- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-02
- Bylos Nr.
- e2S-573-981/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00712-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Trumpulienė
- Ieškovas
- V. D. T.
- Atsakovas
- E. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Trumpulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. D. T. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta išdėstyti teismo sprendimo vykdymą išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieškovės V. D. T. patikslintą ieškinį atsakovui E. B. ir atsakovo E. B. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, J. M., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. vasario 6 d. sprendimu, be kita ko, priteisė atsakovui E. B. (toliau – ir atsakovas) iš ieškovės V. D. T. (toliau – ir ieškovė) 19 834,68 EUR dydžio kompensaciją už ieškovei natūra tenkančią didesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto turto dalį. Panevėžio apygardos teismas 2025 m. spalio 23 d. nutartimi pakeitė Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. sprendimo dalį dėl nustatytų nekilnojamojo turto verčių, atsakovui iš ieškovės priteistos galutinės kompensacijos dydžio už ieškovei natūra priteistą didesnę dalį turto, šalims priteistų bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas priteisė atsakovui iš ieškovės 33 121,32 EUR dydžio kompensaciją už ieškovei natūra tenkančią didesnę bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe įgyto turto dalį ir 3 641,76 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Iš viso atsakovui iš ieškovės priteista suma – 36 763,08 EUR.
2. Teisme 2025 m. spalio 27 d. gautas ieškovės prašymas dėl minėtais teismų procesiniais sprendimais priteistų sumų išdėstymo, kuriame prašoma išdėstyti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-348-544/2025 atsakovui priteistos 36 763,08 EUR sumos (33 121,32 EUR dydžio kompensacijos ir 3 641,76 EUR bylinėjimosi išlaidų) mokėjimą dalimis, mokant po 500 EUR kas mėnesį, pradedant nuo 2025 m. lapkričio 20 d., kol visa suma bus sumokėta, motyvuojant tuo, kad iš ieškovės priteista suma yra itin didelė.
Šalies argumentai
3. Ieškovė nurodė, kad jos turtinė padėtis yra sudėtinga: ji neturi pakankamų finansinių išteklių iš karto įvykdyti teismo sprendimą ir sumokėti visą priteistą sumą atsakovui, neturinti santaupų, nes visos lėšos, gautos pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą, buvo investuotos į nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kuris reikalingas jos ir nepilnametės dukros gyvenimo bei veiklos poreikiams, dalį šio turto teismas priteisė atsakovui. Ieškovė paaiškino, jog vykdo veiklą pagal verslo liudijimą ir nuo 2024 m. rugsėjo 17 d. yra registruota Užimtumo tarnyboje, jos pajamos nėra pastovios. Ieškovė augina nepilnametę dukrą. Priteistas turtas – gyvenamasis namas, kuris yra vienintelis ieškovės ir jos dukros būstas, žemės sklypas, negyvenamoji patalpa, kurioje ieškovė vykdo veiklą grožio srityje, ir kur ateityje planuoja vykdyti veiklą ir dukra, taip pat kilnojamasis turtas, būtinas kasdieniams poreikiams, negali būti realizuojamas kompensacijai sumokėti, nes tai neigiamai atsilieptų ieškovės ir jos dukros gyvenimo bei veiklos sąlygoms. Šiuo metu kito realizuotino turto, iš kurio būtų galima padengti iš karto visą priteistą sumą, ieškovė nurodė neturinti, o jos banko sąskaitos likutis yra 31,52 EUR, kas patvirtina, kad nėra realių galimybių iš karto įvykdyti teismo sprendimą.
4. Ieškovė nurodė, jog planuoja dalį gaunamų pajamų iš vykdomos veiklos skirti priteistos sumos mokėjimui, todėl mokėjimas dalimis yra realiai įgyvendinamas. Tvirtino, kad prašomas taikyti priteistos sumos mokėjimo išdėstymas nepažeis atsakovo teisių ir teisėtų interesų, kadangi atsakovui teismo sprendimu priteista dalis nekilnojamojo bei kilnojamojo turto. Pažymėjo, kad atsakovas yra ūkininkas, vykdo veiklą MB „E. kasyba“, todėl priteistos sumos išdėstymas dalimis nesukels jam neigiamų padarinių ar finansinių sunkumų, jis nepatirs nepagrįstų nuostolių. Teigė, kad toks sprendimo vykdymo išdėstymas atitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, užtikrintų šalių interesų pusiausvyrą bei teismo sprendimo įvykdymą, kartu apsaugotų ieškovės ir jos nepilnametės dukros teisėtus interesus ir sudarytų galimybę įvykdyti teismo sprendimą išvengiant priverstinio išieškojimo proceso.
Atsiliepimas
5. Atsakovas E. B. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškovės prašymu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių realių įrodymų, kad egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui, todėl yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti. Pažymėjo, kad atsakovas liko be gyvenamojo būsto, todėl jam skubiai būtina jį įsigyti. Nurodė, kad santaupų būsto įsigijimui neturi, jo pajamos per mėnesį sudaro tik 1 038,00 EUR ir pagal tą patį sprendimą atsakovas turi sumokėti trečiajam asmeniui J. M. 12 624,70 EUR, kas atsakovui yra didelė finansinė našta.
6. Pažymėjo, kad ieškovė turi daug nekilnojamojo turto, jos teiginiai apie tai, kad ji neturi realizuotino nekilnojamojo turto, yra melagingi. Ieškovei priteisti net keli žemės sklypai, ieškovė turi gyvenamąjį būstą ne tik (duomenys neskelbtini), bet turi butą (duomenys neskelbtini). Iš bylos aplinkybių matyti, kad ieškovė naudojasi didele trečiojo asmens finansine parama, todėl turi visas galimybes sumokėti atsakovui priteistas sumas iš karto, jų neišdėstant. Tuo atveju, jei teismas nuspręstų išdėstyti atsakovui mokėtinas sumas, atsižvelgiant į itin konfliktiškus šalių santykius, būtina užtikrinti atsakovui mokėtinų sumų išieškojimą. Ieškovė turėtų pateikti teismui prievolės įvykdymo užtikrinimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.117 straipsnio 3 dalį. Prievolės įvykdymo užtikrinimo ieškovė nepateikė, todėl ir ieškovės prašymas dėl mokėtinos kompensacijos išdėstymo negalėtų būti tenkinamas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 17 d. nutartimi atmetė ieškovės V. D. T. prašymą dėl teismų procesiniais sprendimais iš ieškovės V. D. T. atsakovo E. B. naudai priteistos sumos mokėjimo dalimis išdėstymo.
8. Teismas nurodė, jog vadovaujantis CK 3.117 straipsniu, teismas negali tenkinti reikalavimo išdėstyti priteistos kompensacijos mokėjimą dalimis, nes sprendžiamas klausimas dėl iš vieno sutuoktinio kitam sutuoktiniui priteistos didesnės turto dalies kompensacijos, o tokiu atveju nėra numatyta galimybė išdėstyti teismo priteistos sumos mokėjimą dalimis. Tokio sprendimo vykdymas gali būti tik atidėtas įstatyme nustatytam terminui, pateikus adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą (CK 3.117 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė ne tik nepateikė adekvataus šios prievolės įvykdymo užtikrinimo teismui, bet ir jos prašomas atidėti mokėjimo terminas ženkliai, beveik du kartus, viršija įstatyme nustatytą maksimalų galimą 2 metų kompensacijos išmokėjimo atidėjimo terminą.
9. Teismas konstatavo, kad ieškovė pateikė netinkamos formos reikalavimą, neįvykdė įstatyme nustatytos pareigos pateikti adekvatų prievolės įvykdymo užtikrinimą ir prašo nustatyti terminą, ženkliai viršijantį įstatyme nustatytą maksimalų priteistos kompensacijos mokėjimo atidėjimo terminą, dėl to ieškovės prašymą išdėstyti priteistos kompensacijos mokėjimą dalimis atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovė V. D. T. (toliau – ir apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 17 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, o jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų klausimą spręsti iš esmės – tenkinti apeliantės prašymą ir išdėstyti priteistos kompensacijos bei bylinėjimosi išlaidų mokėjimą dalimis arba atidėti sprendimo vykdymą dvejų metų laikotarpiui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.117 straipsnio 3 dalį, nes ši materialiosios teisės norma taikoma sprendžiant turto padalijimo klausimus bylos nagrinėjimo metu, o ne po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nagrinėjamu atveju kompensacijos dydžio klausimas jau buvo išspręstas apeliacinės instancijos teismo ir yra įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuris įsiteisėjo 2025 m. spalio 23 d., dalis.
10.2. Po teismo sprendimo įsiteisėjimo prašymai dėl sprendimo vykdymo būdo ar tvarkos pakeitimo reglamentuojami CPK 284 straipsnyje, kuris yra specialioji teisės norma, taikoma vykdymo proceso metu. Ieškovė prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo (išdėstymo) pateikė remdamasi būtent CPK 284 straipsniu, kuriame nėra nustatyto draudimo keisti teismo sprendimo vykdymo būdo ar tvarkos tais atvejais, kai sprendimu yra priteista piniginė kompensacija buvusiam sutuoktiniui. Įstatymas nereglamentuoja jokios išimties, kuri ribotų galimybę teismui, įvertinus vykdymo proceso metu paaiškėjusias aplinkybes, nustatyti kitokią sprendimo vykdymo tvarką vien dėl to, kad sprendimu priteista piniginė suma santuokos nutraukimo byloje. Priešingai, CPK 284 straipsnio tikslas yra užtikrinti teisingą, proporcingą ir realiai įgyvendinamą teismo sprendimo vykdymą, todėl teismas turi diskreciją pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, jei tai sudaro prielaidas tinkamam sprendimo įvykdymui.
10.3. Pirmosios instancijos teismo neteisingas teisės normos aiškinimas laikytinas procesinės teisės normos netinkamu taikymu, kuris pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį yra absoliutus teismo nutarties panaikinimo pagrindas.
10.4. Apeliacinės instancijos teismas padidino priteistos kompensacijos sumą, tačiau nutartyje nenustatė kompensacijos sumokėjimo termino ir neįsitikino, ar ieškovė turės galimybę tokį sprendimą įvykdyti. Dėl to įsiteisėjęs sprendimas šiuo metu teisiškai turi būti vykdomas, bet praktiškai neįgyvendinamas. Pagal CPK 284 straipsnį, teismas turi galimybę pakeisti sprendimo vykdymo tvarką arba sprendimo vykdymą atidėti, kad būtų užtikrintas tinkamas ir sąžiningas teismo sprendimo įgyvendinimas. Tokiu būdu CPK 284 straipsnis suteikia procesinę galimybę koreguoti vykdymą po sprendimo įsiteisėjimo, nekeičiant paties sprendimo dydžio ar priteistų sumų, bet užtikrinant, kad sprendimas būtų įvykdomas praktiškai.
10.5. Teismas nepagrįstai nevertino šalių turtinės padėties ir proporcingumo, nors tai privaloma pagal CPK 284 straipsnį. Neįvertinta ieškovės finansinė padėtis: ieškovė neturi santaupų, vykdo individualią veiklą, augina nepilnametę dukrą, kurios interesai turi būti prioritetiniai. Ieškovei priteistas turtas yra vienintelis būstas ir pagrindinis pragyvenimo šaltinis (darbo vieta), todėl negali būti realizuojamas kompensacijos sumai sumokėti. Be to, banko sąskaitos likutis yra tik 31,52 EUR, kas aiškiai rodo, kad ieškovė neturi galimybių iš karto įvykdyti teismo sprendimo.
Atsiliepimas
10.6. Atsakovo interesai negali būti suabsoliutinti, ignoruojant proporcingumo kriterijų, kuris privalo būti taikomas sprendžiant vykdymo klausimus. Atsakovo atsiliepime į ieškovės prašymą nurodyti argumentai, kad atsakovas neturi kur gyventi, neturi santaupų būsto įsigijimui, neatitinka tikrovės ir yra paneigiami įrodymais. Atsakovas ne tik turi galimybę patenkinti savo būsto poreikius, bet juos jau patenkino 2025 m. rugpjūčio 12 d. įsigydamas gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurį įregistravo savo motinos vardu, nors jo motina turi nuosavą gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini). Toks nekilnojamojo turto registravimo būdas pasirinktas sąmoningai, siekiant formaliai sudaryti įspūdį, jog atsakovas neturi jokio gyvenamojo ploto. Be to, socialinio tinklo „Facebook“ skelbimas patvirtina, kad atsakovas nuomoja savo draugės G. K., su kuria palaiko artimus santykius, butą, o tai akivaizdžiai paneigia jo deklaruojamą teiginį, jog neturi kitos gyvenamosios vietos. Jeigu atsakovas nuomoja butą kitam asmeniui, jis su drauge jame negyvena, vadinasi naudojasi kitu būstu, t. y. įsigytu namu. Tokie duomenys patvirtina, kad atsakovas yra visiškai išsprendęs savo gyvenamosios vietos klausimą, todėl jo argumentai negali būti laikomi pagrindu riboti ieškovės teisę į proporcingą ir sąžiningą sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą pagal CPK 284 straipsnį.
10.7. Priteistos sumos mokėjimas dalimis arba mokėjimo atidėjimas dviejų metų terminui atitiktų ieškovės finansines galimybes, užtikrintų jos pragyvenimo šaltinio apsaugą, būtų proporcingas ir sąžiningas sprendimo vykdymo būdas, o atsakovo teisėtai gauti priteistą sumą nepažeistų – jis vis tiek gautų visą jam priteistą kompensaciją.
10.8. Atsakovas siekia, kad iš jo trečiajam asmeniui J. M. priteista suma būtų išdėstyta, ir kartu nesutinka su ieškovės prašymu išdėstyti kompensacijos mokėjimą dalimis vien tam, kad gautomis iš ieškovės lėšomis galėtų atsiskaityti su trečiuoju asmeniu. Tačiau toks atsakovo siekis padengti savo prisiimtus įsipareigojimus trečiajam asmeniui ieškovės sąskaita negali būti laikomas teisėtu ar pateisinamu, kadangi teismo sprendimu priteista kompensacija skirta šalių turto balansui atkurti, o ne atsakovo asmeninėms skoloms ar finansiniams įsipareigojimams dengti. Atsakovo prieštaravimai dėl kompensacijos išdėstymo (atidėjimo) yra deklaratyvūs, nepagrįsti realiomis faktinėmis aplinkybėmis ir nesudaro jokio teisinio pagrindo riboti teismo galimybės taikyti CPK 284 straipsnyje numatytą sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą.
10.9. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tapačiose situacijose (Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-12-1175/2025 ir Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. lapkričio 17 d. nutartis) taikė skirtingas teisės normas (ieškovei – CK 3.117 straipsnio 3 dalį, atsakovui – CPK 284 straipsnį), nors abu prašymai buvo dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo po sprendimo įsiteisėjimo, nors iš atsakovo priteista suma yra tris kartus mažesnė. Toks skirtingas teisinio reguliavimo taikymas lėmė teisės normų taikymo nenuoseklumą, procesinę nelygybę, prieštaringą motyvaciją ir teisinio aiškumo principo pažeidimą.
2. Atsakovas E. B. atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Kasacinis teismas išaiškino, kad CK 3.117 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta ne tik didesnę turto dalį gavusio sutuoktinio pareiga sumokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją, bet ir galimybė atidėti šios kompensacijos sumokėjimo terminą – aptariamoje normoje nurodyta, kad, pateikus adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą, teismas kompensacijos išmokėjimą gali atidėti, bet ne ilgiau kaip 2 metams. Kasacinis teismas išaiškino, kad tuo atveju, jeigu šalis pateikia adekvatų prievolės įvykdymo užtikrinimą, teismas turėtų toliau spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti kompensacijos sumokėjimą ir kokiam terminui, neviršijančiam 2 metų, jis gali būti atidėtas. Aplinkybė, kad šalis atsisako pateikti adekvatų prievolės įvykdymo užtikrinimą ar per teismo nustatytą terminą jo nepateikia, sudaro teismui pagrindą atmesti šalies prašymą atidėti kompensacijos sumokėjimo terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-421/2023).
11.2. Ieškovė nepateikė prievolės išmokėti kompensaciją užtikrinimo, teismas pagrįstai nesprendė išmokėjimo atidėjimo klausimo. Be to, ieškovė neprašė atidėti kompensacijos mokėjimo, ji prašė kompensacijos mokėjimą išdėstyti, ko įstatymas nenumato. Nors ieškovė remiasi CPK 284 straipsniu, tačiau ši norma nėra specialioji, kaip nurodo ieškovė. Priešingai nei teigia ieškovė, CK 3.117 straipsnio 3 d. numatyta norma yra specialioji ir privalo būti taikoma ir vykdymo procese, todėl ieškovės atskirasis skundas atmestinas. Priešingas CK 3.117 straipsnio 3 dalyje numatytos normos aiškinimas paneigtų šios įstatymo normos prasmę ir taikant CPK 284 straipsnį būtų eliminuota sutuoktinio, kuriam nuspręsta išmokėti piniginę kompensaciją už kitam sutuoktiniui atitenkančią didesnę turto dalį, interesų apsauga.
11.3. Visi kiti ieškovės argumentai yra nereikšmingi sprendžiant atskirojo skundo pagrįstumą, tačiau atsakovas, atskirsdamas į tikrovės neatitinkančius ieškovės teiginius, nurodo, kad šalių dukrai (duomenys neskelbtini) jau sueis (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė vaiku dengiasi nepagrįstai. Ieškovei priteistas namas (duomenys neskelbtini), priteistos komercinės patalpos (duomenys neskelbtini), priteista 6 ha žemės, ji turi butą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) turi komercines patalpas, kurias nuomoja D. A., todėl pardavusi dalį savo turto, gali visiškai atsiskaityti su atsakovu. Ieškovė meluoja dėl finansinės padėties, kadangi jau pirmosios instancijos teisme sakė, kad ją išlaiko trečiasis asmuo J. M., jos motina, kuri kas mėnesi perveda 3 000 – 5 000 dolerių ieškovei paremti, taip pat ieškovė naudojasi motinos lietuviška banko kortele, į kurią pervedama J. M. pensija, mokama Lietuvoje, kurią nevaržomai ieškovė leidžia savo reikmėms. Atsakovo motina N. B., ieškovės minimą namą adresu (duomenys neskelbtini) pirko už savo lėšas (pridedami mokėjimo pavedimai, įrodantys N. B. atsiskaitymą su pardavėja), tai nėra atsakovo turtas. Tas namas yra avarinės būklės, ir neįmanoma jame gyventi (fotonuotraukos pridedamos). Atsakovas laikinai gyvena motinos name (duomenys neskelbtini) iki įsigis savo gyvenamąjį būstą.
11.4. Pažymi, kad trečiasis asmuo J. M. nėra sutuoktinis ir šiuo atveju nesprendžiamas klausimas dėl priteistos piniginės kompensacijos mokėjimo atidėjimo priteisus didesnę turto dalį vienam iš sutuoktinių, o sprendžiamas klausimas dėl priteisto įsiskolinimo išdėstymo. Tai visiškai kitas sprendimo išdėstymo pagrindas: atsakovą ir trečiąjį asmenį, kaip nustatė teismas, siejo paskoliniais santykiai, todėl iš atsakovo trečiajam asmeniui yra priteistas įsiskolinimo grąžinimas, šalys šiuo atveju santuokinio turto nesidalija, todėl ir CK 3.117 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta norma atsakovo prašymui netaikytina.
3. Trečiasis asmuo J. M. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo tenkinti ieškovės atskirąjį skundą – panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 17 d. nutartį ir tenkinti ieškovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ar atidėjimo. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Trečiasis asmuo visiškai sutinka su ieškovės pateiktu atskiruoju skundu, nes: 1) ieškovės skunde nurodyti argumentai yra teisiškai ir faktiškai pagrįsti; 2) pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir taikė teisės normas, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas procesinis sprendimas; 3) teismo priteista suma yra itin didelė, o visos sumos sumokėjimas iš karto ieškovei yra objektyviai neįmanomas; 4) iki sprendimo įsiteisėjimo ieškovė nežinojo ir negalėjo numatyti, kad iš jos bus priteista tokio dydžio kompensacija ir bylinėjimosi išlaidos, todėl objektyviai neturėjo galimybės anksčiau, bylos nagrinėjimo metu, pateikti prašymo atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą; 5) teismas, nusprendęs atmesti ieškovės prašymą, nutartyje nenurodė jokių motyvų dėl ieškovės realių finansinių galimybių iš karto sumokėti visą priteistą sumą, nors tokios aplinkybės yra esminės sprendžiant dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo. Šis motyvų nebuvimas rodo, kad teismas nepakankamai ištyrė bylos aplinkybes ir neįvykdė pareigos pagrįsti priimtą procesinį sprendimą.
12.2. Trečiasis asmuo atkreipia dėmesį, kad išdėstytas ar atidėtas sprendimo vykdymas nepažeistų atsakovo interesų, nes tai nesumažina jam priteistos sumos, o tik sudaro sąlygas ieškovei realiai ir tinkamai įvykdyti prievolę. Priešingai, toks teismo sprendimas užtikrintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų įgyvendinimą. Be to, atsakovas turi įmonę, gauna pastovias pajamas, todėl išdėstytas ar atidėtas sprendimo vykdymas jam reikšmingos žalos nesukeltų, o laikinas išmokėjimo termino pratęsimas nepaveiktų jo finansinio stabilumo.
12.3. Atsakovas turi ir kitų pajamų ar finansinių išteklių, nes teismas, nagrinėdamas atsakovo prašymą dėl priteistos skolos ir bylinėjimosi išlaidų (12 624,70 EUR trečiajam asmeniui išdėstymo dalimis ir vertindamas atsakovo turtinę padėtį, 2025 m. lapkričio 25 d. nutartyje konstatavo, kad atsakovas, gaudamas 1 038 EUR per mėnesį ir atskaičius išlaikymą vaikui (330 EUR), vis tiek turi galimybę mokėti ne mažiau kaip po 2 104,11 EUR mėnesines įmokas iki visiško atsiskaitymo su trečiuoju asmeniu J. M.. Tai reiškia, kad teismas pagrįstai įvertino, jog atsakovo reali finansinė padėtis yra ženkliai geresnė, nei jis pats bando ją pateikti teismui, todėl jo argumentai dėl tariamų finansinių sunkumų yra nepagrįsti.
12.4. Nurodo, jog neteikia jokios finansinės paramos (3000–5000 USD per mėnesį), kaip savo atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą nepagrįstai nurodo atsakovas. Tokie atsakovo teiginiai neatitinka tikrovės ir yra akivaizdžiai nepagrįsti. J. M. yra 78 metų amžiaus, gauna apie 500 EUR pensiją, turi didelį kredito įsipareigojimą – 1 565 657,93 USD, mėnesinė įmoka bankui siekia apie 16 398,62 EUR (daugiau nei 19 500 USD). Ji turi sveikatos problemų, jos finansinė padėtis sudėtinga. Pastaruoju metu Jungtinėse Amerikos Valstijose padidėję mokesčiai, palūkanų normos ir pragyvenimo išlaidos dar labiau apsunkina jos situaciją. J. M. gauna nuomos pajamas, tačiau jų vos užtenka padengti banko įsipareigojimus ir užtikrinti būtiniausius poreikius. Todėl akivaizdu, kad trečiasis asmuo jokių finansinių lėšų ieškovei neteikia. Atsakovas savo teiginių apie tariamą trečiojo asmens paramą nepagrindė jokiais įrodymais, todėl tokie jo argumentai yra deklaratyvūs, nepagrįsti ir neturi įrodomosios reikšmės.
Šalies argumentai
12.5. Ieškovė skunde aiškiai nurodė ir pagrindė įrodymais, jog neturi realių galimybių iš karto sumokėti visą priteistą kompensacijos sumą ir bylinėjimosi išlaidas ir kad gyvenamojo namo, salono realizavimas yra objektyviai negalimas, nes ieškovė ir nepilnametė dukra netektų gyvenamosios vietos ir darbo vietos. Tuo tarpu, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame Kauno mieste, gyvena ieškovės dukra su dviem mažamečiais vaikais, todėl jo realizavimas būtų neproporcingas, o išieškojimas iš turto, įgyto iki santuokos, atsakovo naudai būtų neteisėtas.
Atsiliepimas
12.6. Atsakovas teigia, kad ieškovė nepagrįstai nurodo dukros interesus, nes ji gegužės mėnesį taps pilnametė. Tačiau šis teiginys yra nepagrįstas ir teisiškai nereikšmingas. Iki pilnametystės dukra yra nepilnametė, o jos interesai pagal įstatymą turi būti prioritetiniai. Be to, ieškovės atsakomybė už nepilnametės gyvenimo sąlygų užtikrinimą nesibaigia pilnametystės momentu, kadangi dukra su ieškove kartu gyvens tol, kol mokysis mokykloje, o abu tėvai teiks išlaikymą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus nustatytas atskirųjų skundų nagrinėjimo išimtis (CPK 338 straipsnis).
14. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
15. Apeliacijos objektas – Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės V. D. T. prašymą dėl teismo sprendimais iš ieškovės V. D. T. atsakovo E. B. naudai priteistos sumos mokėjimo dalimis išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl procesinio sprendimo (ne)išdėstymo
16. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, kuriame prašė išdėstyti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-348-544/2025 atsakovui priteistos 36 763,08 EUR sumos (33 121,32 EUR dydžio kompensacijos ir 3 641,76 EUR bylinėjimosi išlaidų) mokėjimą dalimis, mokant po 500 EUR kas mėnesį, pradedant nuo 2025 m. lapkričio 20 d., kol visa suma bus sumokėta, motyvuodama tuo, kad iš ieškovės priteista suma yra itin didelė ir ieškovė neturi galimybių iš karto įvykdyti teismo sprendimo.
17. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą atmetė nurodydamas, kad šiuo atveju sprendžiamas sutuoktiniui priteistos didesnės turto dalies kompensacijos klausimas, todėl teismas negali tenkinti reikalavimo išdėstyti priteistos kompensacijos mokėjimą dalimis, tokio sprendimo vykdymas gali būti tik atidėtas įstatyme nustatytam terminui, pateikus adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą (CK 3.117 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė ne tik nepateikė adekvataus šios prievolės įvykdymo užtikrinimo teismui, bet ir jos prašomas atidėti mokėjimo terminas ženkliai (beveik du kartus) viršija įstatyme nustatytą maksimalų galimą dvejų metų kompensacijos išmokėjimo atidėjimo terminą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje pateiktais išaiškinimais ir padarytomis išvadomis.
18. CK 3.117 straipsnio 3 dalyje nustatyta taisyklė, kad didesnę turto dalį gavęs sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją, taikoma tuo atveju, kai dalijant sutuoktinių turtą nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, o sutuoktiniui faktiškai priteisto turto vertė viršija jam tenkančią bendro turto dalį. Priteisiant iš vieno sutuoktinio kompensaciją už jam tekusią didesnę bendro turto dalį, užtikrinama, kad abiem sutuoktiniams tekusių bendro turto dalių vertės būtų lygios ir nė vieno iš jų interesai nebūtų pažeisti. CK 3.117 straipsnio 3 dalies norma šios kompensacijos sumokėjimo terminą nustato galimybę atidėti ne ilgiau kaip dvejiems metams, pateikus adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą.
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tai specialioji norma (CK 3.117 straipsnio 3 dalis), taikoma būtent tuo atveju, kai santuokos nutraukimo byloje sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo kyla poreikis priteisti iš vieno sutuoktinio kitam jam tekusią didesnę turto dalį atitinkančią kompensaciją, o joje nustatytos kompensacijos sumokėjimo sąlygos yra skirtos abiejų sutuoktinių interesų pusiausvyrai užtikrinti: viena vertus, sutuoktiniui, kuriam santuokos nutraukimo byloje atsirado prievolė sumokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją už jam priteistą didesnę turto dalį, yra sudaromos sąlygos tinkamai pasiruošti įvykdyti tokią prievolę (parduoti turtą, gauti paskolą ar kitu būdu sukaupti reikiamą pinigų sumą); antra vertus, kompensacijos sumokėjimo termino atidėjimas neturėtų nepagrįstai suvaržyti ir kito sutuoktinio, kuriam yra priteista kompensacija, teisių, kadangi, pirma, galimybė atidėti kompensacijos sumokėjimo terminą yra nustatyta tik tuo atveju, jeigu tokią kompensaciją turintis mokėti sutuoktinis pateiks adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą, antra, įstatyme yra nustatytas maksimalus dvejų metų terminas, kurio teismas, priimdamas sprendimą dėl kompensacijos sumokėjimo termino atidėjimo, negali viršyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-421/2023, 35 punktas).
20. Šiuo atveju prašymą dėl teismo sprendimu priteistos sumos išdėstymo ieškovė pateikė įsiteisėjus sprendimui dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių reikalavimų, tarp jų ir kompensacijos už ieškovei natūra tenkančios didesnę bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe įgyto turto dalį priteisimo, Panevėžio apygardos teismui 2025 m. spalio 23 d. nutartimi pakeitus Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. sprendimo dalį ir priteisus atsakovui iš ieškovės 33 121,32 EUR dydžio kompensaciją už ieškovei natūra tenkančią didesnę bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe įgyto turto dalį ir 3 641,76 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme – iš viso 36 763,08 EUR sumą. Tai reiškia, kad kreipiantis su prašymu dėl įsiteisėjusiu teismo sprendimo priteistos kompensacijos sumos vykdymo išdėstymo, turi būti taikoma ne specialioji, CK 3.117 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, norma, kuri taikoma tuo atveju, kai santuokos nutraukimo byloje sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo kyla poreikis užtikrinti abiejų sutuoktinių interesų pusiausvyrą priteisus iš vieno sutuoktinio kitam jam tekusią didesnę turto dalį atitinkančią kompensaciją, o bendroji CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, kuri taikoma visais atvejais, kai yra sprendžiamas klausimas dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo, taip pat dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo atidėjimo, kuria vadovaudamasis teismas turi įvertinti turtinę šalių padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes, tačiau nėra saistomas papildomų CK 3.117 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų.
21. Pažymėtina, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, o teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-742-370/2021). Išimtines sąlygas, būtinas teismo procesinio sprendimo vykdymui išdėstyti, turi pagrįsti bei įrodyti tokio vykdymo išdėstymo prašanti šalis (CPK 12, 178 straipsniai). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
Dėl bylos procesinės baigties
22. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovės prašymą dėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistos mokėti kompensacijos ir kitų sumų išdėstymo, netinkamai taikė materialiąsias ir proceso teisės normas, nepagrįstai ieškovės prašymą dėl sprendimo vykdymo sprendė vadovaudamasis ne bendrąja CPK 284 straipsnyje įtvirtinta proceso teisės norma, o specialiąja CK 3.117 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta materialiąja teisės norma, kuri taikoma kai santuokos nutraukimo byloje sprendžiamas klausimas dėl sutuoktinių turto padalijimo, dėl to liko neįvertintos sprendimo vykdymo išdėstymo pagal CPK 284 straipsnio dalį (ne)taikymui reikšmingos aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas panaikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoda klausimą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės V. D. T. atskirąjį skundą tenkinti.
Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-12-1175/2025, panaikinti ir ieškovės prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.