Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam Č. K. (Č. K.), jo gynėjoms: advokatei Eugenijai Liutvinskienei, advokato padėjėjai Dianai Liutvinskaitei-Tamulei, advokatei Martai Matiukevič,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

Č. K. (Č. K.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

- liudytojo V. B. (V. B.) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 68-70), kurie, vadovaujantis LR BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, buvo pagarsinti teismo posėdyje ir liudytojo patvirtinti kaip teisingi, ir teisme, kad kaltinamojo nepažįsta, giminystės ryšių nėra. Tikslios dienos neatsimena. Tai buvo vasara. Galimai tai buvo 2020 m. rugpjūčio 1 d. Vežė vaiką į varžybas arba treniruotę. Važiavo Pašto gatve link Vilniaus. Automobilį „Audi“ pirmą kartą pamatė prieš išvažiuojant į Minsko plentą. Privažiavo prie sankryžos, pristabdė ir pamatė automobilį „Audi“, rodantį posūkio signalą ir norintį įsukti. Neatsimena, kurioje vietoje sustojo. Ar prieš, ar už šalutinio kelio ženklo. Sustojo ties įvažiavimu į Minsko plentą. Ar ten buvo pusė metro iki kelio, ar metras, jam sunku pasakyti. Kadangi ten sunku prasilenkti dviem automobiliams ir pamatęs „Audi“ automobilio rodomą posūkį, įjungė atbulinį bėgį ir pavažiavo atgal, kad „Audi“ galėtų įvažiuoti į Pašto gatvę. „Audi“ automobilis stovėjo ties posūkiu į kairę, ten, kur leidžiamas posūkis, ten yra punktyrinė linija. Ten yra įvažiavimas ir išvažiavimas į Pašto gatvę. Automobilis stovėjo ties punktyrine linija, savo eismo juostoje. Kai automobilio „Audi“ vairuotoja pamatė, kad įleidžia ją, pradėjo manevrą. Kai jis važiavo atgal, „Audi“ jau pradėjo sukimo manevrą, pusė mašinos jau praktiškai buvo kitoje eismo juostoje. Rodydamas posūkį „Audi“ jau pradėjo sukti į kairę ir tuo metu į galą atsitrenkė kitas automobilis. Atstumas nuo „Opel“ iki „Audi“, kai jis pastebėjo „Opel“ automobilį buvo nedidelis, apie 50 m. Akivaizdžiai matėsi, kad „Opel“ greitis artėjant link „Audi“ nemažėjo, automobilis nebuvo stabdomas. Prieš susidūrimą „Opel“ trajektorijos nekeitė ir tik prieš pat smūgį šiek tiek pasuko kairiau. Atvažiavęs automobilis atsitrenkė į kairę galinę automobilio „Audi“ dalį. Jis pamatė tik patį smūgį. Žmona iškvietė greitąją ir policiją. Jis užgesino mašiną, pasakė vaikams nelipti iš mašinos ir išbėgo iš mašinos. Pribėgo prie „Opel“ vairuotojo, paklausė, ar viskas gerai, ir liepė užgesinti variklį. Tada nubėgo prie „Audi“ automobilio. Kai pamatė, kad viskas užgesinta, pradėjo gelbėti „Audi“ vairuotoją ir mergaitę. Sustojo dar vienas automobilis, negalėjo atidaryti vairuotojos durų. Tas kitas vyrukas padėjo atidaryti „Audi“ dureles. Mergaitė buvo be sąmonės, atnešė vaistinėlę, neštuvėlius, galvojo traukti mergaitę, bet paskui nusprendė jos nejudinti, nes buvo be sąmonės. Kai mergaitė atsigavo, ji pasakė, kad jai labai skauda galvą. Nusprendė jos neliesti, o laukti greitosios, tik truputį atlenkė sėdynę, kad atsigultų ir laukė greitosios ir policijos pareigūnų. Papildė, kad po įvykio „Opel“ važiavę žmonės nebuvo priėję prie „Audi“ automobilio ir nesidomėjo jo keleivių savijauta (b. l. 181-183);

- kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame aprašyta eismo įvykio vieta, užfiksuota automobilių padėtis, nubraižyta eismo įvykio schema, padarytos eismo įvykio nuotraukos. Schemoje užfiksuotos automobilio „Opel Vectra-C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktos slydimo ir brėžimo žymės nuo ratlankių. Nuotraukose taip pat užfiksuotos automobilio „Opel Vectra-C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktos slydimo ir brėžimo žymės nuo ratlankių (b. l. 6-11);

- transporto priemonės techninės būklės ir apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti automobilio „Opel Vectra-C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai, jo techninė būklė. Apgadinti automobilio dešinės pusės elementai. Stabdžių sistemos būklė tvarkinga (b. l. 12);

- automobilio „Opel Vectra-C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros rezultatų kortelė, iš kurios matyti, kad automobilio techninė apžiūra galioja iki 2021 m. rugsėjo 24 d. (b. l 13);

- transporto priemonės techninės būklės ir apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti automobilio „Audi A1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai, jo techninė būklė (b. l. 14);

- papildomi duomenys apie eismo įvykį, kuriuose užfiksuoti automobilių „Opel Vectra-C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Audi A1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b. l. 15);

- kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad VTMT ekspertas davė išvadą, jog I. K. nustatytas skeveldrinis dešinės plaštakos 5-o delnakaulio lūžis, kuris padarytas paveikus kietu buku daiktu prieš kreipiantis medicininės pagalbos, galimai aptariamo eismo įvykio metu. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl delnakaulio lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 25-26);

- kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad VTMT ekspertas davė išvadą, jog M. B. diagnozuota galvos plaukuotosios dalies sužalojimas bei kaklo raiščių patempimas, tačiau nepatvirtinta objektyviais išoriniais traumavimo požymiais bei klinikinio ištyrimo duomenimis, todėl nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo masto nustatymui. Iš medicinos dokumentų išrašo matyti, kad į teismo medikus M. B. kreipėsi 2020 m. rugpjūčio 1 d. (b. l. 44-46);

- kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad VTMT ekspertas davė išvadą, jog E. B. Vaikų ligoninėje 2020 m, rugpjūčio 2 d. nustatyta galvos smegenų sukrėtimas, kuris galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą, nes objektyvių medicininių duomenų, kad sveikata buvo sutrikdyta ilgam, nėra (b. l. 58-59);

- kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, kuriame užfiksuotas pranešimas apie eismo įvykį Minsko plentu ties posūkiu į Rukainius – Pašto g. (b. l. 91-92);

- Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1982 (20), iš kurios matyti, kad specialistui buvo pateikta visa ikiteisminio tyrimo medžiaga. Tyrimo metu atsižvelgta į kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolą, schemą, nuotraukas, papildomus duomenis apie eismo įvykį, liudytojų apklausų protokolus. Išvadoje nurodyta, kad eismo įvykio tyrimo specialistai nekompetentingi vertinti prieštaringus eismo įvykio dalyvių parodymus. Duota išvada, kad prieš pat eismo įvykį automobilis „Audi A1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjo kairio posūkio kreivės trajektorija apie 19 km/h greičiu. Prieš eismo įvykį automobilis „Opel Vectra-C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjo smailiu kampu įžambiai Minsko pl. važiuojamosios dalies, - iš važiavimo krypties eismo juostos link priešpriešinio eismo juostos, o prieš pat susidūrimą su automobiliu „Audi A1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo judėjimo greitis buvo apie 76 km/h. Automobilis „Opel Vectra-C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su automobiliu „Audi A1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė Minsko pl. ir Pašto g. važiuojamųjų dalių sankirtos kairėje pusėje, žiūrint Minsko kryptimi, asfalto dangos įbrėžimų ir juodos spalvos antsluoksninių pėdsakų, kurie tiriamosios dalies 5 pav. pažymėti raudona brūkšninė linija, pradžios zonoje. Automobilio „Opel Vectra-C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui važiuojant jo nurodytu apie 90 km/h greičiu ir lėtinant greitį važiavimo krypties eismo juostoje, šis eismo įvykis nustatytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs. Jeigu automobilio „Audi A1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja kairį posūkį sankryžoje su Pašto g. pradėjo daryti nuo Minsko pl. dešinio krašto, kaip nurodė automobilio „Opel Vectra-C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, tai automobilio „Audi A1“ vairuotojai, prieš pradedant daryti posūkį, praleidus iš paskos artėjusį automobilį „Opel Vectra-C“, šis eismo įvykis nustatytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs. Šio eismo įvykio kilimo mechanizmas buvo toks. Automobilis „Opel Vectra-C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui apie 76 km/h greičiu įvažiavus į Minsko pl. ir Pašto g. važiuojamųjų dalių sankirtos kairę pusę, žiūrint vairuotojo važiavimo kryptimi link Minsko, asfalto dangos įbrėžimų ir juodos spalvos antsluoksninių pėdsakų, kurie tiriamosios dalies 5 pav. pažymėti raudona brūkšnine linija, pradžios zonoje, priekinės dalies dešiniuoju kraštu, sparnu ir ratu atsitrenkė į automobilio „Audi A1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos apie 19 km/h greičiu sukusios į kairę, galinį kairį ratą ir sparną, kontakto pradžios momentu tarp automobilio „Opel Vectra“ dešiniojo šono ir automobilio „Audi Al“ kairiojo šono galinės srities esant smailam kampui, atviram link automobilių galinių dalių. Susidūrimo metu automobilis „Opel Vectra-C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasisuko pagal laikrodžio rodyklę ir kairiuoju šonu į priekį nuslydo į padėtį, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Dėl smūgio į kairiojo šono galinę dalį, automobilis „Audi Al“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukosi prieš laikrodžio rodyklę ir galine dalimi į priekį užslydo ant kelio Vilnius - Minskas kairėje pusėje, už sankryžos su Pašto g., įrengto metalinio atitvaro. Vienareikšmiškai nustatyti techniniu požiūriu pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti, negalima. Jeigu automobilio „Audi Al“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja kairį posūkį pradėjo daryti nuo Minsko pl. dešiniojo krašto, kaip nurodė automobilio „Opel Vectra-C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, tai tokie automobilio „Audi Al“ vairuotojos veiksmai techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti. Jeigu automobilio „Audi Al“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) darė kairį posūkį iš važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti Minsko kryptimi, vidurio, tai automobilio „Opel Vectra-C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai, - atsiradus sankryžoje su Pašto g., link kurios jis artėjo, kliūčiai, - automobiliui „Audi Al“, kurio vairuotoja suko į karę, - nusuko automobilį į priešpriešinio eismo juostą, kur jo vairuojamas automobilis susidūrė su kairio posūkio kreive judėjusių automobiliu „Audi Al“, kada automobilio „Opel Vectra“ vairuotojui lėtinant greitį važiavimo krypties eismo juostoje, šis eismo įvykis nustatytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs, buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti (b. l. 98-108);

- eksperimento atlikimo protokolas su nuotraukomis, kuriame nurodyta, kad eksperimente naudotas automobilis „Renault Megane“ buvo pastatytas į tris padėtis Pašto g. ir Minsko pl. sankryžos atveju. Pirmu atveju automobilis pastatytas 1,2 m nuo linijos, žyminčios Minsko plento važiuojamosios dalies dešinį kraštą (kryptimi link Vilniaus), antruoju – 4,7 m atstumu, trečiuoju – 13,4 m atstumu. Pirmuoju ir antruoju atveju iš vairuotojo vietos aiškiai matosi visa sankryža ir kelio ženklinimas. Trečiuoju atveju (13,4 m atstumas) sankryža gerai matoma (jokie ženklai matomumo neužstoja), tačiau matosi tik dešinė kelio pusė (kryptis nuo Minsko link Vilniaus, b. l. 109- 118).

Motyvuojamoji dalis

Dėl faktinių aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šis nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis konstatuojamas tuo atveju, kai vairuotojo padarytas KET pažeidimas lemia padarinių atsiradimą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės taikymo pagal BK 281 straipsnį klausimą, teisingas priežastinio ryšio nustatymas situacijose, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, galimas tik atsakius į klausimą, kurio iš jų padarytas KET pažeidimas buvo būtinoji padarinių atsiradimo sąlyga ir priežastis, t. y. kurie kelių transporto eismo saugumą pažeidžiantys veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gegužės 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-222/2017).

Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo dėl to, kad 2020 m. rugpjūčio 1 d., apie 09.09 val., Vilniaus r., sankryžoje tarp Minsko pl. bei Pašto g., įvyko eismo įvykis tarp Senasalio kryptimi Č. K. vairuojamo automobilio „Opel Vectra-C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei ta pačia kryptimi M. B. vairuoto automobilio „Audi A1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kurio automobilio „Opel“ keleivei I. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o automobilio „Audi A1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivės E. B. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai. Šias aplinkybes patvirtina kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, specialisto išvados, kita rašytinė medžiaga.

Visgi byloje kilo ginčas dėl to, kuris iš eismo dalyvių pažeidė KET taisykles ir kurio iš jų veiksmai buvo būtinoji padarinių atsiradimo sąlyga ir priežastis.

Kaltinamasis savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad liudytojai: B. B. ir V. B. eismo įvykio iš tos vietos, kur stovėjo jų automobilis, matyti negalėjo. Jo gynėja nurodė, kad kaltinimas grįstas prielaidomis. Nurodė, kad nukentėjusioji galėjo blaškytis kelyje, nes važiavo su vaiku, tai galimai užsikalbėjo. Abejoja specialisto išvados patikimumu, kadangi ji buvo grįsta nuotraukomis, kuriose užfiksuoti kelio rėžiai, tačiau šie rėžiai nebuvo nurodyti schemoje, dėl to jie laikytini nesusijusiais su eismo įvykiu. Schemoje kelio įbrėžimai nurodyti kitoje vietoje. Nurodė, kad liudytojų ir nukentėjusiosios M. B. parodymai dėl to, ar jos vairuojamas automobilis prieš posūkį buvo sustojęs, skiriasi, dėl to nepaneigta kaltinamojo versija. Teigia, kad liudytojai toje vietoje, kurioje stovėjo, negalėjo matyti pagrindinio kelio ženklinimo, dėl to nesivadovautina ir jų parodymais dėl „Audi“ automobilio konkrečios sustojimo vietos. Mano, kad liudytoja B. B. buvo supažindinta su bylos medžiaga ir davė M. B. palankius parodymus, nes jos galimai yra pažįstamos (tai įrodo aplinkybė, kad po įvykio jos kalbėjosi lenkiškai).

Teismų praktikoje aiškinant in dubio pro reo (visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai) principo turinį, paprastai neribojamas bylos aplinkybių, reiškinių ar faktų, dėl kurių gali kilti abejonės, aiškinamos kaltinamojo naudai, sąrašas. Abejonės gali kilti dėl bet kurių bylos elementų: dėl faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių buvimo, dėl teisinių veikos požymių (nusikalstamos veikos sudėties elementų ar požymių, kitų nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmingų aplinkybių) buvimo, dėl sąlygų, būtinų duomenų pripažinimui įrodymais, buvimo; dėl atskirų įrodymų patikimumo ir jų įrodomosios reikšmės; įrodymų visumos pakankamumo nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltumui konstatuoti ar kitų nagrinėjant bylą sprendžiamų klausimų. Taip pat pažymėta, kad kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurių neįmanoma pašalinti, ir tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti. Abejonių pašalinimo būdas yra ne tik BPK nustatytų veiksmų, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, atlikimas, bet ir tinkamas, atliktas laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, įrodymų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. sausio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-689/2018). Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Įvertinęs teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus, teismas daro išvadas dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Išvados daromos tik tada, kai išvadai pagrįsti pakanka įrodymų. Sprendimą dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti lemia daug aplinkybių: įrodymų kiekis, jų rūšys, patikimumas ir pan. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų leistinumo, patikimumo, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014 ir kt.).

Teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu atskirų asmenų duodami nevisiškai vienodi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai. Bylą nagrinėjantys teismai tokiais atvejais iš gautų faktinių duomenų visumos turi išrinkti atskirus įrodytus faktus, aplinkybes ir spręsti, kurie atskirų (ar to paties) asmenų parodymai apie reikšmingus faktus ar jų dalis laikytini patikimais. Taip nustatomos įrodytomis pripažintinos (tikrosios) bylos aplinkybės. Ir tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu ištirtų įrodymų visumą. Esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai, byloje esant neesminėmis detalėmis prieštaringiems duomenims, teismas daro tinkamai motyvuotas išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295-507/2016, 2K-7-511/2017, 2K-94-303/2019).

Nors, kaltinamojo teigimu, eismo įvykis kilo dėl nukentėjusiosios veiksmų, tačiau pastarojo parodymai yra nenuoseklūs. Jis teigė, kad kai pirmą kartą pamatė M. B. automobilį, pastarasis važiavo, o paskui pasuko į Užukenę, bet į gatvę nenuvažiavo, o sustojo šalikelėje (ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jos automobilis sustojo Užukenės g. pradžioje). Viešai prieinamais „Googlemaps“ duomenimis, Užukenės g. – Minsko pl. – Pašto g. yra vienos sankryžos dalis, taigi pagal šiuos parodymus, M. B. turėjo sustoti sankryžoje (ar iš karto prieš ją), savo važiuojamosios krypties šalikelėje (dešinėje), bet kaltinamasis taip pat teigė, kad M. B. automobilis likus 50 m iki sankryžos ir 50 m iki jo vairuojamo automobilio išvažiavo į Minsko pl. ir ištiesino mašiną (taigi, jis turėjo būti sustojęs 50 m atstumu nuo sankryžos), dėl ko kaltinamasis pagalvojo, kad M. B. automobilis važiuos tiesiai, tačiau netikėtai pasuko į kairę. Pastebėtina, kad pagal šiuos parodymus darytina išvada, jog M. B. į kairę suko ne iš šalikelės, o iš Minsko pl. važiuojamosios dalies. Dar kaltinamasis nurodė, kad kai pirmą kartą pamatė M. B. automobilį, iki jo buvo 200 m atstumas ir minėtas automobilis jau buvo sustojęs. Taip pat kaltinamasis teigė, kad kadangi M. B. automobilis likus 50 m iki sankryžos išvažiavo į Minsko pl. ir ištiesino automobilį pagal jo važiavimo kryptį (t. y. kaltinamasis pagalvojo, kad šis važiuos tiesiai), jis suprato, kad važiuodamas 90 km/h greičiu nesuspės sustabdyti, dėl to sumažino greitį iki 70 km/h ir siekdamas išvengti susidūrimo mėgino M. B. automobilį apvažiuoti iš kairės, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad M. B. automobilis staigiai sukęs į kairę grįžo į Minsko pl. ir važiavo lėtai, o savo rašytiniuose paaiškinimuose teigė, kad „Audi A1“, buvo sustojęs prie sankryžos, o jis (Č. K.) ėmė pastarąjį lenkti.

Nukentėjusioji I. K. taip pat teigia, kad eismo įvykio kaltininkė yra M. B., tačiau I. K. parodymai taip pat nėra nuoseklūs bei prieštaringi. Ji teigė, kad likus 200 m iki sankryžos „Audi A1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasitraukė dešiniau, vėliau pasuko į dešinę - Užukenio gatvę, tačiau sustojo šalikelėje (t. y. sankryžoje). Po to teigė, kad automobilis sustojo ir iš karto išvažiavo – t. y. grįžo į pagrindinį kelią (kas reikštų, jog automobilis turėjo sustoti dar iki sankryžos, o ne prieš pat ją ar joje pačioje), ir išlygino mašiną, lyg norėdamas važiuoti tiesiai, ir tik tuomet pasuko kairiau, kas irgi leidžia daryti išvadą, kad automobilis į kairę suko ne nuo dešiniojo kelkraščio, o nuo Minsko pl. važiuojamosios dalies. Ikiteisminio tyrimo metu I. K. buvo nurodžiusi dar kitokias įvykio aplinkybes – t. y., kad „Audi A1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasitraukė dešiniau, t. y. prie dešinio važiuojamosios dalies krašto, tad ji pagalvojo, kad gal automobilio vairuotojas nori sustoti arba pasukti į dešinę, bet minėtas automobilis išsilygino kelyje ir staigiai suko į kairę, taigi nurodė, kad automobilis nebuvo sustojęs, tačiau išsilygino kelyje – t. y. važiavo Minsko pl. važiuojamąja dalimi, ir tik tuomet pasuko į kairę. Pastebėtina ir tai, kad I. K. ir kaltinamąjį sieja artimi giminystės ryšiai – jie yra sutuoktiniai, kaltinamajam gresia baudžiamoji atsakomybė, dėl to jie abu turi suinteresuotumą šios bylos baigtimi, tad jų parodymai turi būti vertinami itin atsargiai, kitų byloje esančių duomenų kontekste. Sprendžiant dėl kaltinamojo ir I. K. parodymų patikimumo – t. y. kokia apimtimi jais galima remtis, įvertintinas ne tik jų nenuoseklumas ir prieštaringumas, tačiau ir tai, kiek juos paneigia kiti byloje esantys duomenys.

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje buvo nustatytas eismo įvykio mechanizmas, t. y.: automobilis „Opel Vectra-C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui apie 76 km/h greičiu įvažiavus į Minsko pl. ir Pašto g. važiuojamųjų dalių sankirtos kairę pusę, žiūrint vairuotojo važiavimo kryptimi link Minsko, asfalto dangos įbrėžimų ir juodos spalvos antsluoksninių pėdsakų, kurie išvados tiriamosios dalies 5 pav. pažymėti raudona brūkšnine linija, pradžios zonoje, priekinės dalies dešiniuoju kraštu, sparnu ir ratu atsitrenkė į automobilio „Audi A1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos apie 19 km/h greičiu sukusios į kairę, galinį kairį ratą ir sparną, kontakto pradžios momentu tarp automobilio „Opel Vectra“ dešiniojo šono ir automobilio „Audi Al“ kairiojo šono galinės srities esant smailam kampui, atviram link automobilių galinių dalių. Išvadoje nurodyta, kad automobilio „Opel Vectra-C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui važiuojant jo nurodytu apie 90 km/h greičiu ir lėtinant greitį važiavimo krypties eismo juostoje, šis eismo įvykis nustatytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs. Nors išvadoje nurodyta, kad specialistai nėra kompetentingi vertinti prieštaringus eismo įvykio dalyvių parodymus, dėl to vienareikšmiškai nustatyti techniniu požiūriu pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti, negalima, tačiau nurodė, kad jeigu automobilio „Audi Al“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja darė kairį posūkį iš važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti Minsko kryptimi, vidurio, tai automobilio „Opel Vectra-C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti. Nors kaltinamojo gynėja išreiškė abejonę šios specialisto išvados patikimumu tuo pagrindu, kad ji buvo grįsta nuotraukomis, kuriose užfiksuoti kelio rėžiai, tačiau šie rėžiai nebuvo nurodyti schemoje, su tokia gynėjos nuomone negalima sutikti, nes būtent dėl bylų, susijusių su eismo įvykiais, tyrimo sudėtingumo, specialių žinių poreikių yra pasitelkiama specialistų pagalba. Šiuo konkrečiu atveju specialistui buvo suformuota užduotis nustatyti, kurioje vietoje įvyko susidūrimas. Specialistams šiam ir kitiems klausimams atsakyti buvo pateikta visa ikiteisminio tyrimo medžiaga. Specialisto išvadoje remtasi eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, schema ir nuotraukomis (kurie buvo daryti iš karto po eismo įvykio, automobiliams ir pėdsakams dar esant įvykio vietoje), papildomais duomenimis apie eismo įvykį, liudytojų apklausų protokolais. Dėl to vien tai, kad specialistas nustatė papildomus eismo įvykio pėdsakus, kurių schemoje nenurodė eismo įvykio vietą apžiūrėjęs pareigūnas, nelaikytina pagrindu abejoti šios išvados patikimumu, įvertinus tai, kad specialistams buvo duota užduotis nustatyti šias faktines aplinkybes.

Pastebėtina, kad pagal teismų praktiką, nors nemažai techninio pobūdžio klausimų, reikšmingų teisiniam priežastinio ryšio vertinimui, išsprendžiama atliekant eismo įvykio ekspertizes, tačiau priežastinį ryšį konstatuoja teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-49/2013, 2K-204-895/2018). Nagrinėjamu atveju siekiant nustatyti, kuris iš eismo dalyvių pažeidė KET ir kurio iš jų veiksmai buvo būtinoji padarinių atsiradimo sąlyga ir priežastis, svarbu nustatyti, iš kurios padėties (iš Minsko pl. ar dešinės šalikelės) į kairę suko automobilis „Audi A1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ar buvo rodomas posūkio signalas.

M. B. viso proceso metu (tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme) nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ji nesiblaškė kelyje ir nebuvo sustojusi ar išvažiavusi į dešinį Minsko pl. kelkraštį, o suko iš Minsko pl. važiuojamosios kelio dalies, rodydama kairįjį posūkio signalą. Neneigia, kad suko ne iš karto, o prieš sukdama stabtelėjo, o sukti pradėjo po to, kai pamatė, kad liudytojų B. B. ir V. B. automobilis pavažiavo atgal ir davė jai kelią. Jos parodymus patvirtina tiesioginių įvykio liudytojų - B. B. ir V. B. parodymai. Abu šie liudytojai teigė, kad automobilis „Audi A1“ stovėjo ties punktyrine linija (šalia tos linijos), kur galima pasukti į kairę, įjungęs kairįjį posūkio signalą, todėl jie suprato, kad automobilis audi A1 nori pasukti į kairę. Šių liudytojų parodymai nuoseklūs, neprieštaringi. Juos patvirtina ikiteisminio tyrimo metu atliktas eksperimentas ir prie protokolo pridėtos nuotraukos, iš kurių matyti, kad jokie ženklai, priešingai nei nurodo kaltinamasis, neužstoja sankryžos vaizdo nei iš 1,2, nei iš 4,7 ar 13,4 metrų atstumų. Be to, horizontalus kelio ženklinimas matyti tiek iš 1,2 m, tiek iš 4,7 m atstumo, o iš 13,4 m atstumo matyti artimesnė automobilio padėčiai Minsko pl. dalis, bet, priešingai, nei teigia kaltinamojo gynėja, šie duomenys nepaneigia aplinkybės, kad liudytojai matė automobilio „Audi A1“ padėtį prieš eismo įvykį, nes, anot V. B., nors jis neatsimena, kurioje vietoje sustojo, ar prieš kelio ženklą, ar po jo, tačiau jis nurodė, kad iki Minsko pl. jis sustojo pusės metro arba metro atstumu. B. B. tai pat teigė, kad automobilį „Audi A1“ pamatė užvažiavus ant kalniuko. Taigi šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad liudytojai M. B. automobilį matė jau už kelio ženklo – t. y. artimesniu nei 13,4 m iki Minsko pl. atstumu, dėl to jie galėjo matyti tiek kelio ženklinimą, tiek automobilio „Audi A1“ padėtį. Be to, teismas neįžvelgia šių asmenų suinteresuotumo bylos baigtimi, kadangi abu liudytojai teigė, kad su M. B. jų artimi santykiai nesieja, iki įvykio jie pažįstami nebuvo, pastebėtina, kad tokius pačius parodymus šie liudytojai davė ir ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugpjūčio 5 d. bei 2020 m. rugpjūčio 12 d. (t. y. dar iki M. B. supažindinimo su bylos medžiaga 2020 m. gruodžio 15 d.). Galiausiai, kaip jau buvo minėta, pats kaltinamasis ir I. K. buvo nurodę, kad nukentėjusioji prieš sukdama į kairę 50 m važiavo Minsko pl. tiesiai – t. y. buvo ištiesinusi automobilį, dėl ko jie galvojo, kad ši važiuos tiesiai. Įvertinus tai, kad nukentėjusiosios, liudytojų parodymai dėl esminių bylos aplinkybių yra nuoseklūs ir neprieštaringi, juos patvirtina atliktas eksperimentas, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokolai (įvykio vietos apžiūros su priedais, eksperimento ir kiti), jų nepaneigia specialisto išvada, jais nesivadovauti nėra pagrindo. Tuo tarpu kaltinamojo ir I. K. parodymai nenuoseklūs, prieštaringi, jų nepatvirtina kita bylos medžiaga, dėl to jais vadovautinasi tik tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems bylos duomenims.

Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad M. B. vairuojamas automobilis posūkį į kairę darė iš Minsko pl. važiuojamosios dalies (jos vidurio), o ne iš dešiniosios šalikelės, prieš darydamas posūkį automobilis buvo sustojęs, buvo rodomas kairiojo posūkio signalas. Taigi, vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus duomenis: liudytojų B. B. ir V. B., nukentėjusiosios M. B., ir, kiek tai neprieštarauja kitiems bylos duomenimis – kaltinamojo Č. K. ir nukentėjusiosios I. K. – parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, specialisto išvadas, kitą bylos medžiagą, kurie atitinka tarpusavyje bei BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad Č. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairuodamas automobilį „Opel Vectra-C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 137 punkto reikalavimus, t. y. Vilniaus r., važiuodamas keliu A3 (Vilnius - Minskas) kryptimi nuo Vilniaus link Senasalio, artėdamas prie sankryžos su Pašto g., buvo neatidus ir neatsargus, kai priekyje važiavusi vairuotoja M. B., gim. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Audi A1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su įjungtu kairiojo posūkio signalu, pradėjo atlikinėti posūkį į kairę, į Pašto g., neapvažiavo jos iš dešinės, nepalaukė, kol juosta priekyje jo bus atlaisvinta, ir tęsė judėjimą tiesiai, dėl to atsitrenkė į priekyje išvažiuojančio iš jo judėjimo juostos automobilio „Audi A1“ kairės pusės galinę dalį, po ko automobilis „Audi A1“ nuvažiavo nuo kelio ir pakibo ant kairėje nuo kelio esančio metalinio atitvaro, dėl to eismo įvykio metu nukentėjo automobilio „Opel“ keleivė I. K., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, ir automobilio „Audi A1“ keleivė E. B., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Teismas šias išvadas daro įvertinęs aptartų įrodymų visumą, kuri yra pakankama Č. K. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes Č. K. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės individualizavimo ir kitų klausimų

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į Č. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – nusikalstamas pasitikėjimas; nukentėjusiesiems sukeltas pasekmes; į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: neteistas (b. l. 79), baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už KET pažeidimą, dėl kurio buvo sugadintas svetimas turtas, baudas sumokėjęs (b. l. 80), yra aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini). Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – baudą, jos dydį nustatant didesnį už įstatymo numatytą minimalų.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam Č. K. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė naudodamasis šia teise, praeityje jis yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, kurie taip pat buvo padaryti naudojantis šia teise, kaltinamasis ne pirmą kartą padaro eismo įvykį, dėl kurio sugadinamas kitiems asmenims priklausantis turtas, o nagrinėjamu atveju – dar sužaloti du asmenys, dėl to, teismo vertinimu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam 1 metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenos (2 vnt.) – paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Č. K. (Č. K.), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 50 MGL (2 500 – dviejų tūkstančių penkių šimtų – Eur) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti nuteistajam, kad jis sumokėjęs baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą privalo teismo raštinei pateikti mokėjimo nurodymą patvirtinančius dokumentus. Įspėti nuteistąjį, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu Č. K. (Č. K.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 1 (vienerius) metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenas (2 vnt.) – palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.