Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-09-22 · Administracinė byla Nr. eI3-13407-1244/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-09-22
Bylos Nr.
eI3-13407-1244/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02907-2025-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Linas Baublys, Justina Nasutavičienė, Ieva Saudargaitė
Pareiškėjas
Ukmergės rajono savivaldybės administracijos
Atsakovas
viešajai įstaigai „Centrinė projektų valdymo agentūra“
Administracinė byla Nr. eI3-13407-1244/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02907-2025-0Procesinio sprendimo kategorijos: 32; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 22 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Baublio, Justinos Nasutavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ievos Saudargaitės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Ukmergės rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovei viešajai įstaigai „Centrinė projektų valdymo agentūra“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Regionų administraciniame teisme gautas pareiškėjos Ukmergės rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir pareiškėja, Administracija, Perkančioji organizacija) skundas atsakovei viešajai įstaigai „Centrinė projektų valdymo agentūra“ (toliau – ir atsakovė, CPVA), kuriuo prašoma: 1) jeigu Teismas laikytųsi pozicijos, jog Administracija pažeidimo nepadarė, arba šis buvo formalus: tenkinti pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (teismas pastebi, kad tikėtina, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, kaip pareiškėja, nurodyta suklydus) skundą ir panaikinti CPVA 2025 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. IT051 (toliau – ir Sprendimas); 2) jeigu Teismas laikytųsi pozicijos, jog pareiškėja atliko pažeidimą, tačiau CPVA turėjo pareigą taikyti konkretaus dydžio finansinę korekciją: panaikinti viešosios įstaigos CPVA 2025 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. IT051 dalį, kuria Administracijai taikyta finansinė korekcija, ir klausimą dėl finansinių korekcijų taikymo perduoti CPVA spręsti iš naujo; 3) jeigu Teismas laikytųsi pozicijos, jog CPVA fiksuoto dydžio finansinę korekciją pritaikė pagrįstai, tačiau ši privalo būti laikoma neproporcinga ir mažintina: tenkinti pareiškėjos Ukmergės rajono savivaldybės administracijos skundą ir sumažinti CPVA 2025 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. IT051 pritaikytą finansinę korekciją iki 1 proc. dydžio.

Šalies argumentai

2. Pareiškėja nurodo šias faktines aplinkybes.

2.1. Administracija įgyvendino projektą „Tūkstantmečio mokyklos I“ (kodas Nr. 10-011-P-0001) (toliau – ir Projektas) pagal Administracijos ir CPVA sudarytą projekto sutartį.

2.2. 2025 m. balandžio 25 d. Administracija gavo 2025 m. balandžio 24 d. CPVA sprendimą Nr. IT052 (teismas pastebi, kad pareiškėja, tikėtina, klaidingai vietoje sprendimo Nr. IT051 nurodė sprendimo Nr. IT052), kuriuo CPVA, vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir PAFT) 214 punktu ir Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Europos Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių (toliau – ir Gairės) 1.1 punktu, 2.2 lentelės 17 punktu, pritaikė 25 proc. pataisos normą nuo viešojo pirkimo sutarties vertės, tenkančią projektui, t. y., nuo 33 311,30 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 8 327,83 Eur ir joms tenkančios netiesioginės išlaidos 333,11 Eur.

3. Pareiškėjos teigimu, CPVA finansinę korekciją pritaikė, nes pareiškėja pirkimo sutartį sudarė su tiekėju, kuris nepateikė pirkimo sąlygose numatyto tinkamo sutarties įvykdymo užtikrinimo, nors turėjo tokio tiekėjo pasiūlymą atmesti.

4. Pareiškėjos skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais.

Šalies argumentai

5. Pareiškėja nesutinka, jog ji yra padariusi Sprendime nurodytą pažeidimą, dėl to laikosi pozicijos, kad Sprendimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, todėl neteisėtas ir naikintinas.

5.1. Sprendime nurodyta, jog finansinė korekcija yra taikoma, nes pareiškėjos veiksmai atitinka Gairių 2.2 lentelės 17 punkte nustatytą pažeidimo sudėtį. Pareiškėja šiuo aspektu pažymi, kad Gairių 2.2 lentelės 17 punkte nustatyta sudėtis yra siejama su atitinkamo pirkimo procedūromis, kai jau yra gauti tiekėjų pateikti pasiūlymai ir atliekamas šių pasiūlymų vertinimas, siekiant nustatyti naudingiausią pasiūlymą pateikusį tiekėją.

5.2. Šiuo atveju pareiškėja nėra atlikusi jokių veiksmų, kurie bet kokia apimtimi galėtų būti siejami su Gairių 2.2 lentelės 17 punkte išdėstytų 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų nuostatų (toliau – ir Direktyva 2014/24/ES) pažeidimu. CPVA sprendime nurodyti pareiškėjos (ne)atlikti veiksmai, kurių pagrindu CPVA pritaikė, pareiškėjos įsitikinimu, nepagrįstą ir neteisėtą finansinę korekciją, galėtų būti siejami išskirtinai su pirkimo sutarties vykdymo, o ne su pirkimo procedūrų vykdymo stadija. Dėl šių priežasčių, pareiškėja laikosi pozicijos, jog Sprendime nurodyto pažeidimo iš viso nėra atlikusi.

6. Jeigu teismas laikytųsi pozicijos, jog pareiškėja atliko pažeidimą, tuomet pažeidėja nurodo, kad CPVA netinkamai pritaikė finansinių korekcijų taikymo taisykles.

6.1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) administracinėje byloje Nr. eA-227-415/2025, pareiškėjos teigimu, analogiškoje situacijoje, akcentavo naujausią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir Teisingumo Teismas, ESTT) 2024 m. spalio 4 d. sprendimą byloje C-175/23 ir, apibendrinęs jame pateiktus ESTT išaiškinimus, konstatavo, kad Gairėse numatyta fiksuoto dydžio finansinė pataisa, laikantis proporcingumo principo, visų pirma atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir sunkumą, taikoma tik tuomet, kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti iš fondų mokėtinos neteisėtų išlaidų sumos, o kai CPVA fiksuoto dydžio finansinę korekciją taiko automatiškai, remiantis vien iš anksto nustatyta fiksuoto dydžio pataisos normų skale, tai nedera su 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (toliau – ir Reglamentas 1303/2013) nuostatomis. Atitinkamai, LVAT konstatavo, kad CPVA ginčijamame sprendime teisiniais argumentais nepagrįsdama, kodėl neįmanoma tiksliai apskaičiuoti iš fondų mokėtinos neteisėtų išlaidų sumos ir dėl to taikoma fiksuoto dydžio finansinė korekcija, priėmė neteisėtą sprendimą, kurio dalį dėl finansinės korekcijos taikymo panaikino ir klausimą dėl finansinės korekcijos taikymo perdavė CPVA spręsti iš naujo.

6.2. Ginčijamu Sprendimu konstatuotas aptariamas pažeidimas, pareiškėjos vertinimu, yra analogiškas tokiam, kurį nagrinėjo LVAT minėtoje administracinėje byloje, o CPVA atliktas situacijos vertinimas, pareiškėjos veiksmų kvalifikavimas bei fiksuoto dydžio pataisos taikymas yra identiškas, todėl teismas turėtų vadovautis nurodytu precedentu spręsdamas ir šį analogišką ginčą.

7. Jeigu teismas laikytųsi pozicijos, jog pareiškėja atliko pažeidimą, pareiškėjos vertinimu, šis laikytinas formaliu. Pareiškėjos įsitikinimu, Sprendime nurodytas pareiškėjos atliktas pažeidimas ne tik, kad nepadarė žalos Europos Sąjungos biudžetui, bet ir net negalėjo jos sukelti.

7.1. Pirma, netinkamo turinio sutarties įvykdymo užtikinimo pateikimas negalėjo lemti tiekėjo pateikto pasiūlymo atmetimo ar suponuoti tiekėjo atsisakymo sudaryti sutartį.

7.2. Antra, Sprendime nurodytas pareiškėjos atliktas pažeidimas negalėjo padaryti įtakos tiekėjų konkurencijai pirkimo procedūrų metu. Vadovaujantis pirkimo sąlygomis, laimėjęs pasiūlymas buvo nustatytas vadovaujantis tik kainos kriterijumi. Sutarties įvykdymo užtikrinimo sąlygos nebuvo pasiūlymų vertinimo objektu. Dėl to sutarties įvykdymo užtikrinimo turinys negalėjo turėti tiesioginės įtakos pasiūlymų vertinimo etape.

7.3. Trečia, tiekėjas pirkimo sutartį, kuri buvo užtikrinta laidavimo draudimo raštu, įvykdė tinkamai. Tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytus darbus atliko ir juos perdavė Administracijai, tokiu būdu buvo pasiektas pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo tikslas – sutartis įvykdyta tinkamai, tiekėjo profesionalumo ir kompetencijos dėka neatsirado jokių nuostolių, pirkimo sutartis nebuvo nutraukta.

7.4. Ketvirta, pirkimo sutarties vertė tenkanti Projektui – 33 311,30 Eur. Tiekėjas pateikė laidavimo draudimo raštą, tačiau laidavimo draudimo rašte buvo nurodyta, kad: „draudikas neatsako už netesybų (baudų, delspinigių), atsiradimą Draudėjui ir negautų pajamų atsiradimą Naudos gavėjui“. Tai reiškia, kad laidavimo draudimu raštu buvo neužtikrinti tik netiesioginiai nuostoliai. Pagal pirkimo sutarties specialiųjų sąlygų 9.2 ir 9.3 punktus, pareiškėja galėjo skaičiuoti 0,02 proc. dydžio delspinigius ir taikyti 10 proc. dydžio baudą nuo pirkimo sutarties vertės. Maksimalūs delspinigiai, esant 0,02 % dydžiui ir taikant 6 mėn. (180 dienų) senatį pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnį, yra 1 199,21 Eur. Maksimalus baudos dydis – 3 331,13 Eur. Taigi, maksimali, atsakovės teigimu, neužtikrintų netiesioginių nuostolių suma yra tik 4 530,34 Eur, tuo tarpu pritaikyta finansinė korekcija yra 8 327,83 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

7.5. Penkta, pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Šiaulių apygardos teismas 2019 m. balandžio 30 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-431-440/2019 yra nurodęs, jog „Perkančioji organizacija, organizuodama viešąjį konkursą ir siekdama racionalaus turimų piniginių lėšų panaudojimo, turi įsitikinti, jog tiekėjas bus pajėgus suteikti pageidaujamą paslaugą, ar kokybiškai atlikti sutartyje numatytus darbus, o pasiūlymo atmetimas, ar šiuo atveju pakartotinis Garantijos kaip netinkamos vertinimas pvz. vien dėl jo užtikrinimo galiojimo termino netikslumo, ar kitų neesminių formalių netikslumų, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, niekaip neįtakoja paties pasiūlymo turinio ir jo nekeičia“ ir yra įsitikinusi, jog jeigu ir būtų konstatuotas Sprendime nurodytas pažeidimas, šis turėtų būti laikytinas formaliu, kadangi, nepaisant, atsakovės teigimu, esamų pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumento trūkumų, tiekėjas pirkimo sutartį įvykdė tinkamai.

8. Jeigu teismas spręstų, jog pareiškėja atliko pažeidimą, nurodytą Sprendime, ir jis nelaikytinas formaliu, pareiškėjos vertinimu, Sprendimu pritaikyta finansinė korekcija pripažintina neproporcinga atliktam pažeidimui. Sprendime nėra pateikta informacija, kurios pagrindu būtų galima spręsti, jog pareiškėja atliko pažeidimą, už kurį gali būti taikoma ir 25 proc. dydžio finansinė korekcija. Atsakovei kyla pareiga įvertinti individualias nustatyto pažeidimo savybes. Pareiškėjos įsitikinimu, net jei ir būtų nustatytas pažeidimas, su kuo pareiškėja nesutinka, Sprendime turėjo būti atsižvelgta į proporcingumo principą, įvertintas galimo pažeidimo sudėtingumas, pobūdis, rimtumas, finansinės pasekmės. Jei būtų nustatytas pažeidimas, pareiškėjos įsitikinimu, adekvati ir proporcinga finansinė korekcija būtų 1 proc. nuo pirkimo sutarties vertės be PVM.

Atsiliepimas

9. Atsakovė viešoji įstaiga „Centrinė projektų valdymo agentūra“ atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės atsiliepimas į pareiškėjos skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais.

10. Dėl Sprendimu nustatytų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) principų ir nuostatų pažeidimo.

10.1. Sistemiškai vertinant pirkimo sutarties bendrųjų sąlygų 10.6 p. ir 10.16.3 p., darytina išvada, kad pirkimo sąlygose buvo aiškiai ir vienareikšmiškai apibrėžta, jog laidavimo raštu turi būti atlyginami visi CK numatyti nuostoliai (įskaitant, bet neapsiribojant, papildomomis išlaidomis, negautomis pajamomis ir kitais tiesioginiais ir netiesioginiais nuostoliais, delspinigiais ir (arba) baudomis). Pirkimo sutarties bendrųjų sąlygų 10.6 p. buvo apibrėžta, kad „Sutarties įvykdymo užtikrinime negali būti nurodyta, kad bankas (draudimo bendrovė) atsako tik už tiesioginių nuostolių atlyginimą“. Laidavimo draudimas yra siejamas su prievolių įvykdymo užtikrinimu, o laidavimo draudimo apsaugos apimtis ir sąlygos yra individualizuojamos draudimo sutartyje.

10.2. Vertinant laidavimo draudimo raštą, darytina išvada, kad netesybos (baudos, delspinigiai) ir negautos pajamos nepateko į laidavimo draudimo rašto apimtį, o tai neatitiko pirkimo sutarties bendrųjų sąlygų 10.6 p. ir 10.16.3 p., įpareigojančių jog laidavimo draudimu privalo būti užtikrintas visų nuostolių atlyginimas. Skunde nurodyta, kad „<...> Tai reiškia, kad buvo neužtikrinti tik netiesioginiai nuostoliai“, todėl darytina išvada, jog pareiškėja sutinka, kad tik tiesioginių nuostolių atlyginimas pateko į laidavimo draudimo rašto apimtį.

10.3. Vertinant pirkimo dokumentų ir sutarties sąlygas, darytina išvada, kad pareiškėja atskirai nustatė reikalavimus sutarties įvykdymo užtikrinimui, aiškiai išskirdama sutarties punktus, reglamentuojančius sutarties įvykdymo užtikrinimą, t. y., sutarties bendrųjų sąlygų 10.1 – 10.16. p., ir pavadindamas šį skyrių – „Sutarties įvykdymo užtikrinimas“. Taip pat atskirai, pirkimo sutarties specialiųjų sąlygų 9 skyriuje apibrėžė sutarties šalių sutartinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygas. Netesybos (delspinigiai) kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas nebuvo taikytas.

Šalies argumentai

10.4. Pareiškėja skunde nurodo, kad Sprendime nustatytas pažeidimas formalus, todėl finansinė korekcija neturi būti taikoma. Tačiau pirkimo sutarties bendrųjų sąlygų 10.6 p. ir 10.16.3 p. aiškiai apibrėžta, kad laidavimo raštu turi būti atlyginami visi CK numatyti nuostoliai. Tuo tarpu vertinant laidavimo draudimo raštą nustatyta, kad netesybos (baudos, delspinigiai) ir negautos pajamos nepateko į laidavimo draudimo apimtį.

10.5. Pirkimo sąlygų 2.7 p. apibrėžta, kad sutartis laikoma sudaryta, kai (pirma) ją pasirašo abi šalys, ir (antra) pateikiamas sutarties įvykdymo užtikrinimas. Analogiška nuostata buvo nuodyta ir pirkimo sutarties specialiųjų sąlygų 10.1 p. Taigi, tiek minėta pirkimo sąlyga, tiek sutarties nuostatos aiškiai apibrėžė, kad viena iš kumuliatyvių pirkimo sutarties įsigaliojimo sąlygų yra pirkimo sąlygas atitinkančio sutarties įvykdymo užtikrinimo pateikimas.

10.6. Kadangi netesybos (baudos, delspinigiai) ir negautos pajamos nepateko į laidavimo draudimo rašto apimtį, tai neatitiko pirkimo sutarties bendrųjų sąlygų 10.6 p. ir 10.16.3 p., įpareigojančių, jog laidavimo draudimu privalo būti užtikrintas visų nuostolių atlyginimas. Pirkimo sąlygų 16.12. p. aiškiai apibrėžta, kad jei pirkimo laimėtojas nepateikia pirkimo sąlygose nustatyto sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, t. y., nagrinėjamo pažeidimo atveju, pirkimo sutarties bendrųjų sąlygų 10.6 p. ir 10.16.3 p. atitinkančio pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo, laikoma, kad jis atsisakė sudaryti pirkimo sutartį.

Motyvuojamoji dalis

10.7. Aplinkybę, jog nustatytas pažeidimas buvo atliktas pirkimo procedūroms nepasibaigus, patvirtina VPĮ 29 str. 2 d. 1 p., kuris apibrėžia, kad pirkimo (ar atskiros pirkimo dalies) ar projekto konkurso procedūros baigiasi, kai sudaroma pirkimo sutartis ir pateikiamas sutarties įvykdymo užtikrinimas, jeigu jo buvo reikalaujama, sudaroma preliminarioji sutartis, sukuriama dinaminė pirkimų sistema arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas. Taigi, įstatymų leidėjas, kaip vieną iš pirkimo procedūros pabaigos atvejų įtvirtino dvi kumuliatyvias (taikomas kartu) sąlygas, numatančias, kad (1) turi būti sudaroma pirkimo sutartis ir (2) pateikiamas sutarties įvykdymo užtikrinimas, jeigu jo Pirkimo sąlygose buvo reikalaujama. Neįgyvendinus vienos iš minėtų sąlygų, Pirkimo procedūros negali būti laikomos pasibaigusiomis, todėl pareiškėja skunde nepagrįstai teigia, kad nustatytas pažeidimas yra susijęs su pirkimo sutarties vykdymu, nes pirkimo procedūros buvo nepasibaigusios.

10.8. Nagrinėjamu atveju, nors sutartis ir buvo pasirašyta, tačiau de jure ji neįsigaliojo, nes nebuvo įgyvendinta jos įsigaliojimui būtina sąlyga, todėl pareiškėja privalėjo laikyti, kad tiekėjas atsisakė sudaryti sutartį. Vertinant aplinkybę, kad pirkimo III dalyje nustatytoje pasiūlymų eilėje buvo šeši dalyviai, kurių pasiūlymai pareiškėjos buvo pripažinti kaip atitinkantys pirkimo sąlygų reikalavimus, todėl pareiškėja turėjo siūlyti sudaryti pirkimo sutartį sekančiam pasiūlymų eilėje esančiam dalyviui. Pastaroji aplinkybė patvirtina, kad nustatytas pažeidimas turėjo įtaką pirkimo rezultatui, todėl toks pažeidimas negali būti vertinamas kaip formalus pažeidimas. Remiantis aiškiomis ir konkrečiomis pirkimo sąlygų nuostatomis, pirkimo laimėtoju galėjo būti paskelbtas kitas pirkimo dalyvis, todėl toks nepagrįstas ir neteisėtas pirkimo sąlygų faktinis modifikavimas, yra laikomas esminiu, turėjusiu įtakos pirkimo rezultatui.

10.9. Pirkimo sąlygos įpareigojo laimėtoją pateikti pirkimo sąlygas atitinkantį sutarties įvykdymo užtikrinimą, atkreipiant dėmesį, kad sutartis įsigalioja tik tiekėjui pateikus reikalaujamą sutarties įvykdymo užtikrinimą. Vadinasi, būsimos pirkimo sutarties sąlygos, įskaitant reikalavimus sutarties įvykdymo užtikrinimui, buvo išviešintos visiems suinteresuotiems tiekėjams ir šios sąlygos tapo privalomos tiek pačiai pareiškėjai, tiek ir pirkimo laimėtojui, priešingu atveju būtų paneigtas vienodo požiūrio (lygiateisiškumo) principas.

10.10. Atsižvelgiant į tai, kad, remiantis pirkimo sutarties 2.7. p. yra laikoma, kad sutartis įsigalioja, kai dalyvis pateikia pirkimo sąlygas atitinkantį pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą, darytina išvada, kad pareiškėja, priėmusi pirkimo sutarties bendrųjų sąlygų 10.6 p. ir 10.16.3 p. neatitinkantį pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą, nesilaikė savo pirkimo sąlygose aiškiai ir konkrečiai nustatytų reikalavimų, keliamų sutarties įvykdymo užtikrinimui, todėl sudarant pirkimo sutartį tokiais savo veiksmais pakeitė pirkimo sutarties bendrųjų sąlygų 10.6 p. ir 10.16.3 p. nustatytas esmines pirkimo sąlygas, jas palengvindamas. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad toks pirkimo sąlygų pakeitimas, jeigu jis būtų buvęs nurodytas pradinėse pirkimo sąlygose, būtų pritraukęs daugiau tiekėjų.

10.11. Pareiškėja, priėmusi pirkimo sąlygų neatitinkantį laidavimo draudimą, pažeidė lygiateisiškumo (vienodo požiūrio) principą, t. y., ignoruodama savo pačios reikalavimus sudarė išskirtines sąlygas vienam pirkimo dalyviui – tiekėjui, sudaryti sutartį kitomis sąlygomis, nei buvo išviešinta.

10.12. Dėl Sprendimu pritaikytos finansinės korekcijos teisėtumo ir proporcingo. Pareiškėjos padaryto pažeidimo nustatymo motyvai pakankamai išsamiai ir detaliai nurodyti Sprendimo motyvuojamojoje dalyje. Sprendimas priimtas ir finansinė korekcija nustatyta išanalizavus faktines aplinkybes bei surinktus duomenis, taip pat atsižvelgus į pareiškėjos pateiktus paaiškinimus bei vadovaujantis viešųjų pirkimų teisiniu reguliavimu ir aktualia teismų praktika, taip pat pažeidimo tyrimo atlikimą reglamentuojančiais teisės aktais. Tai, kad Sprendimu pritaikyta 25 proc. dydžio finansinė korekcija yra teisėta, pagrįsta ir proporcinga patvirtina toliau nurodomi argumentai.

10.12.1. Finansinė korekcija nustatoma ne tik atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, bet ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes. Kaip nurodyta Sprendime, pareiškėja, vykdydama supaprastintą (atviro konkurso būdu) pirkimą, nepareikalavusi iš pirkimo laimėtojo pateikti tinkamo, pirkimo sutarties bendrųjų sąlygų 10.6 p. ir 10.16.3 p. reikalavimų atitinkančio pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo pagrindžiančio dokumento, pakeitė esmines pirkimo sąlygas. Remiantis pirkimo sutarties 2.7. p. laikoma, kad sutartis įsigalioja, kai dalyvis pateikia pirkimo sąlygas atitinkantį pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą, todėl pareiškėja, priėmusi pirkimo sutarties bendrųjų sąlygų 10.6 p. ir 10.16.3 p. nuostatų neatitinkantį sutarties įvykdymo užtikrinimą, nesilaikė savo pirkimo sąlygose aiškiai ir konkrečiai nustatytų reikalavimų, keliamų sutarties įsigaliojimui. Nagrinėjamo pirkimo atveju pasiūlymų eilėje buvo šeši dalyviai, kuriuos pareiškėja pripažino atitinkančiais pirkimo sąlygų reikalavimus, todėl laimėtojui pateikus pirkimo sąlygų neatitinkantį sutarties įvykdymo užtikrinimą, pareiškėja turėjo siūlyti sudaryti pirkimo sutartį sekančiam pasiūlymų eilėje esančiam dalyviui. Taigi, remiantis aiškiomis ir konkrečiomis pirkimo sąlygų nuostatomis, pirkimo laimėtoju galėjo būti paskelbtas kitas pirkimo dalyvis, todėl toks nepagrįstas ir neteisėtas pirkimo sąlygų faktinis modifikavimas, laikytinas esminiu, turėjusiu įtakos pirkimo rezultatui.

10.12.2. Nagrinėjamo pažeidimo atveju yra tenkinami visi trys 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 2021/1060 (toliau – ir Reglamentas 2021/1060) nurodyti pažeidimą kvalifikuojantys požymiai: 1) pareiškėja, priėmusi pirkimo sutarties bendrųjų sąlygų 10.6 p. ir 10.16.3 p. neatitinkantį pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą, nesilaikė savo pirkimo sąlygose aiškiai ir konkrečiai nustatytų reikalavimų, keliamų sutarties įvykdymo užtikrinimui ir pirkimo sutarties įsigaliojimui, todėl, sudarydama pirkimo sutartį, pakeitė pirkimo sutarties bendrųjų sąlygų 10.6 p. ir 10.16.3 p. ir tokiu būdu pažeidė VPĮ 86 str. 2 ir 3 d. nuostatas bei VPĮ 17 str. 1 d. nustatytus skaidrumo, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principus; 2) pažeidimas buvo padarytas netinkamu pareiškėjos veikimu, t. y., pareiškėja, priimdama pirkimo sąlygų neatitinkantį sutarties įvykdymo užtikrinimą, sudarė išskirtines sąlygas pirkimą laimėjusiam dalyviui ir tokiu būdu pažeidė imperatyvias VPĮ nuostatas. Norint kvalifikuoti pažeidimą, kaip jis apibrėžtas Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisiniame reguliavime, vadovaujantis teismų formuojama praktika, nėra būtina nustatyti perkančiosios organizacijos kaltės; 3) pareiškėjos padarytas pažeidimas sukėlė neigiamas pasekmes ES lėšų panaudojimui. Pagal Reglamentas 2021/1060 2 straipsnio 31 punktą bei PAFT 3.25 papunktį pažeidimo sąvoka apima ne tik realios žalos atsiradimą, bet ir hipotetinę jos galimybė. Taikant finansines korekcijas už viešųjų pirkimų pažeidimus realūs tiesioginiai padariniai (pavyzdžiui, tiesioginė žala) nėra būtina, nes viešųjų pirkimų principų pažeidimai negali būti laikomi mažareikšmiais.

10.12.3. CPVA, spręsdama dėl 25 proc. dydžio finansinės korekcijos taikymo, įvertino visas su pirkimo vykdymu susijusias faktines aplinkybes, kurios detaliai nurodytos Sprendime, o paskirdama minėto dydžio finansinę korekciją rėmėsi PAFT ir Gairių nuostatomis. Taikyta finansinė korekcija yra proporcinga pareiškėjos padarytam pažeidimui. Nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo Sprendimu pritaikytos finansinės korekcijos naikinti ir/ ar mažinti.

10.12.4. Negalėdama atmesti galimybės, jog pažeidimu buvo padaryta potenciali žala ES biudžetui, laikydamasi proporcingumo principo, CPVA pagrįstai vadovavosi Gairėmis, netaikė jų automatiškai, kadangi atliko individualų ir išsamų nagrinėjimą, atsižvelgė į visus konstatuotą pažeidimą apibūdinančius ypatumus, nustatydama Gairių 2.2 lentelės 17 p. skalę; visa tai lėmė 25 proc. finansinės korekcijos taikymą.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl viešosios įstaigos „Centrinė projektų valdymo agentūra“ 2025 m. balandžio 24 d. priimto sprendimo Nr. IT051, kuriuo pareiškėja pripažinta pažeidusia Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo normas, todėl jai taikyta 25 proc. pataisos norma, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatytos šios nagrinėjamos bylos kontekste reikšmingos faktinės aplinkybės.

13. Pareiškėja atviro konkurso būdu įvykdė supaprastintą pirkimą „Laboratorinių baldų „(duomenys neskelbtini)“ pirkimas“ (toliau – Pirkimas). Skelbimas apie Pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbtas 2024 m. kovo 1 d.¹

14. Skelbimo apie Pirkimą III dalies 2.2. papunktyje nurodyta, kad „Tiekėjas ne vėliau kaip per 10 (dešimt) darbo dienų nuo Sutarties pasirašymo dienos turi pateikti Pirkėjui 5 proc. dydžio nuo Pradinės Sutarties vertės be PVM, nurodytos Specialiųjų sąlygų 5.2 punkte, pirmo pareikalavimo banko garantiją arba draudimo bendrovės laidavimo draudimo raštą, atitinkančius Bendrųjų sąlygų 10 skyriaus reikalavimus“.

15. Pareiškėja, vykdydama Pirkimą, taip pat viešai paskelbė² pirkimo–pardavimo sutarties (toliau – ir Sutartis) projektą. Jame, be kita ko, nurodytos sutarties įvykdymo užtikrinimo sąlygos.

16. Specialiųjų sąlygų (toliau – ir Specialiosios sąlygos) 8.1. papunktyje nurodyta, kad „Prievolių pagal Sutartį įvykdymas užtikrinamas: netesybomis (delspinigiais, bauda); pirmo pareikalavimo banko garantija; draudimo bendrovės laidavimo draudimu”.

17. Specialiųjų sąlygų 8.2. papunktyje nurodyta, kad „Tiekėjas ne vėliau kaip per 10 (dešimt) darbo dienų nuo Sutarties pasirašymo dienos turi pateikti Pirkėjui 5 proc. dydžio nuo Pradinės Sutarties vertės be PVM, nurodytos Specialiųjų sąlygų 5.2 punkte, pirmo pareikalavimo banko garantiją arba draudimo bendrovės laidavimo draudimo raštą, atitinkančius Bendrųjų sąlygų 10 skyriaus reikalavimus. Esant poreikiui, gavus tiekėjo prašymą, šis terminas gali būti pratęstas Šalių suderintam terminui”.

18. Pagal Sutarties projekto 10.1. papunktį „Ši Sutartis laikoma sudaryta, kai (pirma) ją pasirašo abi Šalys, ir (antra) pateikiamas sutarties įvykdymo užtikrinimas“.

19. Sutarties projekto bendrųjų sąlygų (toliau – ir Bendrosios sąlygos) 10.2. papunktyje nurodyta, kad „Tiekėjas privalo pateikti Pirkėjui Specialiosiose sąlygose nurodytos rūšies ir dydžio Sutarties įvykdymo užtikrinimą – pirmo pareikalavimo banko garantiją arba draudimo bendrovės laidavimo draudimo raštą (kartu su pasiūlymo laidavimo draudimo raštu turi būti pateiktas ir pasirašytas draudimo liudijimas (polisas) bei dokumentas, įrodantis, kad draudimo įmoka už išduotą laidavimo draudimo raštą yra sumokėta), atitinkantį Bendrųjų sąlygų 10 skyriuje nurodytas sąlygas, per Specialiosiose sąlygose nustatytą terminą (toliau – Sutarties įvykdymo užtikrinimas)“.

20. Pagal Bendrųjų sąlygų 10.3. papunktį „Jei Tiekėjas nepateikia Pirkėjui Sutartyje nustatyto turinio Sutarties įvykdymo užtikrinimo per Sutartyje nustatytą terminą, laikoma, kad Tiekėjas atsisakė sudaryti Sutartį ir Pirkėjas turi teisę VPĮ nustatyta tvarka pasiūlyti sudaryti Sutartį kitam tiekėjui“.

21. Pagal Bendrųjų sąlygų 10.6. papunktį „Sutarties įvykdymo užtikrinime negali būti nurodyta, kad bankas (draudimo bendrovė) atsako tik už tiesioginių nuostolių atlyginimą. Bankas (draudimo bendrovė) neturi teisės reikalauti, kad Pirkėjas pagrįstų savo reikalavimą. Pirkėjas pranešime bankui (draudimo bendrovei) nurodo, kad Sutarties įvykdymo užtikrinimo suma jam priklauso dėl to, kad Tiekėjas iš dalies ar visiškai neįvykdė Sutarties ir (arba) ji buvo nutraukta dėl Tiekėjo kaltės. Pirkėjas neįsipareigoja įrodyti realiai patirtų nuostolių ir Tiekėjas, pasirašydamas Sutartį ir pateikdamas Sutarties įvykdymo užtikrinimą, patvirtina, kad Sutarties įvykdymo užtikrinimo suma laikytina minimaliais neįrodinėjamais Pirkėjo nuostoliais“.

22. Pagal Bendrųjų sąlygų 10.7. papunktį „Sutarties įvykdymo užtikrinimas turi įsigalioti ne vėliau negu jo pateikimo Pirkėjui dieną“.

23. Pagal Bendrųjų sąlygų 10.14. papunktį „Pirkėjas nepriima Sutarties įvykdymo užtikrinimo ir (ar) laiko jį negaliojančiu, ir (ar) kreipiasi į Tiekėją dėl naujo Sutarties įvykdymo užtikrinimo pateikimo Pirkėjui, o Tiekėjas privalo Sutarties įvykdymo užtikrinimą pateikti per trumpiausiai įmanomą terminą, jei Sutarties įvykdymo užtikrinimas neatitinka Sutartyje keliamų reikalavimų arba Pirkėjas turi informacijos, susijusios su Sutarties įvykdymo užtikrinimą išdavusio banko (draudimo bendrovės) veiklos sustabdymu arba galimu veiklos sustabdymu (įskaitant nemokumą, likvidavimą ar teisinės apsaugos taikymo procedūras)“.

24. Pagal Bendrųjų sąlygų 10.16.3 papunktį pirkėjas gali pasinaudoti Sutarties įvykdymo užtikrinimu, jei dėl bet kokių Tiekėjo veiksmų (veikimo ar neveikimo) pirkėjas patyrė nuostolius (įskaitant, bet neapribojant, papildomas išlaidas, negautas pajamas ar kitus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, delspinigius ir (arba) baudas (jei tai yra numatyta Specialiosiose sutarties sąlygose).

25. 2024 m. balandžio 26 d. Administracija raštu „Dėl pirkimo rezultatų pirkime Nr. 710664“ nustatė ir patvirtino pasiūlymų eiles kiekvienai pirkimo objekto daliai ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka, vertinant tiekėjų pasiūlymus pagal kainos parametrą. Dėl III pirkimo dalies: 1) tiekėjo pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasiūlyme nurodyta kaina 33 311,30 Eur, eiliškumas I; 2) tiekėjo pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasiūlyme nurodyta kaina 37 516,05 Eur, eiliškumas II; 3) tiekėjo pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasiūlyme nurodyta kaina 39 857,40 Eur, eiliškumas III; 4) tiekėjo pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasiūlyme nurodyta kaina 44 087,56 Eur, eiliškumas IV; 5) tiekėjo pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasiūlyme nurodyta kaina 48 500,43 Eur, eiliškumas V; 6) tiekėjo pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasiūlyme nurodyta kaina 49 731,48 Eur, eiliškumas VI. Rašte nurodyta, kad viešojo pirkimo komisija, vadovaudamasi Viešojo pirkimo sąlygų 16.1 – 16.3 punktais, pirkimo laimėtoju dėl I, II, III ir IV pirkimo objekto dalių pripažino tiekėją UAB „„(duomenys neskelbtini)““, pateikusį ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pagal kainos parametrą. Šiuo raštu taip pat nurodyta, kad sutartis su pirkimo laimėtoju bus sudaroma pasibaigus Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytam sutarties sudarymo atidėjimo terminui, t. y. praėjus ne trumpiau kaip 5 darbo dienoms nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos.

26. 2024 m. gegužės 9 d. pareiškėja (toliau – ir Pirkėja) ir uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Tiekėjas) sudarė laboratorinių baldų „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijai pirkimo sutartį Nr. 61-196 (toliau – ir Pirkimo sutartis).

26.1. Pirkimo sutarties specialiųjų sąlygų 8.1. papunktyje nurodyta, kad „Prievolių pagal Sutartį įvykdymas užtikrinamas: netesybomis (delspinigiais, bauda); pirmo pareikalavimo banko garantija; draudimo bendrovės laidavimo draudimu”. 8.2. papunktyje nurodyta, kad „Tiekėjas ne vėliau kaip per 10 (dešimt) darbo dienų nuo Sutarties pasirašymo dienos turi pateikti Pirkėjui 5 proc. dydžio nuo Pradinės Sutarties vertės be PVM, nurodytos Specialiųjų sąlygų 5.2 punkte, pirmo pareikalavimo banko garantiją arba draudimo bendrovės laidavimo draudimo raštą, atitinkančius Bendrųjų sąlygų 10 skyriaus reikalavimus. Esant poreikiui, gavus tiekėjo prašymą, šis terminas gali būti pratęstas Šalių suderintam terminui”.

26.2. Pagal Pirkimo sutarties specialiųjų sąlygų 10.1. papunktį „Ši Sutartis laikoma sudaryta, kai (pirma) ją pasirašo abi Šalys, ir (antra) pateikiamas sutarties įvykdymo užtikrinimas“.

26.3. Pagal Pirkimo sutarties bendrųjų sąlygų 10.2. papunktį „Tiekėjas privalo pateikti Pirkėjui Specialiosiose sąlygose nurodytos rūšies ir dydžio Sutarties įvykdymo užtikrinimą – pirmo pareikalavimo banko garantiją arba draudimo bendrovės laidavimo draudimo raštą (kartu su draudimo bendrovės laidavimo draudimo raštu turi būti pateiktas ir pasirašytas draudimo liudijimas (polisas) bei dokumentas, įrodantis, kad draudimo įmoka už išduotą laidavimo draudimo raštą yra sumokėta), atitinkantį Bendrųjų sąlygų 10 skyriuje nurodyta sąlygas, per Specialiosiose sąlygose nustatytą terminą“.

26.4. Pagal Pirkimo sutarties bendrųjų sąlygų 10.3. papunktį „Jei Tiekėjas nepateikia Pirkėjui Sutartyje nustatytos vertės Sutarties įvykdymo užtikrinimo per Sutartyje nustatytą terminą, laikoma, kad Tiekėjas atsisakė sudaryti Sutartį ir Pirkėjas turi teisę VPĮ nustatyta tvarka pasiūlyti sudaryti Sutartį kitam tiekėjui“.

26.5. Pagal Pirkimo sutarties bendrųjų sąlygų 10.6. papunktį „Sutarties įvykdymo užtikrinime negali būti nurodyta, kad bankas (draudimo bendrovė) atsako tik už tiesioginių nuostolių atlyginimą. Bankas (draudimo bendrovė) neturi teisės reikalauti, kad Pirkėjas pagrįstų savo reikalavimą. Pirkėjas pranešime bankui (draudimo bendrovei) nurodo, kad Sutarties įvykdymo užtikrinimo suma jam priklauso dėl to, kad Tiekėjas iš dalies ar visiškai neįvykdė Sutarties ir (arba) ji buvo nutraukta dėl Tiekėjo kaltės. Pirkėjas neįsipareigoja įrodyti realiai patirtų nuostolių ir Tiekėjas, pasirašydamas Sutartį ir pateikdamas Sutarties įvykdymo užtikrinimą, patvirtina, kad Sutarties įvykdymo užtikrinimo suma laikytina minimaliais neįrodinėjamais Pirkėjo nuostoliais“.

26.6. Pagal Pirkimo sutarties bendrųjų sąlygų 10.7. papunktį, „Sutarties įvykdymo užtikrinimas turi įsigalioti ne vėliau negu jo pateikimo Pirkėjui dieną“.

26.7. Pagal Pirkimo sutarties bendrųjų sąlygų 10.14. papunktį „Pirkėjas nepriima Sutarties įvykdymo užtikrinimo ir (ar) laiko jį negaliojančiu, ir (ar) kreipiasi į Tiekėją dėl naujo Sutarties įvykdymo užtikrinimo pateikimo Pirkėjui, o Tiekėjas privalo Sutarties įvykdymo užtikrinimą pateikti per trumpiausiai įmanomą terminą, jei Sutarties įvykdymo užtikrinimas neatitinka Sutartyje keliamų reikalavimų arba Pirkėjas turi informacijos, susijusios su Sutarties įvykdymo užtikrinimą išdavusio banko (draudimo bendrovės) veiklos sustabdymu arba galimu veiklos sustabdymu (įskaitant nemokumą, likvidavimą ar teisinės apsaugos taikymo procedūras)“.

26.8. Pagal Pirkimo sutarties bendrųjų sąlygų 10.16.3 papunktį, jei dėl bet kokių Tiekėjo veiksmų (veikimo ar neveikimo) Pirkėjas patyrė nuostolius (įskaitant, bet neapribojant, papildomas išlaidas, negautas pajamas ar kitus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, delspinigius ir (arba) baudas (jei tai yra numatyta Specialiosiose sutarties sąlygose).

27. 2024 m. gegužės 11 d. išduotas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo raštas dėl sutartinių įsipareigojimų draudimo Nr. LT24-SILD-00005549-6 (toliau – ir Laidavimo draudimo raštas). Laidavimo draudimo rašte, be kita ko, nurodyta, kad „Pagal šį Raštą Draudikas neatsako už netesybų (baudų, delspinigių) atsiradimą Draudėjui ir negautų pajamų atsiradimą Naudos gavėjui”.

28. 2025 m. vasario 25 d. Administracija CPVA pateikė pirkimo dokumentus patikrai.

29. 2025 m. kovo 5 d. CPVA kreipėsi į Administraciją, prašydama pateikti paaiškinimą dėl galimų Laidavimo draudimo rašto neatitikimų pirkimo sutarties reikalavimams.

30. 2025 m. kovo 7 d. Administracija CPVA pateikė paaiškinimus. Dėl Laidavimo draudimo rašto nurodė, kad „Sutarčių įvykdymo užtikrinimais nebuvo pasinaudota, kadangi tiekėjas laiku ir tinkamai įvykdė sutartį. Draudimo užtikrinimo raštuose esanti nuostata „Kartu turi būti pateikta rašto Draudėjui, kuriuo buvo reikalaujama, kad Draudėjas įvykdytų savo prievolę Naudos gavėjui, kopija“ yra draudimo bendrovės numatyta sąlyga, kuri yra neesminė ir, esant reikalui, Pirkėjas tokį raštą būtų pateikęs. Jei būtų netinkamai vykdyta sutartis, Pirkėjas delspinigius skaičiuotų papildomai, kurie numatyti prekių pirkimo pardavimo sutarties specialiųjų sąlygų 9 skyriuje“.

31. 2025 m. kovo 20 d. CPVA parengė įtarimo formą, kurioje nurodyta, kad Perkančioji organizacija yra įtariama priėmusi pirkimo dokumentuose nustatytų pirkimo sąlygų ir pirkimo sutarties nuostatų neatitinkantį, t. y. netinkamą pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentą, todėl galbūt nesilaikė savo pačios pirkimo dokumentuose nustatytų pirkimo sąlygų, nustatančių reikalavimus pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimui ir taip galbūt pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei VPĮ 86 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas.

32. 2025 m. kovo 25 d. CPVA raštu Nr. 2025/2-4287 informavo Administraciją apie pradėtus pažeidimų tyrimus projekte „Tūkstantmečio mokyklos I”, projekto Nr. 10-011-P-0001 (CVP IS Nr. 710664) bei prašė per 10 darbo dienų nuo rašto gavimo dienos pateikti paaiškinimus ir kitus CPVA neteiktus dokumentus, kurie gali turėti įtakos įtariamų pažeidimų tyrimo eigai.

33. 2025 m. balandžio 9 d. raštu Nr. (6.9Mr) 18-1634 Administracija CPVA pateikė paaiškinimus, kuriuose, be kita ko, nurodė, kad „Perkančiosios organizacijos nuomone, lygiateisiškumo principas pirkime niekaip nebuvo pažeistas, nes ir kiti tiekėjai galimai būtų pateikę tokio paties turinio atlikimo laidavimo raštus (gal net iš tos pačios draudimo bendrovės), o perkančioji organizacija juos būtų priėmusi. <...> Nepaisant to, kad delspinigiai, kaip viena iš užtikrinimo priemonių nebuvo numatyti tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktuose draudimo laidavimo raštuose, tačiau buvo numatyti sutartyje, ir, esant reikalui, perkančioji organizacija juos galėtų taikyti. <...> Perkančioji organizacija nei paskelbusi apie pirkimą, nei prieš sudarant viešojo pirkimo pardavimo sutartis, iš tiekėjų negavo paklausimų dėl atlikimo laidavimo raštų turinio. <...> Atkreiptinas dėmesys, kad jokių neigiamų pasekmių vykdant sutartį neatsirado, pirkimo sutartys įvykdytos laiku ir tinkamai, todėl neatsirado prievolė pasinaudoti sutarties įvykdymo užtikrinimu ar delspinigiais“.

34. 2025 m. balandžio 24 d. CPVA priėmė šioje administracinėje byloje ginčijamą sprendimą Nr. IT051. Sprendime konstatuota, kad Pirkimo laimėtojas (Tiekėjas), pateikdamas kitokios apimties, nei nustatyta pirkimo dokumentuose, Pirkimo sutarties užtikrinimo dokumentą, laikytina, jog atsisakė pasirašyti Pirkimo sutartį pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis. Perkančioji organizacija, priimdama laimėtojo pateiktus Pirkimo sutarties užtikrinimo dokumentus, ir leisdama pastarajam vykdyti Pirkimo sutartį, pakeitė Pirkimo dokumentuose nustatytas Pirkimo sąlygas. Atitinkamai, laikytina, kad Pirkimo sutartis buvo sudaryta bei įvykdyta be Pirkimo sąlygose reikalauto rašto bei pakeitus Pirkimo dokumentuose nustatytas sąlygas. Todėl Perkančioji organizacija nesilaikydama Pirkimo sąlygų, pažeidė VPĮ 86 straipsnio 2 ir 3 dalį bei VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Administracijai taikytina 25 proc. pataisos norma nuo sutarties vertės, tenkančios projektui, t. y., nuo 33 311,30 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 8 327,83 Eur ir joms tenkančios netiesioginės išlaidos 333,11 Eur.

35. Teisėjų kolegija pažymi nagrinėjamos bylos aplinkybėmis aktualų teisinį reguliavimą.

36. Vadovaujantis VPĮ 17 straipsnio 1 dalimi, perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų.

37. VPĮ 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko nepasirašo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį šiame įstatyme ir pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis arba tiekėjų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, laikoma, kad jis (jie) atsisakė sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį. Tokiu atveju arba jeigu tiekėjas iki perkančiosios organizacijos nurodyto termino nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento arba neįvykdo kitų pirkimo sutartyje nustatytų jos įsigaliojimo sąlygų, perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, nepateikusio pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo ar neįvykdžiusio kitų pirkimo sutarties įsigaliojimo sąlygų, jeigu tenkinamos šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos.

38. Pagal VPĮ 86 straipsnio 3 dalį, sudarant pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos, derybų ar dialogo atveju – galutinai suderėta kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos ir pirkimo dokumentuose nustatytos pirkimo sąlygos. Tuo atveju, kai mokesčius reguliuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka perkančioji organizacija pati turi sumokėti pridėtinės vertės mokestį į valstybės biudžetą už įsigytą pirkimo objektą, į pasiūlymo kainą ar sąnaudas įskaitytas šis mokestis sudarant pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį išskaičiuojamas.

39. 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos administruojančiųjų institucijų ir tarpinės institucijos funkcijų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 1K-237, nurodyta, kad CPVA atlieka įtariamų pažeidimų, padarytų įgyvendinant projektus, tyrimus, priima sprendimus dėl pažeidimų, taip pat priima sprendimus nepripažinti tinkamomis finansuoti išlaidų ar jų dalies, kai nustato, kad šios išlaidos ar jų dalis neatitinka Europos Sąjungos ir (ar) nacionaliniuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose Investicijų programos įgyvendinimą, keliamų reikalavimų arba įgyvendinant projektus nebuvo pasiekti nustatyti projektų rodikliai ar jų dalis, arba priima sprendimus susigrąžinti iš projektų vykdytojų lėšas, išmokėtas netinkamoms finansuoti išlaidoms apmokėti, ir (ar) kitas pagal Europos Sąjungos ir (ar) nacionalinius teisės aktus ir (ar) projektų sutartis reikalaujamas grąžinti lėšas ir apie tai informuoja projekto vykdytoją ir ministeriją, imasi teisės aktuose nustatytų veiksmų dėl lėšų grąžinimo ministerijai (4.5 papunktis).

Dėl pažeidimo

40. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad Sprendime nurodyto pažeidimo nėra atlikusi.

41. Sprendime yra nurodyta, jog finansinė korekcija yra taikoma, nes Pareiškėjos veiksmai atitinka Gairių 2.2 lentelės 17 punkte nustatytą pažeidimo sudėtį. Gairių 2.2 lentelės 17 punkte yra nustatyta pažeidimo rūšis „Derybos sutarties skyrimo procedūros metu, įskaitant laimėjusio pasiūlymo keitimą vertinimo metu“.

42. Pareiškėjos įsitikinimu, Gairių 2.2 lentelės 17 punkte nurodyta pažeidimo sudėtis, atsižvelgiant į šios sudėties taikymo pagrindus, gali būti nustatoma tik tuo atveju, jeigu atitinkama perkančioji organizacija atliko pažeidimus, susijusius su tiekėjų pasiūlymų vertinimo, tiekėjų kvalifikacinės atrankos, tiekėjų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams, tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimu, neįprastai mažos kainos, alternatyvių pasiūlymų ir kt. reikalavimais. Pareiškėja nurodo, kad nėra atlikusi jokių veiksmų, kurie bet kokia apimtimi galėtų būti siejami su Gairių 2.2 lentelės 17 punkto nuostatos teisiniame pagrinde išdėstytų Direktyvos 2014/24/ES nuostatų pažeidimu. Sprendime nurodyti pareiškėjos (ne)atlikti veiksmai, kurių pagrindu CPVA pritaikė pareiškėjos įsitikinimu nepagrįstą ir neteisėtą finansinę korekciją, galėtų būti siejami išskirtinai su Pirkimo sutarties vykdymo, o ne su Pirkimo procedūrų vykdymo stadija.

43. Teisėjų kolegija atmeta šiuos pareiškėjos argumentus kaip nepagrįstus.

44. Pirmiausia pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ginčas nekyla, kad Sprendimas priimtas atsakovei įgyvendinant šiame procesiniame sprendime atskleistu teisiniu reguliavimu nustatytas funkcijas.

45. Skundžiamu Sprendimu konstatuota, kad pareiškėja, kaip perkančioji organizacija, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus bei VPĮ 86 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, nes nereikalavo Teikėjo pateikti Pirkimo sąlygų atitinkančio Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo, tuo iš esmės pakeisdama esmines Pirkimo sąlygas.

46. Nagrinėjamu atveju reikšminga VPĮ 42 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad perkančioji organizacija gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Civilinio kodekso 6.70 straipsnyje nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais.

47. Civilinio kodekso 6.70 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais.

48. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja tiekėjams nustatė ir išviešino Pirkimo sąlygas. Jose pareiškėja, be kita ko, nustatė, kad:

i. Sutarties įvykdymo užtikrinime negali būti nurodyta, kad bankas (draudimo bendrovė) atsako tik už tiesioginių nuostolių atlyginimą. Bankas (draudimo bendrovė) neturi teisės reikalauti, kad Pirkėjas pagrįstų savo reikalavimą. Pirkėjas pranešime bankui (draudimo bendrovei) nurodo, kad Sutarties įvykdymo užtikrinimo suma jam priklauso dėl to, kad Tiekėjas iš dalies ar visiškai neįvykdė Sutarties ir (arba) ji buvo nutraukta dėl Tiekėjo kaltės. Pirkėjas neįsipareigoja įrodyti realiai patirtų nuostolių ir Tiekėjas, pasirašydamas Sutartį ir pateikdamas Sutarties įvykdymo užtikrinimą, patvirtina, kad Sutarties įvykdymo užtikrinimo suma laikytina minimaliais neįrodinėjamais Pirkėjo nuostoliais“ (Sutarties projekto Bendrųjų sąlygų 10.6. papunktis);

ii. Pirkėjas gali pasinaudoti Sutarties įvykdymo užtikrinimu, jei dėl bet kokių Tiekėjo veiksmų (veikimo ar neveikimo) pirkėjas patyrė nuostolius (įskaitant, bet neapribojant, papildomas išlaidas, negautas pajamas ar kitus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, delspinigius ir (arba) baudas (jei tai yra numatyta Specialiosiose sutarties sąlygose) (Sutarties projekto Bendrųjų sąlygų 10.16.3 papunktis).

49. Kitaip tariant, pareiškėja Sutarties projekte įtvirtino konkrečius reikalavimus, taikomus prievolių pagal Sutartį įvykdymo užtikrinimui, expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nurodydama, kad Sutarties įvykdymo užtikrinime negali būti nurodyta, jog bankas (draudimo bendrovė) atsako tik už tiesioginių nuostolių atlyginimą; taip pat aiškiai įtvirtino Sutarties įvykdymo užtikrinimo pateikimą būtina sąlyga Sutartį laikyti sudaryta, eksplicitiškai įvardino, kad tokio užtikrinimo nepateikimas reiškia Pirkimo laimėtojo atsisakymą sudaryti Sutartį ir suteikia teisę pareiškėjai VPĮ nustatyta tvarka pasiūlyti sudaryti Sutartį kitam tiekėjui.

50. Byloje nustatyta, kad 2024 m. gegužės 11 d. išduotame AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Laidavimo draudimo rašte, be kita ko, nurodyta, jog „Pagal šį Raštą Draudikas neatsako už netesybų (baudų, delspinigių) atsiradimą Draudėjui ir negautų pajamų atsiradimą Naudos gavėjui”.

Bylos šalys neginčija, kad šiuo Laidavimo draudimo raštu buvo neužtikrinti netiesioginiai nuostoliai (žr., pareiškėjo skundo teismui 67 p.).

51. Aptariamą Laidavimo draudimo rašto nuostatą vertindama Sutarties projekto reikšmingų Bendrųjų sąlygų nuostatų kontekste, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad Laidavimo draudimo raštas atitinka Bendrųjų sąlygų 10.6 papunktyje ir Bendrųjų sąlygų 10.16.3 papunktyje įtvirtintas sąlygas. Pareiškėjos argumentas, kad pagal Pirkimo sutarties specialiųjų sąlygų 9.2 ir 9.3 papunkčius pareiškėja galėjo skaičiuoti 0,02 proc. dydžio delspinigius ir taikyti 10 proc. dydžio baudą nuo Pirkimo sutarties vertės, nagrinėjamame kontekste teisėjų kolegijos vertinimo niekaip nepaneigia.

52. Sutarties projekto Bendrųjų sąlygų 10.6 papunktyje ir Bendrųjų sąlygų 10.16.3 papunktyje įtvirtintos nuostatos iš esmės atitinka pareiškėjos ir Tiekėjo sudarytos Pirkimo sutarties Bendrųjų sąlygų 10.6 papunktyje ir 10.16.3 papunktyje įtvirtintas nuostatas. Taigi, pareiškėja priėmė Tiekėjo pateiktą Sutarties įvykdymą užtikrinantį dokumentą, kuris neatitiko tokiam dokumentui keliamų sąlygų, nustatytų vykdant Pirkimą pačios pareiškėjos išviešintame Sutarties projekte ir su Tiekėju pasirašytoje Pirkimo sutartyje.

53. Šiame kontekste pabrėžtina, kad Sutarties projekto Bendrųjų sąlygų 10.14. papunktyje aiškiai įtvirtinta pareiškėjos pareiga nepriimti Sutarties įvykdymo užtikrinimo ir (ar) laikyti jį negaliojančiu, ir (ar) kreiptis į Tiekėją dėl naujo sutarties įvykdymo užtikrinimo pateikimo. Pastebėtina ir tai, kad pagal Direktyvos 2014/24/ES 56 straipsnio 3 dalį, kai informacija ar dokumentai, kuriuos turi pateikti ekonominės veiklos vykdytojai, yra ar atrodo neišsamūs ar klaidingi arba jeigu trūksta konkrečių dokumentų, perkančiosios organizacijos gali, išskyrus atvejus, kai šią direktyvą įgyvendinančioje nacionalinėje teisėje nustatyta kitaip, prašyti atitinkamų ekonominės veiklos vykdytojų per tinkamą laikotarpį pateikti, papildyti, patikslinti naujausią informaciją ar dokumentus arba pateikti trūkstamą naujausią informaciją ar dokumentus su sąlyga, kad tokie prašymai pateikiami visapusiškai laikantis lygiateisiškumo ir skaidrumo principų. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės, tai reiškia, kad tam tikrais atvejais netinkamų (klaidingų, nepilnų) dokumentų pateikimas nebūtinai ipso facto (savaime) nulemia sutarties su laimėtoju nesudarymą, tačiau perkančiajai organizacijai suteikia galimybę pasiūlyti laimėtojui ištaisyti nustatytus trūkumus tam, kad sutartis būtų sudaryta. Vis dėlto, byloje nustatytos aplinkybės nesudaro prielaidų išvadai, kad pareiškėja būtų pasinaudojusi tokia galimybe. Kitaip tariant, pareiškėja nevykdė tokiomis aplinkybėmis jai tenkančios pareigos nepriimti Pirkimo sąlygų neatitinkančio Sutarties įvykdymo užtikrinimo ir laikyti jį negaliojančiu.

54. Pagal VPĮ 86 straipsnio 2 dalį, jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, laikoma, kad jis atsisakė sudaryti pirkimo sutartį. Tuo atveju perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, jeigu tenkinamos VPĮ 45 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos.

55. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis šioje normoje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, nepateikusio tinkamo sutarties įvykdymo užtikrinimo tiekėjo elgesys imperatyviai prilyginamas atsisakymui sudaryti pirkimo sutartį. Tai reiškia, kad perkančioji organizacija neturi diskrecijos spręsti, kaip vertinti šioje normoje apibrėžtą situaciją (išskyrus jau anksčiau aptartą teisę tokiu atveju kreiptis į tiekėja siūlant atitinkamus trūkumus ištaisyti). Teisėjų kolegijos vertinimu, toks reglamentavimas nėra savitikslis ar nustatantis nereikšmingą viešųjų pirkimų procedūros formalumą. Iš tiesų aptariamu teisiniu reguliavimu sudaromos prielaidos užtikrinti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo ir tiekėjų lygiateisiškumo principų tinkamą laikymąsi – draudimas sudaryti sutartį su tiekėju, pateikusiu pirkimo sąlygų neatitinkantį sutarties įvykdymo užtikrinimą, eliminuoja perkančiosios organizacijos galimybę suteikti nepagrįstą pranašumą pirkimo laimėtojui ir kartu apsaugo kitų pirkimo dalyvių teises (juk vadovaudamasi aptariama teisės norma, perkančioji organizacija atitinkamomis aplinkybėmis privalo ne tik laikyti, kad teikėjas atsisakė sudaryti sutartį, tačiau ir imtis aktyvių veiksmų – pasiūlyti sutartį sudaryti kitam pasiūlymą pateikusiam pirkimo dalyviui).

56. Byloje nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindžia, kad priimdama Tiekėjo pateiktą Laidavimo draudimo raštą pareiškėja ne tik pažeidė savo pačios patvirtintas Pirkimo sąlygas (Bendrųjų sąlygų 10.6 ir 10.16.3 papunkčius), bet ir nesilaikė VPĮ 86 straipsnio 2 dalies įtvirtintų pareigų: i) laikyti, kad Tiekėjas atsisakė sudaryti Sutartį; ii) pasiūlyti sudaryti Sutartį antrą geriausią pasiūlymą pateikusiam Pirkimo dalyviui. Į bylos medžiagą pareiškėja nepateikė duomenų, kurie sudarytų pagrindą nustatytas aplinkybes vertinti kitaip.

57. VPĮ 86 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sudarant pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos, derybų ar dialogo atveju – galutinai suderėta kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos ir pirkimo dokumentuose nustatytos pirkimo sąlygos.

58. Sutarties įvykdymo užtikrinimui VPĮ 42 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas privalomas tinkamas draudimas. Kaip minėta, Pirkimo sąlygose pareiškėja eksplicitiškai įtvirtino, kad Sutarties įvykdymo užtikrinime negali būti nurodyta, jog bankas (draudimo bendrovė) atsako tik už tiesioginių nuostolių atlyginimą. Šios aplinkybės suponuoja, kad nagrinėjamo ginčo aspektu reikšmingos imperatyvios Pirkimo sąlygos turėjo įtakos tiekėjų apsisprendimui dalyvauti Pirkime ir atitinkamai teikti pasiūlymus, apskaičiuoti siūlomas kainas. Šiame kontekste negalima atmesti prielaidos, jog konkursą laimėjusio Tiekėjo kaina būtų buvusi didesnė, jei jis būtų pateikęs nustatytas Pirkimo sąlygas atitinkantį Sutarties įvykdymo užtikrinimą, bei atvirkščiai – kad kitų tiekėjų pasiūlyta Pirkimo kaina būtų buvusi mažesnė, jei pareiškėja būtų išviešinusi tokias Sutarties įvykdymo užtikrinimo sąlygas, kurias atitiko Pirkimą laimėjusio Tiekėjo pateiktas Laidavimo draudimo raštas. Tokiomis aplinkybėmis teisėjų kolegija vertina, kad priėmusi nustatytų Pirkimo sąlygų neatitinkantį Sutarties įvykdymo užtikrinimą, pareiškėja aiškiai suteikė Tiekėjui pranašumą kitų Pirkimo dalyvių atžvilgiu.

59. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, sutikdama priimti nustatytų Pirkimo sąlygų neatitinkantį Sutarties įvykdymo užtikrinimą, pareiškėja de facto pakeitė Pirkimo dokumentuose nustatytas šiuo aspektu reikšmingas sąlygas ir tokiu būdu pažeidė VPĮ 86 straipsnio 3 dalyje nustatytą draudimą sudarant pirkimo sutartį keisti pirkimo dokumentuose nustatytas pirkimo sąlygas.

60. VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų.

61. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, kurioje, be kita ko, referuojama į nagrinėjamu klausimu reikšmingą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, kurių kontekste vertinama dauguma viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis, siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises viešojo pirkimo srityje. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu. Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1092-821/2024, 2025 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-556/2025 ir kt.). VPĮ ir kituose teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai tiek perkančiosioms organizacijoms (perkantiesiems subjektams), tiek tiekėjams yra nustatyti ne tam, kad kaip savitikslės būtų atliktos formalios procedūros, kuriose perkančiųjų organizacijų ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas ar atitinkamas pirkimo sąlygas (pvz., dokumento formos reikalavimai), o siekiant viešųjų pirkimo tikslo, išplaukiančio iš VPĮ 17 straipsnio ir viešųjų pirkimų reguliavimo; viešųjų pirkimų teisinių santykių formalizavimas svarbus tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017 47 punktą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-556/2025).

62. Lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai reiškia pareigą tapačius reiškinius vertinti vienodai, bet nevertinti vienodai skirtingų situacijų, jei toks vertinimas negali būti objektyviai pagrįstas (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2004 m. gruodžio 14 d. sprendimas Arnold André, C-434/02, Rink. 2004, p. 11825). Šie visuotinai pripažįstami imperatyvai paprastai reiškia viešųjų pirkimų teisinių santykių dalyvių – perkančiosios organizacijos ar subjekto, viešuosiuose pirkimuose priimančio visuotinai privalomojo elgesio taisykles (pavyzdžiui, įstatymo leidėjo ar viešojo administravimo subjekto) – pozityviąją arba aktyviąją (lygiateisiškumo principas) ir negatyviąją arba pasyviąją (nediskriminavimo principas) pareigas, t. y. pareigas imtis veiksmų bei vengti tokių priemonių, kurie galėtų suponuoti nelygiateisišką santykių dalyvių padėtį arba vienus subjektus diskriminuoti kitų subjektų atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-556/2025 ir kt.).

63. Skaidrumo principo pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iš perkančiosios organizacijos nebūtų favoritizmo rizikos ir savavališkumo (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimas Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801). Skaidrumas yra vienas lemiančių veiksnių, kuriuo remiantis užtikrinama neiškraipyta tiekėjų tarpusavio konkurencija, ir suprantamas kaip viešumo užtikrinimas vykdant viešojo pirkimo procedūras. Viešumas pirmiausia sietinas su viešojo pirkimo paskelbimu. Viešas paskelbimas suponuoja tiekėjų teisėtus lūkesčius, kad perkančioji organizacija visiems tiekėjams sudarys vienodas sąlygas konkuruoti tarpusavyje (galimybių viešumą) jiems suteikiant galimybę pateikti savo pasiūlymus. Skaidrumo principas viešojo pirkimo paskelbimo kontekste suponuoja ir tiekėjų teisėtus lūkesčius, kad perkančioji organizacija tiekėjams suteiks lygias galimybes sudaryti viešojo pirkimo sutartį, t. y. nustatys objektyvius bei nediskriminuojančius viešojo pirkimo konkurso kriterijus (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-308-624/2022).

64. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. sprendimą Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, EU:C:2004:236; 2006 m. vasario 9 d. sprendimą sujungtose bylose La Cascina ir kt., C-226/04 ir C-228/04, EU:C:2006:94; 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimą Komisija prieš Prancūziją, C-299/08, EU:C:2009:769; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10, EU:C:2012:284; 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimą Cartiera dell’Adda prieš CEM Ambiente SpA, C-42/13, EU:C:2014:2345; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017, 2018 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-469/2018), tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų turinys viešojo pirkimo sąlygų nustatymo ir taikymo kontekste aiškintinas taip, kad:

- perkančioji organizacija turi griežtai laikytis savo pačios nustatytų kriterijų;

- kiekvienos sutarties dalykas ir jai sudaryti nustatyti kriterijai būtų aiškiai suformuluoti nuo pat sutarties sudarymo procedūros pradžios;

- siekiant konkurso dalyviams, formuojantiems savo pasiūlymus, sudaryti lygias galimybes, visų konkurso dalyvių pasiūlymams turi būti taikomos tos pačios sąlygos;

- siekiant užkirsti kelią perkančiosios organizacijos favoritizmui ir savivalei, visos sutarties sudarymo procedūros sąlygos ir taisyklės turi būti suformuluotos aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai, kad leistų visiems deramai informuotiems ir rūpestingiems konkurso dalyviams suprasti jų tikslią reikšmę ir juos aiškinti vienodai, o perkančiajai organizacijai – veiksmingai patikrinti, ar konkurso dalyvių pasiūlymai atitinka konkrečiam pirkimui taikomus kriterijus;

- esminės dalyvavimo pirkime sąlygos ir tvarka, visų pirma dalyviams tenkančios pareigos, būtų nustatytos iš anksto ir paskelbtos viešai, kad šie dalyviai galėtų tiksliai žinoti procedūros apribojimus ir būtų tikri, kad tokie patys apribojimai taikomi visiems konkurentams;

- perkančiosios organizacijos tiekėjų pasiūlymus (plačiąja prasme) vertina išimtinai pagal viešojo pirkimo sąlygas; bet kokiu atveju perkančiosios organizacijos negali atmesti tiekėjo pasiūlymo pagal iš anksto aiškiai neišviešintus reikalavimus.

65. Šie reikalavimai akcentuojami ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-652-662/2022).

66. Atsižvelgdama į šį VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų turinio aiškinimą viešojo pirkimo sąlygų nustatymo ir taikymo kontekste, teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėja šiuos principus pažeidė, kai, būdama atsakinga už Pirkimo dokumentų rengimą, nesilaikė imperatyvių teisinio reguliavimo normų bei savo pačios nustatytų Pirkimo sąlygų, priimdama jų neatitinkantį Sutarties įvykdymo užtikrinimą. Tai lėmė, jog Pirkimo sutartis buvo pasirašyta ne su išviešintas Pirkimo sąlygas atitikusį pasiūlymą pateikusiu Pirkimo dalyviu, tačiau atvirkščiai – Pirkimo sutarties sudarymo metu Pirkimo sąlygas de facto pakeitus taip, kad šios atitiktų Pirkimo laimėtojo pateiktą pasiūlymą.

67. Apibendrindama, įvertinusi Pirkimo dokumentus, pareiškėjos paaiškinimus, faktines aplinkybes, VPĮ nustatytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė skundžiamame Sprendime teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus dalyje nustatytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, taip pat VPĮ 86 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas.

Dėl finansinės korekcijos

68. Tuo atveju, jeigu teismas spręstų, jog pareiškėja atliko pažeidimą, nurodytą skundžiamame sprendime, pareiškėja laikosi pozicijos, jog pažeidimas laikytinas formaliu ir nesuderinamu su finansinių korekcijų taikymo tikslais. Be to, pareiškėjos įsitikinimu, atsakovė netinkamai pritaikė finansinių korekcijų taikymo taisykles.

69. Atsakovė nurodo, kad galiojantis nacionalinis reglamentavimas nenumato aiškių ir konkrečių kriterijų, kuriais remiantis galima būtų mažinti Gairėse nustatytus taikytinus finansinių korekcijų dydžius. Vis dėlto, atsakovės teigimu, nagrinėjamu atveju, iš skundžiamo Sprendimo motyvų matyti, kad finansinė korekcija nebuvo taikyta automatiškai, priešingai, buvo įvertintas pažeidimo pobūdis, sunkumas ir kitos finansinės korekcijos dydžio individualizavimui reikšmingos aplinkybės.

70. Nagrinėjamu aspektu iš byloje pateiktos medžiagos nustatyta, kad finansinė korekcija pareiškėjai pritaikyta vadovaujantis PAFT ir Gairėmis. Konkrečiai, nagrinėjamu atveju taikytas Gairių 2.2 lentelės 17 punktas, kuriame nustatyta, kad pažeidimas nustatomas tais atvejais, kai vykdomos derybos sutarties skyrimo procedūros metu, įskaitant laimėjusio pasiūlymo keitimą vertinimo metu, t. y. pagal atvirą arba ribotą procedūrą perkančioji organizacija derasi su kuriuo nors vienu arba keliais konkurso dalyviais vertinimo etapu, ir todėl pradinių skelbime apie pirkimą arba pirkimo specifikacijose nustatytų sąlygų atžvilgiu iš esmės pakeičiama sutartis. Už tokį pažeidimą numatyta 25 proc. pataisos norma.

71. Teisėjų kolegija pažymi nagrinėjamu aspektu reikšmingas skundžiamo Sprendimo dalis:

71.1. Sprendimas dėl nustatyto pažeidimo. Pažeidimas nustatytas ir priimtas sprendimas: pripažinti netinkamomis finansuoti su pažeidimu susijusias projekto išlaidas; išskaičiuoti netinkamų finansuoti išlaidų sumą ar jos dalį iš projekto vykdytojo teikiamuose mokėjimo prašymuose nurodytos sumos; susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį.

71.2. Netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo būdas. PAFT 212.2 p. atitinkanti su pažeidimu susijusių projekto išlaidų dalį, kuri apskaičiuojama šių PAFT 213–214 punktuose nustatyta tvarka, jei susijusių su pažeidimu išlaidų negalima tiesiogiai nustatyti. Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. C(2019) 3452 kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių (angl. „Guidelines for determining financial corrections to be made to expenditure financed by the Union for non-compliance with the applicable rules on public procurement“) (toliau – Gairės) 2.2 lentelės 17 p.

72. Pažymėtinas nagrinėjamu aspektu reikšmingas teisinis reguliavimas ir jį aiškinanti administracinių teismų praktika.

72.1. PAFT 3.25 papunktis nustato, kad pažeidimas – taikytinos teisės pažeidimas, padarytas dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų ar Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir (ar) nacionalinės teisės įgyvendinimo veikloje dalyvaujančio ekonominės veiklos vykdytojo, kaip jis apibrėžtas 2021 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės“ (toliau – ir Reglamentas Nr. 2021/1060) 2 straipsnio 30 punkte, veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Lietuvos Respublikos valstybės ir (ar) Europos Sąjungos biudžetą būtų padaroma žala Lietuvos Respublikos valstybės ir (ar) Europos Sąjungos biudžetui.

72.2. Reglamento Nr. 2021/1060 2 straipsnio 31 punkte apibrėžta, kad pažeidimas – taikytinos teisės pažeidimas, padarytas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą jam padaroma ar būtų padaryta žala.

73. Iš esmės analogiškai suformuluotas Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte pateiktas pažeidimo apibrėžiamas, todėl nagrinėjamos bylos kontekste reikšminga jį aiškinanti Teisingumo Teismo praktika.

74. Anot Teisingumo Teismo, pažeidimo buvimas reiškia, kad turi būti įvykdytos trys sąlygos: pirma, turi būti padarytas Europos Sąjungos teisės (arba nacionalinės teisės, susijusios su Europos Sąjungos teisės taikymu) pažeidimas; antra, šis pažeidimas turi būti padarytas ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu; trečia, turi būti padaryta reali ar potenciali žala Sąjungos biudžetui (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimo Elme Messer Metalurgs, C-743/18, 51 p.).

75. Naujausioje savo praktikoje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atitinkamai laikosi pozicijos, kad pagal aptariamą Reglamento Nr. 1303/2013 nuostatą draudžiama, kad bet koks Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, taikytinos veiksmams, finansuojamiems iš Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, pažeidimas būtų laikomas automatiškai darančiu žalą Sąjungos biudžetui arba galinčiu jam daryti žalos, neatsižvelgiant į tokio pažeidimo poveikį Sąjungos biudžetui. Iš esmės finansinės pataisos dydis neturi būti nustatomas automatiškai, remiantis vien iš anksto nustatyta fiksuoto dydžio pataisos normų skale. Fiksuoto dydžio finansinė pataisa, laikantis proporcingumo principo, visų pirma, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir sunkumą, taikoma tik tuomet, kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti iš fondų mokėtinos neteisėtų išlaidų sumos. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-227-415/2025, 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-786-624/2025).

76. Šiame kontekste teisėjų kolegija, vertindama nagrinėjamu aspektu reikšmingą skundžiamo Sprendimo turinį, pastebi, kad atsakovė teisiniais argumentais nepagrindė, kodėl neįmanoma tiksliai apskaičiuoti iš fondų mokėtinos neteisėtų išlaidų sumos ir dėl to nagrinėjamu atveju taikytina fiksuoto dydžio finansinė korekcija. Tai sudaro prielaidas išvadai, kad atsakovė fiksuoto dydžio finansinę korekciją pareiškėjai taikė automatiškai, remdamasi vien iš anksto nustatyta fiksuoto dydžio pataisos normų skale, o tai nedera su Reglamento Nr. 2021/1060 2 straipsnio 31 dalies nuostatomis.

77. Todėl ši skundžiamo Sprendimo dalis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta ir turi būti panaikinta, konstatuojant atsakovės padarytą materialinės teisės pažeidimą. Panaikinus Sprendimo dalį, klausimas dėl finansinės korekcijos taikymo perduodamas atsakovei spręsti iš naujo.

78. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisakys. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

79. Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės pareiškėjos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas - 4 561,70 Eur už suteiktas teisines paslaugas bei sumokėtą 22,5 Eur žyminį mokestį. Į bylą pateikti šiuos mokėjimus patvirtinantys dokumentai: PVM sąskaita – faktūra BER Nr. 2011930, 2025 m. liepos 18 d. SEB banko išrašas.

80. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis).

81. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos, tačiau tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus. Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pačiam pareiškėjui atstovauja advokatas, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-1095/2013; 2021 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-627-624/2021; 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-551-662/2022; kt.). Teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015; 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-98-520/2020).

82. Nagrinėjamu atveju pareiškėja yra viešojo administravimo subjektas. Srityje, kurioje kilo ginčas, pareiškėja veikė kaip viešojo administravimo subjektas. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad Ukmergės rajono savivaldybėje yra Teisės ir personalo skyrius, kuriame dirba 6 darbuotojai. Pagal šio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą, vedėjo funkcijos apima savivaldybės ir administracijos vardu procesinių dokumentų civilinėse, administracinėse ir baudžiamosiose bylose bei vykdymo procese rengimą. Vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymas atskleidžia, kad į tokio darbuotojo funkcijas patenka atstovavimas įstaigos interesams teismuose ir kitose institucijose, įstaigose bei organizacijose arba prireikus atstovavimo koordinavimas įstaigos interesams teismuose ir kitose institucijose, įstaigose bei organizacijose ir susijusių dokumentų rengimas ar rengimo koordinavimas. Be to, šioje savivaldybėje yra Centralizuotų viešųjų pirkimų skyrius, kuriame dirba 6 darbuotojai Pastebėtina, kad pagal šio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą, vedėjo funkcijos apima dokumentų teismui viešųjų pirkimų bylose rengimą (ar dalyvavimą juos rengiant). Pagal šio skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymą, šios pareigybės specializacija – procesinių dokumentų, susijusių su viešųjų pirkimų vykdymu, rengimas, ikiteisminėje ginčų stadijoje pateiktų tiekėjų pretenzijų nagrinėjimas, atstovavimas teismuose.

83. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neatitinka būtinumo ir racionalumo kriterijų, atsakovas taip pat nebuvo atstovaujamas advokato, todėl pareiškėjo prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo netenkinamas.

84. Dėl prašymo priteisti sumokėtą žyminį mokestį teisėjų kolegija, įvertinusi šio procesinio sprendimo pobūdį, t. y. tai, kad skundžiamo Sprendimo dalis, kuria konstatuoti VPĮ pažeidimai, pripažinta teisėta ir pagrįsta ir tik klausimas dėl finansinės korekcijos taikymo perduotas atsakovei nagrinėti iš naujo, atsižvelgdama į patenkintą skundo reikalavimo dalį, sprendžia pareiškėjai iš atsakovės priteisti 11,25 Eur žyminio mokesčio už skundo padavimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu

nusprendžia:

Pareiškėjos Ukmergės rajono savivaldybės administracijos skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2025 m. balandžio 24 d. priimto sprendimo Nr. IT051 dalį, kuria Ukmergės rajono savivaldybės administracijai taikytos finansinės korekcijos, ir klausimą dėl finansinių korekcijų taikymo perduoti viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai spręsti iš naujo.

Kitą pareiškėjos Ukmergės rajono savivaldybės administracijos skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Netenkinti pareiškėjos Ukmergės rajono savivaldybės administracijos prašymo dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo.

Priteisti pareiškėjos Ukmergės rajono savivaldybės administracijos naudai iš atsakovės viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 11,25 Eur (vienuolika eurų ir dvidešimt penkis centus) žyminio mokesčio už skundo padavimą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.

Teisėjų kolegija Linas BaublysJustina NasutavičienėIeva Saudargaitė[1] Prieiga internete: https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/Notice/Details/2024-618562.[2] Prieiga internete: https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt/app/rfq/publicpurchase_docs.asp?PID=752404&LID=876292&AllowPrint=1 (žr. 9 priedas Sutartys.zip).