- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-10
- Bylos Nr.
- eA-4657-662/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00942-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dalia Višinskienė, Audrius Bakaveckas (pran.)
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) vado 2018 m. vasario 22 d. įsakymą Nr. 47TE-184 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir atleidimo” (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti jį į Tarnybos Klaipėdos dalinio pirmosios kuopos jaunesniojo specialisto pareigas; 3) priteisti iš Tarnybos jo naudai vidutinį darbo užmokestį už visą pravaikštos laiką. Pareiškėjas paaiškino, kad Įsakymu jam buvo skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos – už tai, kad 2018 m. sausio 27 d., 8.53 val., apsaugos pamainos pareigūnų parengimo vykdyti objekto apsaugą metu (t. y. instruktavimas, apginklavimas ir kt.) AB ,,Klaipėdos nafta“ patalpose patikrinus jo blaivumą alkotesteriu buvo nustatytas 0,36 promilės (paklaida 0,01) neblaivumo, girtumo laipsnis, 9.06 val. pačiam prašant pakartotinai patikrinti, jam nustatytas 0,29 promilės (paklaida 0,01) neblaivumo, girtumo laipsnis. Pareiškėjo nuomone, Tarnybos pareigūnai, blaivumą tikrindami 8.53 val., t. y. ne tarnybos metu, (tarnybos pradžia turėjo prasidėti 9 val.), padarė procedūrinius pažeidimus, todėl atlikti veiksmai turėtų būti vertinti kaip neteisėti. Pareiškėjas taip pat abejojo, ar pareigūnai, matavę neblaivumą, buvo supažindinti su alkoholio matavimo prietaiso naudojimo techninėmis instrukcijomis ir išlaikę atitinkamas įskaitas. Pareiškėjo teigimu, pareigūnai nelabai mokėjo naudotis alkoholio matavimo prietaisu (alkotesteriu), neatliko būtiniausių veiksmų, tai yra neuždavė klausimų, kurie reikšmingi prieš pradedant naudoti alkoholio matavimo prietaisą (alkotesterį), nepasiūlė po pirmo pūtimo praskalauti vandeniu burnos ir pūsti antrą kartą. Tarnybos pareigūnai 2018 m. sausio 27 d., 08.53 val., surašė nušalinimo nuo tarnybos aktą, nors, kaip minėta, pareiškėjo tarnyba turėjo prasidėti tik 9 val. Pagal alkoholio matavimo prietaiso naudotojo instrukcijos reikalavimus pareigūnai turėjo įsitikinti, ar pareiškėjas nieko nevalgė, negėrė bent 15–20 minučių, nerūkė bent 2 minutes. Šių instrukcijų pareigūnai nesilaikė. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad 2018 m. vasario 21 d. tarnybinio patikrinimo dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos dalinio 1 kuopos 1 būrio jaunesniojo specialisto vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio A. G. veiksmų išvadoje Nr. 47D-271 (toliau – ir Išvada) yra klaidų. Išvadoje nurodyta, kad jis į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę atvyko 10.20 val., todėl buvo praleistas valandos terminas atlikti tyrimus, kadangi siuntimas tirtis kraują buvo surašytas 9.12 val. Tačiau pareiškėjas išvyko iš darbovietės į ligoninę 9 val. 50 min. Prieš atvykstant į ligoninę pareiškėjas turėjo atiduoti jam suteiktas priemones, nusiginkluoti. Išvadoje nurodyta, kad jis antrą kartą pakartotinai buvo patikrintas alkotesteriu VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje 10.37 val., tačiau matyti, kad iš tiesų jis buvo tikrintas 10.35 val. Taigi Išvada surašyta netiksliai, nedetaliai ir priimant Įsakymą ja nebuvo galima remtis. Pareiškėjas teigė, kad tam, jog būtų galima konstatuoti Tarnybos vado 2016 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 47V-1054 patvirtinto Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų tarnybinės etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 5.21 punkto pažeidimą, jis turi būti pasirašęs Tarnybos pareigūno įsipareigojimą laikytis Etikos kodekso reikalavimų ir nuolat vadovautis šio kodekso nuostatomis. Tačiau duomenų apie pareiškėjo supažindinimą su Etikos kodeksu pasirašytinai nėra. Surinktoje tarnybinio patikrinimo medžiagoje pateikta pareiškėjo, kaip policijos pareigūno, priesaika, kuri duota dar 1990 m., kai jis pradėjo tarnybą policijoje, tačiau 2014 m. jis pakeitė teisėsaugos tarnybas, ir nuo 2014 m. pradėjo dirbti Tarnyboje, tačiau apie Etikos kodekso reikalavimus jis pasirašytinai nebuvo supažindintas. Todėl pareiškėjas negalėjo pažeisti Etikos kodekso 5.21 punkto.Pareiškėjo nuomone, jam paskirtas atleidimas iš pareigų yra kraštutinė priemonė, ji nėra proporcinga ir tikslinga. Skiriant nuobaudą nebuvo atsižvelgta, kad pareiškėjas neturėjo intencijų tarnyboje pasirodyti neblaivus. Tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas neatsižvelgė į jo stažą, skatinimus tarnyboje, drausminių nuobaudų nebuvimą. Neatsižvelgė ir į tai, kad pareiškėjo padarytas nusižengimas nesukėlė sunkių neigiamų pasekmių. Pareiškėjas nurodė, kad jis buvo vienintelis pareigūnas, kuris buvo patikrintas pagal Tarnybos vado 2018 m. sausio 26 d. įsakymą Nr. 47V-81 ,,Dėl pavedimo vidaus tyrimu ir korupcijos prevencijos skyriaus pareigūnams“. Pareiškėjui kilo abejonė, ar šis patikrinimas nebuvo suorganizuotas tik jo atžvilgiu. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad jis yra aktyvus profesinės sąjungos narys. Teismų iš Tarnybos jam buvo priteista 1 125,30 Eur suma. Todėl, pareiškėjas nuomone, Tarnyba siekė susidoroti su juo. Atsakovas Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.Atsakovas pažymėjo, kad blaivumas pareiškėjui pirmą kartą buvo patikrintas tarnyboje 2018 m. sausio 27 d., 8.53 val., ir buvo nustatytas 0,36 promilės neblaivumo, girtumo laipsnis, o į VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninę atvyko 2018 m. sausio 27 d., 10.20 val., ir 10.25 val. nustatytas 0,07 promilės neblaivumo, girtumo laipsnis, pakartotinai 10.37 val. – 0,06 promilės neblaivumo, girtumo laipsnis, t. y. pareiškėjui vis tiek buvo nustatytas neblaivumo, girtumo laipsnis.Tarnyba pažymėjo, kad pareigūno buvimas darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio yra pakankamas pagrindas už tai skirti asmeniui tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos. Tarnybos vado diskrecija netaikyti šios tarnybinės nuobaudos nagrinėjamu atveju yra ribota.Atsakovas pabrėžė, kad AB „Klaipėdos nafta“ suskystintų gamtinių dujų terminale gali susidaryti sprogi aplinka, minėtas terminalas yra valstybės saugumui turintis svarbią reikšmę saugomas objektas. Pareiškėjas atliko tarnybą užtikrinant apsaugą ypatingos reikšmės valstybės saugumui turinčiame objekte, vykdė atsakingas funkcijas, susijusias su visuomenės saugumo užtikrinimu, todėl jo padarytas tarnybinis nusižengimas pagrįstai vertintas kaip šiurkštus tarnybos drausmės pažeidimas, kadangi savo veiksmais pareiškėjas sukėlė pavojų visuomenės saugumui. Tarnybos teigimu, tarnybinis nusižengimas padarytas dėl tiesioginės tyčios (kaltės forma), nes pareigūnas privalėjo žinoti, galėjo susilaikyti ar nutraukti savo sąmoningai atliekamus veiksmus vartojant alkoholį, žinojo ir galėjo numatyti neigiamas pasekmes, tačiau neatsakingai vartojo alkoholinius gėrimus prieš tarnybą ir tarnyboje buvo neblaivus. Todėl pareiškėjas yra kaltas dėl tokių savo veiksmų, tarp pareiškėjo veiksmų ir jo buvimo tarnyboje neblaiviu yra priežastinis ryšys. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjas skunde nenurodė teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios galbūt būtų pagrindu panaikinti gičijamą Įsakymą ir neneigė jo neblaivumo fakto tarnyboje.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.Teismas pažymėjo, kad tiek ginčijamame Įsakyme, tiek Išvadoje nurodyta, jog 2018 m. sausio 27 d. pareiškėjas tarnyboje buvo neblaivus, tuo pagrindu pažeidė Pavyzdinių valstybės institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 200, 10 punkto, Etikos kodekso 5.21 punkto ir Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Standartinių veiklos procedūrų, patvirtintų Tarnybos vado 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 47V-1061, 41.3 punkto nuostatų reikalavimus. Teismo vertinimu, tai, kad VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje pareiškėjui taip pat du kartus alkotesteriu tikrintas girtumas ir padaryta išvada, kad pareiškėjas, remiantis alkotesterio parodymais, yra blaivus, nepaneigia, kad pradėdamas tarnybą jis buvo neblaivus. Pradedant tarnybą, pareiškėjui blaivumas buvo nustatomas 8.53 val. ir 9.06 val., o VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje 10.25 val. ir 10.35 val., t. y. praėjus beveik 1,5 valandos nuo pirminių patikrinimų. Tiek 2018 m. sausio 27 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 50, tiek Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę atvyko 10.20 val., o pirmasis tyrimas atliktas 10.25 val., todėl pareiškėjo argumentus dėl netikslios Išvados bei dėl siuntimo išrašymo ir išvykimo į ligoninę laiko neatitikimų teismas vertino kaip nepagrįstus. Teismo vertinimu, Išvadoje pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas buvo neblaivus tarnybos metu.Tarnybos vado 2016 m. lapkričio 23 d. įsakymas Nr. 47V-960, kuriuo Tarnybos Vidaus tyrimų ir korupcijos prevencijos skyriaus pareigūnai įgalioti, be kita ko, atlikti tarnybos (darbo) metu Tarnybos darbuotojų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymą, teismui nesuteikė pagrindo abejoti pareiškėją tikrinusių pareigūnų pasiruošimu atlikti šią funkciją. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas patikrintas buvo tik todėl, kad jo akių būklė leido suabejoti pareiškėjo pareiga eiti sargybą. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ginčijamu Įsakymu bandyta susidoroti su pareiškėju dėl jo aktyvios veiklos profesinėje sąjungoje ar laimint teisminius ginčus.Teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai darbo laiko pradžią sieja su tiesioginiu buvimu sargyboje 9 val. Pareigūnams einantiems sargybą yra išduodamos spec. priemonės, todėl pareigų atlikimas sietinas būtent su jų išdavimu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas alkotesteriu buvo tikrinamas jau būdamas ginkluotas, o tai reiškia jau pradėjęs eiti tarnybą. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) 235 straipsnio 2 dalies 8 punkto sąvoka „darbe“ paprastai suprantama kaip bet kuri darbuotojo darbovietės vieta arba bet kuri kita vieta, kurioje darbuotojas turi būti funkcijoms atlikti. Todėl pareiškėjo teiginys, kad 2018 m. sausio 27 d., iki 9 val., jis tarnybos pareigų neatliko, yra nepagrįstas.Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) nuostatos privalomai įpareigoja valstybės tarnautojus, be kita ko, laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, VTĮ ir kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, todėl pareiškėjo argumentai, kad jis nebuvo pasirašytinai supažindintas su Etikos kodekso nuostatomis, todėl jų pagrindu pažeidimas negalėjo būti nustatytas, yra nepagrįsti. Įvertinus bylos duomenis, teismas konstatavo, kad tarnybinis patikrinimas, kurio Išvada remiantis priimtas sprendimas dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos, atliktas nepažeidžiant teisės aktuose nustatytos tvarkos. Tyrimas atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant pareiškėjo veiką, nurodant ja (veika) pažeistus teisės aktus ir konkrečius jų punktus. Tai atitinka teismų praktikoje formuojamus reikalavimus tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadai. Taigi teismas pripažino, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Konstatavęs, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas taip pat netenkino pareiškėjo išvestinių reikalavimų gražinti jį į tarnybą, priteisiant vidutinį darbo užmokestį už priverstines pravaikštas.
III.
Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atkreipė dėmesį, jog Išvadoje nėra nei žodžio užsiminta apie jo padarytą žalą ir padarinius, nors to imperatyviai reikalauja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 26 punktas. VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytų teisės normų taikymui Išvadoje buvo būtina nustatyti aplinkybes (sąlygas), kurių buvimas (atsiradimas) yra šių normų taikymo sąlyga. Šiuo atveju nepakako vien tik konstatuoti, kad tokios sąlygos arba faktinės aplinkybės atsirado (kilo), bet jas buvo būtina aiškiai ir konkrečiai įvardyti Išvadoje, jas aprašyti ir analizuoti. Išvadoje nėra visiškai analizuojamas pareiškėjo padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės. Nesant tinkamai išanalizuotų pasekmių ir žalos pobūdžio bei dydžio, Tarnybos vadas neturėjo teisės priimti Įsakymo.Pareiškėjas pabrėžia, kad jo blaivumas buvo patikrintas 8 val. 53 min. ir 8 val. 53 min. surašytas nušalinimo aktas nuo tarnybos (darbo), t. y. jam nebuvo leista pradėti tarnybos (darbo). Todėl jo neblaivumas buvo nustatytas ne tarnybos (darbo) metu. Pareiškėjas nesutinka su teismo argumentais dėl darbo laiko sąvokos remiantis Darbo kodekso (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) 235 straipsnio 2 dalies 8 punktu. Pareiškėjas yra valstybės tarnautojas, todėl šiuo atveju yra aktuali teismų praktika, kurią suformulavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, o ne Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog būtų konstatuotas buvimo apsvaigusiam darbe faktas (objektyvioji nusižengimo sudėties pusė), yra būtina užfiksuoti tokios pareigūno būklės buvimą po to, kai yra prasidėjęs jo darbo laikas. Todėl pareiškėjo blaivumas turėjo būti patikrintas ir jo nušalinimas nuo tarnybos (darbo) turėjo būti įformintas jau prasidėjus jo tarnybai (darbui), t. y. po 9 val. Tik tokiu atveju būtų buvę galima konstatuoti, kad pareiškėjui taikytinas Statuto 33 straipsnio 3 dalies 7 punktas. Tolimesni pareigūnų veiksmai, kurie buvo atlikti jau po 9 val., yra laikytini neteisėtais, nes pareiškėjas jau tuo metu tarnyboje nebuvo.Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų, patvirtinančių, jog Tarnybos pareigūnams J. Š., A. V. ir V. A. buvo suteikta specialioji teisė naudotis alkoholio matavimo prietaisu. Prašymas pateikti duomenis apie pareiškėjo blaivumą tikrinusių pareigūnų suteiktą jiems tokią teisę naudotis alkotesteriais buvo tiesiogiai įvardintas skunde, tačiau jokių rašytinių duomenų, ar minėti pareigūnai buvo supažindinti su alkoholio matavimo prietaiso naudojimo techninėmis instrukcijomis ir išlaikę atitinkamas įskaitas, ar teisė naudoti spec. prietaisą numatyta pareigūnų pareigybių aprašymuose, Tarnyba teismui nepateikė. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad tai, jog alkotesteris yra patikrintas Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo nustatyta tvarka, tik parodo prietaiso būklę, tačiau labai didelę įtaką parodymams turi ir prietaisą naudojančio asmens veiksmai. Būtent dėl to net ir policijos pareigūnai turi būti susipažinti su prietaiso naudojimosi taisyklėmis, išlaikyti įskaitas ir atlikti kitus veiksmus. Taigi pareigūnai neturėjo teisės atlikti tikrinimo alkoholio matavimo prietaisu ir pareiškėjo atžvilgiu alkoholio matavimo prietaiso parodymai, fiksuoti 9 val. 06 min., negali būti vertinami kaip teisingi. Nors teismas konstatavo, kad yra priimtas Tarnybos vado 2016 m. lapkričio 23 d. įsakymas Nr. 47V-960, kuriuo Tarnybos Vidaus tyrimų ir korupcijos prevencijos skyriaus pareigūnai įgalioti, be kita ko, atlikti tarnybos (darbo) metu Tarnybos darbuotojų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymą, tačiau atsakovas tokio rašytinio dokumento nepateikė ir nei pareiškėjui, nei pareiškėjo atstovui nebuvo suteikta galimybė susipažinti su šiuo įsakymu. Todėl pareiškėjui kyla abejonės, ar teismas priimdamas sprendimą galėjo remtis šiuo dokumentu.Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad, priešingai nei nurodoma Išvadoje, jis nepavėlavo nuvykti į artimiausią sveikatos priežiūros įstaigą. 2018 m. sausio 27 d. siuntime dėl asmens neblaivumo ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo pirmame puslapyje sargybos viršininkas pažymėjo, kad jis išvyko į sveikatos priežiūros įstaigą 9 val. 50 min., o ne 9 val. 12 min. Siuntimas gautas tik 9 val. 50 min. Pareiškėjas pastebėjo, kad siuntimas išrašytas 9 val. 12 min., o jam atidavus visas specialiąsias priemones ir persirengus jau buvo 9 val. 50 min. Pareiškėjui paklausus, ar galima perrašyti siuntimą, nes jis niekaip negali spėti nuvykti į artimiausią sveikatos priežiūros įstaigą, jam buvo atsakyta, kad siuntimas nebus taisomas ir sargybos vadas tik puslapio apačioje savo ranka užrašė, kokiu metu pareiškėjas faktiškai išvyko į sveikatos priežiūros įstaigą ir patikino, kad to užteks. Pareiškėjo nuomone, Tarnybos pareigūnai ir šioje stadijoje padarė esminius procedūrinius pažeidimus.Pareiškėjas taip pat pakartoja argumentus dėl, jo nuomone, susidorojimo su juo atleidžiant jį iš Tarnybos, dėl jo nesupažindinimo su Etikos kodeksu. Pareiškėjas pabrėžia ir tai, kad teismo sprendimas turi faktinių ir loginių neatitikimų, dėl ko jam pagrįstai kyla abejonė dėl priimto sprendimo teisėtumo. Teismas sprendime pažymėjo, kad pareigūnai savo tarnybiniuose paaiškinimuose nurodė, jog teiravosi pareiškėjo apie galimus veiksnius, kurie galėtų turėti įstakos netiksliems alkotesterio parodymams, tačiau iš tiesų nei vienas pareigūnas jo nesiteiravo apie galimus veiksnius ir tokių aplinkybių nėra įvardinta ar užfiksuota nei vieno pareigūno tarnybiniame paaiškinime. Išvados numeris yra 47D-271, o teismo sprendimo 6 puslapyje nurodoma, kad Išvados numeris yra 47D-271-1S-189. Pareiškėjo nuomone, atleidimas iš darbo yra kraštutinė priemonė ir ji turi būti skiriama griežtai laikantis įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų procedūrų. Atleidimas sukelia sunkias socialines pasekmes, didžiulius emocinius padarinius ne tik pareiškėjui, bet ir jo šeimai. Atsakovas Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.Tarnyba nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šią bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus bei, priimdamas motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, materialinės ir proceso teisės normų nepažeidė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2018 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 47TE-184, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, – teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas ginčijamą Įsakymą pripažino teisėtu ir pagrįstu. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).Įvertinusi bylos duomenis ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus duomenis ir sprendime detaliai išdėstė pareiškėjo skundo nepagrįstumą patvirtinančius motyvus. Todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir išdėstytų išsamių motyvų nebekartoja bei pasisako tik dėl reikšmingų šiai bylai pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojamų aspektų.Pažymėtina, kad tarnybinės atsakomybės, t. y. tarnybinių nuobaudų, skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas (Statuto 33 straipsnio 1 dalis). Tarnybinis nusižengimas – tai Statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės (Statuto 2 straipsnio 7 dalis). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo (2015 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. 1V-885 redakcija) (toliau – ir Aprašas) 3 punkte įtvirtinta tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pagal pobūdį teisės pažeidimai skirstomi į materialius ir formalius. Materialus teisės pažeidimas yra toks, kuris sukelia jutimiškai apčiuopiamą žalą. Formalus yra tada, kai pažeidžiama pati teisinė tvarka – sukeliama ne pati reali žala, o tik grėsmė, kad ta žala atsiras. Taigi pasekmės ne visais atvejais yra būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės elementas, jų nustatymas nėra reikšmingas formaliosios sudėties pažeidimams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1736/2014). Tarnybinė nuobauda už pareiškėjui inkriminuotą tarnybinį nusižengimą gali būti skiriama nustačius šių reikšmingų aplinkybių visumą: 1) statutinio valstybės tarnautojo apsvaigimo nuo alkoholio (narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų) faktą; 2) pareigūno buvimą tokioje būklėje darbo metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3913-756/2016). Tad pareiškėjui inkriminuojamas nusižengimas turi formalią sudėtį, dėl to konstatuoti dėl šio nusižengimo padarymo kilusias pasekmes nėra būtina. Todėl pareiškėjo argumentas, kad jam tarnybinė atsakomybė negalėjo būti taikoma, nes dėl jo veiksmų nekilo neigiamos pasekmės (nepadaryta žala), yra nepagrįstas.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmasis pareiškėjo tikrinimas alkotesteriu buvo atliktas 2018 m. sausio 27 d., 8.53 val., pareiškėjui nustatytas 0,36 promilės neblaivumo, girtumo laipsnis. Pareiškėjui prašant pakartotinai pasitikrinti, 9.06 val. nustatytas 0,29 promilės jo neblaivumo, girtumo laipsnis (b. l. 13–14). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo akholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 29 punkte (2017 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 1132 redakcija) nustatyta, kad jeigu asmuo <...> nesutinka su tikrinimo <...> rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai <...> jam atliktas tikrinimas <...>, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą <...>. VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 50 (b. l. 73–74) patvirtina, kad pareiškėjas į ligoninę atvyko 10.20 val., t. y. vėliau nei po valandos po jo blaivumo tikrinimo Tarnyboje. Paireiškėjo argumentas, kad jis 9.12 val. išrašytą Tarnybos siuntimą vykti į sveikatos priežiūros įstaigą gavo tik 9.50 val., nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, kadangi Taisyklių 29 punkte nustatytas ne ilgesnis nei 1 valandos terminas yra imperatyvus ir jokių išimčių šios nuostatos taikymui nėra nustatyta. Be to, vadovaujantis Taisyklių 29 punkto nuostata, pareiškėjui nuvykti į ligoninę pasitikrinti blaivumą Tarnybos siuntimas nebuvo būtinas. Pagal Taisyklių nuostatas Tarnybos siuntimas būtų buvęs būtinas tik tuo atveju, jei Tarnybos pareigūnai, įtarę, kad pareiškėjas yra neblaivus, bet neturėdami galimybės patikrinti pareiškėjo blaivumą, būtų jį išsiuntę blaivumą pasitikrinti į sveikatos priežiūros įstaiga (Taisyklių 23 straipsnio 1 pastraipa, 24 straipsnio 4 ir 5 pastraipos). Taigi aplinkybė, kad VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje 10.25 val. pareiškėjui nustatytas 0,07 promilės neblaivumo, girtumo laipsnis, o 10.35 val. – 0,06 promilės neblaivumo, girtumo laipsnis, šioje byloje nevertintina, kadangi, kaip nustatyta, pareiškėjas praleido Taisyklių 29 punkte numatytą imperatyvų ne ilgesnį nei 1 valandos terminą po atlikto patikrinimo Tarnyboje atlikti medicinę apžiūrą sveikatos priežiūros įstaigoje.Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodytame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A11-897/2006 pateiktas išaiškinimas dėl to, kad nustatytas statutinio pareigūno neblaivumas prieš darbo pradžią negali būti pagrindu konstatuoti pareigūno tarnybinį nusižengimą dėl apsvaigimo nuo alkoholio tarnybos metu, nėra aktualus, kadangi Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą dėl minėtame sprendime pateikto Statuto normų išaiškinimo teisingumo kilo abejonių ir tuo pagrindu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. birželio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P1-361/2006 tenkino prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A11-897/2006, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2006 m. gruodžio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A14-2260/06 išnagrinėjęs bylą iš naujo atnaujinus procesą, panaikino minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 11 d. sprendimą, konstatavęs, kad nepagrįsta vertinti, jog, pareigūnui nepradėjus vykdyti tarnybinių pareigų (nors jau atvykus į tarnybą ir ruošiantis ją pradėti), jo veiksmai negali būti kvalifikuoti skiriant tarnybinę nuobaudą už buvimą tarnybos metu apsvaigusiam nuo alkoholio. Todėl būtent minėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A14-2260/06 pateiktas išaiškinimas yra reikšmingas nagrinėjamai bylai. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A14-2260/06 pabrėžė ir tai, kad nušalinus nuo pareigų vykdymo pareigūno darbo laikas dėl to nepasibaigia – tiesiog pareigūnas darbo laiku dėl neblaivumo nevykdo savo tarnybinių pareigų. Taigi, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A14-2260/06 suformuotą praktiką, konstatuotina, jog pareiškėjo argumentai, kad jo blaivumas turėjo būti patikrintas ir jo nušalinimas nuo tarnybos (darbo) turėjo būti įformintas jau prasidėjus jo tarnybai (darbui), t. y. po 9 val., ir tik tokiu atveju būtų buvę galima pripažinti, kad jam taikytina tarnybinė nuobauda dėl tarnybos metu buvimo apsvaigus, o tolimesni pareigūnų veiksmai, kurie buvo atlikti jau po 9 val., yra neteisėti, nes jis jau tuo metu tarnyboje nebuvo, yra nepagrįsti.Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Tarnybos vado 2016 m. lapkričio 23 d. įsakymas Nr. 47V-960 (b. l. 49) (priešingai nei teigia pareiškėjas, šis aktas yra pateiktas nagrinėjamoje byloje), kuriuo Tarnybos Vidaus tyrimų ir korupcijos prevencijos skyriaus pareigūnai įgalioti, be kita ko, atlikti tarnybos (darbo) metu Tarnybos darbuotojų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymą, nesuteikia pagrindo abejoti pareiškėją tikrinusių pareigūnų pasiruošimu atlikti šią funkciją. Pažymėtina, kad vien pareiškėjo argumentai, kad jo blaivumas buvo tikrinamas galbūt tai teisingai nesugebančių atlikti pareigūnų ir dėl to jo blaivumo patikrinimo rezultatai negali būti vertinami kaip patikimi, nesant tai patvirtinančių įrodymų, savaime nepaneigia alkoholio matuokliu nustatytų duomenų teisingumo. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų, kurie sukeltų pagrįstų abejonių atlikta jo neblaivumo patikrinimo procedūra ir suteiktų pagrindą suabejoti jos rezultatais. Įvertinusi 2018 m. vasario 21 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 47D-271, kurios pagrindu buvo priimtas ginčijamas Įsakymas, teisėjų kolegija pripažįsta, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo įvertinti visi būtini tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas (pareiškėjo atvykimas į tarnybą esant neblaiviam), jį padariusio pareigūno kaltė (įvertinta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą tyčia). Minėta Išvada buvo parengta išsamiai išanalizavus pažeidimo aplinkybes, surinkus visus reikšmingus įrodymus pareiškėjo padarytam pažeidimui pagrįsti, atsižvelgus į pareiškėjo asmenybės charakteristiką. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 3 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos – gali būti skiriama už buvimą apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų tarnybos (darbo) metu.Pareiškėjui nustatytas neblaivumo, girtumo laipsnis 8.53 val. ir 9.06 val. buvo didesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo akholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ 2.1 punkte (2017 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 425 redakcija) nustatyta leidžiama maksimali 0,2 promilių norma, kuri taikoma ir valstybės tarnautojams. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal teismų praktiką buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam yra šiurkštus tarnybinis nusižengimas, ypač statutinėje valstybės tarnyboje, kurios pareigūnams tiek tarnyboje, tiek ne tarnybos metu keliami aukštesni elgesio ir atsakomybės standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1309-520/2017).Nagrinėjamu atveju vertinant pareiškėjui skirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą, reikšminga aplinkybė yra ta, kad pareiškėjas tarnybos metu turėjo saugoti AB „Klaipėdos nafta“ suskystintų dujų teriminalą, kuriame gali susidaryti sprogi aplinka. Minėtas terminalas yra valstybės saugumui svarbią reikšmę turintis objektas. Todėl saugumo objekto specifika reikalauja iš pareigūnų, vykdančių objekto apsaugą, padidinto budrumo ir galimų apsaugos veiksmų adekvatumo bei saugaus atlikimo, o pareiškėjas, būdamas tarnybos metu neblaivus, šį elgesio standartą šiurkščiai pažeidė. Be to, Statuto 34 straipsnio 1 dalyje tarnybinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kurių pagrindų pareiškėjui galėtų būti skirta lengvesnio pobūdžio nuobauda nei atleidimas už buvimą tarnyboje apsvaigus nuo alkoholio, nenustatyta. Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjui skirta nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos – yra proporcinga jo padaryto pažeidimo sunkumui, dėl to skirta teisėtai ir pagrįstai. Skirti lengvesnio pobūdžio nuobaudą pareiškėjui nėra pagrindo.Nors pareiškėjas teigia, kad su juo, kaip aktyviu profesinės sąjungos nariu, nagrinėjamu atveju buvo susidorota, tačiau nepateikia jokių pagrįstų tai patvirtinančių argumentų ir įrodymų. Nagrinėjamoje byloje įrodyta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, dėl kurio pagrįstai skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos. Todėl teisėjų kolegija teisėtai ir pagrįstai paskirtą nuobaudą pareiškėjui vertinti kaip susidorojimą su juo neturi jokio pagrindo.Taigi konstatuotina, kad ginčijamas Įsakymas priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų, tinkamai atlikus pareiškėjo tarnybinį patikrinimą, remiantis pagrįsta Išvada, dėl to yra yra teisėtas ir pagrįstas.Pirmosios instancijos teismui pagrįstai pripažinus ginčijamą Įsakymą teisėtu ir pagrįstu, skudžiamame sprendime pateikti tam tikri klaidingi teiginiai ir rašymo apsirikimo klaidos (pvz., tai, kad pareigūnai savo tarnybiniuose paaiškinimuose nurodė, jog teiravosi pareiškėjo apie galimus veiksnius, kurie galėtų turėti įtakos netiksliems alkotesterio parodymams; nurodytas neteisingas Išvados numeris) skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia.Nustatyta aplinkybė, kad Statuto 33 straipsnio 3 dalies 7 punkto pagrindu pareiškėjui pagrįstai skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, – yra esminė aplinkybė ginčijamą Įsakymą pripažįstant teisėtu ir pagrįstu. Kitų pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų vertinimas (pvz., dėl nesusipažinimo su Etikos kodekso normomis) bet kuriuo atveju nepaneigtų skirtos tarynybinės nuobaudos, o kartu ir ginčijamo Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl teisėjų kolegija plačiau dėl kitų pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nepasisako.Pripažinus ginčijamą Įsakymą teisėtu ir pagrįstu, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo išvestinius reikalavimus – grąžinti jį į Tarnybos Klaipėdos dalinio pirmosios kuopos jaunesniojo specialisto pareigas ir priteisti iš Tarnybos jo naudai vidutinį darbo užmokestį už visą pravaikštos laiką.Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylos duomenis iš esmės vertino tinkamai, ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas taikė teisingai, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.