- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-10
- Bylos Nr.
- e2S-1755-580/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25255-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Atsakovas
- A. R.
- Ieškovas
- J. S.
- Kategorijos
- 3.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje ieškovo J. S. ieškinį atsakovui A. R. dėl neturtinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo pašalinti įrašus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovui A. R. dėl neturtinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo pašalinti įrašus.
2. Atsakovas A. R. pateikė teismui prašymą taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtintą procedūrą ir ieškinį palikti nenagrinėtą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 4 d. vykusio teismo posėdžio metu priimta žodine nutartimi atsisakė priimti atsakovo A. R. prašymą taikyti CPK 95¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtintą procedūrą ir ieškinį palikti nenagrinėtą.
Šalies argumentai
4. Atsakovas A. R. 2023-05-12 pateikė atskirąjį skundą dėl 2023 m. gegužės 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-05-15 nutartimi atsisakyta priimti atsakovo A. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. žodinės nutarties.
6. Vilniaus apygardos teismas 2023-06-29 nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-05-15 nutartį ir perdavė atsakovo A. R. atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. žodinės nutarties priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
7. 2023-07-03 atsakovo A. R. atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. žodinės nutarties buvo priimtas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 4 d. žodine nutartimi atsisakė priimti atsakovo A. R. prašymą taikyti CPK 95¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtintą procedūrą ir ieškinį palikti nenagrinėtą. Nurodė, kad:
8.1 2022-12-22 įstatyme, kuriuo įtvirtinta CPK 95¹ straipsnio procedūra, numatyta, kad nustatytas teisinis reguliavimas taikomas, kai ieškinys pareiškiamas po šio įstatymo įsigaliojimo dienos, t.y. 2022-12-31;
8.2 atsižvelgiant į nustatytą reguliavimą, prašymą atsisakyta priimti, nes SLAPP (strateginis ieškinys dėl visuomenės dalyvavimo priemonių arba gąsdinimų ieškinys yra skirtas kritikams cenzūruoti, įbauginti ir nutildyti juos apkraunant teisinės gynybos sąnaudomis, kol jie atsisakys kritikos ar priešinimosi) negalėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje;
8.3 prašymo nepriėmimas neužkerta kelio tolesnei proceso eigai, atsakovas gali pasinaudoti kitomis įstatymo numatytomis galimybėmis, jei mano, kad tam yra pagrindas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovas A. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. žodinę nutartį ir perduoti prašymo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad:
9.1. teismo nutartis turi būti rašytinė, jeigu pagal CPK ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Atsižvelgiant į tai, jog teismo nutartis, kuria atsisakoma priimti prašymą, užkerta SLAPP procedūros taikymą ir procesą CPK 95¹ straipsnio pagrindu, remiantis CPK 95¹ straipsnio 4 dalimi, teismas privalėjo priimti ne žodinę nutartį, o rašytinę nutartį;
9.2. teismo priimta žodinė nutartis, atsižvelgiant į tai, kad tokia nutartis apriboja tolimesnį SLAPP procedūros taikymą ir CPK 290 straipsnio prasme užkertą tolimesnio proceso galimybę, o taip pat prieštarauja ir CPK 95¹ straipsnio 4 daliai, kuria ydingą praktiką analogiškų prašymų priėmimo klausimu;
9.3. esminis SLAPP modelio implementavimo į teisinę bazę tikslas – užkirsti kelią tolimesniam bylinėjimuisi taip užtikrinant, jog atsakovas, prieš kurį pareikštas SLAPP ieškinys, nenukentėtų finansiškai ir morališkai;
Žemesnės instancijos teismas
9.4. teismas neturėjo pagrindo šio klausimo spręsti žodine nutartimi ir atsisakyti priimti atsakovo prašymą tokiu formaliu pagrindu, kuris yra įstatymo leidėjo padaryta spraga, kadangi: ši norma yra galiojanti ir taikytina šiame procese; atsakovas neturėjo galimybių anksčiau pateikti šio prašymo, nes norma atsirado vėliau nei buvo pateiktas atsiliepimas į ieškinį; šiuo metu egzistuoja teisinės priemonės gintis nuo SLAPP ir jomis atsakovas gali pasinaudoti, o teismas – jas taikyti;
9.5. įstatymų leidėjas, skubotai priimdamas įstatymo pakeitimą, neapgalvojo situacijos, jog egzistuoja SLAPP požymių turinti byla, kuri yra sustabdyta, ko pasekmėje šis teisinis reguliavimas tarsi negali būti taikomas tokiai bylai;
9.6. teismo atsisakymas priimti prašymą reiškia, jog tolimesnis SLAPP procesas nebus sustabdytas, o tai užkerta kelią tolimesniam teisingam bylos nagrinėjimui. Teismas privalėjo priimti rašytinę nutartį, todėl ir teismo žodinė nutartis yra skundžiama atskiruoju skundu, nepaisant to, jog skundžiama nutartis yra žodinė;
9.7. CPK 3 straipsnio 9 dalis nurodo, jog civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Tai reiškia, kad šiai bylai CPK 95¹ straipsnis yra taikomas, o šis prašymas pateiktas savalaikiai. Teismas turėjo išspręsti, spręsdamas dėl prašymo priėmimo, buvo būtent tai, ar CPK 95¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prašymas gali būti teikiamas ne atsiliepimo į ieškinį stadijoje, kaip tai pažodžiui numato įstatymas, o vėlesnėse proceso stadijose, jeigu prašymas negalėjo būti pateiktas anksčiau. Formalus teismo požiūris neprisideda prie teisingo bylos nagrinėjimo;
9.8. ieškovo pertekliniai finansiniai reikalavimai atsakovo atžvilgiu, yra vienas iš SLAPP požymių. Ieškovas ne kartą kreipėsi dėl atsakovo vykdomos veiklos. Ieškinys yra nepagrįstas, piktnaudžiaujamojo pobūdžio ir pareikštas dėl atsakovo vykdomos veiklos, susijusios su visuomenės dalyvavimu. Beveik visi ieškovo inicijuoti procesai atsakovo atžvilgiu yra susiję su atsakovo vykdoma visuomenės dalyvavimo veikla. Atsakovas jaučiasi įbaugintas dėl ieškovo pradedamų nepagrįstų teisinių procesų atsakovo atžvilgiu ir dėl to, jog patenkinus ieškovo ieškinį kiltų grėsmė saviraiškos, kūrybos laisvei. Teismui užtenka identifikuoti bent vieną SLAPP nustatytą požymį, pripažįstant, jog ieškinys yra piktnaudžiaujamojo pobūdžio;
9.9. šioje byloje yra nagrinėjamas piktnaudžiaujamojo pobūdžio ieškinys ir dėl pirmosios instancijos teismo formalaus vertinimo, atsakovo prašymas nebuvo nei priimtas, nei išspręstas. Tai reiškia, kad teismas turėjo priimti prašymą.
Atsiliepimas
10. Ieškovas J. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad:
10.1 žodinė nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ir nėra jokio faktinio ar teisinio pagrindo ją panaikinti;
10.2 CPK 95¹ straipsnyje nurodyta procedūra yra taikoma tik po šio straipsnio įsigaliojimo dienos, t.y. nuo 2023-01-01 , todėl atsakovo argumentai apie tai, kad tai tik formalus trūkumas yra nepagrįsti. Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios – svarbi teisinio tikrumo prielaida;
10.3 atsakovas ignoruoja aplinkybę, kad jo veikla ieškovo atžvilgiu neturi viešo intereso, todėl CPK 95¹ straipsnio taikymas nėra galimas;
Šalies argumentai
10.4 ieškovas kreipėsi į teismą dėl žeminančios informacijos paskleidimo, kas neturi nieko bendra su piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis;
10.5 atsakovas skleidžia informaciją apie ieškovą ir tai daro įžeidžiančia forma. Tokie ieškovo veiksmai nėra ir negali būti siejami su SLAPP, todėl atsakovo prašymas taikyti CPK 95¹ straipsnyje nurodytą procedūrą yra nepagrįstas tiek procesiškai, tiek turinio prasme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
12. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. Apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. žodinė nutartis dėl atsisakymo priimti prašymą taikyti CPK 95¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtintą procedūrą ir ieškinį palikti nenagrinėtą.
Dėl paaiškinimų priėmimo
14. Atsakovas 2023-07-25 pateikė rašytinius paaiškinimus. Šis dokumentas vertinamas kaip atskirojo skundo papildymas. Apeliacinio ar atskirojo skundo pildymas pagal CPK 323 straipsnį nėra galimas. CPK 323 straipsnis nurodo, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Dėl paminėto, 2023-07-25 rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
15. Apeliantas skundžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. žodinę nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti atsakovo prašymą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik šiuo klausimu, t. y. ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti atsakovo prašymą, kiti klausimai nėra išnagrinėti pirmosios instancijos teisme, todėl prašymo dėl CPK 95¹ sprendimo iš esmės argumentai negali būti nagrinėjami apeliacine tvarka.
16. CPK 290 straipsnio 2 dalis numato, jog teismo posėdžio (parengiamojo ar nagrinėjimo teisme) metu teismas turi teisę priimti rašytines arba žodines nutartis. Žodinė nutartis įrašoma į teismo posėdžio protokolą. Rašytinė nutartis priimama sprendimų priėmimo kambaryje ir surašoma kaip atskiras procesinis dokumentas. Teismo nutartis turi būti rašytinė, jeigu pagal šį Kodeksą ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu.
17. Vadovaujantis CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo šiame Kodekse numatytais atvejais bei tuomet, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nutartis laikoma užkertančia kelią tolesnei bylos eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).
18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2023 m. gegužės 4 d. vykusio teismo posėdžio metu priimta žodine nutartimi atsisakė priimti atsakovo A. R. prašymą taikyti CPK 95¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtintą procedūrą ir ieškinį palikti nenagrinėtą. CPK 95¹ straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas, gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą atsakovo prašymą ar įvertinęs ieškovo pateiktus atsikirtimus, priima nutartį atmesti atsakovo prašymą kaip nepagrįstą, ši teismo nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu.
19. Teismo vertinimu, atsisakius priimti atsakovo prašymą taikyti CPK 95¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtintą procedūrą, apeliantas neteko galimybės inicijuoti procedūros, kuria jo teisės būtų apgintos remiantis CPK 95¹ straipsniu be bylos nagrinėjimo iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs CPK 95¹ straipsnyje numatytos procedūros pobūdį, šio straipsnio 4 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, sprendžia, kad skundžiama nutartis, kuria atsisakyta priimti atsakovo prašymą taikyti CPK 95¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtintą procedūrą ir ieškinį palikti nenagrinėtą, turėtų būti rašytinė ir dėl tokio pobūdžio nutarties gali būti paduodamas atskirasis skundas.
20. Analogiškas aiškinimas pateiktas Vilniaus apygardos teismo 2023-06-29 nutartyje, priimtoje sprendžiant atskirojo skundo priėmimo klausimą civilinėje byloje Nr. e2S-1424-661/2023. Teismas konstatavo, kad neturi esminės reikšmės, kad buvo priimta žodinė, o ne rašytinė nutartis. Kadangi nutartimi apeliantui buvo užkirstas kelias į tolimesnį procesą pagal CPK 95¹ straipsnį, nutartis laikytina skundžiama.
21. Pirmosios instancijos teismas žodine nutartimi atsisakydamas priimti atsakovo prašymą konstatavo, kad 2022-12-22 įstatyme, kuriuo įtvirtinta CPK 95¹ straipsnio procedūra, numatyta, kad nustatytas teisinis reguliavimas taikomas, kai ieškinys pareiškiamas po šio įstatymo įsigaliojimo dienos, t. y. 2022-12-31. Prašymą atsisakė priimti, nes SLAPP procedūra negalėtų būti taikoma nagrinėjamoje byloje.
22. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad įstatymo leidėjas padarė klaidą, ribodamas gynybos nuo SLAPP galimybes procesuose, pradėtuose iki CPK 95¹ straipsnio įsigaliojimo. Mano, jog CPK 95¹ straipsnio galiojimas privalo būti taikomas atgal ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis prieštarauja Konstitucinio Teismo praktikai.
23. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, kad CPK 95¹ straipsnyje nurodyta procedūra yra taikoma tik po šio straipsnio įsigaliojimo dienos, t. y. nuo 2023-01-01, todėl atsakovo argumentai apie tai, kad tai tik formalus teisės akto trūkumas, yra nepagrįsti. Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios – svarbi teisinio tikrumo prielaida
24. CPK 95¹ straipsnis priimtas 2022-12-22 įstatymu Nr. XIV-1748 (TAR, 2022, Nr. 2022-27568), kuriame nustatyta, kad įstatyme Nr. XIV-1748 nustatytas teisinis reguliavimas taikomas, kai ieškinys pareiškiamas po įstatymo Nr. XIV-1748 įsigaliojimo dienos (2022-12-31).
25. Nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje ieškinys teisme gautas 2021-09-14.
26. Teisinio reguliavimo srityje egzistuoja bendra taisyklė, kad įstatymas atgal negalioja. Atgalinio veikimo galią turinčio teisės akto priėmimas galimas tik tada, jeigu tokia atgalinio veikimo galimybė yra numatyta pačiame teisės akte ir toks taikymas neprieštarautų galiojantiems įstatymams. Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo spręsti, kad įstatymų leidėjas būtų ketinęs numatyti galimybę taikyti CPK 95¹ straipsnio nuostatas iki įstatymo įsigaliojimo pateiktiems ieškiniams. Iš to seka, kad įstatymas netaikomas tiems faktams ir jų teisinėms pasekmėms, kurie atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo, todėl 2021-09-14 pareikštam ieškiniui, kadangi jis pareikštas iki 2022-12-31, yra netaikoma CPK 95¹ straipsnio procedūra. Spręstina, kad esant aiškiai išreikštai įstatymų leidėjo valiai, ginčo teisiniams santykiams nauja teisės norma atgaline tvarka negali būti taikoma.
27. Pagal CPK 3 straipsnio 3 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus.
28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad jei teismas konkrečioje byloje neabejoja byloje taikytino teisės akto atitiktimi Konstitucijai, tai taiko šį teisės aktą (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-701/2021).
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra pagrindo. Teismas nagrinėjamoje byloje vadovaujasi įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, atsižvelgdamas į įstatymų leidėjo valią, o atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, nekelia abejonių dėl CPK 95¹ straipsnio įsigaliojimo konstitucingumo.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuo 2019-09-01 Konstituciniame Teisme priimami individualūs konstituciniai skundai. Tai reiškia, kad į Konstitucinį Teismą gali kreiptis kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, manantis, jog Konstitucijai prieštarauja įstatymai, Seimo, Lietuvos Respublikos Prezidento ar Vyriausybės aktai, kurių pagrindu priimtas sprendimas pažeidė jo konstitucines teises ar laisves, ir išnaudojęs visas teisinės gynybos priemones. Individualus konstitucinis skundas suteikia teisę kiekvienam žmogui, manančiam, kad aukščiausiosios valstybės valdžios institucijos priimti sprendimai pažeidžia jo konstitucines teises ar laisves, tiesiogiai Konstituciniame Teisme ginčyti tas teises pažeidžiantį įstatymą ar kitą teisės aktą. Be kitų sąlygų, Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodyta asmens teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą turi būti įgyvendinta per Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytą terminą, kuris yra susietas su galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo įsiteisėjimo diena (Konstitucinio Teismo 2020 m. sausio 16 d. sprendimas Nr. KT6-A-S6/2020, 2020 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. KT55-A-S50/2020, 2020 m. balandžio 8 d. sprendimas Nr. KT69-A-S64/2020).
31. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės, vertinant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, nepasisakytina. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
32. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta tinkamai įvertinus prašymo turinį, yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
atsakovo A. R. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.