- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-04-15
- Bylos Nr.
- 1A-299-926/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- T. M.
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. M. ir jo gynėjos advokatės A. D. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžio, kuriuo T. M. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas:
- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. rugsėjo 13 d. vairavimo), 30 (trisdešimt) parų arešto,
- pagal 281¹ straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. lapkričio 18 d. vairavimo), 50 (penkiasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šios bausmės buvo subendrintos dalinio sudėjimo būdu, skiriant T. M. subendrintą 60 (šešiasdešimt) parų arešto. Ši bausmė, BK 64¹ straipsnio pagrindu buvo sumažinta vienu trečdaliu, skiriant T. M. galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalimis, T. M. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams uždraudžiant T. M. vairuoti kelių transporto priemones.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1-3 dalimis, T. M. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas – (duomenys neskelbtini).
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, ją panaikinti.
Procesinę prievartos priemonę – laikiną T. M. nuosavybės teisės į automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apribojimą, nuspręsta palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, priverstinio vykdymo pradžios momento, po jo – panaikinti. Automobilį perduoti baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo priverstiniam įvykdymui antstoliui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. T. M. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2019 m. rugsėjo 13 d., apie 20.00 val. kelio „(duomenys neskelbtini)“ 16-ame kilometre (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto draudimą vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo nuosavybės teise jam priklausantį automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – kai jo iškvėptame ore buvo 1,67 promilės etilo alkoholio.
2. Be to, jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2019 m. lapkričio 18 d. apie 16.10 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto draudimą vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo nuosavybės teise jam priklausantį automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – kai jo iškvėptame ore buvo 2,44 promilės etilo alkoholio.
3. Apeliaciniame skunde nuteistais T. M. ir jo gynėja advokatė A. D. prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžiu T. M. skirtą bausmę ir skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą.
3.1. Apeliantų teigimu, T. M. teisiamas pirmą kartą, per pastaruosius penkerius metus nebuvo baudžiamas administracine tvarka. Nors jis nėra vedęs, tačiau gyvena faktinėje šeimoje, kurioje kartu su savo gyvenimo drauge augina jos du vaikus ir faktiškai išlaiko šeimą. Be to, prisideda ir prie savo sūnaus L. M. materialinio išlaikymo. Pasak apeliantų, nuteistasis yra nuolat dirbantis samdomą darbą asmuo, periodiškai dirba užsienyje, priima užsakymus ir Lietuvoje. Šiuo metu iš (duomenys neskelbtini) yra gavęs pasiūlymą darbui, už kurį per mėnesį galėtų uždirbti 5000 eurų, tačiau dėl jam skirtos bausmės ir taikomų kardomųjų priemonių priimti darbo pasiūlymo jis kol kas negali.
3.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių T. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau, nepaisydamas šių duomenų, skyrė jam griežtesnę BK 281¹ straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą. Tačiau, tokia bausmės rūšis, pasak apeliantų, paprastai skiriama tik nuolat nusikalstantiems ir ne kartą teistiems asmenims, ką apeliantai grindžia Lietuvos Respublikos teismų praktika. Šiuo atveju, atsižvelgiant į T. M. charakterizuojančias aplinkybes, bausmės tikslai gali būti įgyvendinami ir skiriant jam švelnesnio pobūdžio bausmę – baudą. Juo labiau, kad jis gali dirbti ir užsidirbti, o duomenų apie jo nesumokėtas baudas ar įsiskolinimus valstybei, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra.
4. Atsiliepimų į nuteistojo T. M. ir jo gynėjos advokatės A. D. apeliacinį skundą negauta.
Nuteistojo T. M. ir jo gynėjos advokatės A. D. apeliacinis skundas tenkinamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu nuteistojo skundu nėra ginčijama jo kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai, sprendžiant apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą, išsamiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju nesutinkama tik su T. M. paskirtomis bausmėmis, prašant jas sušvelninti, vietoje arešto paskiriant baudą.
6. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.
7. Skirdamas bausmes T. M., apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad jis įvykdė dvi analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijoms. Nusikalstamos veikos baigtos, įvykdytos nuteistajam veikiant tyčia. Kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų T. M. prisipažino visiškai, kas buvo pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Praeityje teistas jis nebuvo, administracine tvarka nebaustas. Visumos šių aplinkybių pagrindu, įvertinęs ir T. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, už nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą pirmosios instancijos teismas T. M. skyrė vieną griežtesnių straipsnio sankcijoje numatytų bausmės rūšių – areštą, nustatydamas mažesnius nei šios bausmės vidurkis, dydžius. Priimdamas tokį procesinį sprendimą, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino nuteistojo asmenybę, pernelyg sureikšmino jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdymo aplinkybes, kas lėmė per griežtos bausmės paskyrimą nuteistajam. Teisėjų kolegija sprendžia, kad T. M. skirtos arešto bausmės rūšis yra aiškiai per griežta, todėl nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 2 punkto, t. y. dėl neteisingai nuteistajam paskirtos bausmės, pagrindu.
8. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys. Bylos duomenimis, T. M. įvykdė dvi savarankiškas ir realią sutaptį tarpusavyje sudarančias nusikalstamas veikas, tačiau yra teisiamas pirmąjį kartą. Duomenų, patvirtinančių nuteistojo nusikalstamą ar neteisėtą elgesį po skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo nei nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, nei Lietuvos teismų informacinės sistemoje (LITEKO), nenustatyta. Praeityje T. M. ne tik nebuvo teistas, bet ir nebaustas administracine tvarka, kas pagrindo teigti, jog asmeniui yra būdingas neteisėtas elgesys, nesudaro.
9. Be to, apylinkės teismas nepakankamai įvertino ir tai, kad T. M. yra nuolat samdomą darbą dirbantis asmuo, šiuo metu turi galimybę dirbti užsienyje, tokiu būdu, uždirbant didesnes pajamas. Praeityje jo buvusioje darbo istorijoje ilgesnių nedarbingumo laikotarpių nestebima, duomenų, patvirtinančių jo įsiskolinimus valstybei (pvz. nesumokėtas pinigines baudas), baudžiamojoje byloje taip pat nėra. T. M. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nors ir nėra vedęs, tačiau gyvena faktinėje santuokoje su sugyventine, su kuria augina du jos nepilnamečius vaikus, turi ir vieną nepilnametį vaiką, kuriam nuteistasis teikia finansinį išlaikymą, kas visumoje patvirtina tamprius nuteistojo socialinius bei darbinius ryšius, galinčius veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio. Paskyrus T. M. arešto bausmę, jis gali netekti savo gaunamų pajamų, o tai turėtų neigiamos įtakos ne tik nuteistajam, bet ir jo faktinės šeimos bei nepilnamečio vaiko gerovei. Svarbu ir tai, kad abiem atvejais T. M. savo kaltę dėl padaryto pripažino, nuoširdžiai dėl to gailėjosi, ką pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, jokie kiti Kelių eismo taisyklių pažeidimai vairavimo metu nenustatyti, teisę vairuoti transporto priemones T. M. turėjo. Nors šios aplinkybės priimant skundžiamą nuosprendį pirmosios instancijos teismui buvo žinomos, jos yra reikšmingos individualizuojant asmeniui skiriamą bausmę, tačiau jų įvertinimui didesnio dėmesio teismas neskyrė.
10. Įvertinus aukščiau aptartų duomenų visumą, atsižvelgiant į tai, kad esminę reikšmę turi ne bausmės griežtumas, bet jos neišvengiamumas, įvertinus kritinį nuteistojo požiūrį į savo nusikalstamus veiksmus, spręstina, kad T. M. pavojingumas dar nėra pasiekęs tokį laipsnį, kad galima būtų spręsti, jog vienintelė bausmės rūšis, galinti įgyvendinti bausmės paskirtį, yra areštas. T. M. resocializacija (kompleksinė pagalba siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą) galima paskyrus jam ir švelnesnio pobūdžio bausmę – piniginę baudą. Kadangi nuteistasis dirba, būtent bauda geriausiai atitinka bausmės paskirtį, jos paskyrimu nebus nepažeisti darbiniai ir socialiniai nuteistojo ryšiai, baudos išieškojimas neturės įtakos darbinių funkcijų atlikimui.
11. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą nustatoma nuo 50 iki 2000 MGL dydžio bauda. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, reikšmingas skiriamos bausmės individualizavimui, T. M. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų padarymą skirtinos artimos minimaliam dydžiui baudos. Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. rugsėjo 13 d. atveju T. M. nustatytas neblaivumo laipsnis nežymiai viršijo 1,5 promilių ribą, t. y. nustatytas 1,67 promilių neblaivumas, o 2019 m. lapkričio 18 d. jam buvo nustatytas žymiai didesnis ir artimas sunkiam girtumo laipsniui, t. y. 2,44 promilių neblaivumas, T. M. skiriamos piniginės baudos diferencijuojamos ir pagal padarytų veikų pavojingumą. Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą ir 2019 m. rugsėjo 13 d. padarytą nusikalstamą veiką T. M. skiriama 80 MGL dydžio bauda, už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą ir 2019 m. lapkričio 18 d. padarytą nusikalstamą – 100 MGL dydžio bauda.
12. Paskyrus T. M. kitos rūšies bausmes, iš naujo spręstinas jų bendrinimo klausimas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šios bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, T. M. skiriant subendrintą 150 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, ši bausmė mažinama vienu trečdaliu, skiriant T. M. 100 MGL dydžio, t. y. 5000 (penkių tūkstančių) eurų, baudą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
nuteistojo T. M. ir jo gynėjos advokatės A. D. apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 13 d. nuosprendį dalyje dėl bausmių skyrimo T. M. pakeisti:
- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (2019 m. rugsėjo 13 d. nusikalstama veika), T. M. skirti 80 MGL dydžio, t. y. 4000 (keturių tūkstančių) eurų, baudą;
- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (2019 m. lapkričio 18 d. nusikalstama veika), T. M. skirti 100 MGL dydžio, t. y. 5000 (penkių tūkstančių) eurų, baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinti T. M. skirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu ir skirti jam subendrintą 150 MGL dydžio, t. y. 7500 (septynių tūkstančių penkių šimtų) eurų, baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinti T. M. skirtą bausmę vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę 100 MGL dydžio, t. y. 5000 (penkių tūkstančių) eurų, baudą, ją sumokant per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.