Kauno apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Moterų teisių asociacijos atstovams direktorei V. Ž., advokatui Martynui Antanaičiui,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei Moterų teisių asociacijai, trečiajam asmeniui D. M. dėl duomenų, žeminančių garbę ir orumą bei neatitinkančių tikrovės paneigimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovės argumentai

III. Trečiojo asmens argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys atmetamas.

24. Byloje nustatyta, kad atsakovė Moterų teisių asociacija yra nevyriausybinė organizacija, kuri vykdo valstybės deleguotą funkciją - specializuotos kompleksinės pagalbos centro paslaugų teikimą. Atsakovė teikia specializuotą kompleksinę pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims. Atsakovė yra Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos, Specializuotos pagalbos tarnybų asociacijos ir Lietuvos moterų lobistinės organizacijos narė.

25. Trečiasis asmuo D. M. kreipėsi į atsakovę pagalbos, 2021 m. lapkričio 25 d. užpildė anketą, kurioje pažymėjo, kad vyras ją negražiai vadina, kritikuoja, sako, kad ji yra kvaila, neleidžia bendrauti su šeimos nariais ir draugais, kaltina ryšiais su kitais vyrais, veja iš namų, žemina ją, grasina fiziniu smurtu, atsisako išeiti ar palikti ją ramybėje kai ji to reikalauja, stumdo, tampo, muša delnu per veidą, kumščiuoja, spardo, traukia už plaukų, sukinėja rankas ir kojas, smaugia ir kt.

26. Byloje pateiktos dvi smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens anketos, kuriose nurodyta informacija patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 15 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. atsakovės atstovė bendravo su D. M.. Šiose anketose nurodyta, kad į atsakovę D. M. kreipėsi asmeniškai, dėl patiriamo smurto šeimoje:

12.1. Epizodai iš 2021 m. lapkričio 15 d. pokalbio su trečiuoju asmeniu: „ moteris sunkiai kalba apie smurto epizodus. Skaudu. Daug nuoskaudų. Kalbėdama graudinasi. Kūno kalba - susigūžus, galva nuleista. Elgesys - nuolat atsiprašinėja, jaučiasi, kad trukdo, sunku pradėti šnekėti apie blogas patirtis, apie jausmus, bando prisiimti kaltę. Svarbi kitų nuomonė – „nenori nešti šiukšlių iš namų“, dėl to paklūsta, užglaisto sutuoktinio elgesį. Pasimetusi. Nežino nuo ko pradėti. Niekas ja netiki. Viena su problema. Verkia ir kartoja „daugiau nebegaliu“. Darbe puldinėja, kolioja, šaukia. Įtraukti darbuotojai, dalyvauja tame visame. Moteris pasakojo, kad vyras ją seka, kontroliuoja, liepia pasiaiškinti kur buvo, ką veikė ir panašiai. Moteris nori pagyventi atskirai, pailsėti. Pirmo susitikimo metu surinkti bendriniai duomenys“. Nurodyta, jog D. M. atsakovei pateikė garso įrašus, kuriuose girdėti vyro rėkimas, puldinėjimai ant mamos vaiko akivaizdoje.

12.4. 2021 m. gruodžio 8 d. - Pokalbis telefonu. Jaučiasi prastai. Įtampa namie didėja. Vyras gąsdina, kad “nuoga, plika išeisi be vaiko. Viskas liks jam. Baigsi dienas prie konteinerio, aš tau pažadu. Tu mane žinai, kas man padaro, tai aš nepamirštu. Palaukiu ir sunaikinu. Tai tu pagalvok, gerai pagalvok ar man priešintis, nes baigsi dienas invalido vežimėlyje“.

12.6. 2021 m. gruodžio 28 d. pokalbio epizodai: „sutuoktinis užpuolė ją, stumdė, tampė už plaukų, trenkė, spyrė, koliojo (moteris jaučiasi nesaugi, bijo).“ Trečiasis asmuo pateikė Atsakovei garso įrašus, kurių klausėsi ir aptarinėjo. Padaryta išvada, kad situacija bloga ir blogėja. Rizika didelė. 2021 m. gruodžio 30 d. susitikimo metu D. M. pateikė garso įrašus apie konfliktą, įvykusį darbe.

28. Pažyma buvo pateikta kartu su ieškiniu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-3983-1026/2022 pagal D. M. ieškinį atsakovui R. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, dėl išlaikymo priteisimo.

29. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2023 m. vasario 9 d. rašte teismui nurodyta, jog Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtame skyriuje organizuoti trys ikiteisminiai tyrimai dėl smurto artimoje aplinkoje D. M. ir R. M. šeimoje: 1) ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-25568-21 pradėtas dėl to, kad 2021-07-23 į policijos įstaigą su pareiškimu kreipėsi D. M. ir jos atstovė advokatė Gitana Butrimienė, pranešdamos apie tai, kad 2021-07-21 apie 4.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) sutuoktinis R. M. plūdo D. M. necenzūriniais žodžiais, jai bandant pasiimti savo telefoną pastūmė, moteriai traukiantis ėjo link jos, delnu sudavė per veidą, o vėliau gulinčiai lovoje sudavė delnu per veidą. Tyrimas nutrauktas 2021-09-21, nustačius, kad nepadaryta nusikalstama veika numatyta LR BK 140 str. 2 d., sprendimas įsiteisėjęs; 2) ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-44281-21 pradėtas dėl to, kad gautas R. M. pareiškimas, kad sutuoktinė D. M. 2014-07-15, 2015-08-08, 2015-10-10, 2016-09-07, 2017-04-28, 2021-07-22 prieš jį naudojo fizinį smurtą. R. M. pateikė Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadas: 2014-07-17 Nr. 01710/14(02), 2015-11-10 Nr. G3098/2015(02), 2016-09-07 Nr.G.2310/2016(02) dėl jam padarytų sužalojimų (kurie įvertinti, kaip nežymūs sveikatos sutrikdymai). Tyrimas 2022-01-26 nutrauktas nustačius, kad nepadaryta nusikalstama veika numatyta LR BK 140 str. 2 d., sprendimas įsiteisėjęs; 3) ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-01299-22 atliekamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d. ir 138 str. 2 d. 3 p. Įtarimai šioje byloje įteikti R. M.. Ikiteisminis tyrimas iki šiol atliekamas, todėl pateikti detalesnę informaciją nėra galimybės. Taip pat šiame rašte nurodoma, kad Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtajame skyriuje patikrintos keturios medžiagos, kuriose priimti nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo priimti dėl pareiškimų apie galimą smurtą D. M. ir R. M. šeimoje: 1) Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiaga Nr. M-l-01-01305-22, dėl to, kad gautas Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimas, jog skyriuje gautas D. M. prašymas, kad R. M. vartoja psichologinį smurtą mažamečio sūnaus T. M. atžvilgiu. 2022-01-17 priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 140 str. 3 d. Sprendimas įsiteisėjęs; 2) Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiaga Nr. M-1-01-06072-22, dėl to, kad gautas VTAĮT Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimas, apie tai, kad Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje gautas R. M. atsiliepimas į D. M. prašymą kartu pateikė vaizdo ir garso įrašus, iš kurių darytina išvada, kad D. M. prieš sūnų naudoja tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą. 2022-03-07 priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 140 str. 3 d. Sprendimas įsiteisėjęs; 3) Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiaga Nr. M-1-01-24966-22, dėl to, kad gautas Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimas dėl galimo smurto atvejo ištyrimo, kuriame nurodyta, kad Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje gautas R. M. pranešimas apie sūnaus T. M. galimai patiriamą smurtą iš motinos D. M.. 2022-05-16 priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 163 str. Sprendimas įsiteisėjęs; 4) Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiaga Nr. M-2-03-00462-22, dėl to, kad į Kauno apylinkės prokuratūrą kreipėsi R. M. ir pateikė vaizdo įrašus, iš kurių dalyje failų yra fiksuoti smurto atvejai jo atžvilgiu ir 16 garso įrašų failų yra su psichologinio ir fizinio smurto atvejais sūnaus T. M. atžvilgiu. 2022-11-10 nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 163 str. Sprendimas įsiteisėjęs.

Dėl ginčo esmės

30. Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 2.24 straipsnio 1 dalis numato, jog asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nagrinėja teismas, nepaisydamas to, ar tokius duomenis paskleidęs asmuo juos paneigė, ar ne (CK 2.24 straipsnio 3 dalis).

31. Ieškovas pareikštu ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę Moterų teisių asociaciją atlikti atitinkamus veiksmus, paneigiant duomenis neva pažeidžiančius ieškovo garbę ir orumą. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje subjektas, į kurį yra nukreiptas reikalavimas, vykdo tam tikras valstybės deleguotas funkcijas, kurių vykdymo pagrindu ir kilo šioje byloje sprendžiamas ginčas. Atsakovė nurodė, jog Moterų teisių asociacija išduodama Pažymą, vykdė teisės aktais jai nustatytą funkciją, tokių pažymų išdavimas yra atsakovės pareiga, kai apie konkretų atveją pažymą prašo išduoti tokią pažymą gauti teisę turintis asmuo. Byloje nustatyta, kad atsakove vykdo valstybės deleguotą funkciją - specializuotą kompleksinę pagalbą. Vykdydama šią jai priskirtą funkciją atsakovė teikia specializuotą kompleksinę pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims.

32. Specializuotos pagalbos centrų veiklos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. A1-227 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. A1- 750 redakcija) (toliau - SPC veiklos aprašas) 2.8 punkte nurodyta, jog specializuota kompleksinė pagalba - SPC teikiama trumpalaikė ir (ar) ilgalaikė pagalba smurtą artimoje aplinkoje patiriančiam asmeniui, siekiant įveikti kritinę būklę, apimanti įgalinimą, informavimą, konsultavimą, tarpininkavimą, specializuotą psichologinę ir teisinę pagalbą, pagalbą rengiant dokumentus, pažymų apie SPC žinomus smurto artimoje aplinkoje faktus teisėsaugos institucijoms bei savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyriams (toliau - VTAS) rengimą. SPC veiklos aprašo 7 punkte yra nustatyta, kad jei smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo priima specializuotą kompleksinę pagalbą, konsultantas prireikus, įvertinęs situacijos pavojingumą, rengia pažymas apie SPC žinomus smurto artimoje aplinkoje faktus atitinkamoms valstybės institucijoms (teisėsaugos, VTAS ir kt.).

33. Byloje pateikto Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijai, pagalbos teikimo proceso aprašo (toliau - Aprašas) 2.2 punktas numato, jog SKPC teikiamos pagalbos rūšys yra šios: pažymų rengimas - įvertinę situacijos pavojingumą, SKPC specialistai, savo kompetencijų ir funkcijų ribose, atitinkamoms valstybės institucijoms rengia pažymas apie SKPC žinomus smurto artimoje aplinkoje faktus. Pažymos gali būti teikiamos policijai, prokuratūrai, teismui, VTAĮT skyriams, socialinėms Ir sveikatos priežiūros įstaigoms. Teismui pažymos gali būti teikiamos teismo užklausimu, taip pat smurtą patyrusio asmens pageidavimu (2.2.7 p.).

34. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą, teismas konstatuoja, jog atsakovė, išduodama Pažymą, vykdė teisės aktais jai deleguotą funkciją, todėl byloje nekyla abejonių, jog trečiojo asmens prašymu atsakovė privalėjo pagal jai priskirtas funkcijas Pažymą išduoti. Taip pat dėl to, vertinant ieškovo reikalavimo pagrįstumą, teismas nekvestionuoja Pažymos išdavimo teisėtumo, ją išdavusios institucijos darbuotojų kompetencijos, gebėjimų atpažinti smurto artimoje aplinkoje apraiškas. Teismo vertinimu, šių faktų patikrinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl šiame kontekste teismas sprendžia tik dėl būtinųjų šios kategorijos byloms kriterijų egzistavimo ir jų taikymo.

35. Teismų praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį gali būti ginami nustačius šių faktų visumą: 1) duomenų paskleidimo faktą; 2) faktą, kad duomenys yra apie ieškovą; 3) faktą, kad duomenys žemina asmens garbę ir orumą; 4) faktą, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2007). Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai, todėl kitas CK 2.24 straipsnio taikymo sąlygas privalo įrodyti ieškovas (Civilinio proceso kodekso 12, 178 straipsniai).

36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016 39 punktą).

37. Teismų praktikoje pažymima, kad, vertinant, ar paskleista informacija yra žinia ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Taigi darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma. Siekiant atskirti žinią nuo nuomonės taip pat vertintinas ir eilinio (vidutinio) informacijos gavėjo supratimas, t. y. ar pateikta informacija galėjo priversti eilinį skaitytoją, klausytoją ir pan. suprasti, kad pateikiami neginčijami faktai apie asmenį, kurie gali būti patikrinti ir įrodyti, ar kad pateikiama autoriaus nuomonė apie tam tikrus su asmeniu susijusius faktus. Taip pat vertintinas ir ieškovo elgesys bei pateiktos informacijos vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

38. Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, jog kvalifikuojant ginčo teiginį vertintinos įvairios aplinkybės: bendras pasisakymo kontekstas, tonas, tikslas; vienas sakinys, frazė negali būti vertinami pažodžiui, atsietai nuo bendro pasisakymo konteksto, jei vienas sakinys, frazė išskiriami iš viso pasisakymo, tam reikia patelkti įtikinamus argumentus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-781/2023).

39. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus, teismas daro išvadą, jog Pažymos turinyje atspindima keletas veiksnių: trečiojo asmens psichologinė būsena, šalių konflikto detalizacija, konflikte dalyvaujantys asmenys bei jų psichologinis paveikslas, konflikto esmė (veiksmai, kuriuos įvardijo viena iš konfliktuojančių pusių – trečiasis asmuo), konflikto sprendimo priemonės (policijos pareigūnų dalyvavimas), ištirtos informacijos (vaizdo ir garso įrašų) analizė, specialistų rekomendacijos dėl tolimesnio konflikto deeskalavimo. Taigi, Pažymos turinyje, teismo vertinimu, buvo atskleista valstybės deleguotas funkcijas vykdančios institucijos darbuotojų nuomonė apie šalių šeimoje kilusį konfliktą, t. y. įstaigos specialistai pateikė subjektyvų faktų ir duomenų vertinimą.

40. Atsakovės vadovė V. Ž. teismo posėdžiuose nurodė, kad trečiasis asmuo į įstaigą atvyko pagal psichologo nukreipimą. Pažyma buvo parengta pagal D. M. pasakojimus, įvertinus jos bendrą būseną, kūno kalbą, įvykius apie smurtą, nepilnamečio vaiko įtraukimą į smurtinę aplinką. Atsakovės atstovė paaiškino, jog D. M. rodė vaizdo ir garso įrašus, juos aiškino, komentavo. Trečiojo asmens atžvilgiu įstaigoje buvo užvestos smurtą patyrusio asmens anketos, kurių turinys rodo, jog D. M. teiktos konsultacijos, buvo aprašyti pokalbiai tarp trečiojo asmens ir specialistų. Iš šių duomenų matyti, jog D. M. teigė patyrusi smurtą, pasakojo įvykius, rodė pareiškimus, kad kreipėsi į policiją dėl smurto, rodė vaizdo ir garso įrašus. Pažyma buvo parengta remiantis ne vien tik D. M. pasakojimais, gautais konsultacijų metu, bet taip pat remiantis atsakovės specialistų kompetencija, kvalifikacija ir patirtimi bei gebėjimais nustatyti smurto požymius. Iš visų duomenų visumos buvo įvertinta, kad smurtas buvo. Teismas laiko pagrįstais atsakovės argumentus, jog atsakovė neturėjo jokio pagrindo netikėti D. M., nes atsakovė nėra teisėsaugos institucija, ji nevykdo tyrimo, neskiria jokių sankcijų. Be to, byloje yra pateikta duomenų, jog dėl įvykių, susijusių su smurtu buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, kurių vienas baigtas. Byloje taip pat pateiktas Teismo psichiatrijos, Teismo psichologijos ekspertizės aktas, kuriame aptariamas ir laikotarpis iki Pažymos išdavimo (t. y. nuo 2021 m. liepos mėn.). Ekspertai pateikė išvadą, jog D. M. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl neteisėto ieškovo elgesio.

41. Taigi, iš pateiktų įrodymų matyti, jog Pažymoje nurodyti duomenys yra atsakovės, kaip specialias valstybės deleguotas funkcijas vykdančio subjekto pateiktas faktų ir duomenų vertinimas, kuris buvo paremtas ne tik atsakovės specialistų nuomonėmis ar trečiojo asmens paaiškinimais, tačiau ir realiai esančiais faktais apie ieškovo ir trečiojo asmens šeimoje vykstantį konfliktą.

42. Teismas nesutinka su ieškovo vertinimu, kad ginčo Pažymą atsakovė galėjo išduoti tik tokiu atveju, jeigu ieškovo atžvilgiu būtų priimtas įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo būtų konstatuotas ieškovo smurtinis elgesys prieš trečiąjį asmenį ir šalių sūnų. Kaip pagrįstai nurodė atsakovė, teisės aktai nenurodo, kad atsakovė Pažymą turėtų išduoti tik po ginčo teisminio nagrinėjimo, kadangi priešingu atveju, būtų paneigtas atsakovės funkcijų vykdymas, nes jos būtų priklausomos ne nuo įstaigos vykdomų funkcijų, o nuo ikiteisminių tyrimų ir teisminių ginčų sprendimų baigties. Be to, tokiu atveju nebūtų prasmės išduoti Pažymą teisėsaugos institucijoms jau po įsiteisėjusio procesinio sprendimo, kas rodo, jog minėti teisės aktai nenurodo, kad smurto įvykiai turi būti konstatuoti įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu.

43. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad Pažymos surašymui atsakovė turėjo pakankamą faktinį pagrindą. Kaip jau buvo minėta aukščiau, Pažymoje yra pateiktas subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, atsakovės specialistų nuomonė, kuriai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai. Teismo vertinimu, atsakovei išduodant Pažymą, jai užteko turėti faktinį pagrindą ir objektyvius duomenis, kuriuos atspindėjo visa surinkta informacija, esanti įstaigoje. Todėl akivaizdu, kad atsakovė išduodama Pažymą trečiajam asmeniui, veikė savo kompetencijų ir funkcijų ribose, jų neperžengė, o Pažymoje padarytos išvados turėjo pakankamai objektyvų faktinį pagrindą.

44. Teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, jog Pažymoje nurodyti duomenys buvo paskleisti plačiam subjektų ratui. Byloje nustatyta, kad Pažymoje pateikti duomenys tapo žinomi tik su ieškovo ir trečiojo asmens santuokos nutraukimo byla susijusiems asmenims. Pažyma buvo skirta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, nagrinėjantiems šalių santuokos nutraukimo bylą. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, civilinė byla dėl santuokos nutraukimo yra nagrinėjama uždaruose teismo posėdžiuose, todėl tiek dabar, tiek išnagrinėjus bylą iš esmės, Pažymos turinys nebus atskleistas tretiesiems asmenims, kadangi dokumento turinio atskleidimą apriboja CPK 10 straipsnio 2 dalies išimtis. Taip pat pažymėtina, jog ir paskelbus galutinį teismo sprendimą, viešumai bus prieinama tik sprendimo rezoliucinė dalis, kurioje neatsispindės atsakovės išduotos Pažymos turinys. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog Pažymoje nurodyti duomenys buvo atskleisti tik tiek ir tokia apimtimi, kuri užtikrina šalies procesinę teisę į bylą teikti rašytinius įrodymus, todėl ribotas disponavimas Pažymoje esančiais duomenimis niekaip negalėjo pažeisti ieškovo garbės ir orumo.

45. Nepagrįstais teismas laiko ir ieškovo argumentus, jog trečiasis asmuo Pažymą naudoja kaip priemonę santuokos nutraukimo byloje, kuria sumenkina ieškovo reputaciją prieš kreditorių ar kitus asmenis. Kaip pagrįstai nurodė trečiasis asmuo, pateikta Pažyma santuokos nutraukimo byloje yra laikytina tik vienu iš daugelio įrodymų, kurio patikimumą ir įrodomąją reikšmę įvertins teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą. Pažyma nebuvo paviešinta nei plačiai visuomenei, nei socialiniuose tinkluose, žiniasklaidos priemonėse ar pan., tikslu pažeminti ieškovą, pažeisti jo garbę ir orumą. Trečiasis asmuo niekur kitur Pažymos, išskyrus civilinę bylą, nepateikė.

46. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog vien žinių apie ieškovą paskleidimo ir jų tariamo neatitikimo tikrovei fakto nepakanka. Turi būti įrodytas ir faktas, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-701/2020). Svarbu ir tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog paskleistų duomenų neatitiktis tikrovei yra fakto, o tokių duomenų pripažinimas žeminančiais asmens garbę ir orumą - fakto vertinimo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011-09-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2011).

47. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau - ir Konvencija) gina ne tik asmenį, paskleidusį absoliučiai teisingą informaciją, bet ir paskleidusį nevisiškai tikslią informaciją, tačiau tai padariusį sąžiningai, nepiktnaudžiaujant šia teise, bei asmenį, kuris, įgyvendindamas teisę reikšti savo nuomonę, pavartojo tam tikro laipsnio faktų perdėjimą - hiperbolizavimą, neperžengdamas Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje nustatytų šios teisės įgyvendinimo ribų (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose Handyside prieš Jungtiną Karalystę ir Lingens prieš Austriją).

48. Vertinant, ar paskleista informacija prisidėjo prie bendro intereso klausimo, t. y. saviraiškos laisvės ribojimui taikant „būtinumo demokratinėje visuomenėje” kriterijų, turi būti nustatyta, ar asmens laisvės apribojimas atitiktų „primygtinį socialinį poreikį“. Valstybės, spręsdamos, ar yra toks poreikis, turi tam tikras vertinimo laisvės ribas, tačiau negali pažeisti Konvencijos 10 straipsnyje užtikrintų saviraiškos laisvės standartų ir principų bei remtis tinkamu svarbių faktinių aplinkybių vertinimu (žr., pvz., EŽTT 1998 m. rugpjūčio 25 d sprendimą Hertel prieš Šveicariją, peticijos Nr. 25181/94; 2005 m. gegužės 15 d. sprendimą Steel ir Morris prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 68416/01; 2007 m. lapkričio 20 d. sprendimą Flux prieš Moldaviją, peticijos Nr. 28702/03).

49. Vertindamas Pažymoje nurodytų duomenų realumą ir objektyvumą, teismas pažymi, kad Pažymoje nurodyti duomenys atitinka tikrovę. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad trečiasis asmuo ne kartą yra kreipęsis į policiją dėl patirto smurto. Į civilinę bylą yra pateiktas 2023 m. vasario 13 d. Kauno 4 apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Pranešimas apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą ieškovo atžvilgiu dėl veikų numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir BK 145 straipsnio 2 dalyje. Taigi, akivaizdu, kad Pažymoje nurodyti duomenys nėra išgalvoti, atliekant ikiteisminį tyrimą, buvo nustatyta, kad ieškovas trečiojo asmens atžvilgiu galimai atliko nusikalstamas veikas numatytas138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir BK 145 straipsnio 2 dalyje - žmogaus terorizavimą.

50. Taip pat trečiojo asmens pateiktas ir 2022 m. gegužės 5 – birželio 22 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)2022, patvirtina, kad „(...) Šiuo metu tiriamajai D. M. konstatuojamas psichikos sutrikimas – Adaptacijos sutrikimai (F43.2). Tai vertinama kaip neigiama psichinio pobūdžio pasekmė, dėl neteisėto R. M. elgesio. Tai vertinama - kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (...)“. Taigi, kaip pagrįstai pažymėjo trečiasis asmuo, teismo medicinos ekspertų taip pat yra nustatyta ieškovo padaryta žala, sveikatos sutrikdymas trečiajam asmeniui ir informacija apie ieškovo smurtą trečiojo asmens atžvilgiu.

51. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog pagal teismų formuojamą praktiką sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas. Nustačius, kad asmuo, siekdamas apginti savo teises ar teisėtus interesus, turėjo pagrindą kreiptis į kompetentingą valstybės instituciją (pareigūną), ieškinys dėl garbės ir orumo gynimo turi būti atmetamas, nesant teisės pažeidimo – žinių paskleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2012).

52. Šiame kontekste pažymėtina, kad vertinant, ar asmuo kreipdamasis su pareiškimu į teisėsaugos institucijas dėl kito asmens galimo netinkamo elgesio sąžiningai naudojosi tokia savo teise, reikia nustatyti, ar tikrasis kreipimosi tikslas buvo siekti išaiškinti galimą netinkamą elgesį, ar vien tik sąmoningai siekti pakenkti tam tikram asmeniui jį apkaltinus be jokio pagrindo; taip pat svarbu nustatyti subjektyvias besikreipiančio asmens galimybes vertinti netinkamą elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2012).

53. Byloje nustatyta, jog trečiasis asmuo į atsakovę kreipėsi jau turėdama psichologo siuntimą, t.y. trečiasis asmuo jau buvo įvardijęs šeimoje kilusį konfliktą, byloje nenustatyta, kad trečiasis asmuo į visas minėtas institucijas kreipėsi apsimestinai, siekdama sukelti atitinkamas pasekmes ieškovui, todėl teismas konstatuoja, jog trečiojo asmens veiksmai atitiko sąžiningo asmens kriterijų, o atsakovė, turėdamas įstatyminę pareigą, Pažymą taip pat išdavė tiesioginių savo funkcijų vykdymo kontekste, remdamasi visa institucijoje surinkta medžiaga.

54. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje yra išskiriami trys asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdai - asmuo turi teisę reikalauti: 1) pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą; 2) teismo tvarka paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius asmens garbę ir orumą duomenis; 3) atlyginti tokiu duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kiekvienas iš šių gynimo būdų yra savarankiškas, todėl, siekiant ginti pažeistą asmens teisę, gali būti taikomas kiekvienas atskirai arba taikomi keli teisių gynimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-403/2021).

55. Nagrinėjamu atveju, nors ieškovas nurodo neva Pažymoje pateikiami duomenys žemina jo garbę ir orumą, tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovas niekaip nepagrindė ir neįrodinėjo, kokiu būdu Pažymoje pateikta informacija pakenkė jam, pažeidė jo garbę ir orumą. Pagal CPK 12 straipsnį, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K3-197/2011).

56. Siekiant nustatyti, ar Pažymoje nurodyta nuomonė pažeidė ieškovo neturtines teises – garbę ir orumą, turi būti vertinama, ar tokia nuomonė atitinka pakankamo faktinio pagrindo kriterijų, t. y. ar buvo pakankamas faktinis pagrindas tokiai subjektyviai nuomonei susidaryti, ir sąžiningumo kriterijų, t. y. ar ji išreiškiama neįžeidžiant ieškovo, nesiekiant jam pakenkti, jo žeminti ir menkinti. Kaip jau minėta, informacija, pateikta Pažymoje, tapo žinoma ir prieinama tik asmenims, savo profesine veikla susijusiems su ieškovo ir trečiojo asmens santuokos nutraukimo procesu, Pažymoje pateikti duomenys yra pagrįsti atsakovės surinkta medžiaga ir įvertinta specialistų, todėl teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė, kad Pažymoje pateikta informacija, duomenų vertinimas pažeidė jo garbę ir orumą.

57. Atsižvelgdamas į byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus bei byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė vienos būtinųjų sąlygų, kad atsakovės išduotoje Pažymoje pateikti vertinimai žemina ieškovo garbę ir orumą. Tik asmeninis spėjimas ar subjektyvus suvokimas apie informacijos paskleidimo, kaip asmens garbę ir orumą žeminančio, pobūdį nėra pakankamas pagrindas nustatyti, ar asmuo buvo paveiktas kitos šalies nurodytų faktų vertinimo. Taigi, byloje nėra nustatyti visi elementai, būtini atsakovės civilinei atsakomybei pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį kilti.

58. Ieškovas ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę išduoti ieškovui naują pažymą, kurioje būtų paneigta ginčo Pažymoje nurodyta informacija. Teismo vertinimu, toks suformuluotas ieškovo reikalavimas yra teisiškai nepriimtinas, kadangi ieškovo siekiamos materialinės pasekmės realizuotinos per reikalavimą pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą.

59. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovės neturtinę žalą. Teismas pažymi, jog nenustačius, jog atsakovės išduota Pažyma ir joje nurodytas vertinimas pažeidžia ieškovo garbę ir orumą, t. y. nenustačius visų būtinųjų sąlygų pagal CK 2.24 straipsnį asmens garbės ir orumo gynimui, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Be to, ieškovas nepateikė pakankamų įrodymų, susijusių su jo patirta neturtine žala, nors neturtinės žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma, todėl neturtinės žalos atlyginimui priteisti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltę (CK 6.245–6.249 straipsniai). Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-394/2006; kt.). Nors ieškovas nurodė, jog dėl atsakovės Pažymoje nurodytų duomenų, jis patyrė pažeminimą, buvo priverstas lankytis pas psichologą, todėl padarytą neturtinę žalą vertina 500,00 Eur, tačiau tam pagrįsti ieškovas nepateikė įrodymų.

60. Šiuo atveju svarbu, kad atsakovės Pažymoje nurodytų duomenys yra pagrįsti, byloje nėra duomenų, jog ieškovas patyrė ilgalaikių nepatogumų. Teismų praktikoje pažymėta, jog teisės norma, ginanti asmens teisę į orumą, gali orientuotis tik į normaliai jautraus asmens orumo gynimą. Hiperjautraus asmens orumo gynimas faktiškai reikštų privačios cenzūros įvedimą, nes leistų taikyti civilinę atsakomybę ir kitus civilinių teisių gynimo būdus esant menkiausiam informacijos netikslumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-979/2003). Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovės Pažymoje nurodyti duomenys galėjo sukelti ieškovui tam tikrus neigiamus išgyvenimus, tačiau jie yra kildinami ir iš paties ieškovo veiksmų trečiojo asmens ir kitų savo šeimos narių atžvilgiu, byloje nėra jokių duomenų, kad kas nors susiformavo neigiamą nuomonę apie ieškovą, kad tai turėjo įtakos ieškovo darbinei ar kitai veiklai, jam kilo kitos neigiamos pasekmės. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodoma, konstatuotina, kad šiuo atveju nėra pagrindo ir neturtinės žalos atlyginimui (CK 2.24 straipsnis).

61. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, vadovaudamasis teisingumo, objektyvumo, sąžiningumo principais, teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė ieškinio reikalavimų pagrįstumo, todėl ieškovo ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

62. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl ieškovo ieškinį atmetus, iš jo priteisiamos Atsakovės ir trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos.

63. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis). Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimą, priimtą byloje S. J. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41510/98; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 28 punktą; 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 10 punktą; ir kt.). Turi būti aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatų kontora, nes nuo to priklauso Rekomendacijose nustatytų dydžių taikymas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 26 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-916/2017, 32 punktą).

64. Atsakovę Moterų teisių asociaciją pagal atstovavimo sutartį atstovavo advokatas Martynas Antanaitis, kuriam už teisines konsultacijas, tripliko parengimą, pasiruošimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, baigiamosios kalbos parengimą, atsakovė Moterų teisių asociacija 2022 m. kovo 30 d., 2022 m. rugsėjo 27 d., 2023 m. sausio 17 d. ir 2023 m. vasario 23 d. mokėjimo nurodymais iš viso sumokėjo 2 352,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija), yra pagrįstos ir realiai patirtos, ieškovo ieškinį atmetus jos priteisiamos atsakovei iš ieškovo.

65. Trečiąjį asmenį D. M. atstovavimo sutarties pagrindu byloje atstovavo advokatė Gitana Butrimienė, kuriai pagal advokatės išrašytas sąskaitas už teisines paslaugas, atsiliepimo į ieškinį parengimą, pasiruošimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, baigiamosios kalbos paruošimą, trečiasis asmuo 2022 m. liepos 20 d., 2023 d. kovo 16 d. mokėjimo nurodymais ir 2023 m. vasario 9 d. pinigų priėmimo kvitu iš viso sumokėjo 1 960,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija), yra pagrįstos ir realiai patirtos, ieškovo ieškinį atmetus jos priteisiamos trečiajam asmeniui iš ieškovo.

66. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš ieškovų nepriteisiamos, kadangi jos yra mažesnės už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei Moterų teisių asociacijai, juridinio asmens kodas 304720614, 2 352,00 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 960,00 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų šešiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.