakovo. Bylos nagrinėjimo metu nei viena šalis neprašė Buto priteisti jai ar nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant Butą, todėl vertintina, kad Buto dalies priteisimas vaikams atitinka teisingumo ir proporcingumo principus.

Buto vertė, remiantis VĮ Registro centro atliktu vidutinių rinkos verčių nustatymu, yra 55700 Eur, taigi kiekvienam vaikui atiteks po 55700 / 4 = 13925 Eur vertės turtas. Kadangi ši suma yra mažesnė nei atsakovo mokėtina vaikams iki jų pilnametystės (išlaikymą skaičiuojant po 240 Eur ir 215 Eur), likusi išlaikymo dalis iš atsakovo priteistina periodinėmis išmokomis. Tai užtikrins vaikų teisę gauti ir tokios formos išlaikymą, kuris geriausiai tinkamas kasdienių vaikų poreikių tenkinimui. Išlaikymą priteisiant nuo bylos iškėlimo dienos, įvertinus, kad 2019 m. birželio 21 d. M. M. iki pilnametystės buvo likęs 121 mėnuo, o M. M. – 159 mėnesiai, iš atsakovo vaikams priteistinas tokio dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį: M. M. 240 – 13925 / 121 = 240 – 115 = 125 Eur, o M. M. 215 – 13925 / 159 = 215 – 88 = 127 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad apskaičiuoti išlaikymo periodinėmis išmokomis dydžiai yra mažesni, nei šiuo metu priteistas laikinas išlaikymas (po 190 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui), vadovaujantis vaikų interesų apsaugos principu, nustatytina kad sprendimas dalyje dėl vaikų išlaikymo nėra vykdomas skubiai – jis vykdytinas sprendimui įsiteisėjus. Iki sprendimo šioje dalyje įsiteisėjimo taikytinos 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi nustatytos laikinosios apsaugos priemonės.

Į šiuo sprendimu priteisiamas mokėti išlaikymo periodinėmis išmokomis sumas įskaičiuotinos atsakovo sumokėtos laikino išlaikymo sumos, mokėtos remiantis 2019 m. birželio 27 d., 2020 m. kovo 3 d., 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pakeitimo).

7. Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 3525 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą M. M. ir 3345 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą M. M., išlaikymo įsiskolinimą skaičiuojant už 12 mėnesių iki bylos iškėlimo, vertinant, kad atsakovas kiekvieno vaiko išlaikymui šiuo laikotarpiu yra sumokėjęs po 675 Eur, o išlaikymo dydžiai yra 350 Eur/mėn. M. M. ir 335 Eur/mėn. M. M..

Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Šią teisę turi užtikrinti tėvai, t. y. jie yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems asmenims, taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas ne ilgiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo už 12 mėnesių, taigi toks reikalavimas atitinka CK 3.200 straipsnyje nurodytą sąlygą.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Tai reiškia, kad kiekvienu atveju turi būti nustatytas momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką. Vertintina, kad nagrinėjamu atveju byloje yra nustatyta, kad šalys nuo 2018 m. birželio 1 d. gyvena skyrium, šalių sūnūs gyvena su ieškove.

Aiškindamas įrodinėjimo pareigos paskirstymą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Taigi, atsakovui, prašančiam nepriteisti išlaikymo įsiskolinimo, tenka pareiga pagrįsti tokį savo prašymą. Atsakovas pateikė savo mokėjimus patvirtinančius dokumentus, iš kurių nustatyta, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2018 m. gegužės 20 d. iki 2019 m. birželio 20 d.) atsakovas ieškovei pervedė 2000 Eur, nurodydamas kad moka lėšas vaikų išlaikymui ir Buto komunalinėms paslaugoms, taip pat sumokėjo 664,43 Eur už sūnaus ugdymo įstaigą bei 105 Eur už sūnaus popamokinius užsiėmimus (atsiliepimo į ieškinį priedai; 2019 m. liepos 25 d. DOK-172374).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl byloje kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, reikia nustatyti šias reikšmingas faktines aplinkybes: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).

Teismas sprendžia, kad vaikų poreikiai iki kreipimosi į teismą dienos buvo tokie patys, tačiau atsakovo galimybės teikti išlaikymą laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos buvo didesni, nes atsakovas dirbo, todėl vertina, kad atsakovas turėjo prisidėti prie vaikų išlaikymo didesnėmis sumomis. Įvertinus, kad atsakovas dalį ginčo laikotarpio su vaikais leisdavo savaitgalius, kas reiškia, kad patirdavo vaikų tiesioginės priežiūros išlaidų, padėjo suruošti vaikus rugsėjo 1-ajai, spręstina, kad išlaikymo sumos turėjo būti mokamos kaip jau numatyta šiame sprendime – po 240 Eur M. M. ir po 215 Eur M. M.. Ieškovės argumentas, kad į išlaikymo sumas neturi būti įskaičiuojama dalis ieškovo po 200 Eur pervestų lėšų, nes atsakovas nurodydavo, kad moka ir už Buto komunalines paslaugas, atmestinas, nes skaičiuojant vaikų poreikius, prie poreikių tenkinimui priskiriamų sumų priskaičiuojama ir vaikui tenkanti būsto išlaikymo dalis. Pastebėtina kad ginčo laikotarpiu ieškovė viena su vaikais naudojosi Butu. Buto ekploatacijos išlaidos, nepriklausančios nuo kasdienio vandens, šilumos, elektros ir pan. vartojimo, yra nedidelės, jos nesudaro ieškovės nurodomos 50 Eur/mėn. sumos. Išlaikymo įsiskolinimo suma abiem vaikams apskaičiuotina taip: (240 + 215) x 12 – 2000 – 664,43 – 105 = 2690,57 Eur.

Išlaikymo įsiskolinimas yra skirtas kompensuoti vaiko poreikių tenkinimui ankstesniu laikotarpiu neteiktas lėšas, kurias už atsakovą jau yra išleidusi ieškovė, todėl suma mokėtina ieškovei. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis) ir tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).

8. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė (jos atstovai) už ieškinį ir patikslintą ieškinį sumokėjo 390 Eur žyminio mokesčio (75 Eur mokėta 2019 m. birželio 20 d. pavedimu, mokėjimo dokumento Nr. 6132, ir 315 Eur mokėta 2020 m. balandžio 15 d., mokėjimo dokumento Nr. 328). Iš viso už ieškovės reikalavimą nutraukti santuoką bei turtinius reikalavimus (priteisti turtą ir pinigines kompensacijas), kurių apimtis yra 27850 + 3515,25 + 6340,57 + 1225 = 37 705,82 Eur, dokumentus teismui teikiant elektroninių ryšių priemonėmis, mokėtinas 75 + 791 = 866 Eur žyminis mokestis. Teismas sprendžia, kad atsakovės prašymas atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo netenkintinas, nes vertintina, kad ieškovės turtinė padėtis nelaikytina ypač sunkia: ieškovė yra dviejų juridinių asmenų savininkė ir vadovė, gauna pajamų iš verslo veiklos, jai šiuo sprendimu priteisiamas nekilnojamasis turtas, piniginė kompensacija. Todėl ieškovė įpareigotina valstybės naudai sumokėti nesumokėtą žyminio mokesčio dalį, kuri sudaro 866 – 390 = 476 Eur.

Ieškovė įstatymu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl už šiuos reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis, kuris sudaro (240 + 215) x 12 + 2690,57) x 0.03 x 0,75 = 183 Eur, priteistinas iš atsakovo. Už atsakovo pareikštus reikalavimus nutraukti santuoką bei turtinius reikalavimus (priteisti turtą ir piniginę kompensaciją), kurių apimtis yra 27850 + 1450 = 29 300 Eur, dokumentus teismui teikiant elektroninių ryšių priemonėmis, mokėtinas 75 + 659 = 734 Eur žyminis mokestis. Atsakovas sumokėjo 100 + 322 + 38 + 38 = 498 Eur žyminio mokesčio (mokėjimai per EPP), todėl jis įpareigotinas valstybės naudai sumokėti nesumokėtą žyminio mokesčio dalį, kuri sudaro 734 + 183 – 498 = 419 Eur.

Ieškovė nurodė, kad patyrė 3630 Eur išlaidų už advokatės suteiktas teisines paslaugas (2020 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaita faktūra Nr. VV2020454, ataskaita už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. iki 2020 m. rugpjūčio 19 d.; 2020 m. lapkričio 11 d. DOK-220296). Atsižvelgdamas į tai, jog prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateiktas laiku, išlaidos, atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumą, buvo būtinos ir yra pagrįstos, jos priteistinos ieškovei iš atsakovo, proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Viso ieškovė patyrė 3630 + 390 = 4020 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vertintina, kad santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tenkinus ieškinio reikalavimus dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos, turto padalijimo, ieškinio ir priešieškinio reikalavimus dėl piniginių kompensacijų mokėjimo tenkinus iš dalies, ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo tenkinus iš dalies – ieškinio reikalavimai tenkinti 80 proc. apimtyje. Atitinkamai teismas priteisia iš atsakovo M. M. ieškovei E. M. 3216 Eur (4020 x 0,8) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Iš ieškovės atsakovui priteistina 99,60 Eur (498 x 0,2) jo patirtų išlaidų (sumokėto žyminio mokesčio). Atlikus tarpusavio užskaitą, galutinai iš atsakovo ieškovei priteistina 3216 – 99,60 = 3116,40 Eur.

Byloje patirta 3,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ieškinį tenkinus 80 proc. santykiu, jos tarp šalių paskirstytinos taip: atsakovo dalis – 2,86 Eur, ieškovės – 0,72 Eur.

Iš viso į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistina 419 + 2,86 = 421,86 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš ieškovės 476 + 0,72 = 476,72 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

1. Nutraukti E. M. (pavardė iki santuokos – T. W.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. M., a. k. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo ieškovei E. M. palikti santuokinę pavardę „M.“.

3. Nustatyti nepilnamečių vaikų M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jų motina ieškove E. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

4. Priteisti E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise 100 proc. įmonės UAB (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), paprastųjų vardinių akcijų, taip pat MB (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), nario teises ir pareigas.

5. Priteisti E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį buto, un. Nr. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini).

6. Priteisti M. M., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį buto, un. Nr. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini).

7. Priteisti iš atsakovo M. M., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui M. M. turtu, nustatant, kad M. M. perleidžia M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn 1/4 dalį buto, un. Nr. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini), taip pat išlaikymą nepilnamečiui M. M. turtu, nustatant, kad M. M. perleidžia M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn 1/4 dalį buto, un. Nr. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini).

8. Priteisti iš atsakovo M. M., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui M. M., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis 125 Eur (šimto dvidešimt penkių eurų) dydžio periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2019 m. birželio 21 d.) iki sūnus sulauks pilnametystės, taip pat išlaikymą nepilnamečiui M. M., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis 127 Eur (šimto dvidešimt septynių eurų) dydžio periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2019 m. birželio 21 d.) iki sūnus sulauks pilnametystės, priteistas sumas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad lėšos pervedamos ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20-os dienos į E. M. nurodytą sąskaitą banke. Nustatyti, kad į išlaikymo periodinėmis išmokomis sumas įskaitomos išlaikymo sumos, atsakovo sumokėtos remiantis šioje byloje priimtomis 2019 m. birželio 27 d. nutartimi, 2020 m. kovo 3 d. nutartimi, 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi.

9. Priteisti iš atsakovo M. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 2690,57 Eur (du tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt eurų 57 ct) kaip išlaikymo nepilnamečiui M. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir nepilnamečiui M. M., gim. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą.

10. Nepilnamečių vaikų M. M. ir M. M. išlaikymui bei išlaikymo įsiskolinimui skirto turto ir piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirti ieškovę E. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

11. Nustatyti, kad tėvas M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – tėvas), su nepilnamečiais sūnumis M. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. M., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – vaikai) bendrauja:

11.1. Tėvas vaikus bendravimui paima iš vaikų ugdymo įstaigų pasibaigus užsiėmimams arba iš jų motinos E. M. (toliau – motina) gyvenamosios vietos ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą, nebent šalys atskiru susitarimu raštu, el. paštu, telekomunikacijų įrenginiais žinutėmis susitaria kitaip.

11.2. Tėvas bendrauja su vaikais metų lyginių savaičių savaitgaliais (kas antrą savaitgalį), nuo penktadienio pasibaigus vaikų užsiėmimams ugdymo įstaigose (arba nuo 17 val., jei vaikai tą dieną nelanko ugdymo įstaigos) iki sekmadienio 19 val. Šis bendravimas vyksta atsižvelgiant į toliau šioje tvarkoje numatytą bendravimą švenčių dienomis, nuostatoms dėl šventinių dienų turint pirmenybę.

11.3. Tėvas su vaikais bendrauja didžiųjų metų švenčių metu taip: neporiniais metais (2021 m., 2023 m. ir t. t.) praleidžia su vaikais Kūčias ir šv. Kalėdų pirmą dieną, nuo gruodžio 24 d. 10 val. iki gruodžio 25 d. 19 val., taip pat antrą Šv. Velykų dieną (pirmadienį) nuo 10 val. iki 19 val., o poriniais metais (2022 m., 2024 m. ir t. t.) praleidžia su vaikais šv. Kalėdų antrą dieną, gruodžio 26 d. nuo 10 val. iki 19 val., taip pat pirmą Šv. Velykų dieną (sekmadienį) nuo 10 val. iki 19 val.

11.4. Tėvas bendrauja su vaikais kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimtadienį nuo 12 val. iki 19 val. (jeigu tai vaikų mokymosi diena, tuomet – pasibaigus ugdymo užsiėmimams).

11.5. Tėvas bendrauja su vaikais keturiolika kalendorinių dienų vaikų vasaros atostogų, oficialiai patvirtintų vaikų mokymo-ugdymo įstaigoje, laikotarpiu, konkrečią bendravimo pradžios ir pabaigos datą bei vaikų atostogų vietą šalims (tėvui ir motinai) suderinus elektroniniu paštu ne vėliau kaip iki kiekvienų metų birželio 1 d. Tėvo ir motinos susitarimu atostogos gali būti išskaidytos dalimis, ne mažesnėmis kaip 7 dienos. Vaikai paimami pirmą suderintų atostogų dieną 10 val. ir grąžinami paskutinės laikotarpio dienos 19 val.

11.6. Savo gimtadienio dieną kiekvienas vaikas praleidžia tokia tvarka: poriniais metais – su tėvu, nuo 10 val. (arba po ugdymo užsiėmimų) iki 19 val., o neporiniais metais – su motina.

11.7. Bendravimo su vaikais metu tėvas ir motina privalo sudaryti sąlygas vaikams bendrauti telefonu ar elektroninio ryšio priemonėmis su kitu iš tėvų.

11.8. Aukščiau nurodyta tėvo bendravimo su vaikais tvarka netaikoma kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną); rugpjūčio 23-ąją dieną, t. y. vaikų motinos gimimo dieną, ir motinos atostogų, ne trumpesnių kaip 14 dienų vasaros laikotarpiu, su vaikais metu.

11.9. Jeigu tėvas šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti vaikų, jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau (ne vėliau nei per vieną dieną nuo aplinkybių paaiškėjimo ir likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki pasiėmimo dienos) informuoti telefono skambučiu, sms žinute arba elektroniniu paštu vaikų motiną.

11.10. Tuo atveju, jei bendravimo grafike nurodytas laikas bendrauti negalimas dėl vaikų ligos ar kitų objektyvių priežasčių numatytas tėvo susitikimas su vaikais neįvyksta, kitas susitikimas vyksta pagal grafiką.

11.11. Prieš tėvo išvykimą kartu su vaikais/vaiku į bet kurią užsienio valstybę bet kuriam laikotarpiui, tėvas turi apie tai informuoti motiną prieš 30 dienų, nurodant išvykimo ir parvykimo datą bei konkrečią kelionės vietą, ir turi gauti išankstinį rašytinį sutikimą iš motinos tokiai vaikų/vaiko kelionei.

11.12. Sutapus tėvo bendravimo su vaikais ir vaikų mokymo, ugdymo, lavinimo įstaigų laikui (repeticijos, varžybos, koncertai, gastrolės, ekskursijos ir panašiai), tėvas užtikrina vaikų dalyvavimą tokiuose renginiuose, užsiėmimuose ir būreliuose.

11.13. Tarpusavio geranorišku susitarimu, atsižvelgdami į vaikų poreikius, interesus ir nuomonę, tėvai gali nustatyti, sutarti ir kitokią bendravimo su vaikais tvarką.

12. Priteisti iš atsakovo M. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 5850 Eur (penki tūkstančiai aštuoni šimtai penkiasdešimt eurų) dydžio piniginę kompensaciją.

Kitoje dalyje ieškinio ir priešieškinio netenkinti.

Priteisti iš atsakovo M. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 3116,40 Eur (tris tūkstančius šimtą šešiolika eurų 40 ct) ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M. M., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 421,86 Eur (keturis šimtus dvidešimt vieną eurą, 86 ct) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Priteisti iš E. M., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 476,72 Eur Eur (keturis šimtus septyniasdešimt šešis eurus, 72 ct) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5660, paskirtis – Žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu) ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Įsiteisėjus sprendimui panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartimi, 2019 m. spalio 22 d. nutartimi, 2020 m. kovo 3 d. nutartimi, 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi šioje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimą laikyti paskelbtu 2021 m. balandžio 7 d.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vilniaus miesto CMS, Vedybų sutarčių registrui, valstybės įmonei Registrų centrui.

Teisėja Eglė Mauricė