Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. U. skundą atsakovui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja laikėsi pozicijos, kad net jei pareiškėjos iškvepiamame ore būtų nustatyta 0,18 promilės alkoholio koncentracija, atsakovas neturėjo pagrindo pripažinti konkretaus draudimo pažeidimą. Pareiškėja darbo vietoje alkoholinių gėrimų nevartojo, psichiką veikiančiomis medžiagomis nepiktnaudžiavo – tokių aplinkybių atsakovas neįrodinėja. Iš tarnybinio patikrinimo metu surinktos medžiagos matyti, jog pareiškėja nuo pirmo patikrinimo momento nuosekliai laikėsi savo pozicijos, t. y. su alkoholio kiekio matuoklio rezultatu nesutiko (nustačius 0,18 promilės), jokių fiziologinių neblaivumo požymių nebuvo. Pareiškėja per 18 minučių nuo pirmo iki antro patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu nebuvo pasišalinusi iš darbo vietos. Sveikatos būklė nesudarė jai kliūčių vykdyti tarnybines pareigas. Tai pripažindamas atsakovas leido jai toliau vykdyti savo tarnybines funkcijas.

II.

Teismas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. balandžio 3 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 6 dalies ir 26 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nurodė, kad pareigūnui tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik nustačius konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas. Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės.

Teismas kritiškai vertino atsakovo poziciją (nurodytą ir Pranešime) apsibrėžti galimo tarnybinio nusižengimo veikos vertinimą neatsižvelgiant į alkoholio kiekio matuoklio antro patikrinimo metu nustatytus duomenis – 0,00 promilės. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėja nebuvo nušalinta nuo darbo, ji dirbo nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. 8.00 val. iki 2015 m. rugsėjo 15 d. 8.30 val. Teismas, nagrinėdamas bylą, be kita ko, vertino ginčo atveju su pareiškėja bendravusių asmenų pateiktus paaiškinimus, kuriuose buvo nurodyta, jog nuo pareiškėjos alkoholio kvapas nesklido, jos kalba buvo rišli, t. y. pareiškėja vizualiai atrodė blaivi, jokių išorinių neblaivumo požymių šie asmenys nepastebėjo. Teismas, įvertinęs pareigūnų tarnybinius pranešimus ir pasirinktą atsakovo elgesio modelį 2015 m. rugsėjo 14 d. (nedelsiant nenušalinti pareiškėjos), pripažino, jog nebuvo pagrindo manyti, kad pareigūnė tarnybos metu buvo neblaivi, apsvaigusi nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų. Teismo vertinimu, įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėja į tarnybą 2015 m. rugsėjo 14 d. rytą atvyko blaivi.

III.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad alkoholio kiekio matuoklio gamintojas negarantuoja absoliutaus matavimo rezultatų teisingumo, kadangi matavimo rezultatui turi įtakos įvairūs faktoriai, į kuriuos alkoholio kiekio matuoklis negali automatiškai atsižvelgti. Atsakovas, skirdamas tarnybinę nuobaudą, nepagrįstai vadovavosi pirminiais alkoholio kiekio matuoklio rodmenimis ir visiškai ignoravo antrą patikrinimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Nagrinėjamos bylos dalykas – atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 86-TE-465, kuriuo pareiškėjai (statutinei valstybės tarnautojai) A. U. (Telšių AVPK (duomenys neskelbtini)) pagal Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 2 dalies 3 punktą paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pažymėtina, kad Vidaus tarnybos statuto (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2015 m. balandžio 3 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) 26 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, jog už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Viena iš pareigūnui galimų skirti tarnybinių nuobaudų – griežtas papeikimas (Statuto 26 str. 2 d. 3 p.). Už buvimą darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų gali būti skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos (Vidaus tarnybos statuto 26 str. 3 d. 4 p.).

Nustatyta, kad pareiškėjai 2015 m. rugsėjo 26 d. buvo įteiktas 2015 m. rugsėjo 25 d. pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame buvo nurodyta, jog yra duomenų, kad pareiškėja galbūt padarė tarnybinį nusižengimą: 2015 m. rugsėjo 14 d. tarnybos metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio (neblaivi), nes 2015 m. rugsėjo 14 d. 8.38 val. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARDJ-0016 pareiškėjai nustatytas 0,18 promilės girtumas (I t., b. l. 43). Kaip teisingai nurodė pareiškėja skunde, atsakovas nagrinėjamu atveju neįrodinėjo aplinkybės, kad pareiškėja darbo vietoje vartojo alkoholinius gėrimus. Šioje byloje pareiškėja, nesutikdama su Įsakymu, teigė, kad ji nepadarė tarnybinio nusižengimo, nes 2015 m. rugsėjo 14 d. darbo metu nebuvo neblaivi, nevartojo alkoholio, o atsakovas, pažeisdamas alkoholio kiekio matuoklio naudojimo tvarką, klaidingai nustatė, jog pareiškėjos iškvepiamame ore buvo 0,18 promilės alkoholio, be to, nustatęs tokią alkoholio koncentraciją, – visiškai be teisėto pagrindo padarė išvadą, kad pareiškėja buvo neblaivi, nes po keliolikos minučių atlikus pakartotinį patikrinimą, nustatytas rezultatas buvo 0,00 promilės. Pareiškėja byloje akcentavo, kad jokių fiziologinių neblaivumo požymių nebuvo nustatyta, pareiškėja nuo pirmo iki antro patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu nebuvo pasišalinusi iš darbo vietos, atsakovas po antro patikrinimo leido pareiškėjai toliau vykdyti savo tarnybines funkcijas, t. y. ji nebuvo nušalinta nuo darbo.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjos argumentus pripažino pagrįstais bei konstatavo, kad pareiškėjos veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, įvertinęs antro patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu duomenis, pareigūnų tarnybinius pranešimus dėl bendros pareiškėjos būklės ir pasirinktą atsakovo elgesio modelį nedelsiant nenušalinti pareiškėjos, pripažino, jog nebuvo pagrindo manyti, kad pareigūnė tarnybos metu buvo neblaivi, o atsakovas, skirdamas pareiškėjai tarnybinę nuobaudą, neatsižvelgė į šiuos objektyvius įrodymus. Atsakovas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir laikosi pozicijos, kad pareiškėjos skundas turėjo būti atmestas, nes ji tarnybos metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio (neblaivi) ir tai patvirtina pirminis patikrinimas alkoholio kiekio matuokliu, kurio metu buvo nustatytas 0,18 promilės girtumas. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

Tarp šalių kilusio ginčo pagrindiniai aspektai yra susiję su skirtingu byloje nustatytų faktų vertinimu, kuris turi lemiamą reikšmę sprendžiant dėl pareiškėjos veiksmų, kaip tarnybinio nusižengimo, kvalifikavimo.

Nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama minėtos pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam yra šiurkštus tarnybinis nusižengimas, ypač statutinėje valstybės tarnyboje, kurios pareigūnams tiek tarnyboje, tiek ne tarnybos metu, keliami aukštesni elgesio ir atsakomybės standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3913-756/2016; kt.). Akcentuotina, kad pagal teismų praktiką tarnybinė nuobauda už pareiškėjai inkriminuotą tarnybinį nusižengimą gali būti skiriama nustačius šių reikšmingų aplinkybių visumą: 1) statutinės valstybės tarnautojos apsvaigimo nuo alkoholio (narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų) faktą; 2) pareigūnės buvimą tokioje būklėje darbo metu. Šio tarnybinio nusižengimo sudėties (objektyviosios pusės) įstatymų leidėjas nesieja su pareigūno tarnybinių pareigų vykdymu, o sieja tik su buvimu darbo metu (t. y. tuo metu, kai jis turi vykdyti tarnybos funkcijas) neblaiviam (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3913-756/2016).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios ginčų kategorijos bylas, ne kartą yra konstatavęs, jog tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Padaryti pažeidimai turi būti neginčijamai įrodyti, neturi būti jokių prieštaravimų, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2113-662/2016).

Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui. Tai reiškia, kad atsakovui tenka pareiga pagrįsti įrodymais tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, patvirtinančias tarnybinio nusižengimo padarymą, visus jo sudėties elementus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-134-492/2017). Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad buvimo tarnybos (darbo) metu neblaiviam faktas teisme gali būti įrodinėjamas visomis įrodinėjimo priemonėmis (ABTĮ 57 str. 1, 2 d.), t. y. specialiųjų techninių priemonių, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, ir yra galiojanti, rodmenimis; medicininės apžiūros aktais; specialisto (toksikologo) išvada; darbdavio surašytais dokumentais, kuriuose užfiksuotas darbuotojo buvimo darbo metu neblaiviam faktas; liudytojų parodymais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1449/2014).

Teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). Pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjos skundo argumentus, susijusius su 0,4 promilės leistina norma tarnyboje, akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra taikomos nuostatos, įtvirtintos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.), nes jos nėra siejamos su Statuto 26 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostata (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1830/2013; 2014 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1449/2014; 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3913-756/2016). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuojama valstybės tarnautojams leidžiama etilo alkoholio koncentracija darbo metu (0,2 promilės) buvo įtvirtinta jau po Įsakymo priėmimo, todėl ji nagrinėjamu atveju taip pat netaikytina.

Pareiškėja teisingai skunde nurodė, kad Alkoholio kontrolės įstatyme nustatyta, jog darbuotojų, transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) kontrolės tvarką, darbo, vairavimo metu leidžiamą maksimalią etilo alkoholio koncentraciją asmenų iškvepiamame ore, kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, tačiau tai, kad 2015 m. rugsėjo 14 d. nebuvo nustatyta leidžiama statutiniams pareigūnams maksimali etilo alkoholio koncentracija tarnybos metu, nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo daryti išvadą, kad turi būti vadovaujamasi tik asmenims, vairuojantiems antžeminio, vandens transporto priemones, nustatyta leidžiama maksimalia etilo alkoholio koncentracija asmenų iškvepiamame ore, kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose norma (0,4 promilės) ar nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančia norma, pagal kurią valstybės tarnautojams leidžiama etilo alkoholio koncentracija darbo metu – 0,2 promilės.

Atsakovas laikosi pozicijos, kad sertifikuota alkoholio matavimo priemone pirminio patikrinimo metu nustatytas pareiškėjos 0,18 promilės apsvaigimas patvirtina jos neblaivumą, o pirmosios instancijos teismas, priimdamas pareiškėjai palankų sprendimą, nepagrįstai rėmėsi tik antro patikrinimo rezultatu, objektyviais duomenimis nepaneigdamas pareiškėjos iškvėptame ore užfiksuoto 0,18 promilės neblaivumo. Atsakydama į šiuos atsakovo apeliacinės instancijos teismui išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo patvirtinti ar paneigti pareiškėjos neblaivumo. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo (pareigūno) veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-347/2012; kt.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad pareiškėjos veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties, nes nenustatytas pažeidimo padarymo faktas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas, kuris šioje byloje turi pareigą įrodyti, jog pareiškėja padarė jo (atsakovo) nustatytą tarnybinį nusižengimą, t. y. kad 2015 m. rugsėjo 14 d. darbo vietoje buvo neblaivi, įrodinėjo tuo, jog alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARDJ-0016 pareiškėjos iškvėptame ore 8.38 val. buvo nustatyta 0,18 promilės alkoholio koncentracija. Išvadoje nurodyta, kad tai buvo netikėtas (duomenys neskelbtini) komisariato statutinių darbuotojų blaivumo patikrinimas. Pareiškėja, išreikšdama nesutikimą su alkoholio kiekio matuoklio rodmenimis, parašė „nesutinku“ ir pasirašė. Atsakovas neginčija fakto, kad po 17 minučių nuo pirmo pareiškėjos patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu buvo atliktas antras (pakartotinis) patikrinimas ir 8.55 val. buvo nustatyta 0,00 promilės alkoholio koncentracija.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintų Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.) 16 punkte nurodyta, jog jeigu yra pagrindas manyti, kad pareigūnas tarnybos metu yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, tiesioginis jo vadovas nedelsdamas pareigūną nušalina nuo pareigų likusiam tos dienos tarnybos laikui. Nušalinimo nuo pareigų faktas įforminamas aktu, kurį surašo pareigūną nušalinęs nuo pareigų vadovas ir 2 valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Nušalinęs nuo pareigų vadovas nedelsdamas privalo pareigūną, įtariamą neblaivumu ar apsvaigimu, teisės aktų nustatyta tvarka pasiųsti arba pristatyti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą patikrinti, ar toks pareigūnas yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų. Apsvaigimas nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka.

Pagal šios bylos duomenis, alkoholio kiekio matuokliu 8.38 val. nustačius, jog pareiškėja tarnybos metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio, tiesioginis vadovas nenušalino pareiškėjos nuo pareigų likusiam tos dienos tarnybos laikui, t. y. nesurašė akto, kuriame būtų fiksuotas pareiškėjos apsvaigimas nuo alkoholio (neblaivumas) ir pareiškėjos nušalinimas nuo tarnybos bei pareiškėjos siuntimas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą patikrinti, ar pareiškėja yra neblaivi. Kaip jau minėta, po 17 minučių nuo pirmo pareiškėjos patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu buvo atliktas antras (pakartotinis) patikrinimas ir 8.55 val. buvo nustatyta 0,00 promilės alkoholio koncentracija. Nors Išvadoje nurodyta, kad alkoholio kiekio matuokliu nustatytos alkoholio koncentracijos pareiškėjos iškvepiamame ore negali būti paaiškintos alkoholio koncentracijos žmogaus kraujyje kitimo dinamika, tačiau atsakovas nepaaiškino, dėl kokių priežasčių jis rėmėsi būtent pirminio patikrinimo, o ne pakartotinio patikrinimo duomenimis. Išvadoje taip pat nurodyta, kad atlikus pakartotinį pareiškėjos patikrinimą, kurio metu nustatyta 0,00 promilės alkoholio koncentracija, nebuvo teisinio pagrindo pareigūnę nušalinti nuo tarnybos likusiam darbo laikui bei siųsti blaivumui nustatyti į medicinos įstaigą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, paties atsakovo veiksmai ginčo atveju (pakartotinis pareiškėjos tikrinimas alkoholio kiekio matuokliu, pareiškėjos nesiuntimas / nepristatymas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pasitikrinti blaivumo, skiriant tarnybinę nuobaudą rėmimasis vieno patikrinimo duomenimis, o nenušalinant pareiškėjos nuo pareigų – jau kito patikrinimo rezultatais) rodo, kad atsakovas nebuvo nuoseklus vertindamas, ar pareiškėja 2015 m. rugsėjo 14 d. darbo vietoje buvo neblaivi. Atsakovas, atlikdamas tarnybinį patikrinimą, nepašalino visų pagrįstų abejonių dėl pažeidimo padarymo fakto egzistavimo, kai per trumpą laiką buvo užfiksuoti du vienas kitam priešingi alkoholio kiekio matuoklio rodmenys. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatytos objektyvios faktinės bylos aplinkybės (per trumpą laiką atlikti du patikrinimai alkoholio kiekio matuokliu ir gauti skirtingi šių patikrinimų rezultatai) neleidžia daryti įtikinamos išvados, jog pareiškėja padarė atsakovo nustatytą tarnybinį nusižengimą, t. y. kad 2015 m. rugsėjo 14 d. darbo vietoje buvo neblaivi, nors atsakovas šiuo atveju turi pareigą įrodyti, jog jo nurodytas tarnybinis nusižengimas buvo padarytas. Esant tokiai situacijai, tarnybinės atsakomybės taikymas negalimas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjama situacija skiriasi nuo atsakovo nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1830/2013 analizuotos situacijos, kurioje apeliacinės instancijos kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog darbuotojų organizme negali būti jokių alkoholio pėdsakų, nes nurodytoje byloje asmeniui apsvaigimas nuo alkoholio buvo nustatytas tiek alkoholio kiekio matuokliu, tiek ir vėliau paėmus jo kraujo. Pareiškėjos atveju, kaip jau minėta, byloje yra prieštaringi duomenys apie pareiškėjos apsvaigimą nuo alkoholio ir šie prieštaravimai nebuvo pašalinti.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesutiko su atsakovo pozicija apsibrėžti galimo tarnybinio nusižengimo veikos vertinimą atsižvelgiant tik į pirminio patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu metu nustatytus duomenis. Nors, atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nekreipė dėmesio į tai, kad esant 0,18 promilės girtumui žmogus neatrodo neblaivus, kalba rišliai, bendrauja normaliai, neskleidžia specifinio kvapo, juo labiau, jog prieš tarnybą pareiškėja suvalgė mėtinio skonio saldainiuką „Tic Tac“, kad panaikintų nemalonų burnos kvapą, tačiau teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, vertino ginčo atveju su pareiškėja bendravusių asmenų pateiktus paaiškinimus, kuriuose buvo nurodyta, kad nuo pareiškėjos alkoholio kvapas nesklido, jos kalba buvo rišli, t. y. pareiškėja vizualiai atrodė blaivi, jokių išorinių neblaivumo požymių šie asmenys nepastebėjo, kartu su kitais byloje surinktais įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas priėmė ginčijamą sprendimą neištyręs visų bylai reikšmingų aplinkybių, neanalizavęs nustatytų faktinių duomenų. Priešingai, iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visus teismo posėdyje ištirtus įrodymus atskirai ir jų visumą. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi ABTĮ nuostatų ir teismų praktikoje suformuotų taisyklių dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjos skundas tenkintas. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, nustatė, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, priimtas sprendimas yra aiškus ir pakankamai motyvuotas, todėl atitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimus.

Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl Įsakymo nepagrįstumo ir neteisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.