Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Pareiškėja L. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovė, ir VSAT) rinkinės vado J. R. priimtą 2024 m. rugsėjo 2 d. įsakymą Nr. TE-1971, kuriuo pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – pastaba (toliau – Įsakymas); 2) priteisti iš atsakovės pareiškėjos naudai pastarosios patirtas teisine išlaidas advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti. Pareiškėja, jos atstovas advokato padėjėjas E. Malinovskis skunde nurodė, kad:

1.1. pareiškėja vykdo VSAT Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Neringos pasienio užkardos jaunesniosios specialistės pareigas ir yra Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos narė. Pareiškėja nesutinka su Įsakymu ir juo jai paskirta tarnybine nuobauda – pastaba. Mano, kad ginčo tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo atsakovės atliktas neišsamiai (paviršutiniškai), nebeobjektyviai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos (toliau – LR) vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas), Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. IV-142 (toliau – Tvarka), nuostatas bei nesilaikant tarnybiniams patikrinimams keliamų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) formuojamos praktikos nustatytų reikalavimų. Išvadoje nėra tinkamai atskleista tarnybinio nusižengimo sudėtis, neatlikti visi būtini veiksmai, siekiant atskleisti tarnybinio nusižengimo padarymo faktą;

1.2. laikėsi 2024 m. rugpjūčio 8 d. VSAT Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 13PAPR-3493 „Dėl Valstybės sienos pažeidimo Kuršių mariose 2024 m. liepos 20 d. ir su juo susijusių pareigūnų veiksmų“ (toliau – Išvada) nurodytų teisės aktų ir ėmėsi visų veiksmų, jog užtikrintų plaukiojimo priemonių ir asmenų teisėto buvimo teritorinėje jūroje ir Kuršių marių vandenyse, esančiuose pasienio ruože, kontrolę – gavusi skambutį iš Karinių jūrų pajėgų stebėjimo centro nedelsiant (18.07 val.) pranešė pamainos vyresniajai K. J. dėl valstybės sienos kirtimo;

1.3. Išvadoje nepagrįstai nurodoma, kad pareiškėja nebuvo susikoncentravusi į tarnybinės užduoties vykdymą, dažnai apskritai sėdėjo nusisukusi nuo visų monitorių, aktyviai bendravo su toje pačioje patalpoje buvusiomis kolegėmis, nes pareiškėja nuolat stebėjo ant sienos sumontuotą Kuršių marių ir teritorinės jūros žemėlapį monitoriuje, kuris yra sumontuotas pasisukus į dešinę link kolegės darbo vietos, o taip pat vaizdas buvo matomas ir kolegės monitoriuose;

1.4. netinkamai Išvadoje įvertinta aplinkybė, jog pareiškėja galėjo tarnybos metu pailsėti, nes vykdė tarnybą nepertraukiamu 12 val. režimu, dėl pareigūnų pamainoje trūkumo nebuvo pakeičiama poilsiui, kaip numato LR sveikatos apsaugos ministro įsakymo dėl Lietuvos higienos normos HN 32:2004 „Darbas su videoterminalais, saugos ir sveikatos reikalavimai“ V skyrius. Tvirtino, kad darbovietėje pareiškėjos poilsio režimo pažeidimai yra daromi sistemingai ir dėl jų pareiškėjai teko kreiptis į medicinines įstaigas bei buvo paskirta reabilitacinis gydymas, o ginčo dieną, kuri buvo labai intensyvi, jai skaudėjo akis dėl nuolatinio stebėjimo, todėl ji nebegalėjo sutelkti dėmesio ir vykdydama savo tiesiogines pareigas ginčo objekto tiesiog nepastabėjo;

1.5. Išvadoje nepagrįstai teigiama, kad teisės aktuose ir vidinėse tvarkose nėra nustatyta, jog vykdant aukščiau nurodytas tarnybines užduotis būtų nereikalaujama nuolatinio įtempto Techninių stebėjimo priemonių sistemos (toliau – TSPS) ar kitų monitorių stebėjimo;

1.6. Išvada neišsami tuo aspektu, jog joje nebuvo įvertinta aplinkybė, kad pagal Neringos pasienio užkardos padėties vertinimo knygą, Kopgalio stebėjimo centre esant tik dviem pareigūnams, į centrą 12-14 val. laikotarpiu turėjo ateiti iš sargybos patrulis (papildomas pareigūnas), kuris pasirodė tik tarp 14-15 val., o pamainos vyresnysis to nesukontroliavo ir tokiu būdu nebuvo pagal LR darbo kodekso reikalavimus pareiškėjai užtikrinta pietų pertrauka (poilsio laikas);

1.7. Išvadoje pareiškėjos kaltė konstatuota formaliai: netiriant kaltės iš esmės, o apsiribojant tik deklaratyviais teiginiais, kad pareiškėja neveikė taip, kaip yra įpareigota veikti;

1.8. Išvadoje visiškai neanalizuotas priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių;

1.9. Ginčo atveju buvo padarytas mažareikšmis formalus pažeidimas, Įsakymu paskirta nuobauda yra neproporcinga padaryto pažeidimo sunkumui, todėl tarnybinė nuobauda pareiškėjai turi būti panaikinama ar, teismui pasinaudojus diskrecijos teise, sušvelninama.

Šalies argumentai

2.3. pasisakydama dėl pareiškėjos skunde nurodytų argumentų, nurodė, kad: tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pagal užkardos pasienio sargybų pamainos darbo planą Nr. 20240720-1, 2024 m. liepos 20 d, laikotarpiu nuo 8.00 val. iki 20.00 val. tarnybą užkardoje vykdė užkardos pamainos vyresniosios (toliau – ir UPV) K. J. vadovaujama 11 pareigūnų pamaina. Pasienio sargybą „Stebėjimo postas“ užkardos KSSP vykdė užkardos jaunesnioji specialistė L. K. (kuriai taip pat skirta vykdyti tarnybos užduotį SPV) ir jaunesnioji specialistė D. B.. Pasienio sargybą „Patrulis“ Kuršių mariose kateriu ,,Boomeranger C100/017“ vykdė vyresnysis laivavedys P. M. ir jaunesnysis laivavedys R. K.; pagal 2024 m. liepos 20 d. užkardos tarnybinį žiniaraštį (tarnybos rezultatų pastebėjimus, NKCIS TOP išrašas), 2024 m. liepos 20 d. nuo 17.00 val. iki 18.00 val. Kopgalio atraminiame punkte esančiame KSSP užkardos jaunesniajai specialistei L. K. paskirtos SPV ir KMS tarnybos užduotys, jaunesniajai specialistei D. B. – atitinkamai tarnybos užduotis „Teritorinės jūros stebėtojas (toliau – ir TJS). Tos pačios dienos nuo 18.00 val. iki 19.00 val. L. K. toliau vykdė SPV tarnybos užduotį, kartu jai buvo skirta tarnybos užduotis TJS, o stebėti Kuršių marias nurodytą valandą turėjo D. B.. Stebėjimas buvo užtikrinamas TSPS ,,Matis“ bei „SovaN“ programomis. Abi pareigūnės tarnybą vykdė vienoje patalpoje. Tarnybinio patikrinimo metu peržiūrėtas objekto 2024 m. liepos 20 d. judėjimo kelio, kurį fiksavo TSPS ,,Matis“ sistema, įrašas. Matyti, jog 17.39.18 val. ekrane atsiranda aiškus geltonos spalvos objektas, reiškiantis, kad objektas yra realus, kuris juda link valstybės sienos. Maždaug 17.44.37 val. objektas kerta žemėlapyje pažymėtą mėlyną (reagavimo) liniją, kuri žymi 1 jūrmylės (1 852,3 m.) atstumą iki valstybės sienos, 17.59.42 val. objektas yra ant žalios linijos, žyminčios pasienio ruožą, iki valstybės sienos linijos lieka apie 1300 m. Objektas ir jo kelias sistemoje gerai matomas, tačiau operatorius net ir tuomet jo sistemoje nepažymi. 18.02.21 val. objektas jau yra ant linijos, žyminčios valstybės sienos apsaugos zoną, iki valstybės sienos linijos lieka 200 m. 18.03.01 val. objektas kerta valstybės sienos liniją ir eina toliau į RF gilumą. 18.06.16 val. objektas, kaip neatpažintas, pažymimas sistemoje. 18.07.12 val. link objekto pajuda RF pasieniečių patrulinis kateris. 18.18.15 val. RF pasieniečiai, sąlyginai netoli nuo RF žemyninės dalies, sulaikė LR katerį, kuris vienu metu į RF gilumą buvo įplaukęs apie 3500 m. Taigi, atsakovės nuomone, valstybės sienos pažeidimo faktas įrodytas pilna apimtimi.

2.4. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. vasario 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-38-662/2015 yra pažymėjusi, jog valstybės tarnautojo veikos neteisėtumas pasireiškia kaip atitinkamų pareigų ir reikalavimų, įtvirtintų įstatymuose, kituose teisės aktuose, inter alia (be kita ko) vidaus administravimo aktuose, taip pat nustatytų valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Šiuo aspektu taip pat pastebėtina, jog atitinkamos pareigos, reikalavimai ir veiklos principai, kurių turi laikytis valstybės tarnautojai, įgyvendindami savo funkcijas, teisės aktuose gali būti apibrėžti skirtingai. Tais atvejais, kai atitinkamos teisės aktų nuostatos įtvirtina aiškią ir konkrečią, vienareikšmiškai suprantamą elgesio taisyklę (pareigą atitinkamoje situacijoje elgtis vienu ar kitu konkrečiu būdu ir pan.), valstybės tarnautojui pažeidus tokią nuostatą, konstatuotas jo veikos neteisėtumas savo ruožtu galėtų suponuoti ir išvadą apie jo kaltę (valstybės tarnautojas, žinodamas, kokio elgesio varianto iš jo reikalauja atitinkama teisės norma, savo veika sąmoningai arba būdamas nepakankamai rūpestingas bei atidus ją pažeidžia). (LVAT 2020 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-563-552/2020).

2.5. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Neringos pasienio užkardos pasienio sargybų darbo instrukcijos, patvirtintos VSAT vado 2024 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 4-8 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Neringos pasienio užkardos dokumentų, reglamentuojančių tarnybos veiklą, patvirtinimo“ (toliau – Instrukcija) 18.4 papunktyje nustatyta, kad pasienio sargyba „Stebėjimo postas“ TSPS programų ,,Matis“ ir/ar „SovaN“ komponentais užtikrina plaukiojimo priemonių Kuršių marių pasienio ruožo vidaus vandenyse aptikimą, atpažinimą, stebėjimą, jų pasienio teisinio režimo kontrolę, rizikos vertinimą. Instrukcijos 26 punkte numatyta, kad pareigūnui, vykdančiam pasienio sargybą „Stebėjimo postas“, vienu metu gali būti skiriamos kelios šios pasienio sargybos tarnybinės užduotys. Instrukcijos 27 punkte nustatytos tarnybos užduoties SPV pareigos: vykdyti pasienio sargybos „Stebėjimo postas“ vyresniajam nustatytas funkcijas, kaip tai reglamentuota Sienos kontrolės nuostatuose (27.1 papunktis), kontroliuoti ir reikalauti iš pavaldžių pareigūnų tikslaus ir nepriekaištingo tarnybinių užduočių vykdymo (27.2 papunktis); nedelsdamas pranešti užkardos pamainos vyresniajam (jo nesant užkardos budėtojui) apie teritorinės jūros, Kuršių marių pasienio ruožo vidaus vandenų ir KVJU akvatorijos stebėjimo metu nustatytus galimai įvykdytus (vykdomus) valstybės sienos kirtimo, pasienio teisinio režimo, taikaus plaukimo sąlygų ir kitus Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimus bei galimai pažeidimų grėsmes keliančius objektus ir asmenis (27.3.1 papunktis); gavęs duomenų apie įvykdytą (vykdomą) valstybės sienos kirtimo, pasienio teisinio režimo, taikaus plaukimo sąlygų bei kitą Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimą ar pažeidimo grėsmes keliančias plaukiojimo priemones ir asmenis, nedelsdamas pranešti UPV, jo nesant UB, apie susidariusias aplinkybes, dėl kurių pasienio sargyba negali tinkamai įvykdyti tarnybinės užduoties (27.3.4 papunktis), gavęs duomenų apie įvykdytą (vykdomą) valstybės sienos kirtimo, pasienio teisinio režimo, taikaus plaukimo sąlygų ar kitą teisės aktų pažeidimą ar pažeidimo grėsmes keliančias plaukiojimo priemones ir asmenis, nedelsiant informuoti UPV (arba UB), kontroliuoti, kad TSPS vaizdo stebėjimo priemonėmis būtų stebimi ir fiksuojami teisės pažeidimą darančios ar kitokią riziką keliančios plaukiojimo priemonės veiksmai bei judėjimas (27.4.2 papunktis). Instrukcijos 31 punkte, nustatančiame pasienio sargybos „Stebėjimo postas“ tarnybinės užduoties „Kuršių marių stebėtojas“, pareigas, nustatyta, jog KMS privalo: naudodamasis TSPS techninės įrangos komponentais, vykdyti nepertraukiamą Kuršių marių pasienio ruožo vandenų ir Kuršių marių teritorijos, nepatenkančios į pasienio ruožą, tačiau įtrauktos į rinktinės/užkardos rizikos profilių sąrašą, arba pagal faktines aplinkybes esant tikėtinai pažeidimo grėsmei arba įvykdžius pažeidimą, stebėjimą. LR teritorijoje ir pagal technines galimybes Rusijos Federacijos teritorijoje, TSPS pažymėtų plaukiojimo priemonių atpažinimą – plaukiojimo priemonių atpažinimo duomenų įvedimą į TSPS bei toliau tęsti šių plaukiojimo priemonių stebėjimą (31.1 papunktis); vadovaudamasis užkardos vado nurodymais dėl TSPS naudojimo režimo bei atsižvelgdamas į rizikos analizę, gaunamus pranešimus apie plaukiojimo priemonių išplaukimą/atplaukimą į/iš Kuršių marių pasienio ruožo vandenis (-ų), plaukiojimo priemonių atpažinimo poreikius ir technines galimybes, TSPS nuolat vykdyti plaukiojimo priemonių, esančių Kuršių marių pasienio ruožo vidaus vandenyse paiešką, atpažinimą ir stebėjimą (31.2.2 papunktis); nuolat vertinti ir tikrinti stebėjimo metu gaunamus ir fiksuojamus duomenis apie Instrukcijos 30 punkte nurodytas plaukiojimo priemones bei jų keliamas grėsmes dėl valstybės sienos kirtimo tvarkos, pasienio teisinio režimo ir kitų LR teisės aktų įvykdytų ar vykdomų pažeidimų (31.6 papunktis); TSPS vaizdo stebėjimo priemonėmis stebėti ir fiksuoti teisės pažeidimą darančios ar kitokią riziką keliančios plaukiojimo priemonės veiksmus bei judėjimą (31.10.2 papunktis).

2.6. Sienos stebėjimo ir patikrinimo kertant sieną planavimą, organizavimą ir vykdymą tarnybos struktūriniuose padaliniuose, įgyvendinančiuose VSAT funkcijas pasienio ruože, teritorinėje jūroje, jūrų, oro uoste ir (ar) kitoje priskirtoje teritorijoje reglamentuoja Sienos kontrolės nuostatai, patvirtinti VSAT vado 2019 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-358 „Dėl Sienos kontrolės nuostatų patvirtinimo“ (2024 m. gegužės 28 d. įsakymo Nr. 4-225 redakcija) (toliau – ir Nuostatai). Nuostatų 51 punkte nustatyta, kad pasienio sargyba tiesiogiai pavaldi užkardos pamainos vyresniajam, o vykdant atitinkamas tarnybines užduotis – tos pasienio sargybos vyresniajam. Nuostatų 54.1 papunktyje nustatyta, jog vykdydami tarnybinę užduotį, pasienio sargybos pareigūnai privalo vertinti padėtį tarnybos vietoje, ieškoti neteisėto valstybės sienos kirtimo ir kitų teisės pažeidimų požymių sausumoje, pasienio vandenyse, teritorinėje jūroje, būti pasirengę stebėti, fiksuoti, persekioti ir sulaikyti įtariamus tai padariusius asmenis: fiksuoti su padėtimi užkardos veikimo teritorijoje galimai susijusią informaciją apie įvykius, asmenis bei transporto priemones, pastebėtus ar patikrintus tarnybos metu bei nedelsiant apie tai perduoti užkardos pamainos vyresniajam ar užkardos budėtojui. Nuostatų 61 punkte nustatyta, kad pasienio sargybos vyresnysis atsako už tikslų tarnybinės užduoties vykdymą, tarnybos metu jam pavaldžių pareigūnų drausmę ir kontrolę, gautų tarnybinei užduočiai vykdyti tarnybinių priemonių tinkamą panaudojimą. Nuostatų 63 punkte nustatytos pasienio sargybos vyresniojo pareigos: 63.2. papunktis įpareigoja reikalauti iš pavaldžių pareigūnų laiku ir nepriekaištingai įvykdyti skirtas tarnybines užduotis, o 63.4 papunktis - fiksuoti su padėtimi užkardos veikimo teritorijoje galimai susijusią informaciją apie įvykius, asmenis bei transporto priemones, pastebėtus ar patikrintus tarnybos metu, bei nedelsiant apie tai perduoti užkardos pamainos vyresniajam ar užkardos budėtojui. Be to, pagal Nuostatų 66.1 papunktį, pasienio sargybos vyresnysis nedelsdamas imasi priemonių neteisėtiems veiksmams nutraukti, pažeidėjams sulaikyti ir praneša užkardos pamainos vyresniajam arba užkardos budėtojui apie asmenis, neteisėtai kertančius (kirtusius) valstybės sieną, ar pastebėtą pasirengimą šiems veiksmams atlikti, pastebėtus neteisėto valstybės sienos kirtimo pėdsakus (požymius). Nuostatų 206.5 papunktyje nustatyta, kad pareigūnai, vykdantys sienos stebėjimą LR teritorinėje jūroje ir Kuršių mariose, privalo užtikrinti plaukiojimo priemonių ir asmenų teisėto buvimo teritorinėje jūroje ir Kuršių marių vandenyse, esančiuose pasienio ruože, kontrolę, o 206.6 papunktyje nustatyta pareiga užtikrinti plaukiojančiu objektų, kuriuos fiksuoja techninės stebėjimo priemonės (taip pat ir kitų bendradarbiaujančiu institucijų, iš kurių gaunami duomenys apie šiuos objektus), pasienio sargybos teritorinėje jūroje ir Kuršių marių vandenyse, stebėjimą ir visų plaukiojančių objektų teritorinėje jūroje, ir Kuršių marių vandenyse, esančiuose pasienio ruože, atpažinimą bei rizikos analizės vykdymą.

2.7. siekiant patikrinti pareigūnų, 2024 m. liepos 20 d., laikotarpyje nuo 17.30 val. iki 18.10 val. atsakingų už Kuršių marių stebėjimą, objektų atpažinimą bei reagavimą, veiksmus, peržiūrėti vaizdo sistemos „SMAVIA“ vaizdo įrašai, kuriuose fiksuojamas KSSP operatorių darbo vietų patalpų vaizdas (be garso). Kaip jau minėta anksčiau, tarnybos užduotį KMS šiuo laikotarpiu vykdė užkardos jaunesnioji specialistė L. K., kuri turėjo pareigą nepriekaištingai vykdyti funkcijas, nustatytas prieš tai cituotose Instrukcijos bei Nuostatų normos. Pažymėjo, kad vaizdo įraše, fiksuojančiame KSSP operatorių darbo vietą, matyti, kad nuo 17.30.41 val. (įrašo pradžia) užkardos jaunesnioji specialistė L. K., iki tol stovėjusi prie darbo vietos, 17.31.13 val. atsisėda į KMS darbo vietą, šiek tiek pajudina LRTC vaizdo kamerą, stebi LRTC ir Rusnės kamerų monitorių vaizdą. Vėliau nuo visų monitorių nusisuka su visa kėde, matyti, kad kalbasi su kolege, atsisuka į vaizdo kamerų monitorius, tačiau iš esmės dėmesio nekoncentruoja. Nuo 17.34 26 val. maždaug 1,5 min. stebi sistemos ,,Matis“ monitoriuje esantį grafinį vaizdą, vėliau nuo jo nusisuka, žvilgsnis kreipiamas į vaizdo kamerų monitorius arba visai į šoną, toliau bendraujant su kolege. Nuo 17.38.28 val. 10 sek. vėl stebimas ,,Matis“ programos vaizdas, po to pareigūnė visai nusuka akis nuo visų monitorių, kalbasi (galimai) su tuo metu stebėjimo centre esančia PAPR budėtoja. 17.41.47 val. pareigūnė nuo monitorių nusisuka su visa kėde, vyksta aktyvi kolegių diskusija. Šiek tiek pasisukiojusi su kėde, 17.43.43 val. pareigūnė pažvelgia į ,,Matis“ monitorius (tuo metu objektas jau yra ant reagavimo linijos), pasukioja LRTC kamerą, padidindama Nidos uosto vaizdą, apžiūrinėja plaukiojimo priemones, stovinčias uoste, priekrantę į Klaipėdos m. pusę, tuo pat metu periodiškai nukreipdama akis nuo monitoriaus, bei nusisukdama su visa kėde, toliau bendrauja su kolegėmis. 17.51.45 val. (tuo metu objektas jau buvo kirtęs reagavimo liniją ir gan dideliu greičiu artėjo prie pasienio ruožą žyminčios ribos) paima ,,Matis“ sistemos valdiklį, tyrinėja rodomą Kuršių marių grafinį vaizdą, vėl perima LRTC kameros valdymą. Pasižvalgiusi nepilną minutę, vėl su kėde nusisuka nuo monitorių, toliau vyksta pokalbis su kolege/ėmis. 17.54.11 val. tikslingai atkreipiamas dėmesys į ,,Matis“ monitoriaus vaizdą, iki 17.55.45 val. atliekamos manipuliacijos su sistemos vaizdu, tačiau iš įrašo matyti, kad kryptingai link valstybės sienos judančio objekto pareigūnė nepastebi. Vėliau nuo monitorių nusisuka, atsistoja, tyrinėja ant sienos (kairėje patalpos pusėje kabantį dokumentą (galimai tarnybos grafiką). Šiek tiek pavaikščiojusi po operatorių patalpą, 17.58.50 val. vėl sėda į operatoriaus kėdę, monitorių nestebi, pasukusi galvą dešinėn, kalba su kolegėmis. 17.58.57 val. laidiniu telefonu priima telefono skambutį, kuris trunka 4 sek., po to iš karto pildo budėtojo darbo registrą (Užkardos Kopgalio atraminio punkto tarnybos perdavimo ir budėtojo darbo registre 17.59 val. fiksuotas įrašas apie tai, kad „Natanga“ eina iki kopos). Padariusi įrašą, vėl ima LRTC kameros valdymo, apžiūrinėja Kuršių marias ties Nida. 17.59.53 val. vėl su kėde nusisuka nuo ,,Matis“ monitorių (tuo metu objektas jau buvo įėjęs į pasienio ruožą), kalba su kolegėmis. 18.02.34 val. suskamba ant darbo stalo buvęs mobiliojo ryšio telefonas, L. K. atsiliepia į skambutį, kalbėdama ima žiūrėti ,,Matis“ dešiniajame monitoriuje esantį vaizdą. Tuo metu objektas jau buvo kirtęs VSAZ žyminčią liniją, ir, dar vykstant pokalbiui, kerta valstybės sieną. Pareigūnė ima žiūrėti dešiniojo ,,Matis“ monitoriaus rodomą vaizdą, jį padidindama, kartu stebimas ir LRTC kameros rodomas vaizdas. 18.03.45 val. pokalbis telefonu baigiamas, pareigūnė analizuoja ,,Matis“ rodomus grafinius vaizdus, artina Kuršių marių vaizdą, įsijungia Rusnės kamerą, ieškodama objekto. 18.07.15 val. pareigūnė skambina laidinio ryšio telefonu užkardos budėtojui. 18.12.40 val. L. K., pasiėmusi darbo registrą, išeina iš operatorių patalpos, toliau stebėjimą perima D. B.. 18.18.50 val. į operatorių patalpą grįžta L. K., vėl sėda į KMS darbo vietą, iki 18.28.25 val. atlieka veiksmus su TSPS, po to išeina. 18.19.54 val. D. B. išeina iš operatorių patalpos, grįžta 18.31.46 val. Laikotarpiu nuo 18.12.40 val. iki 18.31.46 val. TJS funkcijos nevykdo niekas.

2.8. remiantis tyrimo metu surinktų objektyvių įrodymų (TSPS ,,Matis“, ir „SovaN“ sistemos įrašais, sistemos „SMAVIA“ KSSP operatorių darbo vietos vaizdo įrašu, budėtojų darbo registrais bei atsižvelgiant į atsakingų pareigūnų atliktos įvykio analizės rezultatus), matyti, kad 2024 m. liepos 20 d. nuo 17.38.47 val. iki 18.02.34 val. (kai paskambino Karinių jūrų pajėgų operatorius, informuodamas apie tai, kad neatpažintas objektas tuoj kirs valstybės sieną), užkardos jaunesnioji specialistė L. K. su TSPS ,,Matis“ programa iš viso dirbo (stebėjo grafinį vaizdą) maždaug 5-6 minutes. Maždaug tiek pat laiko buvo skirta vaizdo kamerų rodomo vaizdo žiūrėjimui per „SovaN“ programą, tačiau iš įrašo matyti, kad vaizdo kamerų valdymas nebuvo susijęs su rizikos vertinimu, tikrinant pirminiame šaltinyje – ,,Matis“ programos monitoriuje matomus objektus, Rusnės kamera nebuvo valdoma visai, o naudojant LRTC kamerą kartas nuo karto buvo apžiūrinėjama Kuršių marių priekrantė ties Nida bei Nidos uoste stovintys laivai. Net tuomet, kai 17.51.45 val. (tuo metu kai aiškiai matomas objektas jau buvo kirtęs reagavimo liniją ir gan dideliu greičiu artėjo prie pasienio ruožą žyminčios ribos), o pareigūnė žiūrėjo į ,,Matis“ monitorių, jokios rizikos dėl to neįžvelgė. KSSP operatorių darbo vietos vaizdo įrašas patvirtina, kad pareigūnė nebuvo susikoncentravusi į tarnybos užduoties vykdymą, dažnai apskritai sėdėjo nusisukusi nuo visų monitorių, aktyviai bendravo su toje pat patalpoje buvusiomis kolegėmis.

2.9. savo skunde pareiškėja, įrodinėdama, kad ėmėsi visų veiksmų, jog užtikrintų plaukiojimo priemonių ir asmenų teisėto buvimo teritorinėje jūroje ir Kuršių marių vandenyse, esančiuose pasienio ruože, kontrolę, siekia sudaryti įspūdį, kad nepertraukiamo Kuršių marių stebėjimo per TSPS monitorius vykdyti nebūtina, nes virš operatorių darbo stalo kabo didelis monitorius, kuriame nagrinėjamu atveju buvo rodomas tas pats Kuršių marių radiolokacinis vaizdas, be to šis vaizdas rodomas ir kolegės (pareigūnės, vykdžiusi tarnybos užduotį TJS) monitoriuose. Atsakovės nuomone, toks pareiškėjos teiginys ne tik kad nepaneigia fakto, jog tarnybos užduotį pareigūnė vykdė netinkamai, bet priešingai – patvirtina, kad nepertraukiamo Kuršių marių pasienio ruožo vandenų stebėjimo ji nevykdė, nes itin dideliame, 65" (1,65 m. įstrižainės) monitoriuje įtarimą keliantis objektas turėjo būti puikiai matomas be didesnių dėmesio pastangų, ir jei L. K. būtų jį stebėjusi – neabejotinai būtų pamačiusi, ir pažymėjusi ,,Matis“ programos radiolokaciniame žemėlapyje. Atsakovė papildomai paaiškino, kad didysis monitorius, apie kurį kalba pareiškėja, rodo bendrą vaizdą, valdomas iš kito kompiuterio, naudojamas kaip pagalbinė priemonė pvz. tuo atveju, jei netrukdant operatoriaus darbo, reikia vadovybei ar tikrinimus atliekantiems pareigūnams pristatyti operatyvinę padėtį saugomame valstybės sienos ruože ar pan., tačiau tarnybos funkcijų vykdymui pareigūnai, vykdantys tarnybos užduotį KMS, visų pirma privalo naudoti TSPS kompiuterius, esančius jų darbo vietoje, nes tik jų pagalba galima pilnavertiškai dirbti su sistema (padidinti taktinį vaizdą, nustatyti koordinates, kryptį, greitį, atstumus), t. y. visą informaciją, reikalingą objekto stebėjimui, atpažinimui ir rizikos vertinimui.

2.10. pareiškėjos teiginys, kad Kuršių marių skaitmeninis vaizdas rodomas ir kolegės (pareigūnės, vykdžiusios tarnybos užduotį TJS) monitoriuose, neįrodo fakto, kad iš sąlyginai nemažo atstumo nedideliame monitoriuje buvo galima įžiūrėti objektus Kuršių mariose, be to, stebėjimui operatoriams yra skiriama po du monitorius būtent jų darbo vietose, todėl nėra jokios būtinybės tarnybos užduotis atlikti naudojant kolegų monitorius. Išsakyti teiginiai tėra tik niekuo neparemta pareiškėjos gynybinė pozicija, niekaip nepaneigianti tarnybinio patikrinimo metu atlikto įrodymų vertinimo.

2.11. pareiškėjos argumentas, kad ji nedelsiant (18.07 val.) pranešė pamainos vyresniajai K. J. dėl valstybės sienos kirtimo, niekaip nešalina pareigūnės atsakomybės, kadangi pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį (pareiškėja, be kita ko, atliko dar ir pasienio sargybos „Stebėjimo postas“ vyresniosios funkcijas) informuoti pamainos vyresniąją ji privalėjo ne tik tuomet, kai įvyko valstybės sienos pažeidimas, o būtent dar pažeidimo grėsmės stadijoje tam, kad užkardos pamainos vyresnioji kuo greičiau duotų komandą pasienio sargybai „Patrulis“ Kuršių mariose nedelsiant vykti į vietą pažeidimo užkardymui. Pažymėjo, kad VSAT paskirtis ir tikslas – įgyvendinti valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę (LR valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalis, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos nuostatų, patvirtintų LR vidaus reikalų ministro 2024 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 1V-223 ,,Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“ 8 punktas), o LR valstybės sienos apsauga – veikla, kuria siekiama užtikrinti, kad fiziniai asmenys <...> laikytųsi valstybės sienos ir pasienio teisinio režimo (LR Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 punktas). Šių cituotų normų visetas patvirtina, kad VSAT veikla visų pirma nukreipta į valstybės sienos ir pasienio teisinio režimo pažeidimų užkardymą, taigi nagrinėjamu atveju pranešimo apie valstybės sienos pažeidimą perdavimas pamainos vyresniajai post factum niekaip neatitinka institucijai deleguotojo tikslo, nes keliantis riziką objektas Kuršių mariose nebuvo nuolat ir atidžiai stebimas, duomenys į TSPS neįvesti, objektas nesukurtas, ir, kol informacija apie valstybės sienos kirtimą nebuvo gauta iš Karinių jūrų pajėgų, nesiimta jokių veiksmų jo atpažinimui, rizikos vertinimui, savalaikiam informavimui ir neatidėliotinam reagavimui. Nustatant ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti, ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti tam tikru būdu (žr., pvz., LVAT 2020 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-563-552/2020).

2.12. tokiu būdu, tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad užkardos jaunesnioji specialistė L. K., turėdama pareigas asmeniškai vykdyti nepertraukiamą Kuršių marių pasienio ruožo vandenų stebėjimą, bei, pagal faktines aplinkybes esant tikėtinai pažeidimo grėsmei bei įvykus pažeidimui, stebėti ir fiksuoti riziką keliančios plaukiojimo priemonės veiksmus bei judėjimą, šių pareigų nevykdė, o patį valstybės sienos pažeidimo faktą nustatė ne ji pati, o Karinių jūrų pajėgų operatorius, apie tai informavęs KSSP 18.02.34 val. telefono skambučiu. Užkardos jaunesniosios specialistės L. K., 2024 m. liepos 20 d. nuo 17.00 val. iki 18.00 val. vykdžiusios pasienio sargybos „Stebėjimo postas“ tarnybinę užduotį KMS, veiksmų neteisėtumas (tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė) pasireiškė tuo, kad ji, atlikdama tarnybines funkcijas, kurias vykdyti buvo apmokyta, ir turėdama pareigas vykdyti nepertraukiamą Kuršių marių pasienio ruožo vandenų ir Kuršių marių teritorijos, nepatenkančios į pasienio ruožą, tačiau įtrauktos į rinktinės/užkardos rizikos profilių sąrašą, stebėjimą, LR teritorijoje ir pagal technines galimybes RF teritorijoje, TSPS automatiškai užfiksuotų ar rankiniu būdu TSPS pažymėtų plaukiojimo priemonių atpažinimą, plaukiojimo priemonių atpažinimo duomenų įvedimą į TSPS bei tolimesnį šių plaukiojimo priemonių stebėjimą, nuolat vertinti ir tikrinti stebėjimo metu gaunamus ir fiksuojamus duomenis apie plaukiojimo priemones bei jų keliamas grėsmes dėl valstybės sienos kirtimo tvarkos, taip pat, atlikdama SPV funkcijas, asmeniškai atsakyti už tai, kad TSPS vaizdo stebėjimo priemonėmis būtų stebimi ir fiksuojami teisės pažeidimą darančios ar kitokią riziką keliančios plaukiojimo priemonės veiksmai bei judėjimas, o apie įvykdytą (vykdomą) valstybės sienos kirtimo, pasienio teisinio režimo, taikaus plaukimo sąlygų ar kitą teisės aktų pažeidimą ar pažeidimo grėsmes keliančias plaukiojimo priemones ir asmenis, nedelsiant informuoti UPV (arba UB), šių pareigų nevykdė, neveikė taip, kaip teisės aktų nuostatos įpareigoja veikti.

2.13. savo skunde pareiškėja teigia, kad laikėsi Išvadoje nurodomų teisės aktų ir ėmėsi visų veiksmų, jog užtikrintų plaukiojimo priemonių ir asmenų teisėto buvimo teritorinėje jūroje ir Kuršių marių vandenyse, esančiuose pasienio ruože, kontrolę, tačiau nenurodo nei vieno įtikinamo ir įrodymais pagrindžiamo argumento, patvirtinančio tokią gynybinę poziciją. Pažymėjo, kad tarnybos užduotis KMS, skirtingai nuo užduoties TJS, reikalauja ypatingo atidumo ir dėmesio susikaupimo, nes dėl savo specifikos rinktinės saugomas ruožas prie valstybės sienos su RF Kuršių mariose yra rizikingiausias valstybės sienos pažeidžiamumo aspektu. Nereti atvejai, kai mažųjų, pramoginių ir burinių laivų laivavedžiai, dėl per didelio pasitikėjimo, navigacinių įgūdžių ir patirties stokos pavojingai manevruoja pasienio ruože, priartėja prie valstybės sienos ar net ją kerta, ir visa tai vyksta pakankamai greit dėl sąlyginai nedidelių atstumų. Todėl būtent pareigūnai, kuriems paskirta sargybos „Stebėjimo postas“ tarnybinė užduotis „Kuršių marių stebėtojas“, tam, kad būtų galima operatyviai reaguoti į tokius riziką keliančius veiksmus, privalo TSPS techninės įrangos komponentais vykdyti nepertraukiamą Kuršių marių pasienio ruožo vandenų stebėjimą, nuolat vykdyti plaukiojimo priemonių, esančių Kuršių marių pasienio ruožo vidaus vandenyse paiešką, atpažinimą ir stebėjimą, nuolat vertinti ir tikrinti stebėjimo metu gaunamus ir fiksuojamus duomenis apie plaukiojimo priemones bei jų keliamas grėsmes dėl valstybės sienos kirtimo tvarkos, pasienio teisinio režimo ir kitų LR teisės aktų įvykdytų ar vykdomų pažeidimų bei nedelsiant apie tai informuoti užkardos pamainos vyresnįjį. Nagrinėjamu atveju, remiantis tyrimo metu surinktų objektyvių įrodymų (TSPS „Matis“, ir „SovaN“ sistemos įrašais, sistemos „SMAVIA“ KSSP operatorių darbo vietos vaizdo įrašu) visetu, akivaizdu, kad pareiškėjos vykdyto Kuršių marių stebėjimo TSPS priemonėmis 2024 m. liepos 20 d. nuo 17.38.47 val. iki 18.02.34 val. niekaip negalima traktuoti kaip nepertraukiamo, o fragmentiškas trumpalaikis žvilgsnis į TSPS „Matis“ monitorių nelaikytinas kaip stebėjimo metu gaunamų ir fiksuojamų duomenų nuolatinis vertinimas bei tikrinimas.

2.14. tam, kad neabejotinai suprasti, kaip savo funkcijas privalėjo vykdyti pareiškėja iki neatpažintam objektui kirtus valstybės sieną Kuršių mariose, pakanka peržiūrėti sistemos „SMAVIA“ KSSP operatorių darbo vietos vaizdo įrašą nuo to momento, kai 18.02.34 val. Karinių jūrų pajėgų operatorius telefono skambučiu informavo apie valstybės sienos pažeidimą. Įraše matyti, kaip funkciškai panaudojama „Matis“ sistema, didinamas/mažinamas radiolokacinis vaizdas, jos pagalba nustačius koordinates, sistemos „SovaN“ Rusnės ir LRTC vaizdo kameromis Kuršių mariose ieškomas objektas, t .y. veiksmai, kuriuos atliekant TSPS išnaudojama pilnavertiškai, ir jie turėjo būti atliekami, kaip jau minėta, iki tol, kol objektas kirto valstybės sieną.

2.15. dėl pareiškėjos teiginio, kad nebuvo pakeičiama poilsiui, jautėsi parvargusi, išsekusi, jai skaudėjo akis dėl nuolatinio stebėjimo ir nebegalėjo sutelkti dėmesio, todėl vykdydama savo tiesiogines pareigas Išvadoje nurodyto objekto tiesiog nepastebėjo, pažymėjo, kad: šitas pareiškėjos argumentas buvo išsakytas teikiant paaiškinimą tarnybinio patikrinimo metu, detaliai išnagrinėtas ir argumentuotai įvertintas Išvadoje (13-15 punktuose) nustatant subjektyvųjį atsakomybės už neveikimą pagrindą. Kartu su skundu pareiškėjos pateiktame medicininiame išraše, iš kurio nesimato paciento identifikacinių duomenų, matyti, kad pacientui (nenurodyta) 2024 m. spalio 16 d. diagnozuotos ligos: M42.16 (Suaugusiųjų stuburo osteochondrozė, juosmens sritis), M42.12 (Suaugusiųjų stuburo osteochondrozė, kaklo sritis), E78.2 (Mišri hiperlipidemija). Pirmosios dvi diagnozės priskiriamos jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto ligų grupei, antroji - endokrininių, mitybos ir medžiagų apykaitos ligų grupei. Skunde niekaip nenurodoma, kaip pateiktasis medicininis įrašas turėtų būti vertinamas įrodymų liečiamumo aspektu šios konkrečios bylos kontekste. Pareiškėja yra vidaus tarnybos sistemos pareigūnė, todėl, Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarkos aprašo, patvirtinto LR vidaus reikalų ministro 2008 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 1V-230 „Dėl Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka jos sveikata periodiškai tikrinama LR vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre. Atsakovės turimais duomenimis, paskutinį kartą pareigūnės sveikata tikrinta 2024 m. spalio 16 d., atlikus patikrinimą padaryta išvada, kad sveikatos būklė leidžia eiti pareigas.

2.16. įvykdžius Vidaus saugumo fondo 2021-2020 m. programos lėšomis finansuojamą projektą LT/2017/VSF/2.1.2.4 „Jūros sienos stebėjimo sistemos atnaujinimas, II etapas“, buvo įsigyta nauja teritorinės jūros ir Kuršių marių Techninių stebėjimo priemonių sistema, kurios valdymo centras įrengtas užkardos Kopgalio atraminio punkto Kopgalio stebėjimo centre, kuriame įvykio dieną tarnybą vykdė pareiškėja. Įgyvendinant projektą, buvo ne tik įdiegtos „Matis“ ir „SovaN“ radiolokacinė bei vaizdo stebėjimo sistemos, bet ir modernizuotos operatorių darbo vietos. 2021 m. lapkričio mėn. UAB „Saugalita“, besispecializuojanti darbų saugos srityje, atliko užkardos Kopgalio sienos stebėjimo centro darbo vietų profesinės rizikos vertinimą pagal ergonominį, fizikinį, biologinį veiksnius. Šios įmonės 2021 m. lapkričio 21 d. užpildytos Profesinės rizikos vertinimo kortelės Nr. 21-24 (čia ir kitur minimas tarnybos padalinys - tarnybos Pagėgių rinktinė reiškia, kad Neringos pasienio užkarda, iki tol buvusi tarnybos Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės struktūriniu padaliniu, po reorganizacijos, 2020 m. sausio 1 d. - 2024 m. sausio 1 d. buvo tarnybos Pagėgių rinktinės sudėtyje. Nuo 2024 m. sausio 1 d., atkūrus Pakrančių apsaugos pasienio rinktinę, Neringos pasienio užkarda vėl yra šios rinktinės struktūrinis padalinys) liudija, kad KSSP operatorių darbo vietų profesinė rizika yra labai maža.

2.17. galiojančiose VSAT teisės aktuose, reglamentuojančiuose VSAT organizavimą ir vykdymą, nėra nustatyta, jog tarnybiniuose dokumentuose privalu fiksuoti 5 (10) min. trukmės pertraukas, kai tarnyba vykdoma prie videoterminalų. Nagrinėjamu atveju, tarnybinio patikrinimo metu dokumentiniais įrodymais nebuvo galimybės patvirtinti ar paneigti fakto, kad 2024 m. liepos 20 d. iki 17.00 val. (laiko, kai pareigūnė pradėjo vykdyti tarnybos užduotį KMS, per kurį įvyko valstybės sienos pažeidimas), ji neturėjo galimybės po 5 (10 min.) kas valandą padaryti specialią pertrauką akių nuovargiui sumažinti. Atsakovė pažymi, kad sprendžiant pareigūnų trūkumo sąsajoje su tinkamu tarnybos organizavimu, klausimą, tarnyba gali būti organizuojama taip, kad pareigūnai, vykdantys tarnybos užduotį TJS, kuri, kaip jau minėta, nereikalauja išskirtinio dėmesio koncentracijos, trumpam perimtų kartu ir Kuršių marių stebėjimą. Kaip to pavyzdys ir įrodymas galėtų būti sistemos „SMAVIA“ vaizdo įrašas, kuriame matyti, kad laikotarpiu nuo 18.12.40 val. iki 18.31.46 val. TJS funkcijos (kurią turėjo vykdyti pati L. K.), nevykdė niekas (paminėta Išvados 6 lape, aprašant vaizdo sistemos „SMAVIA“ vaizdo įrašą, kuriuose fiksuojamas KSSP operatorių darbo vietų patalpų vaizdas), ir dėl to tarnybinio nusižengimo tyrimas nepradėtas.

2.18. be to, kaip nustatyta tyrimo metu, remiantis Tarnybos rezultatų pastebėjimų ataskaita nuo 14.30 val. iki 15.00 val. pareiškėja vykdė tarnybos užduotis SPV ir „Stacionarus stebėjimo postas“ (SSP; Instrukcijos 39.2 papunktyje nustatyta, kad vykdant šią tarnybos užduotį pareigūnas privalo Kopgalio AP teritorijoje ir joje esančiose patalpose įrengtomis techninėmis stebėjimo ir kitokiomis kontrolės priemonėmis, stebėdamas vizualiai ar techninėmis priemonėmis, vykdyti Kopgalio AP teritorijos, joje esančių pastatų, valstybės sienos apsaugos objektų ir kitų materialinių vertybių apsaugą), kurios nereikalauja nuolatinio įtempto TSPS ar kitų monitorių stebėjimo, todėl pareiškėja, kaip sargybos vyresnioji, turėjo visišką diskreciją šias tarnybos užduotis vykdyti pasirinktu būdu (nebūtinai prie videoterminalų). Tvirtino, jog skundo teiginys, kad teisės aktuose ar vidinėse tvarkose nėra nustatyta, jog vykdant aukščiau nurodytas tarnybines užduotis būtų nereikalaujama nuolatinio įtempto TSPS ar kitų monitorių stebėjimo, ir kad tarnybos užduočių SVP ir SSP vykdymo metu taip pat nėra galimybės pailsinti akis nuo monitorių, yra paneigiamas Instrukcijos normų turiniu, iš kurių matyti, kad tarnybos užduoties SPV vykdymą apibrėžiančios funkcijos yra skirtos vadovavimui ir savalaikiam informacijos perdavimui, o vykdant tarnybos užduotį SSP, Kopgalio AP teritorijos, joje esančių pastatų, valstybės sienos apsaugos objektų ir kitų materialinių vertybių apsaugą galima vykdyti ir vizualiai, išeinant į teritoriją, tuo pačiu ir pailsinant akis nuo monitorių.

2.19. pareiškėjos argumentai dėl užkardos pamainos vyresniojo pavaldžių pareigūnų nekontroliavimo niekaip neeliminuoja ir nepaneigia pareigūnės kaltės dėl jos netinkamo tarnybinių funkcijų vykdymo, be to nagrinėjamu atveju tarnybinio nusižengimo subjektas, kaip nurodyta Išvadoje - užkardos jaunesnioji specialistė L. K. – statutinė valstybės tarnautoja, turinti tarnybinį teisnumą ir veiksnumą.

2.20. tiriamuoju laikotarpiu užkardos jaunesnioji specialistė L. K., būdama sargybos vyresniąja, apie susidariusias aplinkybes, dėl kurių pasienio sargyba negali tinkamai įvykdyti tarnybinės užduoties KMS, t. y. apie savo pačios didelį nuovargį, išsekimą bei akių skausmą, privalėjo pranešti UPV, jo nesant – UB (Instrukcijos 27.3.4 papunktis). Apie tai pasisakyta Išvadoje. Tyrimo metu jokie surinkti įrodymai nepatvirtino, o ir pati pareigūnė nenurodė, kad UPV tokią informaciją būtų gavęs, ir dėl to būtų priimti atitinkami sprendimai sumažinant darbo prie monitorių laiką, arba pakeičiant tarnybos užduotį į mažiau akių įtampos reikalaujančią, laikinai atsiunčiant pareigūną į KSSP iš laivo, arba dėl ūmaus sveikatos sutrikimo pareigūnė būtų visai atleista nuo likusios tarnybos.

2.21. šių argumentų, patvirtinamų faktiniais įrodymais, visuma sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad pareiškėjos teiginys, jog neatpažinto objekto Kuršių mariose ji nepastebėjo dėl to, kad atsakovė nesilaikė Lietuvos higienos normoje HN 32:2004 „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai“, dėl to ji buvo tokia išsekusi, kad nebegalėjo sutelkti dėmesio, yra nepagrįstas ir neįrodytas, ši aplinkybė nelaikytina tokio masto, kad ją būtų galima traktuoti kaip neužkardinto valstybės sienos kirtimo priežastį, o nukrypimas nuo anksčiau cituotos higienos normos nėra tokio laipsnio, kuris eliminuotų tarnybinę atsakomybę, juo labiau, kaip nurodyta atsiliepimo 19.8 papunktyje, nagrinėjamu atveju egzistavo organizacinės priemonės, kuriomis turėjo būti sprendžiamas pareigūnės (ne)galėjimo tęsti tarnybą klausimas, tačiau tai priklausė nuo pačios pareigūnės aktyvių veiksmų apie tai informuojant atsakingus asmenis.

2.22. dėl pareiškėjos teiginių, kad nebuvo analizuojamas priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, o tuo atveju, jeigu būtų konstatuota, jog pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, faktiškai, padarytas pažeidimas atitinka Statuto 40 straipsnio 2 dalyje numatyto mažareikšmio tarnybinio nusižengimo sąvoką, yra formalus, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas yra neproporcingas pažeidimo sunkumui, o pati paskirta nuobauda yra per griežta, nurodė, kad: LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pagal pobūdį teisės pažeidimai skirstomi į materialius ir formalius. Materialus teisės pažeidimas yra toks, kuris sukelia jutimiškai apčiuopiamą žalą. Formalus yra tada, kai pažeidžiama pati teisinė tvarka - sukeliama ne pati reali žala, o tik grėsmė, kad ta žala atsiras. Taigi pasekmės ne visais atvejais yra būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės elementas, jų nustatymas nėra reikšmingas formaliosios sudėties pažeidimams (žr., pvz., LVAT 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1736/2014; 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4657-662/2018). Išvados 19 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad padarytas nusižengimas yra materialus: dėl pareigūnės aplaidaus tarnybiniu funkcijų vykdymo kilo pasekmės - valstybės sienos pažeidimo riziką keliantis plaukiojantis objektas nebuvo atpažintas, duomenys apie atpažinimą į TSPS įvesti jau po to, kai apie pažeidimą sužinota iš Karinių jūrų pajėgų operatoriaus, o pats objektas jau buvo kirtęs valstybės sieną, informacija laivui „Madeleine“ ir užkardos pamainos vyresniajai perduota jau po to, kai neatpažintas objektas jau buvo RF teritorijoje, taip eliminuojant savalaikio reagavimo galimybę. Dar daugiau - jei pareigūnė laiku būtų pranešusi apie įtartiną objektą, kryptingai judantį link valstybės sienos, labai tikėtina, kad pasienio sargyba „Patrulis“ Kuršių mariose būtų užkirtusi valstybės sienos pažeidimą- tačiau taip neatsitiko, nes dėl Pareiškėjos kaltės informacija ir komanda reaguoti buvo perduota per vėlai. Taigi pareiškėjos teiginys, jog tarnybinio patikrinimo metu nebuvo analizuojamas priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, yra visiškai nepagrįstas.

2.23. dėl pareiškėjos argumento, kad, tuo atveju, jeigu būtų konstatuota, jog ji padarė tarnybinį nusižengimą, faktiškai, padarytas pažeidimas atitinka Statuto 40 straipsnio 2 dalyje numatyto mažareikšmio tarnybinio nusižengimo sąvoką, yra formalus, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas yra neproporcingas pažeidimo sunkumui, o pati paskirta nuobauda yra per griežta, pažymėjo, jog: Statuto 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu laikomas tarnybinis nusižengimas, kuris yra formalus, nesukėlė neigiamų padarinių, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui. Taigi teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Pareiškėjos padarytas nusižengimas yra materialus, nes tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Taigi nėra pagrindo kalbėti apie tai, kad padarytas pažeidimas atitinka pirmąją Statuto 40 straipsnio 2 dalyje numatyto mažareikšmio tarnybinio nusižengimo sąvokos sąlygą, nustatančią, kad pažeidimas turi būti formalus. Dėl antrosios sąlygos, leidžiančios taikyti tarnybinio nusižengimo mažareikšmiškumo institutą – tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui, pažymėjo, kad vidaus tarnybos sistemos įstaigų funkcijos yra susijusios su valstybės ir visuomenės saugumui svarbiomis sritimis (valstybės sienos apsauga ir kontrole, viešosios tvarkos užtikrinimu, nusikaltimų tyrimu, valstybės paslapčių apsauga ir pan.), jų pareigūnams suteikti specifiniai ir platūs įgaliojimai net ir jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu. Todėl yra konstituciškai pagrįstas įstatymo leidėjo nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo keliami itin aukšti reikalavimai asmenims, einantiems pareigas vidaus tarnybos sistemoje ar į jas pretenduojantiems, o viešasis interesas šiuo atveju laikytinas prioritetiniu. (LVAT 2023 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1051-552/2023). VSAT paskirtis ir tikslas – įgyvendinti valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę. Vadinasi, tarnybos pareigūnai savo funkcijas turi vykdyti taip, kad valstybės sienos apsauga ir jos kirtimo kontrolė būtų visiškai užtikrintos, nes to reikalauja viešasis interesas.

2.24. taip pat pažymėjo, kad tiriamasis įvykis įvyko galiojant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio iš Baltarusijos Respublikos (2021 m. liepos 2 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos vadovo paskyrimo ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos sustiprinimo“), rinktinės Neringos pasienio užkardos saugomas ruožas ribojasi su teroristine valstybe – Rusija, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Ši aplinkybė visuotinai žinoma ir atskirai neįrodinėjama. Valstybės lygio ekstremalioji situacija galioja iki šiol, todėl iš užkardos pareigūnų, vykdančių tarnybą su besiribojančia teroristine Rusija, reikalaujama ypatingos drausmės, dėmesio ir susitelkimo. Nepaisant to, kad valstybės sieną pažeidę asmenys buvo nubausti administracine tvarka, VSAT, pareiškėjos asmenyje, nesugebėjo apsaugoti savo piliečių, kurie dėl savo neatsargumo pateko į itin nedraugiškos valstybės teritoriją, kur jiems galėjo kilti įvairios grėsmės, o galimybė Lietuvai juos apsaugoti dėl nutrauktų diplomatinių santykių, eliminuojama iki minimumo. Taigi Išvadoje detaliai aprašytos ir įvertintos aplinkybės pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo neleidžia vertinti kaip mažareikšmio, kadangi laiku ir be objektyvių priežasčių neužkardintas valstybės sienos pažeidimas, įvykęs dėl pareiškėjos aplaidaus neveikimo, VSAT traktuojamas kaip vienas rimtesnių pažeidimų.

3. Pareiškėja, per atstovą advokato padėjėją E. Malinovskį), atsakovė 2025 m. kovo 28 d. teismo pranešimais tinkamai informuotos apie rašytinio proceso tvarka paskirto nagrinėti teismo posėdžio datą, vietą ir laiką. Pareiškėja skundu prašė, o atsakovė nepateikė prieštaravimų dėl skundo nagrinėjimo teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, todėl administracinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (LR administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 78 straipsnio 6 dalis, 77 straipsnio 1 dalis).