Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

sekretoriaujant D. B., dalyvaujant : prokurorams K. G., R. M., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. M. (ji ir nepilnametės nukentėjusios A. M. atstovė pagal įstatymą), jos atstovui advokatui S. S., gynėjui advokatui V. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. M., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, tačiau turintis 3 nepilnamečius vaikus išlaikytinius, aukštesniojo išsilavinimo, darbingas visiškai, dirbantis statybos rangos darbus pagal individualios veiklos pažymą, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis A. M. 2018 m. rugsėjo 29 d. apie 11.28 val. Vytauto g. 101, Vilkaviškio m. esančio prekybos centro „Iki“ automobilių parkavimo aikštelėje, t. y. viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, vairuodamas savo „Jeep Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia užtvėrė juo kelią, sustodamas priešais A. S. vairuojamą automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išlipęs ir priėjęs prie iš savojo automobilio išlipusio nukentėjusiojo A. S., jam kumščiu sudavė ne mažiau 5 smūgius į veidą, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais veiksmais kaltinamasis A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje (2019 m. kovo 1 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-188-1021/2019, iš dalies pakeistas 2019 m. birželio 5 d. Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-436-493/2019).

2. Kaltinamasis A. M. 2019 m. lapkričio 26 d., apie 7.30 val. šeimos namuose (duomenys neskelbtini), kilus ginčui dėl tėvų valdžios vaikams vykdymo bei filmavimo prieš fiksuojamų asmenų valią, tyčia fiziškai smurtavo prieš savo šeimos narius sutuoktinę I. M. ir mažametę dukrą A. M., gim. 2006 m. sausio 30 d., - apglėbęs iš už nugaros stipriai ranka spaudė pilvą nukentėjusiai I. M. bei stipriai spaudė savo ranka bandžiusios padėti iš jo išsivaduoti motinai nukentėjusios A. M. rankų plaštakas, tuo sukeldamas kiekvienai nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Šiais veiksmais kaltinamasis A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas dėl nusikalstamos veikos I.

M. ir A. M. atžvilgiu.

3. Kaltinamasis A. M. šias aplinkybes ir savo kaltę dėl jų teisiamajame posėdyje nepripažino visiškai, pareiškė, kad jas (jo tariamą fizinį smurtą jų atžvilgiu) nukentėjusios išgalvojo, buvusi sutuoktinė I. M. - siekdama jį iškeldinti kardomosios priemonės tvarka iš šeimos namų ir nušalinti nuo po santuokos nutraukimo jam atitekusios turto dalies naudojimo ir valdymo, nepilnametė dukra A. M. – paveikta savo motinos I. M. ir kerštaudama dėl iškeltų abejonių jo biologine tėvyste jai. Apie nusikaltimo įvykį kaltinamasis paaiškino, jog įvykio dienos rytą šeimos namuose koridoriuje prie išėjimo, rengiantis išeiti, tarp jo ir nukentėjusios I. M., su kuria santuoka neįsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo nutraukta, kilo žodinis ginčas jų šeimos gyvenimo klausimais, kurį jis norėjo užfiksuoti, todėl sutuoktinę ir kartu buvusius jų vaikus ėmė filmuoti savo mobiliuoju telefonu, ar nukentėjusios prieštaravo filmavimui, jau neprisimenantis. Filmavimą jis kuriam laikui nutraukė, telefoną įsidėjo į kišenę, bet netrukus vėl ėmė filmuoti jų ginčą su buvusia sutuoktine. Šiai užėjus į vonios kambarį, jis užėjo iš paskos, ten toliau tęsėsi jų ginčas, sutuoktinė bandė abiem rankomis atimti jo iškeltoje rankoje laikomą mobilų telefoną, jį apdraskė, jis antrąja ranka I. M. prilaikė atstumtą, tačiau apglėbęs per pilvą jos nebuvo ir pilvo nespaudė, taip pat nenaudojo ir jokio kitokio fizinio smurto, fizinis kontaktas buvo, tačiau tik tiek, kiek jį lietė pačios nukentėjusios, siekusios atimti iš jo telefoną. Buvusiai sutuoktinei pasiekti telefono nepavykus, ji pašaukė ateiti jų dukrą Austėją ir jai padėti atimti telefoną. Jis už plaštakų dukters suėmęs nebuvo, jų nespaudė bei nevartojo jos atžvilgiu ir jokio kito fizinio smurto, taip pat negrasino tuo (fiziniu smurtu) nė vienai iš nukentėjusiųjų. Nukentėjusioms nepavykus pasiekti ir atimti telefoną, I. M. liepė jų dukrai A. M. kviesti policiją, girdėjo kad ši skambino ir pradėjo pokalbį telefonu su bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) operatore, kurį po to pratęsė nuo jo atsitraukusi I. M.. Po pranešimo buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie jį pristatė į komisariatą, kur jis buvo apklaustas.

4. Nukentėjusioji I. M. teisiamajame posėdyje paaiškino, jog su kaltinamuoju šeimoje pragyveno apie 18 m., susilaukė 3 nepilnamečių vaikų, santuoką nutraukė iki nagrinėjamo nusikaltimo įvykio jos iniciatyva, tačiau abiejų bendru susitarimu iš esmės dėl to, kad kaltinamasis naudojo psichologinį smurtą jos ir vaikų atžvilgiu, dėl ko namuose vyravo baimė ir emocinė įtampa, buvęs sutuoktinis jai nepagrįstai priekaištaudavo, kad ji bloga sutuoktinė jam ir bloga motina jų vaikams. Konfliktai kildavo jau anksčiau, o dėl skyrybų jie tapo dar dažnesni ir stipresni, kaltinamasis ją prašė, nepaisant ištuokos teisme, toliau gyventi kartu šeimos gyvenimą, tačiau ji atsisakė, tai dar labiau jį supykdė – prasidėjo konfliktai kasdien, keldavo ją iš miego nakties metu pasikalbėti, filmavo tiek ją, tiek vaikus prieš jos valią. Nusikaltimo dienos rytą ji namuose koridoriuje prie išėjimo rengė vaikus, kaltinamasis nepagrįstais priekaištais vėl sukėlė ginčą, ji ėmė verkti, o kaltinamasis tai filmuoti, nors ji tam prieštaravo, kaltinamasis nesiliovė. Ji tvirtinanti, jog šiuo momentu ir vietoje ji nesiekė iš kaltinamojo atimti telefoną, jo nelietė ir neapdraskė – tai įvyko vėliau vonioje. Ji po to nuėjo į vonią nusiprausti ašarotą veidą ir pasišukuoti. Į vonios kambarį jai iš paskos atėjo ir kaltinamasis, kuris sustojęs už nugaros, apglėbė abiem rankomis ją per pilvą ir ėmė spausti prie savęs, sakydamas „dabar tau, kale, „mišios“, spaudė stipriai, jai trūko oro, ėmė skaudėti vidaus organus. Jos abu rankos kaltinamojo liko prispaustos kažkur prie pilvo, ji bandė jas ištraukti ir taip išsivaduoti. Jai pavyko ištraukti dešiniąją ranka, kuria ji siekė atsistumti kaltinamąjį, jautė, kad nagais užkabino kaltinamajam kaklą ar kt. kūno vietas, galėjo padaryti ir paviršinius sužalojimus. Tuo pačiu metu, siekdama išsivaduoti iš kaltinamojo, ji šaukėsi į pagalbą vyresniąją dukrą nukentėjusiąją A. M., buvo labai išsigandusi tokio netikėto agresyvaus kaltinamojo elgesio, verkė. Atbėgusi dukra bandė atitraukti kaltinamojo rankas nuo jos ir padėti jai išsivaduoti, ar kaip nors kreipėsi į kaltinamąjį, o šis į dukrą, neprisimenanti, ji paprašė dukrą kviesti policiją. Po šito sekė momentas, kad kaltinamasis viena ranka toliau stipriai spausdamas ją per pilvą prie savęs, antrąja sugriebė už abiejų rankų plaštakų dukrai A. M. ir jas suspaudė, mananti dėl to, kad ta neskambintų policijai. Matėsi, kad dukrai skauda, ši prašė kaltinamąjį paleisti, skundėsi „labai skauda“, verkė, net drebėjo, viena plaštaka stipriai paraudo, tai matė ne tik ji, bet ir vėliau atvykę policijos pareigūnai. Išsilaisvinusi dukra paskambino į BPC, toliau pokalbį tęsė ji pati, nes kaltinamasis ją paleido, visi toliau laukė policijos. Nuo pilvo spaudimo išorinių sužalojimų žymių neliko, pilvo skausmas praėjo po keleto ar keliolikos minučių, dukrai skausmas taip pat į tą laiką praėjo, sužalojimų be minėto paraudimo ir jai neliko, paraudimas išnyko ant rytojaus, todėl nesikreipė nei į sveikatos priežiūros įstaigą, nei į teismo medicinos specialistą.

5. Nepilnametė nukentėjusioji A. M., kurios po nusikaltimo įvykio ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai bei apklausos metu padarytas jos vaizdo įrašas teisiamajame posėdyje buvo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 186 straipsnio 2 dalies bei 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 3 dalies tvarka, byloje paaiškino, kad nusikaltimo dienos rytą prieš 8 val. jos tėvai, kaltinamasis ir nukentėjusioji I. M., pykosi, tėvas grasinosi, kad mamą nufilmuos, apskųs vaiko teisių apsaugos tarnybai, sugadins gyvenimą. Ji matė, kad tėvas filmuoja verkiančią ir koridoriuje atsitūpusią mamą kuri vis prašė liautis. Toliau mama liepė jai su broliu ir seserimi rengtis prie išėjimo, o pati nuėjo į vonią. Netrukus mama ėmė ją šaukti ateiti jai padėti graudžiu, išsigandusiu balsu, ji suprato, kad mama pateko į bėdą. Nubėgusi prie vonios durų, rado prieš veidrodį sustojusią mamą, kurią iš už nugaros abiem rankomis buvo apglėbęs ir suspaudęs tėvas. Kai ji pabandė atitraukti tėvo ranką nuo motinos, jis viena toliau laikydamas motiną, antrąja sugriebė jai pirma už kairės, po to už dešiniosios rankų plaštakų ir stipriai suspaudė pirštus, jai labai skaudėjo, pirštai kurį laiką liko paraudę, rankos drebėjo, ji šaukė tėvui, kad skauda ir kad šis ją paleistų. Po šito, padedant ir mamai, jai pavyko išsilaisvinti, mamos prašymu ji paskambino į BPC, prašė policijos pagalbos, toliau kalbėjo jau mama, kadangi operatorė neklausė, ar patyrė smurtą, todėl apie tai ji nieko jai ir nepasakė (1 t., b. l. 35-37).

6. Liudytojas policijos pareigūnas R. M. teisme patvirtino, jog nusikaltimo įvykio rytą budėtojo nurodymu kartu su pareigūne J. K. vyko į kaltinamojo ir nukentėjusios šeimos namus, kad patikrinti per BPC gautą pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje. Atvykę namuose rado visus šeimos narius, abi nukentėjusios buvo apsiverkę, susijaudinę, išsigandę. I. M. tvirtino, kad kaltinamasis vartojo prieš ją ir jų dukrą fizinį smurtą – ją apglėbęs iš už nugaros rankomis stipriai spaudė pilvą, o bandžiusiai ją išlaisvinti dukrai skaudžiai suspaudė rankų plaštakas. Ant nukentėjusiųjų drabužiais nepridengtų kūno vietų sužalojimų žymių nepastebėjo, specialiame tarnybinio pranešimo apie smurtą artimoje aplinkoje dokumente jų patirto smurto vietas sužymėjo pagal pačių nukentėjusiųjų nusiskundimus (pareiškimus).

7. Iš esmės tokias pačias reikšmingas bylai aplinkybes teisiamajame posėdyje patvirtino ir liudytoja policijos pareigūnė J. K..

8. 2019 m. lapkričio 26 d. įvykio vietos apžiūra nustatyta, jog nusikalstama veika įvykdyta gyvenamajame name esančiame (duomenys neskelbtini). Per įėjimo duris patenkama į koridorių-prieškambarį, praėjus juo tiesiai ir pasukus kairėn randama vonios kambario patalpa, atskirta rudos spalvos įstiklintomis durimis. Patalpos, žiūrint nuo įėjimo, dešinėje pusėje yra įmontuotas praustuvas, virš jo ant sienos veidrodis, tiesiai priešais įėjimą yra sumontuotas klozetas, kairiau jo bide, virš jų lentynėlės su asmens higienos priemonėmis, patalpos rastos tvarkingos (1 t., b. l. 15-18).

9. 2019 m. lapkričio 26 d. policijos pareigūno tarnybiniuose pranešimuose dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, o taip pat policijos pareigūnės nusikaltimo įvykio vietoje dėvėtos „Body“ vaizdo kameros įrašo apžiūra užfiksuota, kad vietoje tikrinant telefonu policijos budėtojo per BPC gautą iš nukentėjusiųjų A. M. ir I. M. informaciją (pranešimą) apie jų konfliktą su kaltinamuoju, ši iš esmės pasitvirtino – pagal nukentėjusiųjų tvirtinimą kilusio buitinio konflikto metu, kaltinamasis apglėbęs per pilvą stipriai spaudė I. M., nuo ko ši jautė fizinį skausmą, po to sugriebęs ranka stipriai spaudė A. M. rankų plaštakas, nuo ko ši taip pat jautė fizinį skausmą. Abi nukentėjusios policijos pareigūnų buvo rastos stipriai susijaudinę, o mažametė A. M. dar ir akivaizdžiai išsigandusi, fiksuoti nukentėjusiųjų patirto smurto požymiai ant I. M. pilvo ir A. M. abiejų rankų plaštakų (1 t., b. l. 7-10, 11-14, 113-114).

10. 2019 m. gruodžio 6 d. savanoriško daikto (informacijos nešėjo) pateikimu ir gruodžio 10 d. jo apžiūra nustatyta, kad kaltinamojo A. M. pateiktoje prie bylos USB atmintinėje rastame jo mobiliuoju telefonu nusikaltimo įvykio pradžioje padaryto vaizdo įrašo faile užfiksuotas vykstantis namo viduje prie išėjimo aštrus žodinis ginčas tarp kaltinamojo ir nukentėjusios I. M., jo metu nukentėjusioji verkia, rengia mažametį sūnų, po to žengia link filmuojančio kaltinamojo, kur failas pasibaigia (1 t., b. l. 42-43, 44-45).

11. 2019 m. lapkričio 29 d. BPC Alytaus skyriaus pateiktais duomenimis užfiksuota, kad 2019 m. lapkričio 26 d., 07:57:14 val. BPC informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) apie byloje nagrinėjamą nusikaltimo įvykį, pokalbio pradžioje nukentėjusioji A. M. praneša, jog namuose įvyko konfliktas tarp tėvų, tęsdama pokalbį nukentėjusioji I. M. papildomai praneša, jog kaltinamasis visus filmuoja, gąsdina (1 t., b. l. 116-118)

12. 2019 m. lapkričio 26 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) pagal objektyvios apžiūros duomenis kaltinamajam A. M. konstatuota nubrozdinimai kaklo-dešinio peties, dešinio žasto ir dešinės alkūnės srityse, kurie buvo padaryti keleto valandų laikotarpyje iki apžiūros, galimai 8 trauminiais poveikiais - apdraskant nagais, sukėlė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 128).

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų

13. Dėl kaltinamojo A. M. parodymų. Kaltinamasis byloje nuosekliai neigė vartojęs inkriminuotą jam kaltinime ar bet kokį kitokį fizinį smurtą prieš abi nukentėjusias tiek nagrinėjamo byloje įvykio metu, tiek ir kitu laiku. Tačiau tą dalį kaltinamojo parodymų, kuria jis neigia jam inkriminuojamą byloje fizinį smurtą kiekvienos iš nukentėjusiųjų atžvilgiu, paneigia visuma kitų teismo aukščiau išdėstytų faktinių duomenų, - pirmiausiai kaltinamajam inkriminuotą fizinį smurtą byloje patvirtina išsamūs ir nuoseklūs abiejų nukentėjusiųjų parodymai, kaip tiesioginiai įrodymai, be to, tai nėra vieninteliai kaltinimą patvirtinantys duomenys, kadangi kaltinamojo parodymus aptariama dalimi paneigia ir kaip teisingus patvirtina būtent nukentėjusiųjų parodymus eilė kitų aukščiau išdėstytų faktinių duomenų, kurie pagal prigimtį nors ir nebūdami tiesioginiais nusikalstamos veikos įrodymais, savo visuma sudaro aiškią loginę įvykių grandinę, vieni kitus papildo ir patvirtina, todėl kartu su nukentėjusiųjų parodymais teismo pripažįstami pakankamais tam, kad patikimai konstatuoti kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktą ir kartu atmesti aptariamą jį neigiančią kaltinamojo parodymų dalį kaip neatitinkančią tikrovės ir vertinamą siekiu išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės.

14. Nukentėjusiųjų I. M. ir A. M. liudijimai bylos procese jau minėta buvo pakankamai išsamūs ir nuoseklūs, jų kiekvienos skyriumi byloje pateikti duomenys iš esmės sutampa ir patvirtina vieni kitus, be to, visiškai atitinka kitais veiksmais procese nustatytus duomenis, tame tarpe ir objektyvaus pobūdžio (policijos patrulio tarnybiniais pranešimais dėl smurto artimoje aplinkoje ir „Body“ vaizdo kameromis užfiksuotą situaciją įvykio vietoje iškart po nusikaltimo įvykio, įskaitant nukentėjusiųjų emocinę būklę (didelį susijaudinimą, akivaizdžią baimę), nusiskundimus skausmais kaltinamojo fizinį smurtą patyrusiose kūno vietose, įvykio vietos apžiūra nustatytą nusikaltimo įvykio aplinką, teismo medicinos specialisto fiksuotus kaltinamajam apdraskymus jo kaklo-peties srityse bei ir paties kaltinamojo apie įvykį pateiktą informaciją, išskyrus aukščiau jau atmestą neteisinga įvertintą jų dalį). Tokiu būdu nukentėjusiųjų parodymai ne tik išsamūs, nuoseklūs bei sutampantys ir patvirtinantys vieni kitus, bet yra ir patikimai patvirtinti visuma aukščiau aptartų ir pakankamų savo skaičiumi ir informacija netiesioginių įrodomų (liudytojų policijos pareigūnų R. M. ir J. K., kurie iškart po įvykio atvyko į jo vietą ir surinko informaciją apie jį, parodymais, pranešimu BPC apie konfliktą, kaltinamajam teismo medicinos specialisto fiksuotais apdraskymais kaklo-peties srityje, kurie savo prigimtimi ir lokalizacija pagrindžia ne kaltinamojo tvirtinamą nukentėjusiųjų puolimą, tačiau atvirkščiai, nukentėjusios I. M. gynybą jai bandant vaduotis iš kaltinamojo glėbio). Kaltinamojo byloje pateikta versija dėl galimos nukentėjusiųjų motyvacijos jį melagingai apkaltinti teismą visiškai neįtikina, ypač vertinant teismo psichologo apklaustos nepilnametės A. M. parodymus, teismas sprendžia, jog nėra bylos duomenimis pagrindžiamo pagrindo abejoti abiejų nukentėjusiųjų parodymų teisingumu ir jais netikėti.

15. Jau įvertinti bei ir aukščiau aprašyti kiti (punktai 6-12) faktiniai duomenys savo visuma teismo pripažįstami pakankamais kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų faktinio įvykdymo (padarymo) ir jais sukeltų nusikalstamų pasekmių abiejų nukentėjusiųjų sveikatai įrodymais. Visi šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, kilus šeiminio, buitinio pobūdžio ginčui, tyčia smurtu užpuolė jam neįtikusią sutuoktinę nukentėjusiąją I. M., bei tęsdamas veiką toje pačioje vonios kambario patalpoje, - ir mažametę savo dukrą nukentėjusiąją A. M., apglėbdamas iš už nugaros rankomis per pilvą bei stipriai jį spausdamas pirmajai (I. M.), bei sugriebdamas ir stipriai suspausdamas rankų plaštakas antrajai (A. M.), tuo sukėlė kiekvienai iš šių nukentėjusiųjų fizinį skausmą.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija

16. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo A. M. veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog prieš abi nukentėjusias fiziškai smurtavo būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (atitinkamai apglėbdamas ir stipriai spausdamas pilvą bei sugriebdamas ir stipriai spausdamas rankų plaštakas) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes kiekvienos iš nukentėjusiųjų sveikatai, t. y. fizinio skausmo joms abiem sukėlimą (sunkesnės pasekmės nėra proceso įstatymo nustatyta tvarka konstatuotos). Trečia, aukščiau (punktas 2) konstatuoti kaltinamojo nusikalstamais pripažįstami veiksmai, sukėlę abiem nukentėjusioms ženklų ir kurį laiką trukusį fizinį skausmą, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojama analizuojamo baudžiamojo įstatymo dispozicijoje alternatyviai numatytu „kitu“ fiziniu smurtu abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu. Ketvirta, nukentėjusiųjų byloje nuosekliai nurodytos patirto iš kaltinamojo fizinio smurto pasekmės šių asmenų sveikatai – fizinio skausmo kiekvienai sukėlimas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek pačių nukentėjusiųjų pareiškimais, tiek netiesioginių nusikaltimo įvykio liudytojų R. M. ir J. K. parodymais, tiek policijos patrulio užfiksuotais duomenimis apie nukentėjusiųjų išvaizdą ir emocinę būklę iškart po nusikaltimo įvykio, taip pat pranešimo BPC duomenimis. Penkta, kaltinamasis ir nukentėjusioji I. M. nusikaltimo įvykio metu buvo dar kartu gyvenę ir bendrą ūkį tebevedę sutuoktiniai (2019 m. lapkričio 18 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų sprendimas civilinėje byloje Nr. 2YT-8052-305/2019 nutraukti jų santuoką dar nebuvo įsiteisėjęs (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.66 straipsnio 1 dalis). Mažamete buvusi nukentėjusi A. M. pagal įrašus metrikų knygose apie jos gimimą yra kaltinamojo dukra. Tiek nukentėjusios A. M. biologinė kilmė, tiek ir juridiniai bei faktiniai abiejų nukentėjusiųjų santykiai su kaltinamuoju nustatytomis byloje aplinkybėmis atitinka šalies Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą konstitucinės šeimos sampratos išaiškinimą, pagal kurį sprendžiant apie šeimos santykių buvimą esminę reikšmę turi santykių turinys (tarpusavio atsakomybė, emocinis prieraišumas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2015), - aptariamo baudžiamojo įstatymo požiūriu kaltinamasis ir nukentėjusios nusikaltimo įvykio metu buvo vienos šeimos nariai.

17. Kadangi Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. kovo 1 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-188-1021/2019, iš dalies pakeistu 2019 m. birželio 5 d. apeliacinės instancijos Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-436-493/2019, buvęs priimtas procesinis sprendimas kaltinamąjį A. M., 2018 m. rugsėjo 29 d. Vilkaviškio m. padariusį nukentėjusiojo A. S. atžvilgiu BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą BK 40 straipsnio tvarka ir perduoti jį laiduotojos jo motinos T. M. atsakomybei be užstato 2 metams bei bylą jo atžvilgiu nutraukti, neteko teisinės galios, A. M. laidavimo laikotarpiu padarius naują tyčinę šioje byloje išnagrinėtą nusikalstamą veiką, toliau turi būti sprendžiama dėl kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės už abi nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 8 dalis). Tokiu atveju teisiamajame posėdyje anksčiau teismo išnagrinėtos bylos įrodymai pakartotinai netiriami ir nevertinami (įrodymų tyrimas pirmojoje byloje atnaujinamas tam, kad būtų ištirti bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmingi duomenys, taip pat duomenys, būtini teisingam kitų nuosprendžio rezoliucinės dalies klausimų išsprendimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-P-429/2007).

IV. Bausmių skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

18. Spręsdamas, kokių rūšių ir kokių dydžių (trukmės) bausmes kaltinamajam už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į kiekvienos veikos pobūdį, taip pat šių pavojingumo visuomenei laipsnį, kilusias iš jų pasekmes (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai). Dėl pirmosios BK 284 straipsnyje numatytos veikos teismas jos pavojingumo laipsnį kvalifikuoja maždaug rūšinės šio nusikaltimo sudėties lygmeniu, o dėl antrosios BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos - mažesniu nei rūšinės šio baudžiamojo įstatymo dispozicijos lygmuo, kadangi pastaruoju atveju smurtaudamas kaltinamasis nenaudojo kokių tai įrankių, priemonių ar kt. sunkesnes pasekmes galinčių sukelti daiktų, jo neteisėtai panaudota fizinė jėga (prievarta) buvusi artima minimaliai tiek trauminių poveikių skaičiumi, tiek kilusių nusikalstamų pasekmių požiūriu (fizinis skausmas) bei konflikto vada buvo grynai buitinio pobūdžio nepanorusių ieškoti kompromiso išsituokiančių šeimos narių ginčas, dėl kurio galimų pasekmių riziką prisiėmė ir pati nukentėjusi I. M.. Šios aplinkybės savo visuma persveria reikšmę aplinkybės, jog kaltinamasis smurtavo ne prieš vieną, o prieš du šeimos narius. Kita vertus, teismo vertinimu, BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos pavojingumo laipsnis, nors ir nesiekė rūšinės tokios veikos sudėties pavojingumo lygmens, tačiau visgi jau siekė tokį pavojingumo lygį, nuo kurio kaltininkui turi būti taikoma baudžiamoji, o ne kokia tai švelnesnė atsakomybės rūšis.

19. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo abiejų veikų kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytų kaltinamojo veikų stadija – abi nusikalstamos veikos buvo baigtos nuo pat nusikalstamais pripažįstamais veiksmais kaltinamojo sukeltų pasekmių (pirmu atveju – kūno sužalojimų padarymo ir viešos tvarkos sutrikdymo, antruoju - fizinio skausmo pojūčio) atsiradimo kiekvienam iš nukentėjusiųjų momento, kas abiem atvejais iš esmės sutapo su pačių smurtinių veiksmų atlikimu (smūgių sudavimu, pilvo ir vidaus organų bei rankų plaštakų spaudimu) (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti skirtiną kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra.

20. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kurią vertina dar iš esmės teigiamai: nors ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta jam probacija ir nebuvo sėkminga (kaltinamasis naujai tyčia nusikalto), baudžiamojo įstatymo požiūriu kaltinamasis nusikalto ir yra teisiamas pirmąjį kartą, ankstesnis nuosprendis teistumo nesukėlė (1 t., b. l. 167-168, BK 97 straipsnio 1 dalis), per paskutinius 5 metus kaltinamajam triskart buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nusižengimai nebuvo šiurkštūs, paskirtos baudos laisvanoriškai sumokėtos (1 t., b. l. 188-191), nuo 2008 m. nuolat dirba pagal verslo liudijimą arba individualios veiklos pažymą ir pragyvena iš savo darbo (verslo) (2 t., b. l. 75-77), teikia išlaikymą skyrium (su motina) gyvenantiems trims nepilnamečiams vaikams.

21. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas BK 284 straipsnyje numatytos veikos dalyje kvalifikuoja tai, kad jis : a) visiškai prisipažino kaltu, padėjo savo parodymais atskleisti nusikalstamą veiką bei reiškė gailėjimąsi dėl jos (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei b) laisvanoriškai atlygino nusikaltimu padarytą žalą (netiesioginę) teritorinei ligonių kasai (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat nenustatyta ir kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nei dėl vienos iš veikų.

22. Todėl teismas sprendžia, kad bylos dalyje dėl viešos tvarkos sutrikdymo (BK 284 straipsnis), nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus ne didesniu nei rūšinės sudėties lygmeniu, konstatavus 2 esmines atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir nenustačius sunkinančių, kartu konstatavus dar iš esmės teigiamą kaltinamojo asmenybę, pirmą kartą nusikaltusiam ir teisiamam kaltinamajam bus teisinga (BK 55 straipsnis, 61 straipsnio 1 ir 2 dalys) paskirti nesusijusią su laisvės jam atėmimu pagal baudžiamojo įstatymo sankciją baudos bausmę savo dydžiu dar artimą baudžiamojo įstatymo numatytam minimaliam 80 MGL/BBND (4000 Eur). Bylos dalyje dėl smurto artimoje aplinkoje (BK 140 straipsnio 3 dalis) nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus mažesniu nei rūšinės tokio nusikaltimo sudėties lygmeniu ir konstatavus dar iš esmės teigiamą kaltinamojo asmenybę, kai nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pirmą kartą nusikaltusiam ir teisiamam kaltinamajam paskirtina (BK 55 straipsnis, 61 straipsnio 1 ir 2 dalys) taip pat nesusijusi su laisvės jam atėmimu baudos rūšies bausmė, kurios dydis nustatytinas 70 MGL/BBND (3500 Eur). Ženkliau mažinti skirtinų baudos bausmių dydį būtų neteisinga dėl santykinai neseno atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (kaltinamojo fizinis smurtas viešoje ir artimoje aplinkoje kartojasi). Už realiąja sutaptimi įvykdytas nusikalstamas veikas paskiriamos bausmės subendrintinos tarpusavyje pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių taisyklę, jas iš dalies sudedant, ir kaltinamajam nustatytina galutinė subendrinta bausmė – 100 MGL/BBND (5000 Eur) bauda, kurios laisvanoriškam sumokėjimui nustatytinas 2 m. terminas nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, BK 64¹ straipsnio išimties taikymui ir bausmės mažinimui 1/3 dalimi nėra faktinio pagrindo. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau aptartas bausmės dydį individualizavusias aplinkybes (punktai 18-22), aukščiau individualizuota paskiriama kaltinamajam galutinė subendrinta bausmė bus adekvati ir proporcinga kaltinamojo nusikalstamų veikų pobūdžiui ir jo paties pavojingumui visuomenei, – nebus nei aiškiai per švelni, nei aiškiai per griežta, kaltinamasis yra verslininkas, verčiasi rinkoje paklausiais statybos rangos darbais, yra geros turtinės padėties, todėl yra realiai pajėgus per nustatomą terminą tinkamai atlikti tokią bausmę (sumokėti baudą). Teismo vertinimu pati savaime nesėkmingos probacijos už pirmąją veiką aplinkybė ir kaltinamojo nusikalstamo smurtinio elgesio pakartotinumas dar nesudaro įtikinamo ir bylos duomenimis pagrindžiamo pagrindo nukrypti nuo BK 55 straipsnyje nustatytos taisyklės ir kaltinamajam skirti arešto, o tuo labiau terminuoto laisvės atėmimo bausmes (Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 15 d. nutartis apeliacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-299-926/2020). Kita vertus, kaltinamajam skirti švelnesnes bausmes, nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcijomis, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Taip pat nenustatyta ir faktinio pagrindo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36-40 straipsniai) dėl aukščiau jau aptartų bausmės rūšį individualizuojančių argumentų bei praeityje, nepraėjus 1 metams, jau buvusios ir įstatymo pagrindu netekusios galios probacijos.

23. Kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nenustatyta faktinių pagrindų. Kaltinamajam A. M. byloje paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiųjų (1 t., b. l. 146-147, 154-155; 4 t., b. l. 24-25) paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, jos abi panaikintinos. Daiktinių įrodymų ir (ar) priteistinų atlyginti proceso išlaidų byloje nėra.

24. Dėl nukentėjusios I. M. civilinio ieškinio. Byloje savo ir įstatymo pagrindu atstovaujamos nukentėjusios nepilnametės dukters A. M. vardu nukentėjusioji I. M. pareiškusi kaltinamajam A. M., kaip už atlygintiną žalą atsakingam civiliniam atsakovui, patikslintą teisme civilinį ieškinį su reikalavimais priteisti po 1000 Eur jos pačios ir nukentėjusios A. M. patirtai dėl nusikalstamos veikos neturtinei žalai atlyginti bei 300 Eur jos patirtų išlaidų advokatui už procesinių dokumentų surašymą ir atstovavimą teisme atlyginimą. Pirma, dėl neturtinės žalos : kaip neturtinė žala ieškovės buvo įvardintas jos pačios ir atstovaujamos nepilnametės dukters kurį laiką jaustas stiprus fizinis skausmas, patirtas didelis išgąstis, stresas, baimė (neigiami dvasiniai išgyvenimai), ieškovės tvirtinimu iki 1 sav. laiką išliko jų abiejų sutrikusi emocinė būklė, suprastėjo dukters pažangumas, dėl ko jos abi (duktė – ugdymo įstaigoje) lankėsi pas psichologą. Visa ši skriauda pinigais ieškovės yra įvertinta 1000 Eur suma kiekvienai nukentėjusiai. Byloje nėra ginčo dėl iš įstatymo kilusios kaltinamojo, kaip atsakingo už žalą atsakovo, prievolės teisingai atlyginti nusikalstama veika nukentėjusioms padarytą neturtinę žalą (CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.283 straipsnio 1 dalis), todėl teismas sprendžia, jog abi nukentėjusios nuo nusikaltimo turi galiojančią reikalavimo teisę į joms kiekvienai neturtinės žalos padariusį kaltinamąjį, o tyčia padarytos atlygintinos žalos dydis negali būti mažinamas dėl žalos padariusio kaltinamojo kaip galimos sudėtingos asmeninės ir turtinės padėties (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). Kartu teismas pažymi, jog neturtinė žala negali būti tiksliai apskaičiuota ir išreikšta piniginiu ekvivalentu (pinigų suma), - nagrinėjamu atveju negali būti įgyvendintas visiško žalos atlyginimo principas, neturtinės žalos atlyginimo priteisimas negali būti kaltininko nubaudimo priemone ar bausmės jam dalimi, atlygintinas neturtinės žalos dydis pinigine išraiška turi būti nustatytas toks, kad proporcingai nusikalstamos veikos pobūdžiui, sunkumui, kt. aplinkybėms, taikant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, kompensuotų kiekvieno nukentėjusio asmens neturtinio pobūdžio praradimus ar kito neturtinio pobūdžio neigiamus padarinius jam. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes bei privalėdamas vadovautis ir šalies kasacinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, sprendžia, jog civilinės ieškovės atstovės prašomos atlyginti neturtinės žalos dydis nevisiškai atitinka aukščiau nurodytus nustatymo kriterijus ir turi būti sumažintas. Pagal apibendrintą šalies kasacinio teismo praktiką bylose dėl BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo priteistos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 300 iki 1000 Eur. Kadangi nagrinėjamu byloje atveju, viena vertus, žala padaryta tyčia, fiziniu smurtu ir mažamečiui, tačiau, kita vertus, kaltinamojo fizinis smurtas savo pobūdžiu, kaip jau buvo vertinta, nesiekė rūšinio pavojingumo, abiejų nukentėjusiųjų fizinė sveikata sutrikdyta beveik minimaliai ir šio sutrikdymo padariniai išliko santykinai neilgą laiką (iki 1 paros), taip pat nėra įrodymų, kad ilgesniam laikui būtų išlikę pakenkimo psichinei sveikatai padariniai (nukentėjusios atstovės nurodytos aplinkybės dėl išlikusio emocijų, miego ir lavinimosi sutrikimų nėra pagrįsti jokiais kitais bylos duomenimis), teismo vertinimu bus sąžininga, protinga ir teisinga (BPK 113 straipsnio 2 dalis, CK 6.250 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnio 3 ir 4 dalys) nagrinėjamu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydį mažamete buvusiai nukentėjusiai A. M. nustatyti maždaug kasacinio teismo praktikos vidurkio 600 Eur suma, o nukentėjusiai I. M. – mažesne 400 Eur suma. Antra, BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teisę išlaidų advokatui už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą teisme patyrusiam nukentėjusiajam ir (ar) civiliniam ieškovui reikalauti tokių išlaidų atlyginimo iš kaltinamojo, o teismui – tokias išlaidas ar jų dalį iš jo priteisti. Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, jog savo kaltę ir prievolę dėl žalos atlyginimo byloje nuosekliai neigusį kaltinamąjį ir civilinį atsakovą per visą bylos procesą gynė profesionalus teisininkas (advokatas), nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. M. neturi teisinio išsilavinimo ir reikiamų teisinių žinių, kad veiksmingai ginti ne tik savo, bet ir pagal įstatymą atstovaujamos mažamete buvusios dukters teises ir teisėtus interesus, kaltinamojo turtinė padėtis yra pakankama tokių išlaidų visiškam kompensavimui, todėl sprendžia nukentėjusios ir civilinės ieškovės reikalavimą dėl aptariamų išlaidų atlyginimo iš kaltinamojo priteisimo visiškai patenkinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir jį nuteisti 80 (aštuoniasdešimties) MGL/BBND (4000 Eur) bauda.

A. M. taip pat pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos 140 straipsnio 3 dalį ir jį nuteisti 70 (septyniasdešimties) MGL/BBND (3500 Eur) bauda.

Skiriamas bausmes subendrinti tarpusavyje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalių taisyklę, jas iš dalies sudedant, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – 100 (vieno šimto) MGL/BBND (5000 Eur) baudą, kurios laisvanoriškam sumokėjimui nustatyti 2 m. (dviejų metų) terminą nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, jas abi panaikinti.

Nukentėjusios I. M. civilinį ieškinį patenkinti dalinai ir priteisti iš nuteistojo A. M. : 1) 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai nepilnametei A. M., 2) 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai I. M., 3) 300 Eur (tris šimtus eurų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti nukentėjusiajai I. M..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.