Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai Julitai Baginskienei, atsakovės atstovui Remigijui Butkui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė skunde išdėstytus motyvus, prašė skundą tenkinti. Atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Byloje keliamas ginčas dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Tarnybos vadas 2018-0126 įsakymu Nr. 47V-81 Tarnybos Vidaus tyrimų ir korupcijos prevencijos skyriaus pareigūnams - J. Š.. A. V. ir V. A. pavedė 2018-01-27 atlikti Tarnybos saugomų AB „Klaipėdos nafta“ suskystintų gamtinių dujų terminalo ir VĮ Lietuvos oro uostų padalinių objektų apsaugos organizavimo patikrinimą, t. y. atlikti kompleksinius veiksmus, vertinant nurodytų objektų apsaugos vykdymą.

Tarnybos Vidaus tyrimų ir prevencijos skyriaus vyriausiasis specialistas J. Š. 2018-01-27 tarnybiniu pranešimu Nr. 47TP-276 informavo Tarnybos vadą apie patikrinimo rezultatus ir nurodė, kad 8.40 val. atvykę į AB „Klaipėdos nafta“ adresu Baltijos pr. 40, Klaipėda, sargybos pamainų pasikeitimo, apsiginklavimo metu pastebėjo, kad A. G. paraudusios akys ir tai sukėlė įtarimą, kad jis neblaivus. A. G. sutikus 8.53 val. alkotesteriu ,,Drager Alcotest 6820“ ser. Nr. ARJF-0123, patikros sertifikato Nr. 0174051, jam buvo nustatytas 0,36 promilės (paklaida 0,01) neblaivumo, girtumo laipsnis ir A. G. prašant pakartotinai pasitikrinti, 9.06 val. nustatytas 0,29 promilės (paklaida 0,01) neblaivumo, girtumo laipsnis. Sargybos viršininkas D. Ž. nuginklavo A. G. ir nušalino nuo tarnybos.

A. S., Tarnybos KLPD IK 2B jaunesnysis specialistas, 2018-01-27 tarnybiniame pranešime paaiškino, kad 2018-01-27 atvyko į tarnybą adresu Baltijos pr. 40, Klaipėda, sargybos poste „Klaipėdos nafta“ vykdyti sargybos postinio pareigas. A. G. buvo neblaivus, todėl buvo būtinąjį nušalinti nuo tarnybos. A. G. su neblaivumu nesutiko ir pasirašyti atsisakė, bei atsisakė pasirašyti ant nušalinimo protokolo.

A. G. 2018-02-01 buvo įteiktas pranešimas apie tai, jog jo atžvilgiu pradėtas tarnybinis patikrinimas.

A. G. 2018-01-29 paaiškinime nurodė, kad 2018-01-27 atvykus į tarnybą 8.53 val. jis buvo patikrintas alkotesteriu, kurio parodymai buvo 0,36 prom. (neblaivumo, girtumo laipsnis). Paaiškino, kad 2018-01-26 jam buvo išeiginė diena, todėl dienos metu išgėrė 4 butelius alaus, nes į svečius buvo atvykę keletas draugų. Kadangi žinojo, jog 2018-01-27 anksti ryte reikės eiti į darbą, po 19 val. daugiau alkoholio nebevartojo. Miegoti nuėjo apie 22.00 val. Į darbą kėlėsi 7.00 val. Atsikėlęs jautėsi visiškai blaivus. 2018-01-27 nei prieš vykstant į tarnybą, nei tarnybos vietoje alkoholio nevartojo. Prieš vykstant į tarnybą, namuose bumą dar skalavo burnos higieniniu skysčiu. Mano, kad prieš tikrinant jo blaivumą, jam nebuvo pasiūlyta vandeniu praskalauti bumą, todėl alkotesterio rodmenys galimai galėjo parodyti klaidingus duomenis. 9.05 val. pakartotinai tikrinantis blaivumą alkotesterio duomenys buvo 0,29 promilės. A. G. nurodė žinojęs, kad nesutinkant su alkotesterio parodymais, turi teisę vykti į medicinos įstaigą priduoti kraujo blaivumo nustatymui, tačiau šios prievolės neįvykdė, nes siuntimą faktiškai į rankas gavo tik 9.50 val. (nors pirmas tikrinimas buvo 8.53 val.) ir valandos bėgyje, kaip reikalauja įstatymas, fiziškai nebūtų spėjęs nuvykti. Be to, nesitikėdamas tokių alkotesterio parodymų, buvo labai pasimetęs, susijaudinęs, nes toks įvykis tarnyboje jam nutiko pirmą kartą. Dėl įvykio labai apgailestauja. Teigia, jog 2018-01-27 tarnybos pradžioje fiziologiškai jautėsi blaivus, nebuvo jokių požymių, jog būtų neblaivus, tikrai nenorėjo ir tyčia nesiekė pažeminti pareigūno vardo, neturėjo jokių intencijų tarnyboje pasirodyti neblaivus ir supranta, kad pareigūnams yra taikoma nulinė alkoholio promilių organizme tolerancija. Mano, kad jo padarytas pažeidimas yra dėl neatsargumo, jis nesukėlė jokių neigiamų padarinių. Kolegos, pamainos viršininkas negalėjo suprasti, kad tarnybos metu yra neblaivus, kad netyčiniais veiksmais pažeidė įstatymus, Statutą. Padarytas pažeidimas yra vienkartinio pobūdžio, tikrai neatsargia kaltės forma. Supranta, kad pagal visus galiojančius įstatymus padarė šiurkštų pažeidimą ir jam gali būti skiriama griežčiausia tarnybinė nuobauda, tačiau prieš skiriant tarnybinę nuobaudą prašo atsižvelgti į jo asmenybę, nusižengimo pobūdį, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes bei neskirti pačios griežčiausios tarnybinės nuobaudos - atleidimo iš tarnybos už šiurkštų pažeidimą.

Tarnybinio patikrinimo metu A. G. pakartotinai pateikė 2018-02-01 paaiškinimą ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti 2018-01-27 aktą Nr. 50, kuriame nurodyta pareiškėjo atvykimo laikas 2018-01-27 10.20 val. sargybos viršininko D. Ž. siuntimu. Apžiūrėjo medicinos gydytoja G. R.. Apžiūros metu pareiškėjas teigė, kad skalavęs burną dantų skalavimo skysčiu – 8.20 val. Alkoholio nustatymas iškvepiame ore: iš uoslės - neužuodžiama, aparato LION ALCOMETER 510, metrologinės patikros data 2017-11-07, pirmas tyrimas 10.25 val., rezultatas - 0,07 prom., kartotinio tyrimo 10.37 val. rezultatas - 0,06 prom. Išvada - blaivus (remiantis alkotesterio parodymais). Pareiškėjas 2018-01-27 10.37 val. su tyrimo rezultatais sutiko, tai patvirtino parašu. Į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pareiškėjas vyko pats.

D. Ž., Tarnybos KLPD IK sargybos viršininkas, 2018-02-08 tarnybiniame pranešime paaiškino, kad 2018-01-27 atvyko į tarnybą adresu Baltijos pr. 40, Klaipėda, sargybos poste „Klaipėdos nafta“ vykdyti sargybos viršininko pareigas. Jam atvykus į tarnybą v. t. vyr. psk. A. G. jau buvo atvykęs į tarnybą. Apie 8.45 val. tikrinti tarnybą atvyko VTKPS vyriausieji specialistai J. Š., A. V. ir V. A.. Vykdant spec. priemonių ir ginklų išdavimą VTKPS pareigūnai paprašė pakviesti jaunesnįjį specialistą v. t. vyr. psk. A. G. (šis tą dieną turėjo pradėti vykdyti tarnybą objekto 1 poste), kuris buvo jau pasiėmęs ginklą, ir patikrinti galimą jo neblaivumą ar apsvaigimą. Pasiūlius pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, A. G. sutiko, patikros metu 8.53 val. jam buvo nustatytas 0,36 prom. neblaivumas, girtumas. Pakartotinai 9.06 val. A. G. patikrinus neblaivumą alkotesteriu buvo nustatytas 0,29 prom. neblaivumas, girtumas. Nušalinus nuo tarnybos, A. G. su neblaivumu nesutiko ir pasirašyti atsisakė, tai patvirtino jaunesnysis specialistas A. S.. A. G. buvo išrašytas siuntimas į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Iš posto A. G. išvyko 9.50 val. V. t. ltn. D. Ž. papildomai nurodė, kad jokių išorinių požymių, kad vyr. psk. A. G. galimai buvo neblaivus nebuvo, nes tą dieną atėjęs į tarnybą ir iki pradedant ją su A. G. buvo tik pasisveikinęs ir jokio akivaizdaus neblaivumo nepastebėjo, nurodė, kad nuo A. G. alkoholio kvapas nesklido, kalbėjo rišliai, elgesys ir judesiai buvo koordinuoti.

A. V., VTKPS vyriausiasis specialistas, paaiškino įvykio aplinkybes analogiškai.

A. S., Tarnybos KLPD IK 2B jaunesnysis specialistas, paaiškino, kad 2018-01-27 atvyko į tarnybą adresu Baltijos pr. 40, Klaipėda, sargybos poste „Klaipėdos nafta“ vykdyti sargybos postinio pareigas. Po kiek laiko į sargybinę atvažiavo VTKPS pareigūnai ir išsivedė jaunesnįjį specialistą A. G. pasitikrinti girtumo. A. G. buvo neblaivus, todėl buvo būtina jį nušalinti nuo tarnybos. A. G. su neblaivumu nesutiko ir pasirašyti atsisakė, bei atsisakė pasirašyti ant nušalinimo protokolo. V. t. ltn. A. S. paaiškino, kad 2018-01-27 apie 8.35 val. važiuodamas į tarnybos vietą, adresu Baltijos pr. 40, Klaipėda, užvažiavo pas A. G.. Važiuojant į darbą su juo bendravo ir jokie išoriniai požymiai, kvapas ir t. t., jam nesukėlė įtarimo, kad v. t. vyr. psk. A. G. gali būti neblaivus. Į tarnybos vietą abu atvyko apie 8.45 val.

V. t. vyr. psk. E. B., Tarnybos KLPD IK 2 B jaunesnysis specialistas, paaiškino, kad 2018-01-27 apie 8.45 val. atvyko į tarnybos vietą adresu Baltijos pr. 40, Klaipėda, matė, kad į tarnybą atėjęs v. t. vyr. psk. A. G., tačiau su juo nebendravo.

V. t. vyr. psk. D. S., Tarnybos KLPD IK 1 B jaunesnysis specialistas, paaiškino kad 2018-01-27, atvykęs į tarnybą, su v. t. vyr. psk. A. G. pasisveikino, jokie išoriniai požymiai ar elgesys nesukėlė įtarimo, kad pastarasis galimai neblaivus.

V. t. vyr. psk. S. S., Tarnybos KLPD IK 1 B jaunesnysis specialistas, paaiškino, kad 2018-01-27 atvyko pagal grafiką į tarnybą, v. t. vyr. psk. A. G. matė tarnybinėse patalpose ginklavimosi metu. Įtarimų, kad šis galėtų būti neblaivus, jam nesukėlė.

J. Š. 2018-02-09 tarnybiniu pranešimu patikslino ir paaiškino, kad 2018-01-27 kartu su A. V. ir V. A. atvyko patikrinti sargybos organizavimo AB „Klaipėdos nafta“, adresu Baltijos pr. 40, Klaipėda. Pastebėjo, kad atvykusio į tarnybą, gauto tarnybinio ginklo apžiūrą atliekančio A. G. akys stipriai paraudusios ir ašarojančios ir tai sukėlė įtarimą, kad jis galimai neblaivus. A. V. pas tarnybą pradedantį sargybos viršininką D. Ž. paprašė pakviesti A. G. į pagalbines patalpas pasitikrinti blaivumą. Pagalbinėse patalpose stebint v. t. ltn. D. Ž. v. t. mjr. A. V. paklausė A. G. ar jis blaivus ir ar gali vykdyti tarnybą, o pastarasis atsakė, kad alkoholio nevartojęs ir yra blaivus. J. Š. taip pat paaiškino, kad jis A. G. pasiūlė pasitikrinti blaivumą ir, pastarajam sutikus, A. V. padavė jam išsipakuoti alkotesterio „Drager Alcotest 6820“ vienkartinį pūstuką ir paprašė pūsti į alkotesterį. v. t. vyr. psk. A. G. papūtus į alkotesterį („Drager Alcotest 6820“ ser. Nr. ARJF-0123, patikros sertifikato Nr. 0174051) 8.53 val. buvo nustatytas 0,36 promilės (paklaida 0,01) neblaivumo, girtumo laipsnis. A. G. paprašius pakartotinai pasitikrinti blaivumą po 10-15 minučių, praskalavus burną vandeniu. A. V. ir D. Ž. akivaizdoje jis padavė v. t. vyr. psk. A. G. išsipakuoti alkotesterio „Drager Alcotest 6820“ vienkartinį pūstuką. 9.06 val. jam papūtus, alkotesteris užfiksavo 0,29 promilės (paklaida 0,01) neblaivumo, girtumo laipsnį. Su nustatytu neblaivumo, girtumo laipsniu, A. G. nesutiko ir ant nušalinimo akto nepasirašė. Tai vyko A. V. , D. Ž., V. A. ir A. S. akivaizdoje.

Tarnyba, įvertinusi surinktus įrodymus, parengė 2018-02-21 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 47D-271-1S-189, kurioje konstatavo, kad v. t. vyr. psk. A. G., Tarnybos Klaipėdos dalinio 1 - iosios kuopos 1 - ojo būrio jaunesnysis specialistas, 2018-01-27 tarnyboje buvo neblaivus, pažeidė Pavyzdinių valstybės institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-02-28 nutarimu Nr. 200, 10 p. nuostatų reikalavimus, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų tarnybinės etikos kodekso, patvirtinto Viešojo saugumo tarnybos prie VRM vado 2016 -12-27 įsakymu Nr. 47V-1054, 5.21 p. nuostatų reikalavimus bei Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Standartinių veiklos procedūrų, patvirtintų Viešojo saugumo tarnybos prie VRM vado 2016-12-28 įsakymu Nr. 47V-1061, 41.3 p. nuostatų reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą. Siūlė skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš darbo.

Tarnybos vado 2018-02-22 įsakymu Nr. 47TE-184 A. G. už Pavyzdinių valstybės institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-02-28 nutarimu Nr. 200, 10 p. nuostatų reikalavimus, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų tarnybinės etikos kodekso, patvirtinto Tarnybos vado 2016 -12-27 įsakymu Nr. 47V-1054, 5.21 p. nuostatų reikalavimus bei Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Standartinių veiklos procedūrų, patvirtintų Tarnybos vado 2016-12-28 įsakymu Nr. 47V-1061, 41.3 p. nuostatų pažeidimą skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų.

Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimus reglamentuoja Statuto V skyrius, kurio 26 str. nustato tarnybinių nuobaudų skyrimą. Statuto 2 str. 6 d. apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas yra šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Nagrinėjamam ginčui Statuto 2 str. 6 d. prasme yra aktualus klausimas, ar atsakovė pagrįstai skyrė nuobaudą pareiškėjui už nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimą.

Tarnybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų padarytų tarnybinių nusižengimų bei pareigūno vardą žeminančių veikų atlikimo bei Vidaus tarnybos statuto nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo pareigūnams tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas).

Pareiškėjas Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 6 str. pateikto valstybės tarnautojų pareigybių suskirstymo prasme yra statutinis valstybės tarnautojas. VTĮ nurodyta, kad jis be išlygų taikomas valstybės tarnautojams, išskyrus statutinius valstybės tarnautojus. Šio įstatymo 4 str. 2 d. nurodytos išlygos, kurios taikomos statutiniams valstybės tarnautojams, tarp jų išlyga dėl 15 str., kuriame nustatytos valstybės tarnautojų bendrosios pareigos, taikymo. Pagal VTĮ 15 str. valstybės tarnautojai, be kita ko, privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų (VTĮ 15 str. 1 d. 1 p.), laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių <...>, (VTĮ 15 str. 1 d. 5 p.); laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (VTĮ 15 str. 1 d. 6 p.). VTĮ 15 str. 1 d. įtvirtintas valstybės tarnautojų bendrąsias pareigas valstybės tarnautojas gali pažeisti konkrečiais veiksmais (neveikimu), kurie tuo pačiu metu pažeidžia ir atitinkamo specialiojo teisės akto atitinkamą normą (straipsnį, dalį, punktą). LVAT tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra pabrėžęs būtinumą tarnybinio patikrinimo išvadoje neapsiriboti nuoroda į bendro pobūdžio teisės normą, o yra akcentavęs būtinumą nustatyti kokias konkrečias specialiųjų teisės aktų normas valstybės tarnautojas pažeidė atitinkamais savo veiksmais ar neveikimu (žr., pvz., LVAT 2010-09-27 sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-706/2010, 2011-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-370/2011, 2011-12-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A62-3777/2011, 2012-09-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2476/2012 ir kt.).

Tiek skundžiamame įsakyme, tiek patikrinimo išvadoje nurodyta, kad A. G. 2018-01-27 tarnyboje buvo neblaivus, tuo pažeidė Statuto 33 str. 3 d. 7 p., Pavyzdinių valstybės institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-02-28 nutarimu Nr. 200, 10 p. Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų tarnybinės etikos kodekso, patvirtinto Tarnybos vado 2016-12-27 įsakymu Nr. 47V-1054, 5.21 p. bei Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Standartinių veiklos procedūrų, patvirtintų Tarnybos vado 2016-12-28 įsakymu Nr. 47V-1061, 41.3 p. nuostatų reikalavimus. Taigi, šiuo atveju pareiškėjo veika kvalifikuota aiškiai nurodant ne tik bendrąsias, bet ir specialiąsias teisės aktų normas.

LVAT tarnybinių ginčų administracinėse bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinis patikrinimas, kuris atliekamas turint duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą, yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galimai padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka formaliai įvardyti atitinkamo įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad jas pažeidė atitinkamas valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius valstybės tarnautojo galimai padaryto nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Tarnybinio patikrinimo išvada yra individualaus administracinio akto, kuria skiriama tarnybinė nuobauda, motyvuojamoji dalis.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtino Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisykles (toliau – Taisyklės). Pagal šias taisykles neblaivumas (girtumas) yra asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, būsena, kai alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse - iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose viršija įstatymuose ar šių Taisyklių 3 p. nustatytą maksimalią leistiną normą (Taisyklių 2 p. 4 d.). Taisyklių 3 p. nustato, kad asmenų, vairuojančių antžeminio, vandens transporto priemones, leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija organizme vairuojant yra 0,4 promilės, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip. Alkoholio kontrolės įstatymo 26 str. 2 d. nustatyta, kad darbuotojų, transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) kontrolės tvarką, darbo, vairavimo metu leidžiamą maksimalią etilo alkoholio koncentraciją asmenų iškvepiamame ore, kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Pažymėtina, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 26 str. 2 d., Taisyklių 3 p. nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad Vyriausybė, patvirtindama Taisykles, nustatė leidžiamą maksimalią etilo alkoholio koncentraciją (0,4 promilės) tik asmenims, vairuojantiems antžeminio, vandens transporto priemones. Kitiems asmenims darbo metu leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija Taisyklėmis nenustatyta (įstatymais taip pat nenustatyta), todėl teismo vertinimu, darbuotojų organizme negali būti jokių alkoholio pėdsakų (žr. pvz. LVAT 2013-10-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-1830/2013). Be to, Alkoholio kontrolės įstatymo 22 str. 1 d. 1 p. nustato draudimą Lietuvos Respublikoje vartoti alkoholinius gėrimus laisvės atėmimo, karinėse ir sukarintos tarnybos, policijos ir kitose statutinėse, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigose ir jų teritorijose. A. G. nebuvo kaltinamas alkoholinių gėrimų vartojimu tarnybos vietoje, tačiau Alkoholio kontrolės įstatymo 22 str. 1 d. 1 p. norma, patvirtina, jog statutinės įstaigos pareigūno organizme negali būti jokių alkoholio pėdsakų.

Statuto 33 str. 3 d. pateiktas sąrašas tarnybinių nusižengimų, kuriuos įvykdžius gali būti skiriama statutiniams pareigūnams šiuo įstatymu numatyta griežčiausia tarnybinė nuobauda - atleidimas iš vidaus tarnybos: tarp jų, to paties straipsnio 3 d. 7 p. išskirtas buvimas apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų tarnybos (darbo) metu arba ne tarnybos (ne darbo) metu viešoje vietoje, kai pareigūno elgesys žeidžia žmogaus orumą ir diskredituoja institucijos ar įstaigos autoritetą.

Pavyzdinių valstybės institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-02-28 nutarimu Nr. 200, 10 p. nustatyta, kad valstybės tarnautojams ir darbuotojams draudžiama darbo metu būti neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių ar toksinių medžiagų.

Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų tarnybinės etikos kodekso, patvirtinto Tarnybos vado 2016-12-27 įsakymu Nr. 47V-1054, 5.21 p. nustato, kad Tarnybos pareigūnas tarnybinėje veikloje turi vadovautis visuotinai priimtomis moralės normomis, savo elgesiu stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims.

Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Standartinių veiklos procedūrų, patvirtintų Tarnybos vado 2016-12-28 įsakymu Nr. 47V-1061, 41.3 p. nustato, kad <...>Pareigūnams, tarnautojams ir darbuotojams draudžiama įsinešti, įsivežti ar kitaip gabenti į Viešojo saugumo tarnybos teritoriją teisės aktais draudžiamuosius turėti, laikyti daiktus, narkotines medžiagas, alkoholinius gėrimus, jų turėti, ir vartoti bei darbo metu būti neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių ar toksinių medžiagų. <...>.

Įrodymų leistinumo prasme pažymėtina, kad buvimo tarnybos (darbo) metu neblaiviam faktas teisme gali būti įrodinėjamas visomis įrodinėjimo priemonėmis (ABTĮ 57 str. 1 ir 2 d.), t. y. specialiųjų techninių priemonių, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, ir yra galiojanti, rodmenimis; medicininės apžiūros aktais; specialisto (toksikologo) išvada; darbdavio surašytais dokumentais, kuriuose užfiksuotas darbuotojo buvime darbo metu neblaiviam faktas; liudytojų parodymais (žr. pvz. LVAT 2014-10-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1449-14).

A. G. 2018-01-27 neblaivumas buvo nustatytas alkotesterio „Drager Alcotest 6820“ ser. Nr. ARJF-0123 pagalba. Metrologijos įstatymo 12 str. 1 d. nustatyta, kad rinkai tiekiamos matavimo priemonės, skirtos naudoti teisinėje metrologijoje, turi turėti techniniais reglamentais arba kitais teisės aktais nustatytus žymenis ir (arba) ženklus, ir (arba) reikiamus liudijimus (sertifikatus), atitinkančius šio įstatymo, techninių reglamentų ir kitų teisės aktų reikalavimus ir įrodančius atliktą atitikties įvertinimą. Metrologijos įstatymo 2 str. 27 d. patikros sertifikatą apibrėžia kaip dokumentą, patvirtinantį, kad matavimo priemonės patikros rezultatas patenkinamas. Patikrinimo išvadoje nurodyta, kad pagal 2017-12-12 patikros sertifikatą Nr. 0174051, alkotesteris „Drager Alcotest 6820“ ser. Nr. ARJF-0123 tinkamas, patikros sertifikatas galioja iki 2018-06-12.

Kaip jau minėta, pirmas tikrinimas alkotesteriu buvo atliktas 8.53 val., pareiškėjui buvo nustatytas 0,36 promilės (paklaida 0,01) neblaivumo, girtumo laipsnis ir pareiškėjui prašant pakartotinai pasitikrinti, 9.06 val. nustatytas 0,29 promilės (paklaida 0,01) neblaivumo, girtumo laipsnis. Veiksnių, kurie galėjo įtakoti netikslius alkotesterio parodymus, tuo metu pareiškėjas nepateikė. Asmens neblaivumo (girtumo) tikrinimo aktuose A. G. pažymėjo tik nesutikimą su neblaivumo (girtumo) tikrinimo aktu, nenurodydamas jokių motyvų, kodėl nesutinka su nustatytais alkotesterio parodymais. Atkreiptinas dėmesys, kad pagalbinėse patalpose stebint v. t. ltn. D. Ž., v. t. mjr. A. V. paklausė A. G. ar jis blaivas ir ar gali vykdyti tarnybą, o pastarasis atsakė, kad alkoholio nevartojęs ir yra blaivus. Taip pat pažymėtina, kad savo 2018-02-01 paaiškinime pareiškėjas pripažino, kad 2018-01-26 vartojo alkoholį, dėl šio įvykio gailisi, supranta, kad neblaivumas yra nepateisinamas.

Teismo vertinimu, tai kad VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje pareiškėjui taip pat du kartus alkotesteriu tikrintas girtumas ir padaryta išvada, kad pareiškėjas, remiantis alkotesterio parodymais, yra blaivus, nepaneigia, kad pradėdamas tarnybą jis buvo neblaivus. Pradedant tarnybą, pareiškėjui blaivumas buvo nustatomas 8.53 val. ir 9.06 val., tuo tarpu VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje 10.25 val. ir 10.35 val., t. y. praėjus beveik pusantros valandos nuo pirminių patikrinimų.

Atkreiptinas dėmesys, kad tiek Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti 2018-01-27 akte Nr. 50, tiek patikrinimo išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę atvyko 10.20 val., o pirmasis tyrimas atliktas 10.25 val., todėl argumentai dėl netikslios išvados atmestini, taip atmestini ir argumentai dėl siuntimo išrašymo ir išvykimo į ligoninę laiko neatitikimų.

Dėl šių aplinkybių patikrinimo išvadoje pagrįstai konstatuota, kad A. G. buvo neblaivus tarnybos metu.

Dėl pareiškėjo abejonių, ar pareigūnai, matavę neblaivumą, buvo supažindinti su alkoholio matavimo prietaiso naudojimo techninėmis instrukcijomis ir išlaikę atitinkamas įskaitas, konstatuotina, kad Tarnybos vado 2016-11-23 įsakymas Nr. 47V-960, kuriuo Tarnybos Vidaus tyrimų ir korupcijos prevencijos skyriaus pareigūnai įgalioti, be kita ko, atlikti tarnybos/darbo metu Tarnybos darbuotojų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymą, neleidžia teismui abejoti pareiškėją tikrinusių pareigūnų pasiruošimu atlikti šią funkciją. Pažymėtina, kad pareigūnai savo tarnybiniuose paaiškinimuose nurodė, kad teiravosi pareiškėjo apie galimus veiksnius, kurie galėtų įtakoti netikslius alkotesterio parodymus.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad jis buvo vienintelis pareigūnas tikrintas alkotesteriu, konstatuotina, kad pareiškėjas patikrintas buvo tik todėl, kad jo akių būklė leido suabejoti pareiškėjo pareiga eiti sargybą VĮ AB ,,Klaipėdos nafta“.

Teismas konstatuoja, kad byloje nėra įrodymų patvirtinančiu, kad ginčijamu įsakymu bandyta susidoroti su pareiškėju dėl jo aktyvios veiklos profesinėje sąjungoje ar laimint teisminius ginčus.

Pareiškėjo manymu, atsakovė blaivumą tikrindama 8.53 val., t. y. ne tarnybos metu (tarnybos pradžia yra 9.00 val.), padarė procedūrinius pažeidimus. Pareiškėjas nepagrįstai darbo laiko pradžią sieja su tiesioginiu būvimu sargyboje 9.00 val. Pareigūnams einantiems sargybą yra išduodamos spec. priemonės, todėl pareigų atlikimas sietinas būtent su jų išdavimu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas alkotesteriu buvo tikrinamas jau būdamas ginkluotas, o tai reiškia jau pradėjęs eiti tarnybą. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 235 str. 2 d. 8 p. sąvoka „darbe“ paprastai suprantama kaip bet kuri darbuotojo darbovietės vieta arba bet kuri kita vieta, kurioje darbuotojas turi būti funkcijoms atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-06-18 Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Darbo kodekso normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 136 str. 3 d. 1 ir 2 p., apibendrinimo apžvalga Nr. 45. Teismų praktika. 2004, 21). Pareiškėjo teiginys, kad 2018-01-27 iki 9.00 val. jis tarnybos pareigų neatliko, yra nepagrįstas.

Kaip jau minėta, VTĮ nuostatos privalomai įpareigoja valstybės tarnautojus, be kita ko, laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, VTĮ ir kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, todėl pareiškėjo argumentai, kad jis nebuvo pasirašytinai supažindintas su Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų tarnybinės etikos kodekso, patvirtinto Tarnybos vado 2016-12-27 įsakymu Nr. 47V-1054, nuostatomis, todėl jų pagrindu pažeidimas negalėjo būti nustatytas, atmestini.

Pažymėtina, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2018-01-27 tarnybos metu buvo neblaivus ir šiais savo veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą. Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos A. G. skirta vadovaujantis Statuto 33 str. 3 d. 7 p. t. y. už buvimą darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad statutiniams valstybės tarnautojams keliami itin aukšti nepriekaištingos reputacijos, pavyzdinio elgesio ir tarnybinės drausmės standartai. A. G. buvo statutinis valstybės tarnautojas, kurio teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė, tarnyba Tarnyboje grindžiama statutiniais santykiais, o šių santykių pobūdis lemia ypatingą drausmės ir drausminės atsakomybės reikšmę vidaus reikalų įstaigose, jų specifika kelia vidaus reikalų įstaigų pareigūnams didesnius reikalavimus. Teismų praktika yra nuosekli - neblaivaus valstybės tarnautojo, statutinio pareigūno (darbuotojo) buvimas tarnyboje (darbe) laikomas nesuderinamu su tolesne jo tarnyba (darbu). Esant nustatytam neblaivumo faktui iš pareigų (darbo) gali būti atleistas ir nemažą tarnybos stažą turintis, teigiamai charakterizuojamas tarnautojas (darbuotojas) už vienkartinį pažeidimą, jeigu nėra svarių argumentų, kurie paveiktų teismą nukrypti nuo bendrosios taisyklės (LVAT 2012-05-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-347/2012, 2011-04-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2682/2011, 2011-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A62-2225/2011, 2012-06-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senatas 2004-06-18 nutarime Nr. 45 pažymėjo, jog darbuotojo neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotinių arba toksinių medžiagų laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu nepriklausomai nuo neblaivumo ar apsvaigimo masto. Neblaivumo ar apsvaigimo mastas neturi reikšmės nusižengimo, kaip šiurkštaus, kvalifikavimui. Konstatuojant darbuotojo neblaivumo būseną, neprivalu vadovautis Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo tvarkos 1.1 p. pateiktu neblaivumo (girtumo) sąvokos aiškinimu, kadangi šio viešosios teisės akto tikslai ir uždaviniai yra kitokie.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad tarnybinis patikrinimas, kurio išvada remiantis priimtas sprendimas dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos, atliktas nepažeidžiant teisės aktuose nustatytos tvarkos, Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatų. Tyrimas atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant pareiškėjo veiką, nurodant ja (veika) pažeistus teisės aktus ir konkrečius jų punktus, patikrinimo išvadoje pakankamai aiškiai nurodyta, kurie pareiškėjo veiksmai pažemino pareigūno vardą. Tai atitinka teismų praktikoje formuojamus reikalavimus tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadai (LVAT 2008-08-01 sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1386/2008). Minėta, kad Statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas, taigi pareiškėjo atžvilgiu pritaikyta poveikio priemonė nėra per griežta.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus konstatuotina, kad Tarnybos 2018-02-22 įsakymas Nr. 47TE-184 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir atleidimo“, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Reikalavimas gražinti pareiškėją į tarnybą Tarnybos Klaipėdos dalinio I-osios kuopos jaunesniojo specialisto pareigas, priteisiant vidutinį darbo užmokestį už priverstines pravaikštas yra išvestinis reikalavimas, kuris negali būti tenkinamas netenkinus pagrindinio reikalavimo.

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.