Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės mokslinio-gamybinio susivienijimo „SPARK“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, kuria patenkintas atsakovės A. G. prašymas leisti parduoti turtą, civilinėje byloje Nr. e2-2044-232/2017 pagal ieškovės akcinės bendrovės – mokslinio-gamybinio susivienijimo „SPARK“ ieškinį atsakovams A. G. ir P. B. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo B. C.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė akcinė bendrovė – mokslinis-gamybinis susivienijimas „SPARK“ (toliau – AB ,,SPARK“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti negaliojančiais sandorius kaip tariamus ir actio Pauliana pagrindu: 2015 m. spalio 17 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 10/358236, kuria P. B. perleido A. G. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 45/194 žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 2016 m. birželio mėn. sandorį, kuriuo P. B. perleido jam nuosavybės teise priklausiusias UAB „Novecorum“ akcijas A. G.; 2) pripažinus šiuos sandorius negaliojančiais, pritaikyti vienašalę restituciją natūra ir iš A. G. P. B. nuosavybėn priteisti: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 45/194 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); UAB „Novecorum“ akcijas; taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.Teigė, kad Rusijos Federacijos 2014 m. lapkričio 27 d. Sankt-Peterburgo miesto Moskovskij rajono teismo sprendimu ir 2015 m. balandžio 16 d. Sankt-Peterburgo miesto teismo apeliacine nutartimi AB ,,SPARK“ naudai iš P. B. priteista 15 271 319,95 rubl. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. birželio 28 d. nutartimi pripažino Rusijos Federacijos teismo sprendimą vykdytinu Lietuvos Respublikoje. Šios teismo nutarties pagrindu antstolė Brigita Palavinskienė pradėjo vykdymo procesą vykdomojoje byloje Nr. 0171/16/02766 dėl 265 373,81 Eur išieškojimo iš P. B. AB ,,SPARK“ naudai, tačiau vykdomojoje byloje nustatyta, kad P. B. neturi nekilnojamojo turto/transporto priemonių, vertybinių popierių, o lėšų nepakanka išieškotojo reikalavimui patenkinti. Nustatyta, kad 2015-2016 m. P. B. sudarė sandorius, kuriais perleido jam priklausiusį nekilnojamąjį ir kitą turtą. Ieškovės teigimu, 2015 m. spalio 17 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 10/358236, kuria P. B. perleido A. G. butą ir 45/194 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei 2016 m. birželio mėn. sandoris, kuriuo P. B. perleido jam nuosavybės teise priklausiusias UAB „Novecorum“ akcijas A. G., pažeidžia kreditorės interesą – atgauti skolą.Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos tenkino, jos reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre, kuriuo uždraudė perleisti turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 270/1164 žemės sklypo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), priklausančius A. G.; garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausančius UAB „M14 Invest“; taip pat areštavo A. G. priklausančias UAB „Novecorum“ akcijas (31 100 vnt.), uždraudžiant jas perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-127-516/2017 ši pirmosios instancijos teismo nutartis buvo palikta nepakeista.Atsakovė A. G. kreipėsi į teismą su prašymu leisti atsakovui P. B. parduoti jai nuosavybės teise priklausiantį turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir 270/1164 žemės sklypo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad butą ir žemės sklypo dalį įsigijo iš P. B. pagal 2015 m. spalio 7 d. pirkimo – pardavimo sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu turtas gali būti areštuotas neapibrėžtą laiką, A. G. neturės galimybės disponuoti šiuo turtu ir gauti iš to turtinės naudos. Pagal atskirą susitarimą su P. B., perleidus jam butą ir žemės sklypo dalį, iš šio turto galės būti vykdomas išieškojimas ieškovės AB ,,SPARK“ naudai antstolės B. Palavinskienės vykdomojoje byloje Nr. 0171/16/02766.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi tenkino atsakovės A. G. prašymą.Teismas, spręsdamas prašymą dėl leidimo parduoti butą ir žemės sklypo dalį, kuriam taikytos laikinosios apsaugos priemonės, rėmėsi CPK 145 straipsniu, apibrėžiančiu laikinųjų apsaugos priemonių rūšis, jų taikymą ir atsakomybę už teismo nustatytus draudimus, nekonkretizavęs šio straipsnio dalies, punkto, kuriais remiasi.Teismas sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar jų pakeitimo klausimą, teismas turi įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto, tuo užtikrinant protingą ginčo šalių interesų santykį (pusiausvyrą). Atsižvelgdamas į atsakovės nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad prašymas iš esmės laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.Teismas, vadovaudamasis CK 4.170 straipsnio 6 dalimi, sprendė, kad aplinkybė, jog butas, kurį ieškovė prašo leisti parduoti, yra įkeistas trečiajam asmeniui B. C., nėra kliūtis leisti parduoti, nes hipoteka seka paskui įkeistą turtą, todėl ji išliks ir po sandorio sudarymo.Taikant ar keičiant laikinąsias apsaugos priemones, svarbu efektyviai užtikrinti pareikštus reikalavimus, todėl siekiant užtikrinti ieškovės teises ir teisėtus interesus, leistina butą parduoti su sąlyga, kad pirkimo – pardavimo sandoriui užtikrinti butui nebus uždėti jokie papildomi apsunkinimai. Teismas, sprendė, kad leidus atsakovei perleisti turtą, nebus pažeisti šalių interesų pusiausvyros, proporcingumo principai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovė AB ,,SPARK“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartį ir atsakovės prašymą dėl leidimo parduoti turtą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Skundžiama nutartimi sukurtos prielaidos atsakovams piktnaudžiauti procesu; sudaryta galimybė žymiai apriboti išieškojimo vykdymą ieškovės naudai bei sumažinti jos reikalavimo patenkinimo apimtį. Tuo atveju, jei atsakovas P. B. nesumokės už parduodamą turtą, atsakovei A. G. kreipusis į teismą nutraukti sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo (CK 6.217 str.), jai grįš nuosavybės teisė į šį turtą, o ieškovė (apeliantė) nebeteks galimybės nukreipti į jį išieškojimo. Kitu atveju, jei atsakovė kreiptųsi į teismą dėl P. B. sumokėtos ne visos sumos, perkant turtą išsimokėtinai, vykdomoje byloje išieškotojais būtų atsakovė, ieškovė ir B. C.. Ieškovės naudai išieškotina suma būtų mažesnė, nei tuo atveju, jei išieškojimas būtų vykdomas ieškovės ir B. C. naudai.Atsakovus sieja artimi ir pasitikėjimo santykiai, todėl galima pagrįstai teigti, kad jie veikia siekdami bendrų tikslų. Byloje iki šiol nepateikta duomenų, kad tarp atsakovų sudarytuose turto ir akcijų perleidimo santykiuose buvo realiai atsiskaityta už perleidžiamą turtą. Atsakovės siekis perleisti turtą atsakovui vertintinas ne kaip normalus komercinis sandoris, o kaip siekis trukdyti ieškovei apginti savo pažeistas kreditoriaus teises.Atsižvelgiant į CPK 270 straipsnyje nustatytus teismo sprendimo turinio reikalavimus, CPK nenumato tokio civilinio proceso bylos sprendimo būdo, koks yra priimtas skundžiama teismo nutartimi. Atsakovė A. G. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovės argumentai yra visiškai nesusiję su galimu sandoriu tarp A. G. ir P. B., taip pat nesusiję ir su skundžiama nutartimi.Ieškovės argumentai dėl atsakovų piktnaudžiavimo nepagrįsti. Atsakovė, siekdama išvengti ieškovės interpretacijų, pateikė teismui poziciją, kuria išreiškė sutikimą, kad atsakovo P. B. atsiskaitymas atsakovei už turtą įvyks po 5-rių metų. Teismas, priimdamas nutartį rėmėsi šia atsakovės papildoma pozicija.Ieškovė siekia ne tinkamai ir ekonomiškai išnagrinėti bylą, o atsakovei sukelti didesnius nepatogumus. Ieškovė buvo pateikusi pastabas dėl atsakovės ir atsakovo sutartų pagrindinių (esminių) turto perleidimo sandorio sąlygų, į kurias buvo atsižvelgta, tačiau ieškovė vis tiek ginčija sau palankią situaciją. Atsakovas P. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsakovė A. G..Antstolė B. Palavinskienė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į jos (antstolės) poziciją. Jeigu skolininkui P. B. parduotas butas bei žemės sklypo dalis yra ar bus suvaržyti hipoteka, išieškojimas iš šio turto priklausys tik nuo hipotekos kreditoriaus valios ir neužtikrins/negarantuos sėkmingo skolos išieškojimo vykdomojoje byloje. Pagal CPK 77 straipsnį, jeigu skolininkui priklauso hipoteka suvaržytas turtas, trečios eilės išieškojimas priklauso tik nuo privilegijuoto hipotekos kreditoriaus valios leisti nukreipti išieškojimą į hipoteka įkeistą turtą. Pagal susiformavusią praktiką vykdymo procese, hipotekos kreditorius, nenorėdamas prarasti garanto, beveik niekada neduoda sutikimo vykdyti išieškojimą iš hipoteka suvaržyto turto kitų kreditorių reikalavimams patenkinti. Nors ir hipoteka užtikrinta prievolė nebūtų vykdoma, hipotekos kreditorius turi teisę net per penkerius metus po vykdomojo įrašo gavimo kreiptis į antstolį dėl hipoteka suvaržyto turto realizavimo, taip pat gali stabdyti turto realizavimą neapibrėžtam terminui savo prašymu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Iš skundžiamos teismo nutarties turinio sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas, patenkinęs atsakovės A. G. prašymą, leido atsakovui P. B. parduoti butą ir žemės sklypo dalį, kuriems buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre – draudimas perleisti šį turtą. Nors teismui pateiktame prašyme atsakovė konkrečiai nesuformulavo, o teismas skundžiamoje nutartyje taip pat konkrečiai nenurodė, kokiu teisniu pagrindu priima tokią nutartį, tačiau iš nutarties turinio galima teigti, kad teismas tokį veiksmą prilygino laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui, kurį reglamentuoja CPK 149 straipsnis. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi CPK 145 straipsniu, reglamentuojančiu laikinųjų apsaugos priemonių rūšis, jų taikymą ir atsakomybę už teismo nustatytus draudimus. Nurodęs paminėtą straipsnį, teismas nekonkretizavo, kuri gi konkrečiai šio straipsnio dalis ar punktas aktualūs šiuo nagrinėjamu atveju. Apibrėžiant skundžiamą teismo nutartį kaip laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą, leidžiant ginčo turtą parduoti, vertinama, ar buvo pagrindas naikinti teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.Atsakovė prašymą leisti parduoti P. B. butą ir žemės sklypo dalį iš esmės grindė tuo, kad bylos nagrinėjimo metu šis turtas gali būti areštuotas neribotą laiką ir atsakovė neturės galimybės disponuoti juo bei gauti turtinės naudos. Perleidus nuosavybės teises į šį turtą P. B., antstolės vykdomojoje byloje galės būti vykdomas išieškojimas ieškovės naudai. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis šiomis aplinkybėmis, sprendė, kad prašymas yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Su tokia teismo pozicija nėra pagrindo sutikti.Paminėta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus sprendimo įvykdymą (CPK 145 str. 1 d.). Taigi Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre, uždraudžiant perleisti A. G. priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir 270/1164 žemės sklypo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, priimto ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas sprendė, kad egzistuoja grėsmė, jog ieškovės ginčijamų sandorių turto objektai gali būti perleisti kitiems asmenims. Naikindamas pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenurodė, kad tokia tikėtina ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo grėsmė išnyko.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė ginčija 2016 m. birželio mėn. akcijų perleidimo sandorį bei 2015 m. spalio 7 d. pirkimo – pardavimo sutartį, kuria atsakovė A. G. pardavė atsakovui P. B. paminėtą butą ir žemės sklypo dalį. Skundžiama nutartimi teismas leido parduoti turtą, dėl kurio iš esmės yra kilęs ir nagrinėjamas ginčas pirmosios instancijos teisme. Priėjęs išvados, kad atsakovės prašymas leisti parduoti ginčo turtą, yra pagrįstas, teismas tokios išvados neargumentavo, ją iš esmės grindė prielaida. Atsakovė prašyme teismui nepateikė objektyvių ir įtikinamų argumentų, įrodančių jos reikalavimo pagrįstumą.Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovės prašymą leisti parduoti ginčo turtą, skundžiamą nutartį priėmė neįvertinęs visų reikšmingų bylos aplinkybių, nenurodęs konkrečių, aiškių tokio sprendimo motyvų, teisės normų, kuriomis rėmėsi (CPK 291 str. 1 d. 5 p.). Be to, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad butas yra įkeistas trečiajam asmeniui (B. C. – hipotekos kreditorius), nusprendė leisti ginčo butą parduoti su sąlyga, kad pirkimo – pardavimo sandoriui nebus taikyti papildomi apsunkinimai. Taigi tokia teismo nutartis yra akivaizdžiai sąlyginė, tačiau pagal CPK 267 straipsnį neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo, išskyrus nurodytą CPK 262 straipsnio 1 dalyje. Teismo priimami procesiniai sprendimai yra privalomi, todėl turi būti aiškūs, nedviprasmiški bei nesąlyginiai (CPK 18, 267 str.). Iš to, kas pasakyta, apeliacinės instancijos teismas prieina išvados, kad keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo ginčo byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, leidžiant ginčo turtą parduoti, nėra pagrindo, nes tokio veiksmo būtinybė neįrodyta, nepagrįsta (CPK 178 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas skundžiamą teismo nutartį pripažinti neteisėta ir nepagrįsta dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, pakeitimą ir panaikinimą bei įrodymų tyrimą ir vertinimą pažeidimų, ir ją (nutartį) panaikinti, išsprendžiant klausimą iš esmės – atmetant atsakovės A. G. prašymą leisti atsakovui P. B. parduoti jai nuosavybės teise priklausiančius butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir 270/1164 žemės sklypo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Atsakovės A. G. prašymą leisti atsakovui P. B. parduoti jai nuosavybės teise priklausiančius butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir 270/1164 žemės sklypo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), atmesti.