- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-22
- Bylos Nr.
- e2A-18-390/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00711-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- D. A.
- Ieškovas
- R. K.
- Trečiasis asmuo
- S. T., J. G., I. V., O. Š., R. T., G. B., Kaišiadorių rajono 3-ojo notaro biuro
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Albinos Rimdeikaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovės R. K. ieškinį atsakovei D. A. dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo, tretieji asmenys – S. T., J. G., I. V., O. Š., R. T., G. B. ir atsakovės D. A. priešieškinį ieškovei R. K., tretiesiems asmenims – S. T., J. G., I. V., O. Š., R. T., G. B., dėl paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo – Kaišiadorių rajono 3-ojo notaro biuro notaras A. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. K. ieškiniu atsakovei D. A. prašė: 1) pripažinti negaliojančiu 1986 m. balandžio 10 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą Nr. 676, išduotą D. M.; 2) 2019 m. rugpjūčio 16 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 3-4351, išduotą D. A. pripažinti negaliojančiu; 3) panaikinti atsakovės D. A. teisių įregistravimą į nekilnojamąjį daiktą pagal registro įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamajam namui, tvartui (toliau – ginčo turtas) nuo jų įregistravimo 2019 m. gegužės 30 d. Nekilnojamojo turto registre momento; 4) priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė kartu su suinteresuotais asmenimis paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pagrindu, kurį 2004 m. sausio 12 d. išdavė notarė R. A., paveldėjo po motinos L. T. mirties ((duomenys neskelbtini) po 1/6 dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisės liudijime be kita ko nurodyta, kad turtas nekilnojamojo turto registre įregistruotas, kadastro duomenų fiksavimo data – 2003 m. kovo 5 d. 2021 m. spalio viduryje ieškovė kartu su I. V. atvyko į sodybą ir rado D. A. pakeistą namų durų spyną. Atsakovė paaiškino, kad turtas yra jos, ieškovei ir tretiesiems asmenims niekas nepriklauso, kas sukėlė didžiulę nuostabą ir susirūpinimą, kadangi jie naudojosi namais, savo tėviške, ten laikė savo daiktus, dirbo, prižiūrėjo. Patikrinus registro duomenis pagal adresą matyti, kad tas pats gyvenamasis namas ir ūkio pastatas, kurį po savo mirties paliko L. T. ir kuriuos paveldėjo ieškovė ir tretieji asmenys, turi du savarankiškus numerius viename registre, registruotas kelių savininkų vardu, ieškovės ir suinteresuotų asmenų, bei atsakovės. Ieškovė kartu su trečiaisiais asmenimis kreipėsi į teismą su pareiškimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kurio pagrindu notarės R. A. 2004 m. sausio 12 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą (Nr. 1-14), kurio pagrindu ir buvo paveldėtas ir įregistruotas turtas VĮ Registrų centre ieškovės ir kitų jos brolių bei seserų vardu. Sesuo D. M. po motinos L. T. mirties ((duomenys neskelbtini) nei vienam iš brolių, seserų neužsiminusi, kad kreipėsi į notarą dėl palikimo, likusio po motinos mirties priėmimo. Iš pareiškimo matyti, kad ji pateikdama pareiškimą nurodė melagingus duomenis, nenurodė kitų įpėdinių, pažymėdama, kad kitų įpėdinių nėra. Taip pat pateikė 1986 m. kovo 11 d. pažymėjimą Nr. 210, išduotą Kaišiadorių apylinkės LTD vykdomojo komiteto, kuriame nurodė, kad ji gyveno ir tebegyvena motinos namuose, tačiau ten ji negyveno. Atsakovė žinodama, kad ieškovė ir tretieji asmenys jau prieš eilę metų yra įregistravę nuosavybės teises į mamos turtą, parengė naują kadastro duomenų bylą, pridėjo klaidinančią pažymą ir 2019 m. gegužės 30 d. įregistravo savo daiktines teises į L. T. turtą, po to 2019 m. rugpjūčio 16 d. jai buvo išduotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 3-4315 dėl virš nurodyto turto ir jo pagrindu nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. yra atsakovės vardu įregistruotos nuosavybės teisės į ieškovės statinius. Pagal teismui pateiktą liudijimą atsakovė, mirus motinai D. M., 1999 m. gruodžio 9 d. paveldėjo tuo metu jai priklausiusį turtą – tik atkuriamąsias santaupas. D. M. vardu ginčo turto įregistruota nebuvo.
Atsiliepimas
3. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį prašė jį atmesti.
4. Nurodė, kad nei ieškovė, nei kiti broliai ir seserys fakto, jog D. M. viena priėmė palikimą nežinojo iki pat 2021 m. spalio 20 d. Priešieškinyje nurodytos aplinkybės yra išgalvotos. Jokių susitarimų tarp brolių ir seserų nebuvo, D. M. jokių pinigų broliais ir seserimis niekada nemokėjo.
5. Atsakovė D. A. atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
6. Nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra tas pats statinys. Esant statinių tapatybės neatitikimams, neprašoma pripažinti ieškovės bei trečiųjų asmenų valdomus statinius ir atsakovės valdomus statinius vienu ir tuo pačiu turtu. Esant susidariusiai situacijai, gavus iš ieškovės duomenis apie teismo sprendimą, kuriuo jai buvo vienokiu ar kitokiu būdu leista priimti L. T. palikimą, kuris tuo metu jau buvo priimtas atsakovės motinos D. M., vienintelis teisingas būdas išspręsti bylos dalyvių ginčą yra proceso atnaujinimo inicijavimas 2003 metų byloje Nr. 2-393-04/2003 dėl juridinio fakto nustatymo. Atsakovė prašė taikyti senaties terminą ir ieškinį atmesti. L. T. mirė (duomenys neskelbtini)., ieškovės nuosavybės teisės į ginčo turtą buvo įregistruotos viešajame registre dar 2004 metų pradžioje. Ieškovė nepaaiškino, kodėl iki 2021 metų ji nesidomėjo paveldėtu turtu, nes, kaip teigiama ieškinyje, apie savo teisių pažeidimą ji sužinojo tik 2021 m. spalio mėnesį.
Šalies argumentai
7. Priešieškiniu atsakovė prašė pripažinti negaliojančiu Kaišiadorių 1-ojo Notaro biuro notarės R. A. išduotą 2004 m. sausio 12 d. Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, reg. Nr.1-14 (paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurį L. T., mirusios (duomenys neskelbtini)., turtą po 1/6 dalį paveldėjo R. T., duktė J. G., duktė R. K., sūnus S. T., duktė I. V., duktė O. Š.; pripažinti negaliojančiu Kaišiadorių rajono 3-ojo notaro biuro notaro A. B. išduotą 2018 m. lapkričio 28 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, reg. Nr. 3-7071 (paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurį R. T., turtą lygiomis dalimis, t. y., po ½ dalį paveldėjo jo vaikai R. T. ir G. B.; panaikinti nuosavybės teisių įregistravimą į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini)., t. y., į pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), R. T., J. G., R. K., S. T., I. V., O. Š., R. T. ir G. B..
8. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini). mirė L. T.. Dėl jos turto paveldėjimo į notarą kreipėsi tik viena mirusiosios duktė, atsakovės D. A. motina D. M.. Atsakė pamena, kad jos motina D. M. pasakojo, jog tarp L. T. vaikų buvo sutarta, kad mirusiosios palikimą priimtų tik D. M., kuri atitinkamai atsiskaitė su kitais paveldėtojais (savo broliais ir seserimis), todėl daugiau niekas į notarą dėl motinos L. T. turto paveldėjimo nesikreipė. D. M. jai išduotą 1986 m. balandžio 10 d. paveldėjimo teisės liudijimą įregistravo tuometiniame apylinkės LDT Vykdomajame komitete, ką įrodo atitinkamas įrašas. Paveldėjusi L. T. palikimą – gyv. namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini)., D. M. šiame name leido gyventi savo sūnui (atsakovės broliui) L. M. su jo šeima, ką įrodo jos 1991 m. gegužės 17 d. raštas. L. M. iki D. M. mirties gyvena jo motinos paveldėtame L. T. name, mokėjo visus mokesčius, tvarkė ir prižiūrėjo turtą. Daugiau niekas iš L. T. vaikų ar kitų asmenų minėtame ginčo name tuo metu negyveno. D. M. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties D. M. turtą paveldėjo jos duktė, atsakovė D. A.. Po D. M. mirties L. M. su savo šeima išsikėlė gyventi į kitą netoliese esantį D. M. po jos sutuoktinio mirties nuosavybės teise priklausiusį gyvenamąjį namą, kuris šiuo metu jau parduotas, o į L. T. namą, gavęs D. A. leidimą, įsikelė gyventi L. T. sūnus ir D. M. brolis R. T., kuris tame name gyveno iki mirties ((duomenys neskelbtini)). 2004 m. sausio 12 d. paveldėjimo teisės liudijimas pripažintinas negaliojančiu kaip neatitinkantis įstatymų reikalavimų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnis, nes toks liudijimas negalėjo būti išduotas į jau kito asmens (D. M.) paveldėtą tą patį turtą, t. y. pažeistas nuosavybės neliečiamumo principas (CK 1.2 straipsnis, 4.93 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Toks dokumentas netgi prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis), iš ieškovės ir trečiųjų asmenų pusės yra netgi sąmoningos apgaulės požymių (CK 1.91 straipsnis). Akivaizdu, kad ieškovė ir tretieji asmenys nesąžiningais veiksmais sukūrė situaciją, kai tas pats turtas formaliai priklauso keletui asmenų. Tokia padėtis negali būti teisėta. Todėl 2004 m. sausio 12 d. paveldėjimo teisės liudijimas ir jo pagrindu atlikta turto teisinė registracija turėtų būti panaikinti. Kadangi prašoma panaikinti R. T. paveldėjimo teisės liudijimą, naikintinas ir jo vaikų pavedėjimo teisės liudijimas, kaip išvestinis iš 2004 m. sausio 12 d. liudijimo.
Atsiliepimas
9. Tretieji asmenys – S. T., J. G., I. V., O. Š. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu pilnai sutinka.
10. Trečiasis asmuo notaras A. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Iiduodant 2019 m. rugpjūčio 16 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą D. A., notarinio registro Nr. 3-4351, ir atliekant kitus notarinius veiksmus, susijusius su šiuo paveldėjimo, jokie teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti ir notaro veiksmuose kaltės nėra. Pažymėjo, kad jokių duomenų, kad pastatai galėtų priklausyti kitiems asmenims, nebuvo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Pripažino iš dalies negaliojančiu 1986 m. balandžio 10 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą Nr. 676, išduotą D. M., dalyje: konstatuojant, kad D. M. paveldėjo pagal įstatymą ne visą, o ½ dalį motinos L. T. turto po jos mirties, (duomenys neskelbtini). Pripažino iš dalies negaliojančiu 2019 m. rugpjūčio 16 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 3-4351, išduotą D. A., konstatuojant, kad D. A. paveldėjo ne visą, o ½ dalį turto: statinių, esančių (duomenys neskelbtini)., (dabar (duomenys neskelbtini)), įregistravimo pagrindas – 1986 m. balandžio 10 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 676. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Pripažino iš dalies negaliojančiu 2004 m. sausio 12 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą Nr. 1-14, išduotą R. T., J. G., R. K., S. T., I. V., O. Š., konstatuojant, kad (duomenys neskelbtini) mirusios L. T. turto ½ dalį paveldėjo sūnus R. T.. Pripažino iš dalies negaliojančiu 2018 m. lapkričio 28 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą registro Nr. 3-7071, išduotą R. T. ir G. B., konstatuojant, jog R. T. turtą po ½ dalį paveldėjo R. T. ir G. B., t. y. ½ dalį statinių, esančių (duomenys neskelbtini)., (dabar (duomenys neskelbtini)), įregistravimo pagrindas – 2004 m. sausio 12 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 1-14. Panaikino nuosavybės teisių įregistravimą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) t. y. į po 1/6 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), R. T., J. G., R. K., S. T., I. V., O. Š.. Nustatė, kad 1/2 dalis šio viso nekilnojamojo turto nuosavybės teise priklauso R. T., pagal paveldėjimo teisės liudijimą 2004-01-12 Nr. 1-14. Likusioje dalyje priešieškinį atmetė. Priteisė ieškovei iš atsakovės 667 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš ieškovės 445,28 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas, 79,49 Eur žyminio mokesčio ir 103,61 Eur pašto išlaidas valstybei.
12. Byloje kilo ginčas dėl paveldėjimo teisinių santykių, egzistuojant keliems paveldėjimo teisės liudijimams, bei paveldimą turtą sudarančio turto teisinės registracijos.
13. Teismas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirusiosios L. T. dukra D. M. priėmė palikimą, o būtent medinį vieno aukšto gyvenamąjį namą, turintį bendro naudingo ploto 41 kv. m., iš jų gyvenamojo ploto 35 kv. m. ir tvartą, esantį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirus D. M., jos palikimą priėmė atsakovė D. A.. 2019 m. rugpjūčio 16 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į ginčo pastatą, gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat 2003 m. birželio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-393-04/2003, buvo tenkintas R. T. pareiškimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po motinos L. T. mirties (duomenys neskelbtini). palikimą faktiškai priėmė. Taigi, susidarė teisinė situacija, kuomet tas pats L. T. palikimas buvo priimtas dviem skirtingais būdais ir išviešintas skirtingu laiku.
14. Ieškovė ginčydama 1986 m. balandžio 10 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą Nr. 676, išduoto D. M. teisėtumą, rėmėsi aplinkybe, jog ji vienašališkai priėmė palikimą neinformavusi kitų įpėdinių, taip pat nurodžiusi notarui, kad kitų įpėdinių nėra. Tačiau, teismo vertinimu, D. M. per šešių mėnesių laikotarpį neatliko jokių veiksmų, kliudančių ieškovams realizuoti jų, kaip įpėdinių, teises (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis).
15. Paaiškėjus, kad mirus L. T., jos palikimą per šešių mėnesių terminą priėmė tiek D. M., tiek R. T., 1986 m. balandžio 10 d. paveldėjimo teisės liudijimas savo turiniu neatitinka faktinės situacijos. Kadangi D. M. po savo motinos L. T. mirties paveldėjo ½ dalį jos palikimą sudarančio turto, todėl D. M. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas visam L. T. palikimui nėra teisėtas ir pagrįstas visa apimtimi. Todėl ieškinį tenkino iš dalies, pripažįstant, negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimą dalyje, kurioje D. M. paveldėjo visą motinos L. T. palikimą.
16. Kaip išvestinis reikalavimas, pripažįstamas negaliojančiu 2019 m. rugpjūčio 16 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas dalyje, kurioje D. A. paveldėjo visą ginčo turtą.
17. Teismas pažymėjo, kad palikimas gali būti priimamas kelių skirtingų asmenų, skirtingais būdais ir vien ta aplinkybė, jog faktinio valdymo priėmimas paaiškėjo ir buvo išviešintas 2003 m. nustatant juridinę reikšmę turintį faktą teisme, nepaneigia aplinkybės, jog palikimas buvo priimtas dar 1986 m. faktiniu valdymu. Be to, juridinę reikšmę turintis faktas yra nustatytas ir nenuginčytas, todėl 2004 m. sausio 12 d. paveldėjimo teisės liudijimas jo išdavimo R. T. kontekste yra teisėtas.
18. Nenustačius, kokiu pagrindu notarė išdavė 2004 m. sausio 12 d. paveldėjimo teisės liudijimą ir kitiems asmenims po 1/6 dalį, teismas 2004 m. sausio 12 d. Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą pripažino negaliojančiu dalyje, kurioje L. T. turtą po 1/6 dalį paveldėjo J. G., R. K., S. T., I. V., O. Š.. Taip pat dalyje, kurioje nustatyta, jog R. T. paveldi 1/6 dalį L. T. turto, kadangi, R. T. turi teisę į ½ dalį minėto turto.
19. Taip pat teismas 2018 m. lapkričio 28 d. paveldėjimo teisės liudijimą pripažino negaliojančiu dalyje, kurioje nurodoma paveldimo turto masė, t. y. 1/6 dalis turto, kadangi R. T. turi teisę į didesnę dalį turto.
20. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl D. A. teisių įregistravimo į ginčo turtą panaikinimo, kadangi D. M. buvo teisėta L. T. turto paveldėtoja ir paveldėjo šio turto dalį. O pripažinus, kad R. T., J. G., R. K., S. T., I. V., O. Š. buvo nepagrįstai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į po 1/6 dalį į L. T. turtą, reikalavimą panaikinti nuosavybės teisių įregistravimą tenkino iš dalies ir naikino nuosavybės teisių įregistravimą į ginčo turtą R. T., J. G., R. K., S. T., I. V. ir O. Š., ir nustatė, kad 1/2 dalis šio ginčo turto nuosavybės teise priklauso R. T., pagal 2004 m. sausio 12 d. paveldėjimo teisės liudijimą.
21. Teismas darė išvadą, kad ieškovė ieškinio senaties ginčyti D. M. paveldėjimo teisę nepraleido, kadangi apie tai, jog atsakovės motina priėmė palikimą sužinojo 2021 m. spalio 20 d., iki tol ieškovai laikė save visų ginčo patalpų teisėtais savininkais, nes niekas pretenzijų į turtą jiems nereiškė, o ieškinį pareiškė 2022 m. liepos 5 d.
22. Atsižvelgdamas, kad buvo patenkinta 1/3 dalis ieškinio ir 72,26 proc. priešieškinio reikalavimų, atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
23. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškinys ir iš dalies atmestas priešieškinis, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti ir patenkinti priešieškinį pilnai, priteisti iš atsakovų (pagal priešieškinį) bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
23.1. L. T. palikimą per įstatymo nustatytą terminą priėmė jos dukra D. M., todėl negalėjo vėliau antrąkart jo priimti kitas asmuo. Į civilinę bylą Nr. 2-393-04/2003 dėl juridinio fakto nustatymo nebuvo įtraukta mirusios D. M. dukra D. A., todėl buvo nustatytas juridinis faktas, kad palikimą faktiniu valdymu priėmė R. T., suklaidinus teismą. Iš neteisės negali gimti teisė. Todėl R. T. (ir jo turto paveldėtojams R. T. ir G. B.) neturėjo būti priteista palikėjos L. T. turto dalis.
23.2. R. T. paveldėtojai R. T. ir G. B. byloje nereiškė pageidavimo pakeisti jų paveldėto turto dalis (nereiškė savarankiškų reikalavimų, jokio turto jiems priteisti neprašė), todėl šių asmenų paveldėtos turto dalys turėjo likti nepakeistos.
23.3. Ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą. Aplinkybę, kad L. T. turtas paveldėtas ir priklauso D. A. ieškovė turėjo žinoti dar 1999 metais, kai mirus D. M., ieškovė ir kiti tretieji asmenys buvo atvykę pas D. A. prašyti, kad ji leistų ginčo name gyventi R. T.. Todėl ieškinys turėjo būti atmestas ir praleisto senaties termino pagrindu.
Atsiliepimas
23. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikšto apeliacinio skundo argumentus.
Dėl byloje nustatytų ir turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai faktinių aplinkybių
25. (duomenys neskelbtini). mirė L. T., kuri gyveno ir buvo registruota (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gimė D. M. (T.), kuri buvo L. T. dukra.
26. 1986 m. kovo 11 d. Kaišiadorių rajono Kaišiadorių apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto pažymėjimas Nr. 210, patvirtina, kad L. T., M., vardu užregistruotas gyvenamasis namas turintis 41 kv. m., bendro naudingo ploto, iš jų 35 kv. m., gyvenamojo ploto ir vieno aukšto, medinis tvartas, esantys (duomenys neskelbtini). Minėti pastatai priklauso L. T. asmeninės nuosavybės teise, pagal įrašus ūkinėse knygose, pastatai statyti 1947 m.
27. 1986 m. balandžio 10 d. Kaišiadorių valstybinės notarinės kontoros valstybinė notarė R. A. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, kuriame nurodė, jog (duomenys neskelbtini). mirusios L. T., M., palikimą paveldėjo duktė D. M., gimusi (duomenys neskelbtini). Paveldimą turtą sudaro medinis vieno aukšto gyvenamasis namas, turintis bendro naudingo ploto 41 kv. m., iš jų gyvenamojo ploto 35 kv. m. ir tvartas, esantys (duomenys neskelbtini). Pagrindas 1986 m. kovo 11 d. pažymėjimas išduotas Kaišiadorių apylinkės LDT vykdomajame komitete.
28. Iš 1985 m. spalio 8 d. pareiškimo Kaišiadorių valstybinei notarinei kontorai Nr. 53/86, matyti, kad D. M., skiltyje „kiti įpėdiniai“ nurodė, jog įpėdinių nėra.
29. 2004 m. kovo 18 d. D. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į E. ir K. T. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą 0,76 ha žemės, esančio (duomenys neskelbtini), grąžinant natūra 0,54 ha žemės.
30. 1999 m. gruodžio 9 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu Kaišiadorių 1-ojo notaro biuro notarė R. A. tvirtino, kad D. M., mirusios (duomenys neskelbtini) turtą paveldi D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kadangi jos naudai 2/3 palikimo dalių atsisakė J. M. ir L. M..
31. 2003 m. liepos 11 d. Kaišiadorių 1-ojo notarų biuro notarė R. A. išdavė liudijimą, kuriame nurodė, jog L. T., palikimą priėmė sūnus R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini)
32. 2003 m. gruodžio 9 d. Kaišiadorių 1-ojo notarų biuro notarė R. A. išdavė liudijimą, kuriame nurodė, kad L. T. palikimą priėmė sūnus R. T.. Kaišiadorių rajono 1-ame Notaro biure 2003 m. liepos 11 d. yra užvesta paveldėjimo byla Nr. 140/2003.
33. 2004 m. sausio 12 d. Kaišiadorių 1-ojo notaro biuro notarė R. A., remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 573 straipsniu (Lietuvos Respublikos 1994 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. I-459 redakcija) patvirtino, kad L. T., mirusios (duomenys neskelbtini) turtą po 1/6 dalį paveldėjo sūnus R. T., duktė J. G., duktė R. K., sūnus S. T., duktė I. V., duktė O. Š.. Nurodė, jog paveldimą turtą sudaro, gyvenamasis namas 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 48,82 kv. m. su priklausiniais inžineriniais statiniais įrenginiais/kiemo statiniais (lauko tualetu), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagalbinio ūkio/ūkinis pastatas 2I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas, registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Kadastro duomenų fiksavimo data – 2003 m. kovo 5 d., archyvinės bylos Nr. 49/9253. Įsigijimo juridinis pagrindas 2003 m. vasario 21 d. išrašas iš ūkinių knygų Nr. V10-495, 2003 m. balandžio 15 d. Statybos inspekcijos pažyma Nr. 146, VĮ Registrų centro Kauno filialo 2003 m. liepos 16 d. pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) bei šio filialo 2003 m. gruodžio 16 d. pažyma Nr. 44-176940.
34. 2018 m. lapkričio 28 d. Kaišiadorių rajono 3-ojo notaro biuro notaras A. B., patvirtino, kad R. T. ir G. B., paveldi visą žemiau nurodytą turtą lygiomis dalimis, kurio savininkas yra palikėjas R. T., mirties data – (duomenys neskelbtini) t. y. 1/6 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., statybos pabaigos metai – 1947 m., bendras plotas 48,82 kv. m., nuosavybės teisės registravimo pagrindas 2004 m. sausio 12 d. paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 1-14, 1/6 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – 1960 m. ir 1/6 dalį Kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
35. 2003 m. gegužės 15 d. Kaišiadorių 1-ojo notaro biuro notarė R. A. pranešė, jog Kaišiadorių 1-ame notaro biure yra saugomos paveldėjimo bylų registracinės bylos nuo 1992 m. gruodžio 1 d. Nuo 1992 m. gruodžio 1 d. dėl L. T., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimo niekas į notaro biurą nesikreipė.
36. 2019 m. rugpjūčio 16 d. Kaišiadorių rajono 3-ojo notaro biuro notaras A. B. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą D. A., kuri paveldėjo turtą, kurio savininkas yra palikėja D. M., kadangi J. M. ir L. M. palikimo atsisakė D. A. naudai. Paveldimą turtą, kuriame išduotas liudijimas sudaro – pastatas, gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai 1970 m, bendras plotas 48,19 kv. m., įregistravimo pagrindas – 1986 m. balandžio 10 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 676, 2018 m. spalio 9 d. pažyma Nr. (10.6)V10-2521; pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) statybos pradžios metai – 1970 m.
37. 2019 m. rugsėjo 28 d. Kaišiadorių rajono 3-ojo notaro biuro notaras A. B. išdavė D. A. papildomą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kuri paveldėjo turtą, kurio savininkas yra palikėja D. M., kadangi J. M. ir L. M. palikimo atsisakė D. A. naudai. Paveldimą turtą sudaro žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)
38. 2003 m. sausio 22 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės Kaišiadorių apylinkės seniūnas išdavė pažymą „Dėl pastatų priklausomybės“ Nr. 71, kuriame pažymėjo, kad L. T., mirusios (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini) yra likę gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas.
39. Iš pateikto 2003 m. vasario 21 d. Kauno apskrities archyvo pažymėjimo, matyti, kad Kaišiadorių apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyvinio fondo dokumentuose 1964-1982 m. P. kaimo ūkinėse knygose įrašytas L. T., M. ūkis. Knygų skiltyse „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašyta: gyvenamas namas (1947 m.), tvartas (1960 m.). 1983-1985 metų P. kaimo ūkinėje knygoje įrašytas L. T., M. ūkis (prie pavardės parašyta „mirė (duomenys neskelbtini) Knygų skiltyse „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašyta: gyvenamas namas (1947 m.), tvartas (1960 m.).
40. 2003 m. balandžio 25 d. Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pažymoje „Dėl naudojamo statinio registravimo Nekilnojamojo turto registre“, nurodyta, kad teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius sutinka dėl L. T. (mirusi) (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo 1A1m, 1a1ž – bendrasis plotas 78,82 kv. m., gyvenamasis plotas – 40,02 kv. m., ūkio pastatų 2J1m, 1i1ž, 2i1ž – 38,96 kv. m., įregistravimo Nekilnojamojo turto registre (1 t. e. b. l. 24).
41. 2018 m. spalio 9 d. Kauno regioninio valstybės archyvo pažymoje „Dėl D. M. pastatų“ Nr. (10.6)V10-2521, nurodyta, kad Kaišiadorių rajono Kaišiadorių apylinkės Tarybos ir viršaičio dokumentų fonde, 1986-1990 metų P. kaimo ūkinėje knygoje, įrašytas M. J., K. ūkis. Šeimos narių sąraše įrašyta žmona D. M., J.. Knygos skiltyje „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašyta: gyvenamasis namas (1970 m.), tvartas (1970 m.). Knygos skiltyje „papildomos žinios“ įrašyta: „Pagal paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą L. T. pastatai priklauso D. M., J., patvirtinta Kaišiadorių notarinėje kontoroje 1986 m. balandžio 10 ., registracijos Nr. 676.
42. Iš 2003 m. liepos 16 d. Valstybės įmonės „Registrų centras“ pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą, nekilnojamojo turto registre, registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini)., registruotas pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir inžineriniai statiniai įrenginiai – kiemo statiniai (lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kadastro duomenų fiksavimo data – 2003 m. kovo 5 d., nuosavybės teisė L. T., juridinis pagrindas – 2003 m. vasario 21 d. išrašas iš ūkinių knygų, 2003 m. balandžio 15 d. statybos inspekcijos pažyma.
43. Iš 2004 m. sausio 22 d. Valstybės įmonės „Registrų centras“ pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą, nekilnojamojo turto registre registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini) registruotas pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir inžineriniai statiniai įrenginiai – kiemo statiniai (lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kadastro duomenų fiksavimo data – 2003 m. kovo 5 d., nuosavybės teisė po 1/6 dalį R. T., J. G., I. V., O. Š., R. K., S. T..
44. Iš 2021 m. spalio 20 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, matyti, kad Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas turtas – registro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini) t. y. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai – 1970 m., pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai – 1970 m., kurių savininkė D. A., 2019 m. rugpjūčio 16 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 3-4351 ir 2018 m. rugsėjo 28 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 3-5919, pagrindais. Pastatai registruoti 2018 m. spalio 9 d. pažymos Nr. ((10.6)V10-2521, 2019 m. kovo 29 d. nekilnojamojo kadastro duomenų bylos pagrindu, žemės sklypas registruotas 2019 m. kovo 7 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu.
45. Iš byloje pateikto 2003 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-393-04/2003, matyti, kad buvo tenkintas R. T. pareiškimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po motinos L. T. mirties (duomenys neskelbtini). palikimą faktiškai priėmė (2 t. e. b. l. 78-79). Sprendime nenurodoma, jog kiti asmenys būtų priėmė palikimą faktiniu valdymu.
46. Ieškovė kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė: a) pripažinti negaliojančiu 1986 m. balandžio 10 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą Nr. 676, išduotą D. M.; 2) 2019 m. rugpjūčio 16 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 3-4351, išduotą D. A. pripažinti negaliojančiu; b) panaikinti atsakovės D. A. teisių įregistravimą į nekilnojamąjį daiktą pagal registro įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo jų įregistravimo 2019 m. gegužės 30 d. Nekilnojamojo turto registre momento.
47. Atsakovė pateikė byloje priešieškinį ir prašė teismą: a) pripažinti negaliojančiu Kaišiadorių 1-ojo Notaro biuro notarės R. A. išduotą 2004 m. sausio 12 d. Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, reg. Nr.1-14 (paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurį L. T., mirusios (duomenys neskelbtini)., turtą po 1/6 dalį paveldėjo R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) duktė J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) duktė R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnus S. T., a.k. (duomenys neskelbtini) duktė I. V., a.k. (duomenys neskelbtini) duktė O. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) b) pripažinti negaliojančiu Kaišiadorių rajono 3-ojo notaro biuro notaro A. B. išduotą 2018 m. lapkričio 28 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, reg. Nr.3-7071 (paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurį R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtą lygiomis dalimis, t. y., po ½ dalį paveldėjo jo vaikai R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) c) panaikinti nuosavybės teisių įregistravimą į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini)., t. y., į pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
48. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą, nustatęs faktines bylos aplinkybes bei įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, ieškovės ieškinį ir atsakovės priešieškinį patenkino iš dalies.
49. Apeliacinį skundą dėl priimto teismo sprendimo pateikė tik atsakovė. Apeliaciniu skundu apeliantė ginčija teismo sprendimą nurodydama, kad teismas nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą neturėjo pagrindo R. T. (ir jo turto paveldėtojams R. T. ir G. B.) priteisti palikėjos L. T. turto dalies bei nepagrįstai nustatė, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino ieškiniui pareikšti. Apeliantės nuomone, apie aplinkybes, kad L. T. turtas paveldėtas ir priklauso D. A. ieškovei turėjo būti žinoma dar 1999 metais, kai mirus D. M., ieškovė ir kiti tretieji asmenys buvo atvykę pas D. A. prašyti, kad ji leistų ginčo name gyventi R. T..
Dėl ieškinio senaties termino
50. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai ir sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti, nes, praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012). Taikant normas, reguliuojančias ieškinio senatį, būtina atsižvelgti tiek į abiejų civilinio teisinio santykio šalių interesus, tiek ir į ieškinio senaties instituto normų tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022 33 punktas; 2023 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-469/2023 20 punktas).
51. C K 5. 8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.
52. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.)
53. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas nustatė aplinkybę, jog apie tai, kad atsakovės motina priėmė palikimą, ieškovė sužinojo 2021m. spalio 20d. Teismas akcentavo, kad ieškinio senaties ginčyti D. M. paveldėjimo teisę ieškovė nepraleido, nes iki tol ieškovė ir tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje laikė save visų ginčo patalpų teisėtais savininkais, nes niekas pretenzijų į turtą jiems nereiškė, jų teisių nepažeidinėjo, netrukdė ginčo turtu naudotis savo nuožiūra. Nustatyta, kad nuo 2021m. spalio 20d. ieškovė ir įgijo teisę ginčyti D. M. įgyto turto paveldėjimą, ieškinys buvo pareikštas 2022m. liepos 5d. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybe, kad kreiptis į teismą ieškinio senaties terminas nepraleistas ir dėl to pripažintini nepagrįstais apeliantės apeliacinio skundo argumentai, kuriais apeliantės įrodinėjamos priešingos ieškovės teisės pažeidimo sužinojimo aplinkybės.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
54. Kaip rodo bylos duomenys, kad (duomenys neskelbtini) mirusiosios L. T. dukra D. M. priėmė palikimą. Palikimą sudarė medinis vieno aukšto gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus D. M., jos palikimą priėmė atsakovė. 2019m. rugpjūčio 16d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į ginčo pastatą, gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini)
55. Byloje nustatyta ir tai, kad Kaišiadorių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-393-04/2003 buvo patenkintas R. T. pareiškimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po motinos L. T. mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai priėmė palikimą. Toks teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir turi būti vykdomas ( CPK 18 straipsnis ), o jame nustatyti faktai įtvirtina teismo sprendimo privalomumo principą. Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas taip pat įgyja ir nenuginčijamumo savybę, todėl esant nurodytiems argumentams, pripažintini nepagrįstais ir atmestini visi apeliantės apeliacinio skundo argumentai, kad R. T. vėliau negalėjo priimti palikimo.
56. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).
57. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).
58. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes priėjo išvados, kad 2004m. sausio 12d. Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą Nr. 1-14 išdavusi notarė neįvertino aplinkybės, kad dar 1986 m. balandžio 10d. palikimą priėmė D. M. ir tokio termino atnaujinimas be kreipimosi į teismą būtų nepagrįstas, nes kaip buvo nustatyta, kad egzistavo dar viena įpėdinė D. M., o jos teisių perėmėja atsakovė D. A. sutikimo, jog būtų atnaujintas terminas J. G., R. K., S. T., I. V., O. Š. priimti palikimą nedavė. Tačiau šalims neįrodinėjant ir teismui nesustačius, kokiu pagrindu notarė išdavė minėtą paveldėjimo teisės liudijimą ir kitiems asmenims po 1/6 dalį, byloje esant duomenų apie termino jiems atnaujinimą, o padarius išvadą, kad tokioje susiformavusioje faktinėje situacijoje nebuvo galimas vieno R. T. sutikimas atnaujinti terminą kitiems asmenims bei atsižvelgiant į byloje pateiktus kitus duomenis, kad palikimą priėmė tik D. M. ir R. T. apylinkės teismas darė pagrįstą išvadą, kad 2004 m. sausio 12 d. Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą Nr. 1-14, pripažintinas negaliojančiu dalyje, kurioje L. T. turtą po 1/6 dalį paveldėjo J. G., R. K., S. T., I. V., O. Š.. Taip pat, pagrįstai konstatuota, kad minėtas 2004 m. sausio 12 d. Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą Nr. 1-14 negaliojantis dalyje, kurioje nustatyta, jog R. T. paveldi 1/6 dalį L. T. turto, nes R. T. turi teisę į ½ dalį minėto turto.
59. Teismas atsižvelgdamas į aplinkybę, jog R. T. pagrįstai buvo išduotas 2004 m. sausio 12 d. Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą Nr. 1-14, tačiau prašomame nuginčyti 2018 m. lapkričio 28 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime, Reg. Nr.3-7071 nurodyta, jog paveldimą R. T. turtą sudaro 1/6 dalis statinių, minėtą paveldėjimo teisės liudijimą turėjo teisinį pagrindą pripažinti negaliojančiu dalyje, kurioje nurodoma paveldimo turto masė, t. y. 1/6 dalis turto.
60. Teisėjų kolegija įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį pripažįsta pagrįstomis ir teisingomis ir kitas padarytas išvadas, kurioms remiantis buvo tiek ieškinys, tiek ir priešieškinis patenkintas iš dalies. Pažymėtina, kad Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
61. Apibendrinus išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje pateiktus įrodymus, teisingai taikė ieškinio senaties institutą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliantės apeliacinio skundo motyvais sprendimą keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu atsakovės apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
62. Atmetus apeliantės apeliacinį skundą jai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023m. gegužės 16d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.