Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant ieškovei D. M., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui R. M. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikiant Šakių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad jos ir R. M. santuoka buvo įregistruota 2006 m. birželio 23 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 950. Abiem tai buvo pirmoji santuoka. Gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus V. M., kuris yra nepilnametis. Šalių santuokinis gyvenimas faktiškai iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi jis visiškai nesirūpina šeima, ignoruoja jos poreikius, negerbia D. M., nesuteikia jokios moralinės bei materialinės paramos. Šeimą išlaiko ji viena. Atsakovas nuolat girtuokliavo, būdamas girtas įžeidinėjo ir žemino ją. Nuo 2011 m. sausio 29 d. atsakovas paliko šeimą, ir nuo to laiko jie nepalaiko šeiminių santykių, gyvena atskirai. Ieškovė yra įsitikinusi, kad atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir šeima iširo dėl jo netinkamo elgesio. Susitaikyti galimybės nėra.

Santuokoje su atsakovu ieškovė turi nepilnametį sūnų V. M., gimusį (duomenys neskelbtini) Jis gyvena kartu su D. M., po santuokos nutraukimo taip pat liks gyventi su ja, kadangi vyras visiškai juo nesirūpina, visai nedalyvauja jo auklėjime. Atsižvelgiant į tai, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ja, jo motina, pagal jos gyvenamąją vietą. Nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiau atitiks jo interesus, nes ji turi daugiau galimybių užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, ko negalės padaryti atsakovas dėl savo netinkamo elgesio. Sūnaus V. M. poreikiai per mėnesį sudaro apie 600 Lt: maistui – apie 300 Lt, drabužiams, avalynei – apie 25 Lt, vaistams ir vitaminams – apie 100 Lt, higienos reikmenims – apie 50 Lt, lavinimo priemonėms – apie 50 Lt, laisvalaikiui – apie 30 Lt, būsto išlaikymui – apie 50 Lt ir pan. Nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su D. M., iš atsakovo priteistinas išlaikymas jo nepilnamečiui sūnui po 300 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė mano, kad prašomas išlaikymo dydis yra pagrįstas, atitinka CK 3.192 str. nuostatas dėl išlaikymo dalies proporcingumo vaiko poreikių ir išlaikymą teikiančiojo galimybių atžvilgiu. Nepilnametis sūnus gyvena su ja, tai reiškia, kad ieškovei tenka pareiga suteikti jam gyvenamąjį plotą, sudaryti tinkamas sąlygas jo augimui ir vystymuisi, išlaikymo priteisimas nekompensuos kasdienės vaiko priežiūros, rūpinimosi juo. Atsakovas neskiria jokių lėšų vaikui išlaikyti, nors yra sveikas bei darbingas ir galėtų prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Atsakovas niekur nedirba ir nededa jokių pastangų, kad įsidarbintų. D. M. yra motinystės atostogose, jos pajamas sudaro tik apie 800 Lt ir 52 Lt pašalpa vaikui, kurių vos užtenka pragyvenimui. Jai vienai per sunku patenkinti nepilnamečio sūnaus poreikius, nes gaunamos pajamos yra vienintelės jos šeimos pajamos.

Gyvendami santuokoje iš bendrų sutuoktinių lėšų jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto šalys neįgijo, todėl dalintino turto nėra. 2011 m. kovo 26 d. ir 2011 m. birželio 28 d. D. M. gavo iš UAB „General Financing“ 1300 Lt ir 2000 Lt vartojimo kreditus pagal vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandorį Nr.l ir sandorį Nr.2 su atsakovu gyvendama atskirai ir panaudojo savo asmeniniams poreikiams patenkinti. Bendri šeimos poreikiai iš jų nebuvo tenkinami, todėl nurodytos prievolės yra jos asmeninės prievolės, už kurių tinkamą vykdymą ji yra atsakinga asmeniškai. Po santuokos nutraukimo ieškovė pageidauja pasilikti santuokoje turėtą pavardę – „M.“. Į išlaikymą iš atsakovo D. M. nepretenduoja. Mano, kad ir atsakovas neturi teisės gauti iš jos išlaikymo, nes yra darbingas.

Teismo posėdžių metu ieškovė D. M. nurodė esanti motinystės atostogose. Ji turi vaiką, kuris gimė (duomenys neskelbtini). Tuo metu ji buvo santuokoje, bet jos duktė nuo kito vyro. Ieškovė kalta nesijaučianti dėl to, kad santuoka iširo. Su atsakovu kartu negyvena jau dvejus metus, nes R. M. pradėjo gerti, nedirbo. Atsakovas nesirūpino šeima, nedirbo, girtavo, turėjo kitų moterų. Jis nesirūpino vaiku. Prašo iš atsakovo priteisti išlaikymą vaikui po 300 Lt. Tiek reikia rūbams, maistui. Jos pajamos 850 Lt. Dirbo dėl motinystės atostogų, į darbą grįš. Turto neturi. Yra paėmusi kreditą – jis jos asmeninė prievolė.

Atsakovas R. M., žinodamas apie teismo posėdžio laiką ir vietą, teismo posėdyje nedalyvavo, jo atsiliepimas į ieškinį teisme negautas.

Šakių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateikė išvadą, kurioje nurodyta, jog D. M. gyvena sodyboje, kurios savininkai yra Aušūrai. Name yra septyni kambariai. Buitis gera, namuose švaru ir tvarkinga. Berniukas turi savo kambarį, daug žaislų. Ieškovė teigia, jog šią sodybą ji prižiūri, ketina joje gyventi dar vienerius metus, kol grįš jos draugas iš užsienio, o tada visi kartu su nepilnamečiais vaikais persikels gyventi pas jį į Alytų. D. M. tinkamai rūpinasi savo sūnumi, jo sveikata ir auklėjimu. Maisto yra pakankamai, dar augina įvairių daržovių. Ieškovė nedirba, nes augina mažametę dukrą U. M., kurios tėvas šiuo metu išvykęs į užsienį. Moters pajamų šaltinis yra kas mėnesį gaunama maždaug 800 Lt motinystės pašalpa ir išmokos vaikams: sūnui – 52 Lt, dukrai – 97 Lt. Materialinę paramą teikia ieškovės tėvai. D. M. teigimu, su atsakovu kartu nebegyvena nuo 2011 m. sausio 29 d., kadangi šis piktnaudžiavo alkoholiu ir nedirbo. Ieškovė nurodė, kad atsakovas sūnui išlaikymo neteikia ir nesirūpina jo auklėjimu. Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, V. M. gyvenamoji vieta nustatytina su motina D. M.. Iš atsakovo R. M. priteistinas išlaikymas V. M. iki jo pilnametystės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovu susituokė 2006 m. birželio 23 d. (b. l. 8), gyvenant santuokoje jiems gimė sūnus V. M. (b. l. 9), kuris šiuo metu yra nepilnametis.

Santuokos metu nekilnojamojo ir kito registruotino turto D. M. ir R. M. neįgijo (b. l. 12, 29, 30, 31, 32).

D. M. pajamos yra apie 950 Lt motinystės pašalpa (b. l. 37) bei 149 Lt išmoka vaikams.

Byloje nėra duomenų, kad R. M. gautų kokias nors pajamas.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

Ieškovė ir ieškinyje, ir teismo posėdžio metu nurodė priežastis, dėl kurių, jos nuomone, santuoka iširo. Ji teigė, jog atsakovas girtavo ir nesirūpino šeima. Atsakovas atsiliepimo teismui nepateikė, jo pozicija nėra žinoma. Apie procesą R. M. yra žinoma, dokumentai įteikti, tačiau jis į posėdžius neatvyko ir procesu nesidomėjo. Tai parodo jo abejingumą vykstančiam procesui, jo šeimos ir vaiko ateičiai. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas 2011 m. sausio 29 d. paliko šeimą, ir daugiau šeima nesirūpino, išlaikymo sūnui neteikė. Atsakovas nesistengė šeimos gyvenimo klausimų spręsti abipusiu sutarimu, ieškovės nerėmė nei moraliai, nei materialiai, nepakankamai prisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Šiuo metu atsakovas su ieškove negyvena, jo gyvenamoji vieta yra Kaune, tai patvirtina, jog atsakovas nesirūpina savo šeimos gerove. Išklausius ieškovės paaiškinimus, išanalizavus bylos medžiagą, darytina išvadą, kad R. M. pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, kurios numatytos Lietuvos Respublikos CK 3.26 str., 3.27 str., 3.30 str., ir bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimą, tai yra nulėmė santuokos pasibaigimą, todėl santuoka tarp šalių nutrauktina dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliekant santuokoje turėtas pavardes.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kuri ratifikuota Seimo 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I-983, 2 str. 1 d., 8 str. 1 d., 9 str. 1 d. valstybės dalyvės gerbia ir garantuoja visas šioje konvencijoje įtvirtintas teises, tarp jų – teisę būti išklausytam, teisę į šeimos ryšius, teisę nebūti išskirtam su savo tėvais prieš jų norą, kiekvienam vaikui, priklausančiam jos jurisdikcijai, be jokios diskriminacijos, nepriklausomai nuo vaiko, jo tėvų arba teisėtų globėjų rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautybės, etninės ar socialinės kilmės, turto, sveikatos, luomo ar kokių nors kitų aplinkybių. Iš Konstitucijos 29 str. 2 d. suformuluotos nuostatos išplaukia, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. CK 3.156 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Taigi laikomasi tolerancijos lyties aspektu principo – tėvų lytis negali nulemti teismo sprendimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu ar motina. Kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat panaudojant valstybės teikiamą paramą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, artimųjų giminaičių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes) ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007).

Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, svarbus ir pastovumo principas, kuris remiasi patirtimi, kad šeimos ir socialinių ryšių tąsa yra svarbi sąlyga stabiliam ir sveikam psichologiniam – socialiam augančio žmogaus vystymuisi. Kasacinis teismas vienoje iš bylų spręsdamas, ar vaiko norai atitinka jo interesus, yra nurodęs, kad, siekiant tinkamai užtikrinti vaiko teises į saugią aplinką, kuri sudarytų galimybes visapusiškai vystytis, atsižvelgtina į objektyvias gyvenimo sąlygas, kurias gali suteikti kiekvienas iš skyrium gyvenančių tėvų, įvertinant, kad vaiko interesai reikalauja suteikti vaikui galimybę turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko raidai reikalingais dalykais, žaisti, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių, problemų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pažymėjęs vaiko teisės į saugią ir nusistovėjusią aplinką svarbą (žr., pvz., Koons v. Italy, no. 68183/01, judgment of 30 September 2008). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad gyvenamasis būstas, kuriame šiuo metu gyvena vaikas, nepriklauso nei vienam iš sutuoktinių. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad ieškovė su sūnumi gyvena jos prižiūrimame name, kuriame yra septyni kambariai; buitis gera; berniukas turi savo kambarį, žaislų. Atsakovas šiuo metu yra nedirbantis, jis visiškai nesirūpina nepilnamečiu sūnumi, nedalyvauja jo auklėjime. R. M. teismui savo nuomonės dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nepareiškė. Byloje nustatyta, kad V. M. gyvena kartu su mama D. M., kuri stengiasi vaikui sudaryti tinkamas sąlygas augti, vystytis. Iš Šakių rajono savivaldybės administracijos VTAS išvados matyti, kad D. M. tinkamai prižiūri savo vaiką, rūpinasi jo gyvenimo ir kitomis sąlygomis. Tuo remiantis nepilnamečio gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina, nes tai labiau atitiks teisėtus vaiko interesus (Lietuvos Respublikos CK 3.169 str., CK 3.174 str.). Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, negyvenančiam kartu tėvui ar motinai išlieka teisė ir pareiga bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant; tėvas ar motina, su kuriuo vaikas gyvena, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

Byloje konstatuota, jog V. M. gyvenamoji vieta nustatytina su mama. Atitinkamai kiekvienas kitas tėvų privalo teikti išlaikymą vaikui, gyvenančiam su kitu iš sutuoktinių. Pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės tėvams išnyksta teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.).

CK 3.192 str. 3 d. nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai. To paties straipsnio antroje dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą jų nepilnamečiui vaikui po 300 Lt, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki pilnametystės. Atsakovas savo nuomonės dėl išlaikymo teismui nepareiškė. Nustatyta, kad R. M. nedirbantis, turto neturi. Bylos duomenimis nenustatyta, jog jis turėtų pajamų. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad egzistuoja kokios nors objektyvios aplinkybės, dėl kurių ieškovas, būdamas darbingo amžiaus, negalėtų dirbti ir iš gaunamų pajamų prisidėti prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo.

CK 3.192 str. 2 d. nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Kita vertus, visais išlaikymo vaikui priteisiamo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Ieškovė pateikė duomenys, jog gauna apie 1100 Lt mėnesinių pajamų, ji, kaip ir atsakovas, neturi turto. Be to, ieškovė turi dar vieną išlaikytinę – 2012 m. gegužės 18 d. gimusią dukterį. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, šiuo metu nedirba, duomenų apie jo gaunamas pajamas, turimą turtą nėra. Ieškovė nurodė, jog vaiko išlaikymui būtini 600 Lt per mėnesį. Teismas, įvertinęs anksčiau minėtas aplinkybes, konstatuoja, jog toks išlaikymo dydis atitinka tėvų finansines galimybes. Atsižvelgiant į tėvų finansinę padėtį, pripažintina, kad 600 Lt vaikui, atsižvelgiant į nepilnamečio, kuris šiuo metu yra ketverių metų, poreikius, laikytinos reikalingomis ir protingomis išlaidomis patenkinti bent minimalius vaiko poreikius, taip pat byloje esančios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nors atsakovas ir nedirbantis, tačiau, pasisakant dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, yra laikomasi praktikos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško papildomo darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Atsakovas R. M. teismui nenurodė priežasčių, dėl kurių jis nedirba ir negauna pajamų. Taip pat teismui nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog jis dėjo pakankamai pastangų siekdamas gauti darbą. Todėl jo pajamų neturėjimas nelaikytinas svarbia aplinkybe, į kurią atsižvelgiant būtų mažintinas jo teikiamo išlaikymo vaikams dalis.

Remdamasis išvardintų aplinkybių visuma, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo nukrypti nuo CK 3.156 str. 1 d. įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo. Šios aplinkybės neturi įtakos ieškovės ir atsakovo turtinei padėčiai, t. y. nesudaro pagrindo teigti, kad jie negali teikti teismo nustatyto dydžio išlaikymą. Ieškovė turi du išlaikytinius, nenustatyta, jog atsakovas turėtų daugiau nei vieną, t. y. su ieškove susilauktą sūnų V. M.. Nustatydamas kiekvieno iš tėvų išlaikymo dydžio dalį, teismas atsižvelgia į nurodytas aplinkybes bei konstatuoja, jog nustatant šalių išlaikymo dydį paskirstytina po 300 Lt, iš atsakovo vaiko išlaikymui priteisiant 300 Lt, ir preziumuojant, jog likusią 300 Lt dalį privalės teikti ieškovė.

Išlaikymo suma periodinėmis išmokomis indeksuotina kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl kreditorių bei prievolių rūšies

Kreditorius UAB „General Financing“ savo atsiliepime nurodė, jog sutinka su ieškinyje nurodytų finansinių įsipareigojimų pasidalinimu, t. y. neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo finansinius įsipareigojimus pagal kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo sandorius Nr. 1 ir Nr. 2 vykdytų asmeniškai D. M. (b. l. 46). Ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovė buvo išreiškusi analogišką poziciją. Taigi ieškinys šioje dalyje taip pat tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Respublikos CPK 93 str. nurodoma, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškinys patenkintas, bylinėjimosi išlaidos, kurias patyrė ieškovė, priteistinos iš atsakovo. Ieškovė pateikė duomenis, jog yra sumokėjusi 142 Lt žyminį mokestį (b. l. 6) ir 300 Lt advokatei už procesinių dokumentų parengimą (b. l. 17, 18), todėl šios išlaidos D. M. priteistinos iš R. M.. Be to, iš atsakovo valstybei priteistina žyminio mokesčio dalis, nuo kurios ieškovė buvo atleistas už išlaikymo priteisimą, t. y. 108 Lt. Iš atsakovo valstybei priteistinos ir 22,20 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Įvertindamas tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.60 str., 3.123 str., 3.174 str., 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., Lietuvos Respublikos CPK 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, 2006 m. birželio 23 d. įregistruotą Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 950, tarp D. M. (A.) ir R. M. nutraukti dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekant pavardę “M.”, atsakovui – „M.“.

Nepilnamečio vaiko V. M. gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina D. M., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.

Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja (uzufrukto teise) paskirti D. M., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteistas išlaikymo sumas indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad prievolė kreditorei UAB „General Financing“, kurios juridinio asmens kodas 300515252, yra ieškovės D. M., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninė prievolė.

Priteisti iš atsakovo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), D. M., a. k. (duomenys neskelbtini), sumokėtą 142 Lt žyminį mokestį ir 300 Lt kitas bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 22,20 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir 108 Lt žyminio mokesčio dalį valstybei (įmokos kodas žyminiam mokesčiui ir išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu – 5660).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.