- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-25
- Bylos Nr.
- e2-1181-464/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01914-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- A. G., P. B.
- Trečiasis asmuo
- B. C.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės akcinės bendrovės – mokslinio gamybinio susivienijimo „SPARK“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutarties taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą civilinėje byloje Nr. e2-2044-232/2017 pagal ieškovės akcinės bendrovės – mokslinio gamybinio susivienijimo „SPARK“ ieškinį atsakovams A. G. (A. G.) ir P. B. (P. B.) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo byloje – B. C.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė AB – mokslinis gamybinis susivienijimas „SPARK“ kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos ir padaryti įrašą viešame registre, apribojant disponavimą, įskaitant nuosavybės perleidimą bet kokia forma, perdavimą naudotis bet kokia forma, įkeitimą hipoteka, šiuo turtu: butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini); 270/1164 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini); garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini); taip pat prašė areštuoti 31 100 vnt. UAB „Novecorum“ akcijų.Vilniaus apygardos teismas 2016-09-22 nutartimi šį ieškovės prašymą tenkino, jos reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre, kuriuo uždraudė perleisti turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 270/1164 žemės sklypo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), priklausančius A. G.; garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausančius UAB „M14 Invest“; taip pat areštavo A. G. priklausančias UAB „Novecorum“ akcijas (31 100 vnt.), uždraudžiant jas perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę. Ši teismo nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2017-02-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-127-516/2017 buvo palikta nepakeista.Atsakovė A. G. kreipėsi į teismą su prašymu dėl jos nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, kuriame prašė įpareigoti AB – mokslinį gamybinį susivienijimą „SPARK“ pateikti A. G. nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, pateikiant banko garantiją 200 000 Eur sumai arba įmokant 200 000 Eur sumą į teismo depozitinę sąskaitą, o to nepadarius – panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – UAB „Novecorum“ akcijų areštą. Nurodė, kad nuostoliai atsakovei atsiras, kadangi ji dėl šioje byloje ieškovės prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – UAB „Novecorum“ akcijų arešto, pažeidė savo garantijas, pateiktas 2016-05-04 su šių akcijų pirkėju G. S. (G. S.) sudarytoje preliminarioje akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje (toliau – ir sutartis, preliminarioji sutartis), dėl ko privalės atlyginti pirkėjui 200 000 Eur dydžio nuostolius (minimalią neginčytiną baudą). Atsakovės teigimu, galimų jos nuostolių atlyginimas šiuo atveju bus apsunkintas, kadangi ji nuostolių turės reikalauti iš ieškovės, kurios buveinė yra Rusijos Federacijoje, be to, atsakovė neturi jokių duomenų apie ieškovės turtą ir jos galimybes atlyginti atsakovės nuostolius.Ieškovė AB – mokslinis gamybinis susivienijimas „SPARK“ atsakovės A. G. prašymą dėl jos nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo prašė atmesti. Nurodė, kad dėl atsakovės A. G. sutartimi prisiimtų neadekvačių įsipareigojimų, laikinųjų apsaugos priemonių, ribojančių disponavimą UAB „Novecorum“ akcijoms, panaikinimas neeliminuotų atsakovei gresiančios būsimos prievolės atlyginti pirkėjui 200 000 Eur nuostolių pagal sutartį. Atsakovės argumentai dėl apsunkinto nuostolių išieškojimo iš ieškovės yra nepagrįsti. Atsakovė nepateikia įrodymų, kad bandė susitarti su G. S. dėl pagrindinės akcijų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, be to, ieškovės pateikta preliminari UAB „Novecorum“ akcijų pirkimo sutartis yra galimai apsimestinė.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017-04-28 nutartimi atsakovės A. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino: įpareigojo ieškovę AB – mokslinį gamybinį susivienijimą SPARK“ iki 2017-05-10 įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 200 000 Eur sumą nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimui užtikrinti; išaiškino ieškovei, kad iki 2017-05-10 nepervedus 200 000 Eur į teismo depozitinę sąskaitą arba nepateikus banko garantijos, laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos Vilniaus apygardos teismo 2016-09-22 nutartimi, bus panaikintos.Teismas pažymėjo, kad iš 2016-05-04 sutarties turinio matyti, kad šalys šia sutartimi sulygo dėl preliminarios sutarties prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, dėl garantijų ir pareiškimų. Sutarties 9.1. punkte numatyti minimalūs neginčytini 200 000 Eur pirkėjo nuostoliai už atsakovės pareiškimų ir garantijų pažeidimą ar pagrindinės akcijų pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymą preliminarioje sutartyje nustatytu terminu. Atsižvelgęs į tai teismas padarė išvadą, kad atsakovė pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, jog nuostoliai dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali realiai atsirasti.Teismo vertinimu, atsakovės pateikti argumentai dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, laikytini pagrįstais, o nuostolių suma – realia. Ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, jog nuostolių atlyginimas nebus apsunkintas, tuo tarpu atsakovė įrodė galimų nuostolių dydį. Teismas sprendė, kad įpareigojus ieškovę įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 200 000 Eur sumą arba pateikti tai pačiai sumai banko garantiją būtų apsaugoti atsakovės interesai, išlaikyta šalių interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyra, šalių lygiateisiškumas.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovė AB – mokslinis gamybinis susivienijimas „SPARK“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017-04-28 nutartį panaikinti ir A. G. prašymą dėl jos nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai peržengė pateikto prašymo ribas ir skundžiama nutartimi sukūrė prielaidas panaikinti visas atsakovės turtui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ir įrašą dėl nekilnojamojo turto perleidimo draudimo, nors atsakovė nuostolių kilmės grėsmę nurodė tik dėl vienos iš jų – akcijų arešto.Laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas atsakovei nepadėtų išvengti tariamų būsimų nuostolių, kadangi tiek sutarties 7.1. punkte nustatyta pirkėjo teisė nutraukti sutartį ir reikalauti 200 000 Eur baudos sumokėjimo, tiek sutarties 9.1. punkte numatyta pardavėjo prievolė atlyginti pirkėjo minimalius 200 000 Eur nuostolius yra susieta ne tik su pardavėjo prievolės sudaryti UAB „Novecorum“ pagrindinę akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau ir su pardavėjo sutartyje pateiktų garantijų galiojimu. Dėl A. G. sutartimi prisiimtų neadekvačių įsipareigojimų laikinųjų apsaugos priemonių, ribojančių disponavimą UAB „Novecorum“ akcijomis, panaikinimas neeliminuotų atsakovei gresiančios būsimos prievolės atlyginti 200 000 Eur nuostolių pagal sutartį. Sutarties 4.1. punkte atsakovė yra nurodžiusi eilę pareiškimų ir pateikusi garantijų, kurių pažeidimas, nepriklausomai nuo pagrindinės UAB „Novecorum“ akcijų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, prievolės įvykdymo, sukuria atsakovei prievolę atlyginti sutartinius 200 000 Eur dydžio nuostolius pirkėjui. Atsakovė neįrodė, kad ieškovė gali būti nepajėgi atlyginti ieškovės tariamus būsimus nuostolius. Pažymi, kad vien ieškovės įstatinis kapitalas sudaro 398 000 000 RUB (6 561 975,53 Eur) sumą.Atsakovė moka rusų kalbą, disponuoja didelėmis pinigų sumomis, palaiko santykius su Rusijos Federacijoje gyvenančiais asmenimis, teisines paslaugas jai teikia APB „Roedl&Partner“, kuri yra pasaulinio „Roedl&Partner“ tinklo dalis, turinti atstovybes Rusijos Federacijoje. Taigi akivaizdu, kad konkrečiai atsakovei teismo procesas Rusijos Federacijoje, naudojantis Rusijos Federacijos advokatų pagalba ir veikiant per atstovus, nesukeltų didesnių sunkumų, nei tokio proceso inicijavimas ir vedimas Lietuvos Respublikoje.Atsakovė nepateikė duomenų apie tai, kad ji siekė sutarties pakeitimo, kad išvengtų galimų būsimų nuostolių, ar siekė pakeisti sutarties 9.1. punkto sąlygą, atsisakant sutartinių nuostolių ar sumažinant jų dydį, o pirkėjas G. S. atsisakė tą padaryti. Taigi darytina išvada, kad pati atsakovė elgėsi nerūpestingai ir neatsakingai bei sukūrė situaciją, dėl kurios gali patirti nuostolių. Nesuprantama, kodėl ieškovei šiuo atveju turėtų tekti atsakovės nerūpestingumo našta – užtikrinti jos galimų nuostolių atlyginimą.Sutartis, kurios pagrindu atsakovė grindžia savo būsimus nuostolius, dėl šalių įsipareigojimų disproporcijos ir atsakovės prisiimtos neadekvačiai didelės ir galimai dirbtinės rizikos, kelia abejonių dėl to, ar ši sutartis nėra tariamas sandoris, kuriuo siekiama apsunkinti ieškovei savo pažeistų teisių gynybą.Atsakovė A. G. atsiliepime prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:Ieškovė patvirtino, kad supranta, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukelia nuostolių atsiradimo riziką atsakovei, t. y. ieškovė neneigia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukelia atsakovės A. G. garantijų, numatytų preliminarios sutarties 4.1. punkte, pažeidimą. Preliminarios sutarties sudarymo metu A. G. negalėjo būti atsakinga už pateiktų garantijų negaliojimą ateityje dėl Vilniaus apygardos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.Atsakovė neprivalėjo įrodinėti teisinių ar faktinių argumentų, kurie galėtų būti susiję su kitų sutarties sąlygų vykdymu ar nevykdymu, kaip ir aplinkybių, susijusių su galimu ginčo dalyku dėl sutarties su G. S..Ieškovė privalėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad jos įstatinis kapitalas sudaro 398 000 000 RUB (6 561 975,53 Eur) sumą, taip pat įrodymus, patvirtinančius gerą, stabilią jos turtinę padėtį (balansą, pelno nuostolių ataskaitą, nepriklausomo auditoriaus vertinimą) bei duomenis, patvirtinančius, kad tokia ieškovės turtinė padėtis išliks ir ateityje.Aplinkybę, kad A. G. stengėsi išvengti būsimų nuostolių pagal sutartį, patvirtina jos veiksmai, siekiant nuginčyti Vilniaus apygardos teismo 2016-09-22 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to, A. G. šiuo atveju negalėjo kontroliuoti aplinkybių, dėl kurių jai atsirado 200 000 Eur dydžio nuostoliai.Sutarties vykdymo ypatumai ir sąlygos nėra ir negali būti nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 146 straipsnio taikymo dalykas, nei šios apeliacijos pagrindas. A. G. pateikė sutartį tik kaip įrodymą, kad tam tikrų šios sutarties nuostatų pagrindu A. G. kyla tam tikri nuostoliai.Atsakovas P. B. atsiliepime prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:Akivaizdžiai įrodyta aplinkybė, kad nuostolių atsiradimas yra realus. Sutarties 9.1. punkte nustatyta, kad bet kuriai iš šalių nustatytų terminu nesudarius pagrindinės akcijų pirkimo – pardavimo sutarties arba pažeidus pareiškimus ir garantijas, kaltoji šalis privalo kitai šaliai atlyginti nuostolius, kurie šalių susitarimu sudaro 200 000 Eur. Akivaizdu, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių akcijų pardavimas nėra galimas. Ieškovė šioje byloje yra užsienio juridinis asmuo, kuris Lietuvoje neturi jokio turto ir registruotos buveinės, todėl dėl nepagrįstai pareikšto ieškinio vėliau panaikinus taikytą apribojimą parduoti akcijas, atsakovei tektų pradėti naujus procesus Rusijos Federacijoje, o tai akivaizdžiai apsunkintų galimybę išieškoti patirtus jos nuostolius. Ieškovė turėjo pareigą paneigti teismo padarytą vertinimą, kad nuostolių išieškojimo galimybė bus apsunkinta, tačiau į bylą nebuvo pateikti jokie duomenys apie ieškovės turtinę padėtį, grėsmės nuostolių atlyginimui nebuvimą. Lietuvos apeliaciniame teisme 2017-09-18 gauti ieškovės AB – mokslinio gamybinio susivienijimo „SPARK“ rašytiniai paaiškinimai bei nauji įrodymai – akcijų pirkimo pardavimo sutartis; išrašas iš Rusijos Federacijos vieningo valstybinio nekilnojamojo turto registro su vertimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas pareikalavo, kad ieškovė pateiktų atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą (CPK 146 str.), teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas. Pirmosios instancijos teismas būtinybę šioje byloje taikyti atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą, grindė iš esmės dvejomis argumentų grupėmis: atsakovė įrodė galimų nuostolių dydį; ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, kad nuostolių atlyginimas nebus apsunkintas. Apeliantė (ieškovė) AB – mokslinis gamybinis susivienijimas „SPARK“ atskiruoju skundu su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.
Dėl apeliantės rašytinių paaiškinimų bei naujų įrodymų prijungimo
CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Sprendžiant dėl teisės apeliacinės instancijos teismui teikti papildomus paaiškinimus bei naujus įrodymus, kiekvienu atveju, be kita ko, turi būti vadovaujamasi apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standartu.Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys patvirtina, kad apeliantės AB – mokslinio gamybinio susivienijimo „SPARK“ atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2017-04-28 nutarties teisme buvo gautas dar 2017-05-10, t. y. daugiau nei prieš keturis mėnesius, tuo tarpu apeliantės rašytiniai paaiškinimai bei nauji įrodymai (akcijų pirkimo – pardavimo sutartis ir išrašas iš Rusijos Federacijos vieningo valstybinio nekilnojamojo turto registro su vertimu) apeliacinės instancijos teismui pateikti tik 2017-09-18.Rašytinių paaiškinimų bei naujų įrodymų pateikimas iki paskirto teismo posėdžio likus vos trims dienoms, atsižvelgiant į tai, kad apeliantė jų pateikimui turėjo pakankamai laiko, pripažintinas nesavalaikiu ir aiškiai pavėluotai atliktu procesiniu veiksmu. Toks ieškovės elgesys neatitinka apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standarto, juolab kad apeliantė pateiktuose paaiškinimuose net nenurodo, kodėl šių paaiškinimų bei su jais teikiamo naujo įrodymo – 2016-06-10 akcijų pirkimo – pardavimo sutarties, ji teismui negalėjo pateikti anksčiau. Jos paaiškinimuose nurodoma tik dėl kito su paaiškinimais teikiamo naujo įrodymo – išrašo iš Nekilnojamojo turto registro, pavėluoto pateikimo, t. y. kad šis išrašas buvo suformuotas tik 2017-08-18. Kokios priežastys sukliudė pasirūpinti šių duomenų ankstesniu gavimu ir savalaikiu pateikimu į bylą ( minėtas išrašas buvo pateiktas taip pat praėjus visam mėnesiui nuo jo suformavimo),apeliantė neįvardija. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad apeliantės AB – mokslinio gamybinio susivienijimo „SPARK“ apeliacinės instancijos teismui pateiktų rašytinių paaiškinimų bei naujų įrodymų priėmimas į bylą lemtų bylos nagrinėjimo atidėjimą, suteikiant galimybę byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti atsikirtimus į apeliantės (ieškovės) rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus, bei užtęstų klausimo nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, juos priimti atsisako (CPK 314 str.).
Dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo prielaidų
CPK 146 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija. CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma dviejų sąlygų visuma: realiai tikėtinas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimas; tikėtinas nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimas arba galimybės juos kompensuoti nebuvimas, netaikius užtikrinimo priemonių.Šia teisės norma siekiama ieškovo bei atsakovo interesų pusiausvyros, procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių derinimo, taip pat šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams įgyvendinimo, ieškovo galimybės padengti dėl nepagrįstai jo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius užtikrinimo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad spręsdamas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimo klausimą teismas taip pat turi įvertinti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos ribojimo pobūdį ir mastą, padarinius dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ribojant atsakovo veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1302/2012; 2017-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-449-464/2017).
Dėl tikėtinų atsakovės nuostolių apsunkinto išieškojimo
Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas atsakovės nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą taikė konstatavęs, kad ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, jog atsakovės galimai patirtų nuostolių atlyginimas nebus apsunkintas, nes ieškovės buveinė yra kitoje valstybėje ir nuostolių išieškojimas iš jos pareikalautų papildomų didelių išlaidų.Apeliacinės instancijos teismas pagrindo sutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis neturi, kadangi vien aplinkybė, jog bylos šalis yra užsienio juridinis asmuo, pati savaime nėra pakankama spręsti, kad nuostolių išieškojimas iš jos gali būti apsunkintas. Kita vertus, labiau tikėtina, kad ir patį ginčą dėl tokių nuostolių atlyginimo (priteisimo) taip pat reikėtų inicijuoti šio užsienio subjekto, juridinio asmens, buveinės vietos teisme. Pažymėtina, kad bylose, kuriose ieškovai yra kitos valstybės fiziniai ar juridiniai asmenys, CPK numato savarankišką atsakovų interesų užtikrinimo instrumentą – galimybę atsakovams pareikalauti užtikrinti galimas bylinėjimosi išlaidas, kurių priteisimo klausimas būtų sprendžiamas būtent to subjekto inicijuotoje Lietuvos teisme byloje (CPK 794 str. 3 d.). Tačiau atsakovas turi teisę pareikalauti užtikrinti galimas bylinėjimosi išlaidas ne vėliau kaip pirmojo procesinio veiksmo atlikimo metu. Taigi atsakovė A. G., remdamasi aplinkybe, kad ieškinį jai šioje byloje pareiškė užsienio juridinis asmuo, galėjo teikti teismui prašymą dėl galimų jos bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo, o ne šiuo pagrindu prašyti byloje užtikinti galimus jos nuostolius dėl jos atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
Dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšies bei bylos šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo
Kaip žinia, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju susijęs su laikinu turtinių ir kitų atsakovo teisių ribojimu, jo veiklos suvaržymu. Todėl šalių interesų pusiausvyros išlaikymui yra taikomas atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutas – vienas iš teisinių instrumentų, kuriuo įgyvendinamas proporcingumo principas. Tačiau, kaip ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo / netaikymo atveju, šalių interesų pusiausvyrą byloje gali pažeisti tiek šio instituto taikymas, tiek jo netaikymas. Būtent dėl to teismas, spręsdamas nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo klausimą, be CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimo sąlygų egzistavimo, turi įvertinti ir byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą bei grėsmę, kuri kiltų galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymui, jeigu teismo nustatytu terminu ieškovas nesumokėtų nustatytos nuostolių atlyginimo užtikrinimui skirtos pinigų sumos ir laikinosios apsaugos priemonės byloje būtų panaikintos. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi spręsdamas atsakovės prašymą dėl jos nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, minėtų aplinkybių nevertino, į jas neatsižvelgė, dėl ko šis procesinis klausimas skundžiama teismo nutartimi buvo išspręstas neteisingai.Atsakovė A. G. prašomus šioje byloje užtikrinti nuostolius siejo su Vilniaus apygardos teismo 2016-09-22 nutartimi (palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2017-02-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-127-516/2017) jos atžvilgiu taikytomis konservacinės paskirties laikinosiomis apsaugos priemonėmis – jai priklausančių UAB „Novecorum“ akcijų areštu. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama tik kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo išsaugojimą ir nesukelianti didelių suvaržymų asmeniui, kurio atžvilgiu ji yra taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-02-02 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017).Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017-02-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-127-516/2017, spręsdamas dėl šioje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, tarp jų ir A. G. priklausančių UAB „Novecorum“ akcijų arešto, teisėtumo bei pagrįstumo, akcentavo, kad pats ginčo šioje byloje pobūdis leidžia teigti, jog laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar apskritai netekti prasmės, atsižvelgiant į ginčo turto perleidimu galinčias atsirasti pasekmes. Taigi būtinybė šioje byloje išsaugoti stabilią padėtį, esančią bylos nagrinėjimo metu (status quo), t. y. užtikrinti, kad ginčo objektu tapusios akcijos nebūtų perleistos naujam savininkui, jau yra konstatuota įsiteisėjusia teismo nutartimi, turinčia res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią (CPK 18 str.). Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad įvykus ginčo akcijų perleidimui, o tokių savo ketinimų atsakovė ne neslepia, nes dėl jų perleidimo yra sudariusi preliminarų susitarimą, ginčo objektu nagrinėjamoje byloje tapusias akcijas įgiję tretieji asmenys galėtų būti traktuojami kaip sąžiningi įgijėjai, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas ir restitucijos natūra taikymas būtų itin apsunkintas ar taptų net ir visiškai neįmanomu. Kadangi teismo sprendimo, galimai priimto ieškovės naudai, įvykdymas tiesiogiai priklausytų nuo atsakovės galimybės disponuoti ginčo akcijomis, laikinosiomis apsaugos priemonėmis neabejotinai turi būti užtikrintas status quo dėl šių akcijų. Priešingas susiklosčiusios situacijos aiškinimas akivaizdžiai paneigtų įsiteisėjusios teismo nutarties dėl draudimo perleisti akcijas privalomumo visiems asmenims (res judicata) principą, įtvirtintą CPK 18 straipsnyje. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgus į byloje kilusio ginčo ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį, areštuoto turto rūšį, jau konstatuotą bylos nagrinėjimo metu būtinybę išsaugoti akcijų (ginčo objekto) savininką bei į atsakovės šioje byloje deklaruojamus ketinimus perleisti tretiesiems asmenims ginčo akcijas, t. y. egzistuojant realiai grėsmei galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, atsakovės nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas, kaip iškreipianti šios bylos šalių interesų pusiausvyrą (suteikianti nepagrįstą pranašumą atsakovei) priemonė, negali būti taikoma.
Dėl atsakovės prašymo ribų peržengimo
Apeliantė atskirąjį skundą, be kita ko, grindžia ir tokiu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai peržengė atsakovės prašymo dėl jos nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo ribas, kadangi skundžiama nutartimi sukūrė prielaidas panaikinti visas atsakovės turtui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nors atsakovė nuostolių kilmės grėsmę nurodė tik dėl vienos iš jų – jai priklausančių akcijų arešto. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo atskirajame skunde nurodomu argumentu, tačiau pirmiau konstatavus, kad atsakovės nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas šioje byloje apskritai negalėjo būti taikytas, išsamiau dėl aptariamo ir kitų atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį argumentų, nesuponuojančių kitokių apeliacinio teismo išvadų, nepasisakytina. Atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytus argumentus, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, klausimą išsprendžiant iš esmės – atmetant atsakovės A. G. prašymą dėl jos nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartį panaikinti iš klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės A. G. prašymą dėl jos nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmesti.