Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėja R. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2022 m. kovo 4 d. įsakymą Nr. TE-69 „Dėl R. B. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir 2022 m. kovo 4 d. Įsakymas); 2) panaikinti Tarnybos direktoriaus 2021 m. gegužės 10 d. įsakymą Nr. TE-111 „Dėl R. B., atleistos iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusia tarnybinį nusižengimą ir savo poelgiu pažeminusia pareigūno vardą“ (toliau – ir 2021 m. gegužės 10 d. Įsakymas); 3) priteisti pareiškėjai iš Tarnybos šešių pareiškėjos vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją; 4) priteisti pareiškėjai iš Tarnybos darbo užmokestį už laikotarpį nuo jos atleidimo iš einamų pareigų iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1. Griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – pareiškėjai paskirta neteisėtai ir nepagrįstai, nes buvo pažeista tarnybinės atsakomybės taikymo procedūra ir terminai, o Tarnybos Imuniteto ir kontrolės skyriaus 2021 m. gegužės 7 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 04/8-9-3009 „Dėl Vilniaus apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos (nuo 2019 m. balandžio 18 d. – Kauno apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėjos) R. B. veiksmų (neveikimo)“ (toliau – ir Išvada) nepagrįsta objektyviais duomenimis, kurie patvirtintų visas jos tarnybinės atsakomybės sąlygas. Teigė, jog darbdavys, atlikęs informacijos patikslinimą ir konstatavęs, kad dėl pareiškėjos veiksmų nėra pagrindo nei pradėti ikiteisminio tyrimo, nei atlikti tarnybinio patikrinimo, nes nuo veiksmų yra praėjęs daugiau kaip 1 metų terminas, vėliau savo nuomonę pakeitė ir dėl tų pačių veiksmų pats pradėjo tiek ikiteisminį tyrimą, tiek ir tarnybinį patikrinimą, kas laikytina tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 (toliau – ir Tvarkos aprašas) 9.6 punkto pažeidimu. Pagal Tvarkos aprašo 10 ir 12 punktų nuostatas, darbdavys šių normų nesilaikė ir tarnybinį patikrinimą pareiškėjos atžvilgiu atnaujino bei drausminę nuobaudą jai paskyrė dar nesibaigus baudžiamajam procesui. Tvarkos aprašo 9.6 punkto pažeidimu laikytina aplinkybė, jog Tarnybos direktoriaus 2022 m. kovo 4 d. Įsakymu pareiškėjai paskirta nuobauda – atleidimas iš tarnybos, už pažeidimą, kuris neva buvo padarytas 2018 m. spalio 23 dieną, t. y. nuo veiksmų (neveikimo) padarymo dienos, iki nuobaudos paskyrimo dienos praėjo daugiau nei 3 metai. 3 metų terminas, nustatytas Tvarkos aprašo 9.6 punkte yra naikinamasis, todėl jokiais atvejais nuobaudos nebuvo galima skirti šiam terminui pasibaigus.

2.2. Pareiškėja nurodė, jog ji nepadarė tarnybinio pažeidimo, kuriuo yra kaltinama, todėl tarnybinė nuobauda už šį pažeidimą buvo skirta nepagrįstai ir neteisėtai. Kompiuteriu, kuriame darbdavys neva rado informaciją apie atitinkamų dokumentų buvimą, pareiškėja naudojosi tik iki to laiko, kol buvo perkelta dirbti į Kauną, t. y. iki 2019 m. balandžio 19 d. Pareiškėja perkelta dirbti į Kauną ten gavo kitą tarnybinį kompiuterį, o kompiuteris Nr. 390 liko darbdavio žinioje ir nuo 2019 m. balandžio 19 d. ji juo nesinaudojo, neturėjo jokios prieigos, o iki darbdavio atlikto kompiuterio patikrinimo, šis kompiuteris buvo naudojamas kitų asmenų.

2.3. Iš Išvados nėra aišku, kokiais būdais ir objektyviais įrodymais Tarnyba nustatė, kad būtent pareiškėjos darbiniame kompiuteryje Nr. 390, būtent 2018 m. spalio 23 d. (o ne kitu laiku) atsirado atitinkami dokumentai. Pareiškėjai nebuvo žinoma, kad jos buvusiame tarnybiniame kompiuteryje kažkada buvo Išvadoje nurodytos dokumentų laikmenos. Šiuo atveju negali būti konstatuota pareiškėjos kaltė dėl nepranešimo apie tokių dokumentų egzistavimą jos kompiuteryje bei neva disponavimą jais.

2.4. Pareiškėja kaltinama neveikimu, t. y. jai teisės aktais nustatytų imperatyvių pareigų nevykdymu, tačiau iš Išvados turinio taip ir nėra aišku, kokią imperatyvią teisės normą pareiškėja pažeidė. Iš Išvados nėra aišku, už kokių konkrečiai dokumentų turėjimo / buvimo kompiuteryje / radimo kompiuteryje nepranešimą pareiškėja yra patraukta tarnybinėn atsakomybėn, ar Išvadoje išvardinti veiksmai kiekvienas atskirai yra kvalifikuoti kaip pareigūno vardo žeminimas, ar pareigūno vardas buvo pažemintas jų visetu. Joks teisės aktas nedraudžia pareigūnui būti darbo vietoje pasibaigus jo darbo valandoms, skanuoti, kopijuoti dokumentus neįjungus šviesos, pasišviečiant kitu prietaisu, išsinešti savo asmeninius daiktus, t. y. joks teisės aktas nenumato pareigūno pareigos tokiems veiksmams atlikti gauti išankstinio Tarnybos vadovybės sutikimo, todėl tokie veiksmai ne tik kad negali būti vertinami kaip teisės aktų pažeidimas ar tarnybinis nusižengimas, o juo labiau kaip pareigūno vardo pažeminimas.

2.5. Pareiškėjos veiksmus kvalifikavusi kaip pareigūno vardo pažeminimą, Tarnyba neįrodė nei pareigūnės kaltės, nei konkrečių pasekmių – akivaizdžiai pažeminto tarnybos sistemos autoriteto, akivaizdžiai sugriauto pasitikėjimo tarnyba ar jos kompromitavimo. Šiuo atveju pareiškėjos atlikti veiksmai yra tiek nutolę nuo jos vykdytų pareigų, kad atsakovo autoriteto pažeminimas yra tik teorinis, o ne akivaizdus, t. y. nėra pagrindinės būtinos sąlygos taikyti griežčiausią poveikio priemonę – atleidimą iš pareigų. Pareiškėjos įsitikinimu jai paskirta nuobauda už tarnybinį nusižengimą – atleidimas iš tarnybos – yra neproporcinga ir per griežta. Be kita ko, tarp šalių yra susiklostę itin konfliktiški ir nekonstruktyvūs tarpusavio santykiai ir pareiškėjai nebus jokių galimybių toliau dirbti Tarnyboje.