Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų G. P., D. V., K. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimo, kuriuo ieškovo AB DNB banko ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-196-565/2012 pagal ieškovo AB DNB banko ieškinį atsakovams G. P., D. V., K. D. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentai

Teismas netinkamai vertino esminę reikšmę laiduotojų atsakomybei turinčią aplinkybę, kad 2011 m. gruodžio 6 d. iš juridinių asmenų registro buvo išregistruotas kredito gavėjas UAB „Riedulys“. Kadangi UAB „Riedulys“ prievolės jį išregistravus iš juridinių asmenų registro baigėsi, tai pagal CK 6.87 straipsnio 1 dalį pasibaigė ir jų laidavimai. Apeliantų teigimu, likvidavus pagrindinį skolininką pasibaigia visos jo prievolės kreditoriams ir kad tuo pačiu pasibaigia ir laidavimai pagal šias prievoles, o įvertinus CK 6.76 straipsnio 2 dalies, 6.87 straipsnio 1 dalies, 6.128 straipsnio 3 dalies teisės normų turinį, jokių išimčių iš teisės normų nenumatoma. Todėl pasibaigus juridiniam asmeniui ir jo prievolėms, teismas turi pripažinti, kad pasibaigė ir laidavimas ir tai įvyksta nepriklausomai nuo to, ar kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos iš laiduotojo priteisimo, ar tokia byla jau išnagrinėta ir joje įsiteisėjęs sprendimas, ar vyksta skolos iš laiduotojo išieškojimo procesas.Apeliantų teigimu, vienas iš pagrindinių laidavimo požymių yra atgręžtinio reikalavimo į pagrindinį skolininką turėjimas, o likvidavus juridinį asmenį (pagrindinį skolininką) ir priteisus iš laiduotojo skolą, tokia teisė iš laiduotojo atimama. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutarimu civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011 bei neatsižvelgė į kitas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuriose pateikiamos bendro pobūdžio teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklės, jog likvidavus ir išregistravus pagrindinį skolininką iš Juridinių asmenų registro, pasibaigia ir jo prievolės, o tuo pačiu ir laidavimas.Teismo išvada, kad dėl atsakovų delsimo įvykdyti savo kaip laiduotojų prievolę pagrindinis skolininkas UAB „Riedulys“ buvo likviduotas dėl bankroto, yra nepagrįsta ir neteisėta. UAB „Riedulys“ buvo likviduotas ne dėl to, kad apeliantai ginčijo laidavimo sutartis ir tos bylos laikotarpiu pagrįstai nevykdė savo prievolių ieškovui, todėl, kad UAB „Riedulys“ kreditoriai priėmė sprendimą likviduoti įmonę, ko pasekoje, ji buvo likviduota ir išregistruota iš juridinių asmenų registro.

Ieškovas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytiems motyvams, kuriais remiantis patenkinti ieškovo reikalavimai ir atmesti apeliantų argumentai dėl ieškovo pareikšto ieškinio.Ieškovo teigimu, būtent aplinkybė, ar kreditorius iki pagrindinio skolininko pasibaigimo įstatymų nustatyta tvarka yra realizavęs savo teisę pareikalauti iš laiduotojo įvykdyti pagrindinio skolininko prievoles, turi esminę reikšmę vertinant, ar pasibaigus juridiniam asmeniui (pagrindiniam skolininkui) ir jo prievolėms baigiasi laiduotojo prievolė kreditoriui pagal laidavimą. CK 6.1, 6.76, 6.88, 6.89, 6.123, 6.128 straipsniuose įtvirtinti konkretūs prievolių pasibaigimo, įskaitant laidavimo sutarties galiojimo pasibaigimą, pagrindai, neleidžia daryti išvados apie laidavimo prievolės pasibaigimą tokiu kaip šiuo atveju, kadangi toks aiškinimas iškreiptų laidavimo sampratą, kreditoriaus, laiduotojo ir skolininko santykių esmę ir pusiausvyrą.Nagrinėjamu atveju ieškovas iš atsakovų jų prievoles pareikalavo įvykdyti daugiau nei prieš trejus metus ir likus daugiau nei pusę metų iki UAB „Riedulys“ bankroto bylos iškėlimo. Tačiau laiduotojai ieškovo teisėto reikalavimo nevykdė, nors būdami sąžiningi ir įvykdę savo prievoles kreditoriui, būtų turėję galimybę pasinaudoti ir įgyvendinti atgręžtinio reikalavimo teisę į pagrindinį skolininką. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutarimu civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011 padarytu išaiškinimu, o teismų praktika dėl laidavimo pasibaigimo pagrindų ir jų taikymo konkrečiose situacijose nėra susiformavusi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovų G. P., D. V., K. D. apeliacinis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių.

Apeliantai nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti solidariai iš atsakovų 1 777 906,24 Lt skolą,16,17 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, nes jų sudarytos laidavimo sutartys yra pasibaigusios CK 6.76 straipsnio 2 dalies pagrindu, o procesinių palūkanų skaičiavimas nuo 2010 m. sausio 21 d., kai UAB „Riedulys“ buvo iškelta bankroto byla, turi būti nutraukiamas tiek pagrindiniam skolininkui, tiek laiduotojams.

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis nesutinka su apeliantų teiginiais ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju, kai ieškinys laiduotojui pareiškiamas iki bankroto bylos skolininkui iškėlimo ar bankroto proceso pradžioje, ir laiduotojas delsia įvykdyti savo kaip laiduotojo prievolę dėl savo paties elgesio, pagrindinio skolininko prievolės pasibaigimas skolininką likvidavus dėl bankroto neturėtų būti pagrindas pripažinti laidavimą pasibaigusiu, nes taip būtų pažeistos sąžiningo kreditoriaus, kuriam prievolė buvo užtikrinta laidavimu, teisės. Taip pat pagrįstai nurodė, jog procesinių palūkanų mokėjimas nėra pagrindinio skolininko prievolė, o civilinė atsakomybė procesinių palūkanų forma laiduotojui, taikoma dėl jo paties neteisėtų veiksmų.

Pagal atsakovų apeliacinio skundo, kuriuo ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, suformuluotus pagrindus, apeliacijos dalyką sudaro laidavimo pabaigos klausimai.

Faktinės aplinkybės

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2006 m. kovo 23 d. kreditavimo sutarties Nr. 1197-06 IL pagrindu ieškovas AB DNB bankas suteikė UAB „Riedulys“ 1 700 000 Lt kreditą. Kredito grąžinimas buvo užtikrintas 50000/99200 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB “Riedulys”, hipoteka bei atsakovų G. P., D. V., K. D., R. V. (Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 5 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą Nr. 2-6885-565/2010 dalyje dėl ieškovo pareikšto reikalavimo atsakovui R. V.) laidavimu pagal 2006 m. kovo 23 d. laidavimo sutartis Nr. 55-06 L, 56-06 L, 57-06 L ir 58-06 L. Skolininkas UAB „Riedulys“ prievolių pagal kreditavimo sutartį neįvykdė, UAB “Riedulys” skola ieškovui 2009 m. sausio 21 d. buvo 1 777 906,24 Lt. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nutartimi iškelta UAB „Riedulys“ bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Admivita“, nurodyto teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi patvirtinti BUAB „Riedulys“ kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp jų – AB DNB banko hipoteka užtikrintas 2 071 769,96 Lt finansinis reikalavimas. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartimi UAB „Riedulys“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. UAB “Riedulys” bankroto proceso metu hipoteka įkeistas žemės sklypas buvo parduotas be varžytynių, pardavus šį žemės sklypą, ieškovui buvo pervesta 12 742,50 Lt suma. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 5 d. sprendimu bankrutavusi UAB „Riedulys” pripažinta pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir išregistruotina iš juridinių asmenų registro, patvirtintas galutinis BUAB „Riedulys” kreditorių sąrašas, tarp jų - trečios eilės kreditoriaus AB DNB banko finansinis reikalavimas. Ieškovas 2009 m. vasario 23 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams ir pirmosios instancijos teismui nurodė, jog atsakovai, t.y. laiduotojai, prievolės taip pat neįvykdė, todėl skola bei procesinės palūkanos pagal kreditavimo sutartį priteistinos solidariai iš laiduotojų.

Dėl laidavimo pabaigos

Apeliantai apeliacinį skundą grindžia argumentu, jog likvidavus pagrindinį skolininką pasibaigia visos jo prievolės kreditoriams ir kad tuo pačiu pasibaigia ir laidavimai pagal šias prievoles, o įvertinus CK 6.76 straipsnio 2 dalies, 6.87 straipsnio 1 dalies, 6.128 straipsnio 3 dalies teisės normų turinį, jokių išimčių jose nenumatyta, todėl pasibaigus juridiniam asmeniui ir jo prievolėms, teismas turi pripažinti, kad pasibaigė ir laidavimas ir tai įvyksta nepriklausomai nuo to, ar kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos iš laiduotojo priteisimo, ar tokia byla jau išnagrinėta ir joje įsiteisėjęs sprendimas, ar vyksta skolos iš laiduotojo išieškojimo procesas. Be to, apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo suformuota teismų praktika dėl laidavimo pabaigos. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantų teiginiais bei argumentais.

Laidavimas yra vienas iš tiesiogiai CK 6.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 str.1 d.). Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, jo tikslas – užtikrinti, kad prievolė, už kurią laiduojama, bus tinkamai įvykdyta. Įmonių bankroto teisinis reglamentavimas lemia, kad iškėlus skolininkui bankroto bylą visi skolininko skolų mokėjimo terminai yra laikomi pasibaigę (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 16 str.), todėl atsiranda pareiga laiduotojui įvykdyti savo šalutinę prievolę. Bankrutuojant skolininkui, kreditoriui išlieka teisė tiek pareikšti savo reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje, tiek reikalauti solidariosios laiduotojo pareigos įvykdymo (CK 6.6 str. 4 d., 6.81 str. 1 d.) atskiroje civilinėje byloje tiek laiduotojui, tiek abiem (skolininkui ir laiduotojui) kartu. Jei užbaigus bankroto bylą skolininkas likviduojamas ir išregistruojamas iš juridinių asmenų registro (ĮBĮ 32 str. 5-6 d.), tai pagrindinio skolininko prievolė yra laikoma pasibaigusia (CK 6.128 str. 3 d.) ir tuo pačiu metu paprastai baigiasi laidavimas (CK 6.87 str. 1 d.), t. y. bendrasis principas, reiškiantis laidavimo pasibaigimą tuo pačiu metu kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 str. 2 d.).

Apeliantų argumentas, kad, nagrinėjant bylą būtina atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-P-537/2011, pateiktus išaiškinimus, atmestinas ratio decidendi pagrindu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantų nurodomoje byloje faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių – minėtoje Lietuvos Aukščiausio Teismo civilinėje byloje buvo sprendžiama dėl lėšų, gautų iš parduoto įkeisto turto, paskirstymo bankroto administratoriaus išlaidoms apmokėti ir įkeitimo kreditoriaus reikalavimui tenkinti, taip pat dėl procesinių palūkanų dydžio nustatymo, kai, skolininkui iškėlus bankroto bylą, reikalavimas pareiškiamas laiduotojams, tačiau ne dėl laidavimo pabaigos. Teisėjų kolegija pažymi, jog atitinkamos teisės normos aiškinimas ir taikymas priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių ir susiklosčiusios situacijos gali skirtis ir dėl to suponuoti kitokį jos pritaikymą ar jos netaikymą apskritai.

Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms nagrinėjamu klausimu, pažymi, jog civilinė byla pagal ieškovo AB DNB banko ieškinį atsakovams, t.y. laiduotojams, dėl skolos priteisimo teisme iškelta 2009 m. kovo 23 d. (CPK 137 str. 1 d.), teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nutartimi UAB “Riedulys” iškelta bankroto byla, įsiteisėjęs ir įvykdytas teismo sprendimas dėl UAB “Riedulys” pabaigos dėl bankroto ir išregistravimo iš juridinių asmenų registro priimtas 2011 m. lapkričio 5 d. Šios aplinkybės rodo, kad ieškinio laiduotojams pareiškimo metu pagrindiniam skolininkui UAB “Riedulys” nebuvo iškelta bankroto byla, pagrindinis skolininkas nebuvo likviduotas ir išregistruotas iš juridinių asmenų registro, t. y. jo prievolė ieškovui nebuvo pasibaigusi. Tai reiškia, jog ieškovas, pareikšdamas ieškinį laiduotojams, pareikalavo, kad nepasibaigusią pagrindinio skolininko prievolę įvykdytų solidarieji skolininkai (CK 6.81 str. 1 d.).

Formuojamoje teismų praktikoje išaiškinta, kad tokiu atveju, kai, bankrutuojant skolininkui, reikalavimas laiduotojui pareiškiamas atskiroje byloje iki pagrindinio skolininko likvidavimo, nors tokios bylos nagrinėjimo eigoje vėliau skolininkas ir likviduojamas, laidavimas nepasibaigia, nes kreditorius, siekdamas savo teisių ir teisėtų interesų gynybos, į teismą kreipėsi tuomet, kai pagrindinio skolininko prievolė dar nebuvo pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB SEB bankas v. E. R. ir L. R.,civilinės bylos Nr. 3K-3-285/2012). Taigi, prievolės pasibaigimą lemia ne tik laidavimo pabaigos teisinis reglamentavimas, bet ir kreditoriaus reikalavimo teisių į laiduotoją įgyvendinimas laiko atžvilgiu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokiu atveju, kai, bankrutuojant skolininkui, reikalavimas laiduotojui pareiškiamas atskiroje byloje iki pagrindinio skolininko likvidavimo, nors tokios bylos nagrinėjimo eigoje vėliau skolininkas ir likviduojamas, laidavimas nepasibaigia, nes kreditorius kreipėsi į teismą, siekdamas savo teisių ir teisėtų interesų gynybos, kai pagrindinio skolininko prievolė dar nebuvo pasibaigusi. Nagrinėjamu atveju, likvidavus pagrindinį skolininką, laiduotojų prievolė nepasibaigė, nes ieškovas savo reikalavimą laiduotojams pareiškė iki pagrindinio skolininko paskelbimo likviduotu ir išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Išdėstytais motyvais teisėjų kolegija paneigia apeliantų argumentus dėl jų prievolės ieškovui pasibaigimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantų laidavimą laikė nepasibaigusiu bei tenkino ieškovo reikalavimą dėl skolos iš laiduotojų priteisimo.

Dėl atgręžtinio reikalavimo

Apeliantai apeliacinį skundą taip pat grindžia argumentu, kad teismo nurodytu būdu laidavimą paverčiant pagrindine prievole, nepagrįstai yra išplečiama laiduotojo atsakomybė ir apribojama jo teisė į atgręžtinį reikalavimą. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto nurodytu argumentu.

Teisėjų kolegija pažymi, jog laiduotojas gali reikšti kreditoriui tiek materialinio teisinio pobūdžio, tiek ir procesinio teisinio pobūdžio atsikirtimus, kuriuos galėtų pareikšti ir pagrindinis skolininkas. Ši laiduotojo atsikirtimo galimybė glaudžiai susijusi su CK 6.83 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, pagal kurį įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę, taip pat su CK 6.83 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta kreditoriaus pareiga, kai laiduotojas įvykdo prievolę, perduoti jam reikalavimą skolininkui patvirtinančius dokumentus, taip pat šį reikalavimą užtikrinančias teises. Pastarasis teisinis reglamentavimas yra skirtas tam, kad už skolininką prievolę įvykdęs laiduotojas subrogacijos pagrindu galėtų perimti ir įgyvendinti kreditoriaus teises į skolininką. Siekdamas pasinaudoti subrogacijos pagrindu perimtomis kreditoriaus teisėmis skolininko bankroto byloje, laiduotojas turėtų nedelsti vykdyti prievolę kreditoriui. Tai laiduotojo interesas, kurio įgyvendinimas priklauso nuo paties laiduotojo elgesio vykdant savo kaip laiduotojo prievolę. Priešingu atveju, laiduotojui delsiant atsiskaityti, po skolininko bankroto bylos užbaigimo subrogacijos pagrindu perimtų kreditoriaus teisių įgyvendinimas taptų nebeįmanomas, nes neliktų skolininko (likviduojamas juridinis asmuo išregistruojamas iš registro). Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas iš laiduotojų jų prievoles pareikalavo įvykdyti daugiau nei prieš trejus metus ir likus daugiau nei pusei metų iki bankroto bylos UAB „Riedulys“ iškėlimo, t.y. iš karto kai suėjo galutinis prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymo terminas. Dėl nurodyto teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyta pozicija, jog laiduotojai ieškovo teisėto reikalavimo geruoju nevykdė, nors būdami sąžiningi ir įvykdę savo prievoles ieškovui, būtų turėję galimybę pasinaudoti ir įgyvendinti atgręžtinio reikalavimo teisę į pagrindinį skolininką. Teisėjų kolegijos nuomone, dėl apeliantų pasyvių veiksmų jie neteko galimybės pasinaudoti subrogacijos pagrindu perimtų kreditoriaus teisių įgyvendinimo institutu.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Kiti apelianto apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi apeliaciniu skundu skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Remdamasi bylos duomenimis ir nurodytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai išaiškino bei nustatė turinčias reikšmės bylai aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisminės praktikos, dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ;2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011 ir kt.). Šiuo atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, ir sutinka su jų teisiniu įvertinimu.

Dėl apeliacinio skundo ir teismo sprendimo

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartimi atidėtas atsakovams G. P., D. V. ir K. D. dalies žyminio mokesčio mokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo: atsakovui G. P. – 6 217,21 Lt, D. V. – 5 217,21 Lt ir K. D. – 5 217,21 Lt. Atmetus apeliacinį skundą, šis mokestis iš apeliantų G. P., D. V. ir K. D. priteistinas valstybei (CPK 84 str., 96 str. 2 d.).

Pagal bylos medžiagą ieškovas už atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą yra turėjęs 1 694 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atmetus apeliacinį skundą, tenkintinas ieškovo prašymas priteisti iš apeliantų advokato pagalbos išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, ir ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 1 694 Lt advokato pagalbos išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 1, 6 p., 98 str., 302 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš G. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 217,21 Lt (šešis tūkstančius du šimtus septyniolika litų dvidešimt vieną centą), D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 217,21 Lt (penkis tūkstančius du šimtus septyniolika litų dvidešimt vieną centą), K. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 217,21 Lt (penkis tūkstančius du šimtus septyniolika litų dvidešimt vieną centą) žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą.

Priteisti ieškovui AB DNB bankui (juridinio asmens kodas 112029270) iš atsakovų G. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 1 694 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt keturis litus) advokato pagalbos išlaidų.