- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-16
- Bylos Nr.
- e2-1342-359/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00711-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- D. A.
- Trečiasis asmuo
- S. T., J. G., I. V., O. Š., R. T., G. B., Kaišiadorių rajono 3-ojo notaro biuro
- Advokatai
- Jurgita Žiužnienė, Ingrida Vinklerytė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovei D. A. dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo, tretieji asmenys – S. T., J. G., I. V., O. Š., R. T., G. B. ir atsakovės D. A. priešieškinį ieškovei R. K., tretiesiems asmenims – S. T., J. G., I. V., O. Š., R. T., G. B., dėl paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais, tretysis asmuo – Kaišiadorių rajono 3-ojo notaro biuro notaras Andrius Bučinskas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai, atsikirtimai į priešieškinį.
1. Ieškovė R. K. ieškiniu atsakovei D. A. prašė: 1) pripažinti negaliojančiu 1986 m. balandžio 10 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. M.; 2) 2019 m. rugpjūčio 16 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. A. pripažinti negaliojančiu; 3) panaikinti atsakovės D. A. teisių įregistravimą į nekilnojamąjį daiktą pagal registro įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo jų įregistravimo 2019 m. gegužės 30 d. Nekilnojamojo turto registre momento; 4) priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė kartu su suinteresuotais asmenimis paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pagrindu, kurį 2004 m. sausio 12 d. išdavė notarė Regina Ališauskienė, registro Nr. (duomenys neskelbtini), bylos Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjo po motinos L. T. mirties po 1/6 dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisės liudijime be kita ko nurodyta, kad turtas nekilnojamojo turto registre įregistruotas, kadastro duomenų fiksavimo data – 2003 m. kovo 5 d. Priėmus palikimą ieškovė ir suinteresuoti asmenys šio paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu įsiregistravo savo paveldėtas dalis į turtą, buvo išduotas VĮ Registrų centro pažymėjimas. Iki 2003 m. kovo 5 d. paveldėto turto matavimai nebuvo atlikti, turtas įregistruotas mirusios motinos L. T. vardu.
3. Nei ieškovei, nei suinteresuotiems asmenims jokių klausimų ar abejonių dėl turto priklausomybės, turto savininkų nekilo iki 2021 m. spalio mėn. 2021 m. spalio viduryje ieškovė kartu su trečiuoju asmeniu I. V. atvyko į sodybą ir rado pakeistą namų durų spyną. Paaiškėjo, kad spyną be savininkų žinios pakeitė atsakovė D. A. Atsakovė paaiškino, kad turtas yra jos, ieškovei ir suinteresuotiems asmenims niekas nepriklauso, kas sukėlė didžiulę nuostabą ir susirūpinimą, kadangi jie naudojosi namais, savo tėviške, ten laikė savo daiktus, dirbo, prižiūrėjo. Jų daiktai ten yra iki šiol. Patikrinus registro duomenis pagal adresą matyti, kad tas pats turtas yra registruotas kelių savininkų vardu, jos ir suinteresuotų asmenų, bei atsakovės.
4. Nekilnojamojo turto registro (toliau ir – NTR) duomenų bazės įraše Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įregistruoti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinio – lauko tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, užfiksuoti 2003 m. kovo 5 d. kadastro ir registro duomenų archyvinėje byloje. Nuosavybės teisės į statinius įregistruotos 2018 m. gruodžio 3 d. po ½ dalį G. B. ir R. T., juridinis pagrindas 2018 m. lapkričio 28 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2004 m. sausio 22 d. po 1/6 dalį O. Š., I. V., S. T., R. K., J. G. (juridinis faktas 2018 m. lapkričio 28 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). L. T. nuosavybės teisės buvo įregistruotos nuo 2003 m. liepos 16 d. (juridinis įregistravimo pagrindas – 2003 m. vasario 21 d. išrašas iš ūkinių knygų Nr. (duomenys neskelbtini), 2003 m. balandžio 15 d. Statybos inspekcijos tarnybos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)) iki 2004 m. sausio 22 d. (juridinis įregistravimo pagrindas – 2004 m. sausio 12 d. paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), įregistruoti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, nustatyti 2019 m. kovo 7 d., gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys nustatyti 2019 m. kovo 29 d. D. A. nuosavybės teisės į žemės sklypą įregistruotos nuo 2018 m. spalio 1 d., pateikus 2018 m. rugsėjo 28 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), į statinius – nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d., pateiktus 2019 m. rugpjūčio 16 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).
5. Tapo akivaizdu, kad vienas gyvenamasis namas ir ūkio pastatas, kurį po savo mirties paliko L. T. ir kuriuos paveldėjo ieškovė ir tretieji asmenys, turi du savarankiškus numerius viename registre. Situacija iš esmės negalima. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad pagal ieškovės dokumentus būtent jos byla buvo suformuota dar 2003 m. kovo 5 d. ir nuosavybės teisės įregistruotos mirusios L. T. vardu. Tiek ieškovė, tiek ir jos broliai bei seserys R. T., J. G., R. K., S. T., I. V., O. Š., žinodami ir net nesitikėdami, kad motinos turtas buvo paveldėtas vienos sesers D. M., kreipėsi į teismą su pareiškimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kurio pagrindu 2004 m. sausio 12 d. notarės Reginos Ališauskienės buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą (Nr. 1-14), kurio pagrindu ir buvo paveldėtas ir įregistruotas turtas VĮ „Registrų centre“ ieškovės ir kitų jos brolių bei seserų vardu. Negana to, nusistatinėjant juridinę reikšmę turintį faktą buvo gautas notarės Reginos Ališauskienės pranešimas, kuriame buvo nurodyta, kad dėl L. T., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimo, niekas į Notaro biurą nesikreipė.
6. D. M. po motinos L. T. mirties ((duomenys neskelbtini)), niekam net neužsiminusi (nei vienam iš brolių, seserų), kad kreipėsi į notarą dėl palikimo, likusio po motinos L. T. mirties priėmimo. Iš pareiškimo matyti, kad ji pateikdama pareiškimą nurodė melagingus duomenis, ji nenurodė kitų įpėdinių, pažymėdama, kad kitų įpėdinių nėra. Negana to, pateikė 1986 m. kovo 11 d. pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Kaišiadorių apylinkės LTD vykdomojo komiteto, kuriame nurodė, kad ji gyveno ir tebegyvena motinos namuose, tačiau ten ji negyveno. 1986 m. balandžio 10 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas būtent pareiškimo ir pažymėjimo pagrindu. Mirusioji D. M. turtą, o būtent gyvenamąjį namą su priklausiniais asmeninėn nuosavybėn įgijo apgaulės būdu. Atsakovės teikta 2018 m. spalio 9 d. Kauno regiono valstybės archyvo pažyma dėl D. M. pastatų ir 2003 m. vasario 21 d. išrašas iš ūkinių knygų savo turiniu skiriasi, nors atrodo duomenys apie tuos pačius objektus turėtų būti vienodi. Atsakovės pateiktoje pažymoje yra nurodyta informacija apie J. M., K. ūkį iš 1986 m. – 1990 m. (duomenys neskelbtini) ūkinės knygos, nurodyta, kad namas 1970 m., tvartas 1970 m. statybos. Ieškovės pažymoje nurodyta informacija apie L. T., M. ūkį, iš 1964-1982 m. (duomenys neskelbtini) ūkinės knygos. Nurodyta, kad gyvenamasis namas 1947 m., o tvartas 1960 m. statybos. Darytina išvada, kad rengiant atsakovės kadastro duomenų bylą dėl neva L. T. turto, buvo remtasi pažyma dėl visai kito žmogaus J. M. ūkio ir jo statinių.
7. Atsakovė žinodama, kad ieškovė ir tretieji asmenys jau prieš eilę metų yra įregistravę nuosavybės teises į mamos turtą, parengė naują kadastro duomenų bylą, pridėjo klaidinančią pažymą ir 2019 m. gegužės 30 d. įregistravo savo daiktines teises į L. T. turtą, po to kai 2019 m. rugpjūčio 16 d. jai buvo išduotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl virš nurodyto turto ir jo pagrindu nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. yra atsakovės vardu įregistruotos nuosavybės teisės į ieškovės statinius. Pagal teismui pateiktą liudijimą atsakovė, mirus motinai D. M., 1999 m. gruodžio 9 d. paveldėjo tuo metu jai priklausiusį turtą – tik atkuriamąsias santaupas. D. M. vardu ginčo turto įregistruota nebuvo.
8. Atsakovė visada žinojo, kad ieškovė ir suinteresuoti asmenys yra įregistravę nuosavybės teises į šį L. T. turtą. Akivaizdu, kad atsakovė nuslėpė nuo matininkės esmines aplinkybes ir gyvenamąjį namą su tvartu įgijo apgaulės būdu, pateikė melagingą, klaidingą pažymą dėl savo tėvo, o ne dėl L. T. turto. Tikėtina, kad dėl atsakovės ir jos mirusios motinos piktybinių ir tikslingų veiksmų atsirado dviguba tų pačių pastatų registracija.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į priešieškinį ieškovė R. K. nurodė, kad priešieškinis nepagrįstas, prašo jį atmesti. Taip pat nurodė, kad nei ieškovė, nei kiti broliai ir seserys fakto, jog D. M. viena priėmė palikimą nežinojo iki pat 2021 m. spalio 20 d., kuomet patikrinus nekilnojamojo turto registrą buvo nustatytos aplinkybės, kad vienas ir tas pats gyvenamasis namas ir ūkio pastatas, kurį po savo mirties paliko L. T. ir kuriuos paveldėjo ieškovė ir kiti atsakovai turi du savarankiškus numerius NTR. D. M. niekam net neužsiminė, kad kreipėsi į notarą dėl palikimo, likusio po motinos L. T. mirties priėmimo. Ji pateikdama pareiškimą notarui nurodė melagingus duomenis, pažymėdama, jog kitų įpėdinių nėra. Negana to, ji pateikė 1986 m. kovo 11 d. pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Kaišiadorių apylinkės LDT vykdomojo komiteto, kuriame nurodė, kad ji gyveno ir tebegyvena motinos namuose, tačiau nei motinos mirties dienai, nei vėliau niekada negyveno. Tarp L. T. vaikų niekada nebuvo sutarta, kad mirusiosios palikimą priimtu tik viena D. M., kuri neva atitinkamai atsiskaitė su kitais paveldėtojais. Jokių panašių susitarimų nebuvo, todėl D. M. su nei vienu iš brolių ir seserų jokia forma neatsiskaitė. Ieškovei ir kitiems broliams bei seserims visada buvo žinoma priešingai, kad po motinos mirties palikimas – namai, nebuvo sutvarkytas, o kalba tarp visų buvo tokia, kad viskas priklauso ne vienam, o visiems vaikams. Nurodoma aplinkybė, kad D. M. leido name gyventi savo sūnui yra vertintina kritiškai, nes taip nebuvo. Po motinos mirties (duomenys neskelbtini) per šešis mėnesius iki (duomenys neskelbtini) niekas, nei vaikai, nei vaikų vaikai, nurodytuose namuose nuolat negyveno. Visi vaikai, ieškovė, atsakovai, atvykdavo į savo tėviškę atostogauti, lankydami kapus. Visi jautėsi vienodi savininkai niekuo neišskirtiniai. D. M., kadangi gyveno netoliese, tvarkėsi savo namus ir ten turėjo daržus. D. M. su savo vyru J. M. gyveno netoli, savo namuose (duomenys neskelbtini), kurie šiuo metu yra parduoti D. A.. Atsakovės brolis L. M., ieškovės krikštasūnis, sudarė santuoką ir gyveno (duomenys neskelbtini). 1991 m. L. M. persikraustė gyventi pas motiną į (duomenys neskelbtini). Kadangi tėviškėje niekas pastoviai negyveno, D. M., turėdama kitų brolių ir seserų sutikimą, sutiko, kad sūnus L. M. gyventų močiutės name. Ten jis gyvendamas sudegino tvorą, padarė kitos žalos ir mirus motinai D. M. (duomenys neskelbtini) iš karto išsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini). Vertinant atsakovės pateiktą 1991 m. gegužės 17 d. pareiškimą, kuriuo D. M. prašė priregistruoti savo namuose sūnų L. M., marčią V. M. ir D. M. į savo namą, pabrėžtina, kad namų adresas neįvardintas, 1991 m. gegužės 17 d. ji turėjo įregistravusi tik savo namą (duomenys neskelbtini), kur ir prašė, kad būtų sūnus su šeima registruoti. Tėviškės registracija pirmą kartą L. T. vardu buvo atlikta ženkliai vėliau – 2003 m. vasario 21 d. Brolis R. T. tėvų namuose apsigyveno be D. A. leidimo, o savo sprendimu, pritariant kitiems vaikams. Į D. A. nuomonę niekas dėmesio net nebūtų kreipęs, niekas niekada nelaikė, kad namai jai priklauso ar gali priklausyti. Po to, kai iš namų išsikėlė L. M., namai liko tušti. R. T. ir ieškovė atvykę į namus pamatė, kad ten padaryta landynė, juose gyveno benamiai. Juos ieškovė su broliu išvijo ir nuo tada brolis pradėjo namuose nuolat gyventi.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismui pateikiama 1988 m. spalio 21 d. D. M. vardu užvesta nekilnojamojo turto byla. Matyti, kad buvo inventorizuotas gyvenamasis namas, 1920 m. statybos, veranda, tvartas ir malkinė. Pateikiama kadastrinių matavimų byla, kur 2019 m. kovo 29 d. buvo inventorizuotas namas, tvartas, ūkio pastatas, daržinė, statyti 1970 m. Pridėtos fotonuotraukos, kuriose matyti, L. T. buvęs ir dabar ieškovės ir kitų atsakovų vardu registruotas namas. Pagal ieškovės pateiktą 2003 m. sausio 21 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą informaciją apie L. T., M. ūkį iš 1964-1982 m. (duomenys neskelbtini) ūkinės knygos, matyti, kad statiniai gyvenamasis namas buvo 1947 m., o tvartas – 1960 m. statybos. Kitų statinių nėra. Tad iš atsakovės pateiktų dokumentų neįmanoma tinkamai identifikuoti, ką konkrečiai ir kokiu pagrindu atsakovė inventorizavo. D. M. gal ir ketino įregistruoti motinos namus savo vardu, tačiau tik dėl jai žinomų priežasčių to nepadarė, todėl jos mirties dieną D. A. nepaveldėjo ir negalėjo paveldėti ginčo turto, nes D. M. vardu tiesiog nebuvo. Atsakovė turto registracija pradėjo rūpintis ženkliai vėliau 2018-2019 m. Ieškovei ir atsakovams turtas buvo įregistruotas 2004 m. sausio 12 d.
11. Teismo posėdžio metu ieškovės R. K. atstovė advokatė Jurgita Žiužnienė, nurodė, kad buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. T., faktiniu valdymu po savo motinos mirties L. T. mirties priėmė palikimą. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis. Nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, gyvi broliai ir seserys kreipėsi į notarą ir visiems buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Įvykus konfliktinei situacijai tarp ieškovės ir atsakovės bei trečiojo asmens – S. T., paaiškėjo, kad namas (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas du kartus registre, be to ir dviejų skirtingų asmenų vardu. Paaiškėjo, kad D. M. kreipėsi į notarą ir pateikė melagingą informaciją, kad jokių įpėdinių nėra ir jai 1986 m. balandžio 10 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Jokio susitarimo tarp vaikų nei L. T. esant gyvai nei vėliau nebuvo ir D. M. jokių kompensacijų ar išmokų kitiems broliams ar seserims nemokėjo. D. M. vardu nekilnojamasis turtas iki galo taip ir nebuvo įregistruotas ir nekilnojamasis turtas buvo apskritai išregistruotas. Ieškovės ir trečiųjų asmenų pusė įregistravo teismo sprendimo pagrindu L. T. turtą iš pradžių jos vardu, vėliau išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu turtas perregistruotas ieškovei ir kitiems tretiesiems asmenims. Atsakovės vardu byla buvo padaryta tik 2019 m. kovo 29 d. turtui buvo suteiktas unikalus Nr. Sulyginus informacija matyti, kad D. M. vardu pateiktoje byloje yra masė neatitikimų, yra remiamasi pažyma, kuri išduota D. M. sutuoktiniui J. M. Pažymėtina, jog J. M. šalia turėjo savo sodybą ir kadastro duomenys apie namų plotus yra nurodyti visiškai skirtingi jų pateiktoje nekilnojamojo turo byloje. Vienas turtas negali būti registruotas skirtingais unikaliais numeriais ir skirtingu savininkų vardu. Kreipiantis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, pažymėtina, kad R. T. ten gyveno ilgą laiką, broliai ir seserys susitarė, kad jo vardu bus kreipiamasi. Priešieškinyje nurodytos aplinkybės yra išgalvotos. Tai, kad D. M. atsiskaitė su broliais ir seserimis, kad buvo susitarimai ir jokių pinigų niekas niekam niekada nemokėjo. Jokių ginčų tarp brolių ir seserų niekada nekilo. Atsakovė žinodama, kad tetos ir dėdės tvarkosi sodyboje, už akių pradėjo formuoti kadastro bylą, pasiėmė pažymas, įsiregistravo nekilnojamąjį turtą, kurį laiką tylėjo ir vėliau pareiškė pretenzijas dėdėms ir tetoms.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismo posėdžio metu ieškovė R. K. nurodė, jog palaiko ieškinį. Mirus mamai D. M. buvo gyva. Kreipiantis į notarą, jis išdavė dokumentą, jog iki jų niekas į notarą nesikreipė. Kad D. M. kreipėsi į notarą, ieškovei buvo nežinoma. 20 metų niekas nežinojo, kad ji buvo pasidariusi dokumentus. Nebuvo jokio susitarimo tarp vaikų mirus mamai. Davė sutikimą R. T. važiuoti gyventi į kaimą ir jį valdyti. Mamos mirties dieną turtas nebuvo registruotas. Nuėjus broliui gyventi, pastebėta, jog nėra namų knygos, jokio dokumento. Brolis iniciavo dokumentų tvarkymą, kad būtų įregistruotas namas. 2004 m. buvo atstatyta nuosavybė ir sutvarkyti dokumentai. Paduodant pareiškimą nei vienas miręs vaikas nebuvo įtrauktas, niekas pretenzijų nepareiškė. Atsakovė žinojo, kad buvo kreipiamasi į teismą, per gimines. Po motinos mirties namas tuščias stovėjo, palikimo priimti nepretendavo, niekas nieko jiems nesakė. Galvojo, gal kažkas pretenzijas pareikš. Mirus mamai, ji pinigų neturėjo, vaikai suvažiavę sudėjo po 300 rublių ir mamą palaidojo. Sesuo D. M. nedavė nei vieno euro. Mamos mirties liudijimo originalas visada buvo pas ieškovę ir buvo išimtas dublikatas. Nežinojo, kad buvo išimtas mirties liudijimo dublikatas.
II. Atsakovo atsikirtimai ir priešieškinio argumentai
13. Atsakovė D. A. 2022 m. gruodžio 1 d. atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad nėra jokių įrodymų, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra tas pats statinys. Tas pats pasakytina ir apie šių gyvenamųjų namų priklausinius. Ieškovės ir trečiųjų asmenų gyvenamasis namas yra statytas 1947 m. Jo bendras plotas 48,82 kv. m., naudingas plotas 47,02 kv. m., gyvenamas plotas 40,02 kv. m., kambarių skaičius – 2. Šio statinio adresas netikslus – (duomenys neskelbtini) kaimas. Beje, prie ieškinio pateiktame Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2003-04-15 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) kažkodėl nurodyta, kad L. T. gyvenamojo namo bendras plotas yra 78,82 kv. m. Kodėl Registrų centre įregistruotas tik 48,82 kv. m. bendro ploto gyvenamasis namas, ieškinyje nepaaiškinama.
Šalies argumentai
14. Atsakovės vardu registruotas gyvenamasis namas yra statytas 1970 metais, jo bendras plotas yra 48,19 kv. m., naudingas plotas 46,31 kv. m., gyvenamasis plotas 18,86 kv. m., kambarių skaičius – 3. Šis statinys turi tikslų adresą – (duomenys neskelbtini). Prie ieškinio pateiktoje Kauno regioninio valstybės archyvo 2018-10-09 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 1986-1990 metų (duomenys neskelbtini) ūkinėje knygoje įrašytas M. J., K. ūkis, ūkiui priklausantys pastatai yra gyvenamasis namas (1970 m.), tvartas (1970 m.). Šioje pažymoje taip pat nurodyta, kad pagal paveldėjimo teisės liudijimą D. M. priklauso ir L. T. pastatai, J. M. ir L. T. ūkiai buvo įregistruoti kaip visiškai atskiri ūkiai. Byloje esant aukščiau išvardintiems statinių tapatybės neatitikimams, neprašoma pripažinti ieškovės bei trečiųjų asmenų valdomus statinius ir atsakovės valdomus statinius vienu ir tuo pačiu turtu. Manome, kad toks prašymas netgi negalimas, nes tai būtų visiškai kitos (ypatingosios) teisenos byla.
15. Prie ieškinio taip pat yra pateikta 2003 m. gegužės 15 d. Kaišiadorių 1-ojo notaro biuro notarės Reginos Ališauskienės pažyma, adresuota Kaišiadorių rajono apylinkės teismui, kurioje teigiama, kad nuo 1992 m. gruodžio 1 d. dėl L. T., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo niekas į notarą nesikreipė. Akivaizdu, kad dėl L. T. palikimo paveldėjimo teisės ieškovei ir tretiesiems asmenims buvo nustatinėjamos teismo keliu nustatant juridinį faktą dėl palikimo faktinio valdymo. Ieškovė tikslesnių jos teisės į L. T. turtą įgijimo žinių teismui nepateikia. Tačiau vėlgi visiškai akivaizdu, kad 2003 metais teismui byloje dėl juridinio fakto – ieškovės ir trečiųjų asmenų palikimo priėmimo, nebuvo pateikta archyvinė pažyma apie tai, ar nėra užvesta L. T. turto paveldėjimo byla laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) (palikėjos mirties dienos) iki 1992 m. gruodžio 1 d. (notarės turimos informacijos dienos). Gavus tokią pažymą būtų paaiškėję, kad L. T. palikimas yra priimtas, todėl negali būti antrąkart priimtas kitų asmenų. Esant susidariusiai situacijai, gavus iš ieškovės duomenis apie teismo sprendimą, kuriuo jai buvo vienokiu ar kitokiu būdu leista priimti L. T. palikimą, kuris tuo metu jau buvo priimtas atsakovės motinos D. M., vienintelis teisingas būdas išspręsti bylos dalyvių ginčą yra proceso atnaujinimo inicijavimas pastarojoje 2003 metų byloje. Beje, turime pagrindą manyti, kad į 2003 metų bylą nebuvo suinteresuotu asmeniu patraukta D. M. įpėdinė D. A. (D. M. mirė (duomenys neskelbtini)), nes priešingu atveju faktas, kad D. M. paveldėjo L. T. palikimą būtų žinomas dar tos bylos nagrinėjimo metu.
Atsiliepimas
16. Atsakovė prašo šioje byloje taikyti senaties terminą ir ieškinį atmesti dar ir šiuo pagrindu. L. T. mirė (duomenys neskelbtini), ieškovės nuosavybės teisės į ginčo turtą buvo įregistruotos viešajame registre dar 2004 metų pradžioje. Ieškovė nepaaiškina, kodėl iki 2021 metų ji nesidomėjo paveldėtu turtu, nes, kaip teigiama ieškinyje, apie savo teisių pažeidimą ji sužinojo tik 2021 m. spalio mėnesį.
Šalies argumentai
17. Pateiktu priešieškiniu atsakovė prašo pripažinti negaliojančiu Kaišiadorių 1-ojo Notaro biuro notarės Reginos Ališauskienės išduotą 2004 m. sausio 12 d. Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurį L. T., mirusios (duomenys neskelbtini), turtą po 1/6 dalį paveldėjo R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) duktė J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) duktė R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnus S. T., a.k. (duomenys neskelbtini) duktė I. V., a.k. (duomenys neskelbtini), duktė O. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti negaliojančiu Kaišiadorių rajono 3-ojo notaro biuro notaro Andriaus Bučinsko išduotą 2018 m. lapkričio 28 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurį R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtą lygiomis dalimis, t.y., po ½ dalį paveldėjo jo vaikai R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) panaikinti nuosavybės teisių įregistravimą į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), t.y., į pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
18. (Duomenys neskelbtini) mirė L. T. Dėl jos turto paveldėjimo į notarą kreipėsi tik viena mirusiosios duktė, atsakovės D. A. motina D. M. Atsakė pamena, kad jos motina D. M. pasakojo, jog tarp L. T. vaikų buvo sutarta, kad mirusiosios palikimą priimtų tik D. M., kuri atitinkamai atsiskaitė su kitais paveldėtojais (savo broliais ir seserimis), todėl daugiau niekas į notarą dėl motinos L. T. turto paveldėjimo nesikreipė. D. M. jai išduotą 1986 m. balandžio 10 d. paveldėjimo teisės liudijimą įregistravo tuometiniame apylinkės LDT Vykdomajame komitete, ką įrodo atitinkamas įrašas. Paveldėjusi L. T. palikimą – gyv. namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), D. M. šiame name leido gyventi savo sūnui (atsakovės broliui) L. M. su jo šeima, ką įrodo jos 1991 m. gegužės 17 d. raštas. L. M. iki D. M. mirties gyvena jo motinos paveldėtame L. T. name, mokėjo visus mokesčius, tvarkė ir prižiūrėjo turtą. Daugiau niekas iš L. T. vaikų ar kitų asmenų minėtame ginčo name tuo metu negyveno.
19. D. M. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties D. M. turtą paveldėjo jos duktė, atsakovė D. A.. Po D. M. mirties L. M. su savo šeima išsikėlė gyventi į kitą netoliese esantį D. M. po jos sutuoktinio mirties nuosavybės teise priklausiusį gyvenamąjį namą, kuris šiuo metu jau parduotas, o į L. T. namą, gavęs D. A. leidimą, įsikelė gyventi L. T. sūnus ir D. M. brolis R. T., kuris tame name gyveno iki mirties ((duomenys neskelbtini)).
20. Gavusi ieškinį D. A. sužinojo, kad dėl jos paveldėto gyvenamojo namo R. T. 2003 m. Kaišiadorių rajono apylinkės teisme užvedė civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu, kur šios civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės ir trečiųjų asmenų (pagal priešieškinį – atsakovų) padedamas įrodinėjo, kad būtent jis vienas po savo motinos L. T. mirties priėmė jos palikimą faktiniu valdymu. Į civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) sąmoningai nebuvo įtraukta D. A., nes jei ji būtų dalyvavusi šios bylos nagrinėjime, būtų paaiškinusi, kad R. T. pretenduojamas paveldėti gyvenamasis namas nuosavybės teise priklauso jai, kad R. T. po L. T. mirties nepriėmė palikimo faktiniu valdymu ir kad jis gyvena ginčo name tik jos, D. A. leidimu. Tokiu būdu, suklaidinus teismą, apgaule buvo nustatytas juridinis faktas, kad R. T. po L. T. mirties paveldėjo jos turtą faktiniu valdymu.
21. L. T. turtą R. T. paveldėjo ne pagal minėtą 2003 m. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimą, bet pagal pažymą iš ūkinių knygų, Statybos inspekcijos pažymą ir VĮ Registrų centro pažymėjimą, nes būtent toks paveldėjimo pagrindas nurodytas 2004 m. sausio 12 d. Paveldėjimo teisės liudijime pagal įstatymą, pagal kurį L. T. turtą paveldėjo ne vienas R. T., bet po 1/6 dalį paveldėjo sūnūs R. T., S. T., dukterys J. G., R. K., I. V., O. Š.. Beje, L. T. dukters D. M. dukters D. A. daliai turto nebuvo palikta, t. y., išvardinti asmenys šią turto dalį pasisavino, paveldėdami nepagrįsto dydžio turto dalis.
22. 2004 m. sausio 12 d. paveldėjimo teisės liudijimas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį R. T., ieškovė R. K., atsakovai J. G., I. V., O. Š., S. T. paveldėjo L. T. palikimą, pripažintinas negaliojančiu kaip neatitinkantis įstatymų reikalavimų (CK 1.80 str.), nes toks liudijimas negalėjo būti išduotas į jau kito asmens (D. M.) paveldėtą tą patį turtą, t. y. pažeistas nuosavybės neliečiamumo principas (CK 1.2 str., 4.93 str. 2 d. 1 p.). Toks dokumentas netgi prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.), iš ieškovės ir atsakovų pusės įžiūrime netgi sąmoningos apgaulės požymius (CK 1.91 str.). Akivaizdu, kad ieškovė ir išvardinti atsakovai nesąžiningais veiksmais sukūrė situaciją, kai tas pats turtas formaliai priklauso keletui asmenų. Tokia padėtis negali būti teisėta. Todėl 2004 m. sausio 12 d. paveldėjimo teisės liudijimas ir jo pagrindu atlikta turto teisinė registracija turėtų būti panaikinti.
23. Mirus R. T., jo turtą lygiomis dalimis paveldėjo jo vaikai, atsakovai R. T. ir G. B. pagal 2018 m. lapkričio 28 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi prašoma panaikinti R. T. paveldėjimo teisės liudijimą, naikintinas ir jo vaikų pavedėjimo teisės liudijimas, kaip išvestinis iš 2004 m. sausio 12 d. liudijimo.
Atsiliepimas
24. Atsakovės D. A. atstovė advokatė Ingrida Vinklerytė nurodė, jog prašo ieškinį atmesti, kaip paduotą praleidus ieškinio senaties terminą ir kaip nepagrįstą bei tenkinti priešieškinį. Tai, kad pareiškime nėra įrašyti kiti įpėdiniai nesudaro pagrindo naikinti paveldėjimo teisės liudijimo, nes neįrašydama kitų paveldėtojų D. M., neužkirto jiems kelio atvykti pas notarą ir priimti palikimą, o notaras kitų paveldėtojų neieškojo. Dėl šios aplinkybės naikinti paveldėjimo teisės liudijimą išduotą D. M. nėra pagrindo, kadangi reikėjo atvykti visiems įpėdiniams ir šiuo atveju priimti palikimą. D. M. atsiskaitė su kitais paveldėtojais, bet jiems tai neigiant, šios aplinkybės neįrodinėsime, nes tą įrodyti pakankamai sudėtinga. Neatlikus D. M. jokių neteisėtų veiksmų, paveldėjimo teisės liudijimą įregistravus Liaudies deputatų taryboje, ji atliko visus teisėtus veiksmus ir liudijimas neturėtų būti panaikintas. 2003 m. D. M. brolis R. T. paduoda melagingą pareiškimą Kaišiadorių rajono apylinkės teismui, kuriame nurodinėja, kad po motinos mirties jis vienas pasilieka gyventi name, ko iš tikrųjų nebuvo, priėmė palikimą faktiniu valdymu, byloje sąmoningai neįtraukta atsakovė. R. T. vienintelis priėmė palikimą, tačiau paveldėjimo teisės liudijimai neatstačius kitiems paveldėtojams termino palikimui priimti ir nesant dovanojimo sutarčių, notaro yra padalinta visiems paveldėtojams, sudaro pagrindą naikinti prašomus paveldėjimo teisės liudijimu būtent dėl tos aplinkybės, kad notaras ir nepasirėmė 2003 m. sprendimu. Kadangi pasiremta visai kitomis pažymomis, notaras neturėjo teisės spręsti dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo esant praleistam terminui. Neįtraukus atsakovės, galimai ir kitų paveldėtojų, suinteresuoti asmenys ir ieškovė priėmė nepagrįstai didelę palikimo dalį. Liktų situacija, jog ieškovė ir kiti asmenys priėmė per didelę palikimo dalį, eliminuojant D. M. dukrą D. A..
25. Atsakovė D. A. teismo posėdyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) m. jai buvo (duomenys neskelbtini) metų. D. M. mirė (duomenys neskelbtini) m. D. M. su broliai ir seserimis sutarė. Po mamos mirties į notarą kreipėsi vieną kartą. Pirmu kartu priėmė namą ir žemę. Vėliau tvarkėsi ginčo namų klausimą. Pati užsakė kadastro bylą. 2019 m. tuose namuose niekas nesitvarkė. Nieko nežino, apie tai kas ten tvarkėsi. Nesutinka su lygiu močiutės turto paskirstymu, todėl kad turtą paveldėjo ji.
III. Trečiųjų asmenų argumentai
26. Tretieji asmenys – S. T., J. G., I. V., O. Š. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu pilnai sutinka. Paaiškino, kad kartu su ieškove paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pagrindu, kurį 2004 m. sausio 12 d. išdavė notarė Regina Ališauskienė, registro Nr. (duomenys neskelbtini), bylos Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjo po motinos L. T. mirties, po 1/6 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). Šis turtas buvo įgytas kreipiantis į teismą ir nusistatant juridinę reikšmę turintį faktą, kurio pagrindu buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą. Tretieji asmenys paveldėtu po motinos mirties turtu naudojasi nepertraukiamai, juridinę reikšmę turintis faktas buvo nustatytas remiantis faktinio naudojimo faktu. Tiek ieškovė, tiek tretieji asmenys minėtą turtą visada laikė savu, juo naudojosi.
27. Trečiasis asmuo notaras Andrius Bučinskas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 16 d. į Kaišiadorių rajono 3-ąjį notaro biurą kreipėsi D. A. ir pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad po motinos D. M. mirties, būdama mirusiosios dukra, priėmė palikimą ir paprašė išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į mirusiajai priklausiusį turtą pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). D. A. pateikė 2019 m. birželio 10 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie minėtus pastatus, 1986 m. balandžio 10 d. Kaišiadorių valstybinės notarinės kontoros notarės Reginos Ališauskienės išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. spalio 9 d. Kauno regioninio valstybės archyvo pažymą dėl D. M. pastatų Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuose dokumentuose nurodyta, kad minėtus pastatus po T. L. M., mirties ((duomenys neskelbtini)) paveldėjo dukra M. D. J., gimusi (duomenys neskelbtini). Iš paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtos po D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) matyti, kad jos palikimą 1999 m. lapkričio 10 d. priėmė D. A. 2019 m. rugsėjo 3 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registras atliko šiame atsiliepime aptariamų pastatų duomenų tikslinimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė, kad pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Jokių duomenų, apie tai, kad pastatai galėtų priklausyti kitiems asmenims nebuvo. Išduodant 2019 m. rugpjūčio 16 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą D. A., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir atliekant kitus notarinius veiksmus, susijusius su šiuo paveldėjimo, jokie teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti ir notaro veiksmuose kaltės nėra.
28. Trečiasis asmuo I. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinys yra teisingas. Miršta R. T., grįžtama į namelį, visos spynos ištraukytos, ir užkabintos naujos. Paskambinus atsakovei, buvo nurodyta, kad viskas yra atsakovės. Buvo mokama už nušienavimą, atsakovė nieko nežiūrėjo. Po R. T. mirties pastoviai niekas namuose negyveno, tačiau prižiūrėdavo broliai ir sesės. Kada namas buvo įteisintas nežino. Nebuvo žinoma, kad D. M. priėmė viena palikimą. Kodėl kiti broliai ir seserys nesikreipė negali pasakyti, nežinojo, kad reikia priimti palikimą. 2003 m. į bylą nebuvo įtraukta atsakovė, kadangi niekas nereikalavo. Nerūpi ar ½ ar 1/6 dalis paveldėta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas iš dalies, priešieškinys iš dalies.
IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
29.1. (Duomenys neskelbtini) mirė L. T., kuri gyveno ir buvo registruota (duomenys neskelbtini) (1 t. e. b. l. 37-38). (Duomenys neskelbtini) gimė D. M. (T.), kuri buvo L. T. dukra (1 t. e. b. l. 37-41).
29.2. 1986 m. kovo 11 d. Kaišiadorių rajono Kaišiadorių apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad L. T., M., vardu užregistruotas gyvenamasis namas turintis 41 kv. m., bendro naudingo ploto, iš jų 35 kv. m., gyvenamojo ploto ir vieno aukšto, medinis tvartas, esantys (duomenys neskelbtini). Minėti pastatai priklauso L. T. asmeninės nuosavybės teise, pagal įrašus ūkinėse knygose, pastatai statyti 1947 m.
29.3. 1986 m. balandžio 10 d. Kaišiadorių valstybinės notarinės kontoros valstybinė notarė Regina Ališauskienė išdavė paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, kuriame nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirusios L. T., M., palikimą paveldėjo duktė D. M., gimusi (duomenys neskelbtini). Paveldimą turtą sudaro medinis vieno aukšto gyvenamasis namas, turintis bendro naudingo ploto 41 kv. m., iš jų gyvenamojo ploto 35 kv. m. ir tvartas, esantys (duomenys neskelbtini). Pagrindas 1986 m. kovo 11 d. pažymėjimas išduotas Kaišiadorių apylinkės LDT vykdomajame komitete (1 t., e. b. l. 27).
29.4. Iš 1985 m. spalio 8 d. pareiškimo Kaišiadorių valstybinei notarinei kontorai Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad D. M., skiltyje „kiti įpėdiniai“ nurodė, jog įpėdinių nėra (1 t. e. b. l. 36).
29.5. 2004 m. kovo 18 d. D. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į E. ir K. T. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą 0,76 ha žemės, esančio (duomenys neskelbtini), grąžinant natūra 0,54 ha žemės (1 t. e. b. l. 13-14).
29.6. 1999 m. gruodžio 9 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu Kaišiadorių 1-ojo notaro biuro notarė Regina Ališauskienė tvirtino, kad D. M., mirusios (duomenys neskelbtini) turtą paveldi D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kadangi jos naudai 2/3 palikimo dalių atsisakė J. M. ir L. M. (1 t., e. b. l. 15).
29.7. 2003 m. liepos 11 d. Kaišiadorių 1-ojo notarų biuro notarė Regina Ališauskienė išdavė liudijimą, kuriame nurodė, jog L. T., palikimą priėmė sūnus R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 19). 2003 m. gruodžio 9 d. Kaišiadorių 1-ojo notarų biuro notarė Regina Ališauskienė išdavė liudijimą, kuriame nurodė, kad L. T. palikimą priėmė sūnus R. T. Kaišiadorių rajono 1-ame Notaro biure 2003 m. liepos 11 d. yra užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. e. b. l. 20).
29.8. 2004 m. sausio 12 d. Kaišiadorių 1-ojo notaro biuro notarė Regina Ališauskienė, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 573 straipsniu (Lietuvos Respublikos 1994 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. I-459 redakcija) patvirtino, kad L. T., mirusios (duomenys neskelbtini) turtą po 1/6 dalį paveldėjo sūnus R. T., duktė J. G., duktė R. K., sūnus S. T., duktė I. V., duktė O. Š. Nurodė, jog paveldimą turtą sudaro, gyvenamasis namas 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 48,82 kv. m. su priklausiniais inžineriniais statiniais įrenginiais/kiemo statiniais (lauko tualetu), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagalbinio ūkio/ūkinis pastatas 2I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas, registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Kadastro duomenų fiksavimo data – 2003 m. kovo 5 d., archyvinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Įsigijimo juridinis pagrindas 2003 m. vasario 21 d. išrašas iš ūkinių knygų Nr. (duomenys neskelbtini), 2003 m. balandžio 15 d. Statybos inspekcijos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centro Kauno filialo 2003 m. liepos 16 d. pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) bei šio filialo 2003 m. gruodžio 16 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. e. b. l. 25-26).
29.9. 2018 m. lapkričio 28 d. Kaišiadorių rajono 3-ojo notaro biuro notaras Andrius Bučinskas, patvirtino, kad R. T. ir G. B., paveldi visą žemiau nurodytą turtą lygiomis dalimis, kurio savininkas yra palikėjas R. T., mirties data – (duomenys neskelbtini), t. y. 1/6 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – 1947 m., bendras plotas 48,82 kv. m., nuosavybės teisės registravimo pagrindas 2004 m. sausio 12 d. paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – 1960 m. ir 1/6 dalį Kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 50-54).
29.10. 2003 m. gegužės 15 d. Kaišiadorių 1-ojo notaro biuro notarė Regina Ališauskienė pranešė, jog Kaišiadorių 1-ame notaro biure yra saugomos paveldėjimo bylų registracinės bylos nuo 1992 m. gruodžio 1 d. Nuo 1992 m. gruodžio 1 d. dėl L. T., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo niekas į notaro biurą nesikreipė (1 t. e. b. l. 28).
29.11. 2019 m. rugpjūčio 16 d. Kaišiadorių rajono 3-ojo notaro biuro notaras Andrius Bučinskas išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą D. A., kuri paveldėjo turtą, kurio savininkas yra palikėja D. M., kadangi J. M. ir L. M. palikimo atsisakė D. A. naudai. Paveldimą turtą, kuriame išduotas liudijimas sudaro – pastatas, gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai 1970 m, bendras plotas 48,19 kv. m., įregistravimo pagrindas – 1986 m. balandžio 10 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. spalio 9 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai – 1970 m.
29.12. 2019 m. rugsėjo 28 d. Kaišiadorių rajono 3-ojo notaro biuro notaras Andrius Bučinskas išdavė D. A. papildomą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kuri paveldėjo turtą, kurio savininkas yra palikėja D. M., kadangi J. M. ir L. M. palikimo atsisakė D. A. naudai. Paveldimą turtą sudaro žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 56-61).
29.13. 2003 m. sausio 22 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės Kaišiadorių apylinkės seniūnas išdavė pažymą „Dėl pastatų priklausomybės“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pažymėjo, kad L. T., mirusios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) yra likę gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas (1 t. e. b. l. 22).
29.14. Iš pateikto 2003 m. vasario 21 d. Kauno apskrities archyvo pažymėjimo, matyti, kad Kaišiadorių apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyvinio fondo dokumentuose 1964-1982 m. (duomenys neskelbtini)ūkinėse knygose įrašytas L. T., M. ūkis. Knygų skiltyse „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašyta: gyvenamas namas (1947 m.), tvartas (1960 m.). 1983-1985 metų (duomenys neskelbtini) ūkinėje knygoje įrašytas L. T., M. ūkis (prie pavardės parašyta „mirė (duomenys neskelbtini)). Knygų skiltyse „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašyta: gyvenamas namas (1947 m.), tvartas (1960 m.).
29.15. 2003 m. balandžio 25 d. Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pažymoje „Dėl naudojamo statinio registravimo Nekilnojamojo turto registre“, nurodyta, kad teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius sutinka dėl L. T. (mirusi) (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo 1A1m, 1a1ž – bendrasis plotas 78,82 kv. m., gyvenamasis plotas – 40,02 kv. m., ūkio pastatų 2J1m, 1i1ž, 2i1ž – 38,96 kv. m., įregistravimo Nekilnojamojo turto registre (1 t. e. b. l. 24).
29.16. 2018 m. spalio 9 d. Kauno regioninio valstybės archyvo pažymoje „Dėl D. M. pastatų“ Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad Kaišiadorių rajono Kaišiadorių apylinkės Tarybos ir viršaičio dokumentų fonde, 1986-1990 metų (duomenys neskelbtini) ūkinėje knygoje, įrašytas M. J., K. ūkis. Šeimos narių sąraše įrašyta žmona D. M., J. Knygos skiltyje „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašyta: gyvenamasis namas (1970 m.), tvartas (1970 m.). Knygos skiltyje „papildomos žinios“ įrašyta: „Pagal paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą L. T. pastatai priklauso D. M., J., patvirtinta Kaišiadorių notarinėje kontoroje 1986 m. balandžio 10 ., registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. e. b. l. 34).
29.17. Iš 2003 m. liepos 16 d. Valstybės įmonės „Registrų centras“ pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą, nekilnojamojo turto registre, registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), registruotas pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir inžineriniai statiniai įrenginiai – kiemo statiniai (lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kadastro duomenų fiksavimo data – 2003 m. kovo 5 d., nuosavybės teisė L. T., juridinis pagrindas – 2003 m. vasario 21 d. išrašas iš ūkinių knygų, 2003 m. balandžio 15 d. statybos inspekcijos pažyma (1 t. e. b. l. 63-64).
29.18. Iš 2004 m. sausio 22 d. Valstybės įmonės „Registrų centras“ pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą, nekilnojamojo turto registre registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), registruotas pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir inžineriniai statiniai įrenginiai – kiemo statiniai (lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kadastro duomenų fiksavimo data – 2003 m. kovo 5 d., nuosavybės teisė po 1/6 dalį R. T., J. G., I. V., O. Š., R. K., S. T. (1 t. e. b. l. 65-66).
29.19. Byloje pateikta 2003 m. kovo 5 d. pradėta nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, gyvenamojo namo padėtis kelių atžvilgiu, gyvenamojo namo (47,02 kv. m. bendro ploto, 40,02 gyvenamo ploto) nuotraukos. Kadastro ir registro byloje užfiksuota, kad namo statybos metai – 1947 m., pagalbinio ūkinio pastato statybos metai – 1960 m. (1 t., e. b. l. 70-89)
29.20. Byloje pateikta 1988 m. spalio 21 d. Kaišiadorių apylinkės (duomenys neskelbtini) D. M. namų valdos techninės apskaitos byla, kurioje matyti gyvenamasis namas gyvenamasis namas (48,34 bendro ploto, 27,77 gyvenamo ploto). Taip pat, 2019 m. kovo 29 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla (2 t. e. b. l. 46-73).
29.21. Iš 2021 m. spalio 20 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, matyti, kad Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas turtas – registro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), t. y. žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-0268-2159, pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai – 1970 m., pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai – 1970 m., kurių savininkė D. A., 2019 m. rugpjūčio 16 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. rugsėjo 28 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindais. Pastatai registruoti 2018 m. spalio 9 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. kovo 29 d. nekilnojamojo kadastro duomenų bylos pagrindu, žemės sklypas registruotas 2019 m. kovo 7 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu (1 t. e. b. l. 47-49).
29.22. Iš byloje pateikto 2003 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad buvo tenkintas R. T. pareiškimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po motinos L. T. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą faktiškai priėmė (2 t. e. b. l. 78-79). Sprendime nenurodoma, jog kiti asmenys būtų priėmė palikimą faktiniu valdymu.
Dėl 1986 m. balandžio 10 d. ir 2019 m. rugpjūčio 16 d. paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo.
30. Byloje kilo ginčas dėl paveldėjimo teisinių santykių, egzistuojant keliems paveldėjimo teisės liudijimams, bei paveldimą turtą sudarančio turto teisinės registracijos.
31. L. T. palikimas atsirado (duomenys neskelbtini), t. y. iki 2000 m. CK įsigaliojimo, todėl šalių paveldėjimo santykiams taikomas 1964 m. CK. Paveldėjimo teisės liudijimai išduoti jau po 2000 m. CK įsigaliojimo, todėl jų nuginčijimui taikomos naujo civilinio kodekso normos. L. T. nepaliko testamento, o paveldint pagal įstatymą pirmosios eilės įpėdiniais lygiomis dalimis buvo mirusiojo vaikai, sutuoktinis ir tėvai, antrosios eilės - mirusiojo senoliai iš tėvo ir motinos pusės, mirusiojo vaikaičiai, taip pat nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi ne mažiau kaip vienerius metus iki jo mirties (1964 m. CK 573 str. 1 dalies 1 punktas, ir 2 punktas). L. T. palikimo atsiradimo momentu įstatyme buvo nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis). Taip pat įstatyme buvo įtvirtinta, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Palikimas turėjo būti priimamas per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). 1964 m. CK 591 str. 1 dalyje numatyta įstatyminio įpėdinio teisė per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti nuo palikimo.
32. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 CPK 587 straipsnio 2 dalis). Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
33. Įpėdiniai, šaukiami paveldėti pagal įstatymą arba pagal testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarų biurą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 598 straipsnio 1 dalis). Taigi paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas – tai būdas įpėdiniams formalizuoti savo turimas teises, kad jie galėtų disponuoti konkrečiu paveldėjimo turinį sudarančiu turtu, kaip nuosavybės teisės objektu.
34. Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Įpėdinio teisės priimti palikimą turinys – jo valios išreiškimas – priimti palikimą ar jo atsisakyti. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimą, tai pradeda paveldimą turtą valdyti arba pareiškia apie palikimo priėmimą. nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 587 straipsnio 3 dalis). Asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kada kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti savo sutikimą priimti palikimą per likusią palikimui priimti termino dalį; jeigu ta dalis yra trumpesnė kaip trys mėnesiai, ji prailginama iki trijų mėnesių.
35. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko. Kol įpėdinis per įstatyme nustatytą terminą neišreiškia valios dėl palikimo priėmimo, tol kitiems įpėdiniams nepereina teisė priimti palikimą. Jeigu įpėdinis atsisako nuo palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad jis į paveldėjimo santykius neįstojo arba iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko.
36. CK 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą (CK 5.8 straipsnį), yra tik tas, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys) arba iš jų nėra pasitraukęs tokiais pagrindais, dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrūksta. Dėl to įpėdinis, kuris apie palikimo teisės atsiradimą nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminą palikimui priimti, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui (CK 5.8 straipsnis), jei teismas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu pratęs tokiam įpėdiniui terminą palikimui priimti. Termino pratęsimas iš esmės reiškia, kad, pasibaigus įstatyme nustatytam terminui palikimui priimti, paveldėjimo teisiniai santykiai su įpėdiniu, praleidusiu terminą, įstatymo apibrėžtu momentu nepasibaigė, o yra pratęsti įstatyme nustatytu pagrindu, o tai suponuoja, kad toks įpėdinis yra įstojęs į paveldėjimo teisinius santykius palikimo atsiradimo momentu ir iš jų nebuvo pasitraukęs. Tokia jo teisinė padėtis sudaro teisines prielaidas palikimo priėmimo teisei įgyvendinti ir lemia, kad jis laikytinas asmeniu, pretenduojančiu į palikimą ir galinčiu ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2009, 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009).
37. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirusiosios L. T. dukra D. M. priėmė palikimą, o būtent medinį vieno aukšto gyvenamąjį namą, turintį bendro naudingo ploto 41 kv. m., iš jų gyvenamojo ploto 35 kv. m. ir tvartą, esantį (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) mirus D. M., jos palikimą priėmė atsakovė D. A. 2019 m. rugpjūčio 16 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į ginčo pastatą, gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat, nustatyta, jog 2003 m. birželio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo tenkintas R. T. pareiškimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po motinos L. T. mirties (duomenys neskelbtini). palikimą faktiškai priėmė. Taigi susidarė teisinė situacija, kuomet tas pats L. T. palikimas buvo priimtas dviem skirtingais būdais ir išviešintas skirtingu laiku.
38. Palikimas, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus, priimamas laisva valia, vienu iš įstatyme nurodytų būdų. Įpėdinis, priimdamas palikimą, neprivalo savo veiksmų derinti su kitais asmenimis – kitais įpėdiniais, kreditoriais, testamento vykdytoju ir pan. Teisė laisva valia apsispręsti dėl palikimo priėmimo būdo yra viena iš įpėdinių interesų apsaugos garantijų pagal įstatymą. Kaip jau minėta, laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CPK 587 straipsnis). Paveldėjimo metu galiojusio Lietuvos TSR valstybinio notariato įstatymo 47 straipsnis numato, kad Valstybinis notaras, gavęs pranešimą apie palikimo atsiradimą, privalo apie tai pranešti tiems įpėdiniams, kurių gyvenamoji arba darbo vieta jam yra žinoma. Valstybinis notaras taip pat gali iškviesti įpėdinius viešu skelbimu arba pranešimu spaudoje, tačiau tuo metu galiojusiuose įstatymuose nėra numatyta Valstybinio notaro pareiga pranešti įpėdiniams apie palikimo atsiradimą, jei notaras nebuvo informuotas apie kitus įpėdinius.
39. Pažymėtina ir tai, jog įpėdiniai gali palikimą priimti skirtingais būdais. Ta aplinkybė, kad vienas įpėdinis pradėjo paveldimą turtą valdyti, nepašalina kito įpėdinio teisės tokiu pat ar kitu būdu priimti palikimo. Jeigu vienas įpėdinis kreipiasi į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, o kitas pradeda turtą faktiškai valdyti, tai reiškia, kad palikimas yra priimtas kelių įpėdinių skirtingais būdais. Įpėdinio nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas yra sandoris – palikimo priėmimas.
40. Ieškovė pateiktame ieškinyje prašė pripažinti negaliojančiais 1986 m. balandžio 10 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. M. ir 2019 m. rugpjūčio 16 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. A. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju susiklostė teisinė situacija, kai du įpėdiniai priėmė palikimą dviem savarankiškais būdais. Bylos duomenys patvirtina, kad L. T. mirties momentu paveldimą turtą sudarė medinis vieno aukšto gyvenamasis namas, turintis bendro naudingo ploto 41 kv. m., iš jų gyvenamojo ploto 35 kv. m. ir tvartas, esantys (duomenys neskelbtini). Paveldimi gali būti tiek materialūs dalykai, tiek ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos (CK 5.1 str. 2 d.). Taip pat, bylos duomenys patvirtina, kad po L. T. mirties atsiradusį palikimą jos sūnus R. T. priėmė faktiškai pradėdamas valdyti palikimą sudarantį turtą. Faktinio valdymo faktas nustatytas 2003 m. birželio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas sprendimas įsiteisėjęs ir galiojantis.
41. Akcentuotina, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, t. y. nuo palikėjo mirties momento (CK 5.3 str. 1 d.), nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą ar ne. Įpėdinis tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti daiktines teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), gali prašyti notaro išduoti dokumentą, patvirtinantį jo teisių į palikimą įgijimą – paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 str.). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Kaip jau buvo nurodyta, pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis buvo laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nepriklausomai nuo to, kokiu būdu įpėdinis įgyvendina savo teises į palikimą, jei jis atliko veiksmus, kuriais išreiškė valią priimti palikimą, laikoma, kad jis priėmė palikimą.
42. Ieškovė ginčydama 1986 m. balandžio 10 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto D. M. teisėtumą, rėmėsi aplinkybe, jog ji vienašališkai priėmė palikimą neinformavusi kitų įpėdinių, taip pat nurodžiusi notarui, kad kitų įpėdinių nėrą. Pažymėtina, jog aplinkybė kad D. M. nenurodė notarinėje kontoroje kitų L. T. įpėdinių ar nurodė, kad įpėdinių nėra, teismo vertinimu, patiems ieškovams netrukdė per įstatymo nustatytą terminą kreiptis su pareiškimu į notarinę kontorą palikimui priimti. D. M. per šešių mėnesių laikotarpį neatliko jokių veiksmų, kliudančių ieškovams realizuoti jų, kaip įpėdinių, teises (CPK 185 str.). Teismo vertinimu, minėtas įpėdinių nurodymas yra aktualus šešių mėnesių laikotarpyje, per kurį savo teisę į palikimą gali pareikšti kiti tos pačios eilės įpėdiniai.
43. Tačiau nors nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu ieškovės nurodytu pagrindu viso 1986 m. balandžio 10 d. paveldėjimo teisės liudijimo, tuo pagrindu, jog nebuvo informuoti kiti įpėdiniai, lieka aktualus klausimas dėl minėto paveldėjimo teisės liudijimo atitikties faktinei ginčo situacijai.
44. Kaip jau minėta, paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (CK 5.66 straipsnis). Akivaizdu, jog vėliau nustačius ir išviešinus faktinio valdymo faktą, 2003 m. birželio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), paaiškėjo, jog mirus L. T., jos palikimą per šešių mėnesių terminą priėmė tiek D. M., tiek R. T., taigi 1986 m. balandžio 10 d. paveldėjimo teisės liudijimas savo turiniu, kuriame nurodyta, kad palikimą paveldėjo duktė D. M., neatitinka faktinės situacijos, kadangi minėtą palikimą, taip pat priėmė ir R. T. Taigi, esant nustatytoms aplinkybėms ir nurodytam teisiniam reglamentavimui, galima daryti išvadą, kad D. M. po savo motinos L. T. mirties paveldėjo ½ dalį jos palikimą sudarančio turto, todėl neatitinka įstatymo reikalavimų D. M. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas visam L. T. palikimui.
45. Nors D. M. priėmė palikimą po motinos mirties pareikšdama savo valią notarui pateiktu pareiškimu per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis) ir toks palikimo priėmimas atitiko CK 587 straipsnio 2 dalies nuostatas, bet negalima daryti išvados, kad jai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą yra teisėtas ir pagrįstas visa apimtimi, nes nustatyta, kad palikimo ½ dalis priklauso R. T., faktiškai priėmusiai palikimą po motinos mirties, tą aplinkybę patvirtino 2003-06-02 teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
46. CK 5.8 straipsnis nustato, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Taigi ieškinio senaties ginčyti D. M. paveldėjimo teisę ieškovė nepraleido, kadangi apie tai, jog atsakovės motina priėmė palikimą sužinojo 2021 m. spalio 20 d. iki tol ieškovai laikė save visų ginčo patalpų teisėtais savininkais, nes niekas pretenzijų į turtą jiems nereiškė, jų teisių nepažeidinėjo, netrukdė ginčo turtu naudotis savo nuožiūra. Nuo 2021 m. spalio 20 d. jie įgijo teisę ginčyti D. M. įgyto turto paveldėjimą ir ieškinį pareiškė 2022 m. liepos 5 d. Todėl laikytina, jog ieškinio senaties terminas nepraleistas.
47. Dėl visų nagrinėjamojoje byloje nustatytų aplinkybių, ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu 1986 m. balandžio 10 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. M., tenkintinas iš dalies, pripažįstant, negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimą dalyje, kurioje D. M. paveldėjo visą motinos L. T. palikimo.
48. Ieškovai taip pat, prašo pripažinti 2019 m. rugpjūčio 16 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. A. pripažinti negaliojančiu. Šis reikalavimas yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo. Minėtame 2019 m. rugpjūčio 16 d. paveldėjimo teisės liudijime nurodyta, kad paveldimą turtą, kuriam išduotas liudijimas sudaro – pastatas, gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai 1970 m, bendras plotas 48,19 kv. m., įregistravimo pagrindas – 1986 m. balandžio 10 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. spalio 9 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai – 1970 m.
49. Atsižvelgiant į tai, jog D. M. paveldėjo ne visą L. T. turtą, D. A. galėjo būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas tik į ½ dalį šio turto. Todėl 2019 m. rugpjūčio 16 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstamas negaliojančiu dalyje, kurioje D. A. paveldėjo visą pastatą, gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir visą tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Dėl priešieškinio reikalavimų – 2004 m. sausio 12 d. ir 2018 m. lapkričio 28 d. paveldėjimo teisės liudijimų nuginčijimo
50. Ieškovė taip pat, prašo panaikinti atsakovės D. A. teisių įregistravimą į nekilnojamąjį daiktą pagal registro įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo jų įregistravimo 2019 m. gegužės 30 d. Nekilnojamojo turto registre momento.
51. Kaip jau minėta, pateiktu priešieškiniu atsakovė prašo pripažinti negaliojančiu Kaišiadorių 1-ojo Notaro biuro notarės Reginos Ališauskienės išduotą 2004 m. sausio 12 d. Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. lapkričio 28 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, Reg. Nr. (duomenys neskelbtini).
52. Akcentuotina, jog 2003 m. birželio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo tenkintas R. T. pareiškimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po motinos L. T. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą faktiškai priėmė. Atsakovės esminiai argumentai buvo, jog L. T. palikimas jau buvo priimtas, todėl negali būti antrąkart priimtas kitų asmenų, taip pat į bylą suinteresuotu asmeniu nebuvo įtraukta D. A., todėl suklaidinus teismą, apgaule buvo nustatytas juridinis faktas.
53. Pažymėtina, kad įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016). Įrodymų pakankamumas reiškia, kad teismo išvados turi būti grindžiamos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ar sąsajumu. Jeigu byloje remiamasi liudytojų parodymais, pasižyminčiais subjektyviu pobūdžiu, ar netiesioginiais, silpno sąsajumo su įrodinėjamomis bylos aplinkybėmis, prieštaringais, fragmentiškais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais tik atskiras detales ar sudarančiais pagrindą daryti tik prielaidas, tokių duomenų visumos paprastai nepakanka faktą vertinti kaip įrodytą.
54. Byloje taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, jog ieškovė ir tretieji asmenys, žinodami po motinos ir senelės L. T. mirties atsiradusį palikimą, būtų domėjęsi apie palikimo priėmimo tvarką, terminus, nors tokias galimybes turėjo bei galėjo žinoti iš patirties. Be to, teisminėje praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisinių žinių trūkumas, nepakankamas turėjimas, nevertinamas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą. Be to, teismas pažymi, kad D. M. nutylėjimas apie palikimo priėmimo faktą, ieškovės ir trečiųjų asmenų prisidėjimas prie palikėjos turto tvarkymo, taip pat savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per nustatytą terminą (nagrinėjamu atveju šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos) nevykdymo.
55. Teismas atsižvelgia į tai, kad paveldėjimo teisė turi užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir perimamumą. Kaip minėta anksčiau, palikimas gali būti priimamas kelių skirtingų asmenų, skirtingais būdais ir vien ta aplinkybė, jog faktinio valdymo priėmimas paaiškėjo ir buvo išviešintas 2003 m. nustatant juridinę reikšmę turintį faktą teisme, nepaneigia, aplinkybės, jog palikimas buvo priimtas dar 1986 m. faktiniu valdymu. Pažymėtina ir tai, jog minėtas 2003 m. birželio 2 d. sprendimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis, todėl teismas neturi teisės kvestionuoti minėto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Juridinę reikšmę turintis faktas yra nustatytas ir nenuginčytas, todėl darytina išvada, jog paveldėjimo teisės liudijimas jo išdavimo R. T. kontekste yra teisėtas.
56. Visgi, nėra aišku kokiu pagrindu paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas kitiems įpėdiniams, kuriems nebuvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. J. G., R. K., S. T., I. V., O. Š. Byloje nėra nustatyta, kad po L. T. mirties, minėti asmenys per šešių mėnesių terminą būtų kreipęsi į notarą siekdami įgyvendinti savo paveldėjimo teisę, priešingai byloje nustatyta, jog po L. T. mirties palikimą kreipdamasi į notarą priėmė tik D. M., taip pat nustatyta, jog faktiniu valdymu palikimą priėmė tik R. T. Byloje taip pat, nėra jokių duomenų, kad minėti asmenys būtų kreipęsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Byloje aplinkybių apie tai, kokiu būdu ieškovai paveldėjo po 1/6 dalį L. T. palikimo, teismo posėdžio metu nenurodė, nei ieškovė nei tretieji asmenys. Tikėtina, jog R. T. priėmus palikimą faktiniu valdymu, J. G., R. K., S. T., I. V., O. Š. buvo atnaujintas terminą palikimui priimti pasibaigus terminui be kreipimosi į teismą, su tuo sutikus palikimą priėmusiam įpėdiniui R. T.
57. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, jog 2004 m. sausio 12 d. Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini) išdavusiai notarei neįvertinus aplinkybės, jog dar 1986 m. balandžio 10 d. palikimą priėmė D. M., toks termino atnaujinimas be kreipimosi į teismą būtų nepagrįstas, kadangi egzistavo dar viena įpėdinė D. M., kurios teisių perėmėja atsakovė D. A. tokio sutikimo, jog būtų atnaujintas terminas J. G., R. K., S. T., I. V., O. Š. priimti palikimą nedavė, todėl tokiu pagrindu išduotas paveldėjimo teisės liudijimas šiems asmenims būtų nepagrįstas. Visgi, tiksliai nežinant, šalims neįrodinėjant ir teismui nenustačius, kokiu pagrindu notarė išdavė minėtą paveldėjimo teisės liudijimą ir kitiems asmenims po 1/6 dalį, byloje nesant duomenų apie termino jiems atnaujinimą, padarius išvadą, jog šioje situacijoje nebuvo galimas vieno R. T. sutikimas atnaujinti kitiems įpėdiniams terminą, bei atsižvelgiant į tai, kad byloje esantys duomenys besąlygiškai patvirtina, jog palikimą priėmė tik D. M. ir R. T., darytina išvada, jog 2004 m. sausio 12 d. Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintinas negaliojančiu dalyje, kurioje L. T. turtą po 1/6 dalį paveldėjo J. G., R. K., S. T., I. V., O. Š. Taip pat, minėtas 2004 m. sausio 12 d. Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojantis dalyje, kurioje nustatyta, jog R. T. paveldi 1/6 dalį L. T. turto, kadangi, R. T. turi teisę į ½ dalį minėto turto.
58. Atsižvelgiant į tai, jog R. T. pagrįstai buvo išduotas 2004 m. sausio 12 d. Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau prašomame nuginčyti 2018 m. lapkričio 28 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime, Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, jog paveldimą R. T. turtą sudaro 1/6 dalis statinių, minėtas paveldėjimo teisės liudijimas pripažintinas negaliojančiu dalyje, kurioje nurodoma paveldimo turto masė, t. y. 1/6 dalis turto. Minėtas liudijimas nuginčijamas, kadangi R. T. turi teisę į didesnę dalį turto.
59. Atsižvelgiant į tai, jog tiek ieškovė ieškiniu, tiek atsakovė priešieškiniu reiškia reikalavimus panaikinti nuosavybės teisių įregistravimą į nekilnojamąjį turtą, kuris buvo palikėjos L. T. nuosavybė, spręstinas klausimas ir dėl tokių reikalavimų pagrįstumo. Ieškovė reiškia reikalavimą - panaikinti atsakovės D. A. teisių įregistravimą į nekilnojamąjį daiktą pagal registro įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (dabar (duomenys neskelbtini)), gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo jų įregistravimo 2019 m. gegužės 30 d. Nekilnojamojo turto registre momento, tuo pagrindu, kadangi atsakovės nuosavybės teisių įgijimas yra neteisėtas. Atsižvelgiant į tai, jog D. M. buvo teisėta L. T. turto paveldėtoja ir paveldėjo šio turto dalį, nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl D. A. teisių įregistravimo į minėtą turtą panaikinimo.
60. Priešingai, pripažinus, kad R. T., J. G., R. K., S. T., I. V., O. Š., buvo nepagrįstai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į po 1/6 dalį į L. T. turtą, reikalavimas panaikinti nuosavybės teisių įregistravimą tenkintinas iš dalies ir naikintinas nuosavybės teisių įregistravimas į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)), t. y., į pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Panaikinus šiems asmenims nuosavybės teisių po 1/6 dalį įregistravimo į aukščiau nurodytą turtą nustatytina, kad 1/2 dalis šio viso nekilnojamojo turto nuosavybės teise priklauso R. T., pagal paveldėjimo teisės liudijimą 2004-01-12 Nr. (duomenys neskelbtini).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
60. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis.).
61. Ieškovė prašė pripažinti D. M. ir D. A. išduotus paveldėjimo teisės liudijimus visa apimtimi, tačiau buvo patenkinta tik 1/2 dalis šių reikalavimo, taip pat prašė panaikinti D. A. teisių įregistravimą į nekilnojamąjį daiktą, tačiau reikalavimas buvo netenkintas, todėl atitinkamai skirstomos bylinėjimosi išlaidos, t. y. atsižvelgiant į tai, jog buvo patenkinta 1/3 dalis ieškinio.
62. Atsakovės priešieškinio reikalavimai dėl 2004 m. sausio 12 d. Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, reg. Nr.1-14 ir nuosavybės teisių įregistravimo į nekilnojamąjį turtą panaikinimo tenkinti iš dalies po 83,4 procento, reikalavimas dėl pripažinimo negaliojančiu Kaišiadorių rajono 3-ojo notaro biuro notaro Andriaus Bučinsko išduoto 2018 m. lapkričio 28 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, reg. Nr.3-7071, tenkintas ½ apimtimi, todėl atitinkamai skirstomos bylinėjimosi iš išlaidos, t. y. priešieškinio reikalavimai patenkinti 72,26 proc.
63. Ieškovė R. K. patyrė 2 001,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė 141,00 Eur žyminis mokestis ir 1 860,00 Eur išlaidų teisinei pagalbai. Minėtos išlaidos teisinei pagalbai neviršija rekomendacijų dėl advokatų darbo užmokesčio civilinėse bylose yra pagrįstos, todėl priteistinos. Tenkinus 1/3 dalį ieškinio, iš atsakovės priteistina 667,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
64. 2022 m. lapkričio 17 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-22-T-06290 buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidų dydis pagal 2023 m. balandžio 26 d. pažymą Nr. APD-2023-07370 yra 616,22 Eur (DOK-52571). Patenkintų reikalavimų daliai tenkanti suma yra 445,28 Eur (616,22 x72,26 proc.), ši suma priteistina iš ieškovės valstybei (CPK 96 straipsnis).
65. Žyminis mokestis, nuo kurio atsakovė buvo atleista teikiant priešieškinį, pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 7 dalį, 82 straipsnį sudaro 110,00 Eur, todėl pagal patenkintų reikalavimų dalį 79,49 Eur (110x72,26 proc.) valstybei priteisiama iš ieškovės (CPK 96 str.).
66. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos šioje byloje sudaro 155,42 Eur. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintas 1/3 dalimi, o atsakovės priešieškinys 72,26 proc., darytina išvada, jog bylinėjimosi išlaidos valstybei tarp šalių paskirstomos proporcija, jog iš ieškovės priteistina 2/3 dalys bylinėjimosi išlaidų (103,61 Eur), o atsakovei esant atleistai nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, šių išlaidų likutis padengiamas iš valstybės lėšų (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98 straipsniais, 259, 270, 279 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti iš dalies negaliojančiu 1986 m. balandžio 10 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalyje: konstatuojant, kad D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėjo pagal įstatymą ne visą, o ½ dalį motinos L. T. turto po jos mirties, (duomenys neskelbtini).
Pripažinti iš dalies negaliojančiu 2019 m. rugpjūčio 16 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. A., konstatuojant, kad D. A. paveldėjo ne visą, o ½ dalį turto: statinių, esančių (duomenys neskelbtini), (dabar (duomenys neskelbtini)), įregistravimo pagrindas – 1986 m. balandžio 10 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini).
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Pripažinti iš dalies negaliojančiu 2004 m. sausio 12 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) konstatuojant, kad (duomenys neskelbtini) mirusios L. T. turto ½ dalį paveldėjo sūnus R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Pripažinti iš dalies negaliojančiu 2018 m. lapkričio 28 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą registro Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) konstatuojant, jog R. T. turtą po ½ dalį paveldėjo R. T. ir G. B., t. y. ½ dalį statinių, esančių (duomenys neskelbtini), (dabar (duomenys neskelbtini)), įregistravimo pagrindas – 2004 m. sausio 12 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini).
Panaikinti nuosavybės teisių įregistravimą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. į po 1/6 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nustatyti, kad 1/2 dalis šio viso nekilnojamojo turto nuosavybės teise priklauso R. T., pagal paveldėjimo teisės liudijimą 2004-01-12 Nr. (duomenys neskelbtini).
Likusioje dalyje priešieškinį atmesti.
Priteisti ieškovei R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 667,00 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 445,28 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 28 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5630.
Priteisti valstybei iš R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 79,49 Eur (septyniasdešimt devynis eurus 49 ct) žyminio mokesčio ir 103,61 Eur (vieną šimtą tris eurus 61 ct) pašto išlaidų. Šios suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, žyminio mokesčio - įmokos kodas 5660, pašto išlaidų – įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.