- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-15
- Bylos Nr.
- e2-7284-512/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04206-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mickevičius
- Ieškovas
- J. U.
- Atsakovas
- A. V.
- Kategorijos
- 2.3.3.4Tėvystės nustatymas
dalyvaujant ieškovei J. U., jos atstovei advokatei G. S., atsakovui A. V., institucijos atstovei A. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. U. ieškinį atsakovui A. V., išvadą teikiančiai institucijai - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie LR SADM Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti atsakovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvystę nepilnametės dukters K. U., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; nustatyti nepilnametės dukters K. U., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo A. V. išlaikymą nepilnametei dukrai K. U., gim. (duomenys neskelbtini), po 300,00 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022-07-01 iki dukters pilnametystės, paskiriant ieškovę vaiko išlaikymui skirtų lėšų uzufruktore; priteisti iš atsakovo A. V. išlaikymo nepilnametei dukrai K. U., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą 7 200 (septynis tūkstančius du šimtus) Eur, pavedant ieškovei tvarkyti išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Nurodė, kad su atsakovu A. V. kartu apsigyveno 2016 metais. (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters K. U.. Atsakovas tėvystės neįformino. Dėl šios priežasties vaiko gimimo įraše nebuvo įrašytas tėvu. Bendras gyvenimas pasibaigė dukrai esant vienerių metų. Nuo to laiko atsakovas dukters nelanko, su ja nebendrauja, jos gyvenimu visiškai nesidomi, prie vaiko poreikių tenkinimo jokia forma neprisideda. Dukra visą laiką gyvena su ieškove. Konkrečios atsakovo ir dukters bendravimo tvarkos nustatyti neprašo. Kliūčių atsakovui bendrauti su dukra niekada nedarė ir neketina daryti ateityje. Dukters K. reikmėms per mėnesį šiuo metu yra reikalinga apie 660 eurų suma.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Teismo posėdyje ieškovė, jos atstovė ieškinį palaikė, prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, kad sutiktų mažinti prašomo priteisti išlaikymo dydį, neprieštarauja skolos išdėstymui.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu sutiko. Pripažįsta, kad yra K. U. biologinis tėvas, nurodė, kad išlaikymo vaikui neteikė, nes ieškovė to neprašė, su vaiku bendrauti jam neleido. Mano, kad sprendimo vykdymas dėl išlaikymo skolos turėtų būti išdėstytas, nes jis šiuo metu nedirba, jokio turto neturi.
Institucijos atstovė prašo ieškinį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalims 2016 – 2017 m. gyvenant kartu gimė vaikas K. U.. Šalys kartu negyvena nuo 2018 m. Nuo to laiko atsakovas dukters nelanko, su ja nebendrauja, jos gyvenimu visiškai nesidomi, prie vaiko poreikių tenkinimo jokia forma neprisideda. Dukra visą laiką gyvena su ieškove.
Dėl tėvystės pripažinimo (nustatymo)
Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas.
Atsakovas patvirtino, kad 2016 – 2018 m. gyveno kartu su ieškove, susilaukė dukros, vėliau kelis kartus siekė bendrauti su dukra, kelis kartus teikė išlaikymą. Šios aplinkybės ir atsakovo pripažinimas patvirtina, kad jis yra biologinis K. U., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).
Šioje byloje nustatyta, kad vaikas nuo pat gimimo gyvena su ieškove, dukrai sudarytos geros buitinės gyvenimo sąlygos, mama ja tinkamai rūpinasi ir prižiūri, todėl su ieškove ir nustatytina nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta.
Dėl atsakovo bendravimo su vaiku
CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis).
Šioje byloje vertinant vaiko interesus teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai, , tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt.
Atsakovas su dukra nebendrauja ilgą laiką, ieškovė paaiškino, kad dukra tėvo net nepažįsta, todėl ji ir neprašo nustatyti konkrečios tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos.
Teismas, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas žada išvykti dirbti į užsienį, į tai, kad prarastas ar susilpnėjęs vaiko ryšys su tėvu gali padaryti didesnę žalą vaiko, kaip visavertės asmenybės, vystymuisi nei trumpalaikis vaiko rutinos, stabilios aplinkos sutrikdymas, sprendžia, kad šiuo metu nenustačius atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos tai iš esmės atitinka vaiko interesus.
Dėl išlaikymo dydžio ir įsiskolinimo
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 300 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022-07-01 iki dukters pilnametystės, priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnametei dukrai, įsiskolinimą 7 200 eurų.
Nurodė, kad dukters reikmėms per mėnesį šiuo metu yra reikalinga apie 660 eurų suma. Maistui reikia apie 250 eurų per mėnesį (apie 8 Eur kasdien). Įprastoms sveikatos priežiūros ir/ar gydymo išlaidoms vidutiniškai reikia apie 25 eurus mėnesiui. Ligų ar būklių, galinčių sąlygoti didesnes, nei įprasta, išlaidas, dukrai nėra diagnozuota. Higienos priemonėms (muilui, šampūnui, skalbimo priemonėms, dantų šepetėliams ir dantų pastai, ausų krapštukams, asmens higienos priemonėms ir kt.) reikia 20 Eur per mėnesį. Aprangos ir avalynės poreikių užtikrinimui būtina suma yra apie 80 eurų mėnesiui, nes dukra juos greičiau išauga, nei nudėvi. Lėšos reikalingos ir dukters ugdymui bei lavinimui (žaislai, lavinamieji žaidimai ir priemonės, knygelės) — apie 20 eurų per mėnesį. Ikimokyklinės ugdymo Įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ lankymui reikalinga 60 Eur suma per mėnesį. Meninės gimnastikos užsiėmimai (3 kartus per savaitę) kainuoja 55 Eur mėnesiui. Šventėms (pvz.:, kalėdinei dovanai), gimtadieniams (gimtadienio dovanai ir šventės išlaidoms, dalyvavimui draugių (-ų) gimtadieniuose) piniginių lėšų poreikis sudaro apie 25 eurus per mėnesį. Laisvalaikio poreikių tenkinimui (apsilankymams kino teatre, jurų muziejuje, delfinariume, zoologijos sode, pažintinėms savaitgalio išvykoms, dviračio, riedučių, įsigijimui ir kt,) lėšų poreikis sudaro 80 Eur kas mėnesį (po 20 Eur vienam savaitgaliui). Minėtiems tikslams lėšas irgi būtina numatyti bei įskaityti į išlaikymo sumą. Taip pat reikalingos lėšos ir būsto išlaikymui (elektra, dujos, vanduo, vietinė rinkliava už atliekų tvarkymą, būsto šildymas, komunalinės išlaidos).
Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).
Įstatyme nėra reglamentuota, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Įvertinus visumą bylos įrodymų bei nustatytų aplinkybių teismo nuomone, pagrįstos ir racionalios, protingos, vieno mėnesio išlaidos šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, užtikrinant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsižvelgiant į jo amžių, šiuo metu turėtų būti apie 600 Eur.
Vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad atsakovas šiuo metu nedirba, registruotino turto neturi. Tačiau yra jauno amžiaus, sveikas, darbingas, kitų išlaikytinių ar kreditorinių įsiskolinimų neturi, nuo vaiko auklėjimo ir priežiūros yra nusišalinęs, todėl privalo maksimaliai prisidėti prie dukros išlaikymo.
Taip pat teismas įvertina ir tai, jog valstybės yra mokami vaiko pinigai po 80 Eur vaikui, šalių dukrai mokama 40 Eur pašalpa, kuriuos gana ieškovė. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).
Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, taip pat laikantis teismų praktikos, ieškovės ieškinys dėl vaiko išlaikymo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2022 m. birželio 30 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.201 straipsnis, 3.208 straipsnis). Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaikų išlaikymui ir daugiau lėšų.
Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Šalims išlieka teisė kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 straipsnis).
Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
Atsakovas neneigia, kad prie dukros išlaikymo neprisideda nuo 2018 m. Vien ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, ilgą laiką nereikalauja išlaikymo vaikui iš antrojo tėvo ir vaiką išlaiko vienas, pati savaime nėra pagrindas mažinti išlaikymo įsiskolinimą, nes išlaikymui gautinos lėšos yra vaiko, o ne tėvo (motinos) nuosavybė. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė, gera valia prisiėmusi pareigą viena išlaikyti dukrą, praeityje jau yra patenkinusi vaiko poreikius, todėl negalima teigti, kad, teismui sumažinus įsiskolinimo dydį, pažeidžiami vaiko interesai, nes jam išlaikymą teikė vienas iš tėvų. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistina po 100 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma už viena mėnesį per pastaruosius 36 mėn., iš viso – 3 600 Eur.
Dėl sprendimo išdėstymo
284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir (ar) išdėstymo, yra aktualūs civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai.
Šioje byloje teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymo skola yra nemaža, atsakovas šiuo metu nedirba, jokio turto neturi, todėl išlaikymo skola išdėstytina 2 metams.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos sudaro 481,60 Eur.
Ieškovės reikalavimas dėl priteisto išlaikymo patenkintas 83 proc., todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai iš atsakovo priteistina 400 Eur už antrinę teisinę pagalbą. Iš atsakovo priteistini 75 Eur žyminio mokesčio valstybei nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista
(CPK 96 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 93, 96, 259, 263-265, 268, 270, 279, straipsniais, teismas,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnametės dukters K. U., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.
Nustatyti nepilnametės dukters K. U., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina J. U., (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo A. V. išlaikymą nepilnametei dukrai K. U., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022-07-01 iki dukters pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo A. V. išlaikymo nepilnametei dukrai K. U., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą 3 600 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus eurų), šios skolos mokėjimą išdėstyti dvejiems metams, t. y. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovas moka po 150 Eur skolos dengimui kas mėnesį iki pilno atsiskaitymo.
Išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę J. U..
Priteistą išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą A. V. iki kiekvieno mėnesio 15 d. perveda į J. U. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo A. V. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir 75 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimą dalyje dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.