- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-06-05
- Bylos Nr.
- 1A-436-493/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47016-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurga Vasiliauskienė, Arūnas Paštuolis, Algirdas Giedraitis
- Advokatai
- Ramutė Budrytė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,
atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. M. gynėjai advokatei Ramutei Budrytei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. kovo 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. M., padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 40 straipsniu, perduodant jį laiduotojos – jo motinos T. M. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 2 metų laidavimo terminą ir baudžiamoji byla A. M. atžvilgiu nutraukta.
A. M. paskirta baudžiamoji poveikio priemonė, numatyta BK 71 straipsnyje, 80 MGL (4000 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją nurodant sumokėti per 4 mėnesius.
.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl BK 284 straipsnyje numatytos veikos, kurią padarė tokiomis aplinkybėmis:
1.1 2018 m. rugsėjo 29 d., apie 11 val. 28 min., automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „IKI“, adresu: (duomenys neskelbtini) , t. y. viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, vairuodamas savo automobilį „Jeep Cherokee“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia užtvėrė juo kelią, sustodamas priešais A. S. vairuojamą automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš jo išlipęs ir priėjęs prie iš savo automobilio išlipusio nukentėjusiojo A. S., jam rankos kumščiu sudavė ne mažiau 5 kartus į veido sritį, tuo jam padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
2. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. kovo 1 d. nuosprendžiu kaltinamąjį A. M., padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, nuo baudžiamosios atsakomybės atleido pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukė. Tuo pačiu nuosprendžiu, vadovaudamasis BK 71 straipsniu, paskyrė A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 80 MGL (4000 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatydamas baudžiamojo poveikio priemonės dydį, teismas atsižvelgė į kaltinamojo turtinę padėtį, jo verslo rūšį, vairuojamos transporto priemonės vertę, į tai, kad byloje nukentėjusysis civilinio ieškinio nepareiškė, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, todėl sprendė, kad būtent tokio dydžio baudžiamojo poveikio priemonė padarys realų poveikį A. M., kad jis nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde A. M. ginčija jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės dydį, prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. priimtą nuosprendžio dalį, kuriuo jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 71 straipsnyje, 80 MGL (4000 Eur) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, paskiriant jam 5 MGL (250 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
3.1. Apeliantas nurodo, kad teismas, skirdamas jam baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 71 straipsnyje, taikė netinkamą įstatymo redakciją, kuri buvo pakeista 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. XIII-653 (nuo 2017 m. spalio 6 d., TAR, 2017 Nr. 2017-15859). Nurodo, kad teismas negalėjo paskirti jam nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą pagal naujo įstatymo redakciją, nes ši redakcija įsigaliojo nuo 2019 m. sausio 1 d. Pažymėjo, kad jo padaryto nusikaltimo data yra 2018 m. rugsėjo 29 d., todėl, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, teismas privalėjo vadovautis BK 71 straipsnio redakcija, kuri galiojo nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. Tokiu būdu teismas, atleisdamas A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, netinkamai pritaikė BK 3 straipsnį ir neteisingai paskyrė 4000 Eur įnašą į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Tokio dydžio įmokos galiojanti 2003 m. gegužės 1 d. BK 71 straipsnio redakcija nenumatė. Teismas galėjo paskirti maksimalią 25 MGL įmoką. Dėl šios priežasties apylinkės teismo nuosprendis turi būti keistinas.
3.2. Kartu apeliantas pažymi, kad jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą yra teisinga, tačiau nesutinkama su šios įmokos dydžiu. Apeliantas nesutinka su teismo nurodytais motyvais, jog būtent toks baudžiamojo poveikio priemonės dydis sulaikys jį nuo naujų nusikaltimų darymo. Mano, kad tokie teismo motyvai prieštarauja atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nuostatoms, numatytoms BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte, nes teismas, atleisdamas kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jau įvertino aplinkybę, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, nagrinėjamu atveju paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės dydis prilygsta skiriamai apkaltinamuoju nuosprendžiu bausmei – baudai. Be to, pagal suformuotą teismų praktiką už tokį nusikaltimą, kurį padarė A. M., poveikio priemonės – įnašo į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, pagal jo nusikaltimo padarymo BK 71 straipsnyje redakciją paprastai teismo paskiriamas nuo 5 iki 10 MGL. Todėl teismas, skirdamas įnašo dydį, turėjo vadovautis teismų suformuota praktika. Apelianto teigimu, teismas taip pat turėjo atsižvelgti, kad jis vienas išlaiko šeimą, jo žmona niekur nedirba, nes prižiūri mažametį vaiką, šeima turi papildomų išlaidų ir finansinių įsipareigojimų.
4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. M. gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
5. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliaciniu skundu neginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, asmens, kuriam byla nutraukta, - A. M. kaltė, jo padarytos veikos kvalifikacija, sprendimas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą nutraukti, tačiau ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paskirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 80 MGL (4000 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, todėl aukštesnysis teismas pasisako apeliacinio skundo ribose.
7. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pilnamečiam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos ne tik kartu su bausme (kaip tai numatyta to paties straipsnio 3 dalyje), bet ir asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais. Tarp įstatymu nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra numatyta ir įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. BK 71 straipsnis, reglamentuojantis įmokos paskyrimą, nenumato jokių išimčių, dėl kurių ši baudžiamojo poveikio priemonė negali būti taikoma asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką.
8. BK 71 straipsnyje numatyta, kad teismas gali skirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas A. M. 80 MGL (4 000 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, formaliai įstatymo reikalavimų nepažeidė. Pažymėtina, kad BK 71 straipsnio redakcija, kurioje baudžiamojo poveikio priemonės dydis buvo nustatytas nuo 5 iki 25 MGL, galiojo iki 2017 m. spalio 6 d. Minėta įstatymo redakcija buvo pakeista 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. XIII-653. Kadangi nagrinėjama nusikalstama veika buvo padaryta 2018 m. rugsėjo 29 d., todėl teismas tinkamai vadovavosi nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusia BK 71 straipsnio redakcija.
9. Paskirdamas didesnę įmoką nei BK 71 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės vidurkis, teismas atsižvelgė į A. M. turtinę padėtį bei į tai, kad nukentėjusysis byloje civilinio ieškinio nepareiškė bei sprendė, kad būtent tokio dydžio baudžiamojo poveikio priemonė padarys realų poveikį, kad A. M. daugiau nenusikalstų. Visgi, pažymėtina, kad baudžiamosios bylos medžiagoje jokių duomenų apie A. M. turtinę padėti nėra. Nors iš SoDra duomenų matyti, kad A. M. įvairias laikotarpiai buvo įgijęs verslo liudijimą (1 t., b. l. 75-77), jam priklauso kelios transporto priemonės (1 t., b. l. 81), tačiau kartu su apeliaciniu skundu A. M. pateikė duomenis apie turimus finansinius įsipareigojimus (būsto kreditavimo sutartis, transporto priemonės Jeep Cherokee išperkamosios nuomos sutartis, vartojimo kreditų sutartys, transporto priemonės Peugeot Traveller išperkamosios nuomos sutartis). Be to, iš pažymos apie šeimos sudėtį matyti, kad A. M. šeimoje auga trys mažamečiai vaikai. Apygardos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės šios baudžiamojo poveikio priemonės dydį, privalėjo atsižvelgti ne tik į A. M. turtinę padėtį, tačiau visų pirma į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltininko asmenybę, kaltės formą ir rūšį, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, nukentėjusiųjų asmenų skaičių bei galimybes taisomai veikti kaltininką. A. M. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), jis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas tik už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (1 t., b. l. 72), seniūnija nusiskundimų dėl A. M. elgesio nėra gavusi (1 t., b. l. 152), bylą nagrinėjant teisme savo kaltę pripažino, teigia suvokęs, jog elgėsi neleistinai, savo noru atlygino žalą ligonių kasai, bandė taikytis su nukentėjusiuoju.
10. Kaip minėta, baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismas privalo atsižvelgti į visų byloje taikomų baudžiamojo poveikio priemonių tarpusavio suderinamumą ir proporcingumo principą, t. y. taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, A. M. padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, dėl ko yra pagrindas spręsti, jog asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tačiau teisėjų kolegija pripažįsta ir tai, kad šiuo atveju, atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (smurtiniai veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu padaryti viešoje vietoje), pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. M. skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, taip užtikrindamas teisingumo principo įgyvendinimą, tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, parinko per didelį šios baudžiamojo poveikio priemonės dydį.
11. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgus kaltininko asmenybę, jo šeimyninę padėtį, turimus finansinius įsipareigojimus, kitas jau aptartas aplinkybes, proporcingumo principo reikalavimus atitiktų 20 MGL (1 000 Eur) dydžio įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą paskyrimas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokia baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir nesuvaržys kaltininko akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
12. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydis turi būti mažesnis nei vidurkis, t. y. 20 MGL (1 000 Eur). Mažinti šį dydį iki apelianto prašomo 5 MGL dydžio teismas neturi pagrindo. Paskyrus A. M. minimalią, t. y. 5 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nesant tam išskirtinių aplinkybių, nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
13. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. kovo 1 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. kovo 1 d. nuosprendį pakeisti:
asmeniui, kuriam byla nutraukta – A. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės 80 MGL (4000 Eur) įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą dydį sumažinti iki 20 MGL (1000 Eur).
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.