Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) atstovui L. K.,

administracinėn atsakomybėn traukiamo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui L. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas „(duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 57 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 11 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d., įrengiant atramines sienas, naudojo laikinus inkarus, kurie įrengti už žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribų – žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), neturint valstybinės žemės patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašytinio sutikimo dėl laikinų inkarų įrengimo žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) A. S. techniniame projekte „Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), statybos projektas“, Nr. SMA 16/01, pagal kurį 2016 m. gruodžio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė leidimą statyti Nr. LSNS-01-161209-00725, duomenų apie laikinų inkarų įrengimą, įrengtų laikinų inkarų išbandymą, įrengtų laikinų inkarų išmontavimą, įrengiamų laikinų inkarų įtaką gretimų žemės sklypų ar trečiųjų asmenų teisėtiems interesams, nėra. Šiais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkto nuostatas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo juridinio asmens atstovas teismo posėdyje su inkriminuotu nusižengimu nesutiko ir prašė pradėtą administracinių nusižengimų teiseną UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu nutraukti. Nurodė, kad nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių, be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra laikoma tinkamu administracinio nusižengimo subjektu. Paminėjo šiuos pagrindinius argumentus:

1) Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ IV skyriaus 5.6 punktas reglamentuoja tuos statybos atvejus, kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, tačiau pagal teisės aktų reikalavimus yra privaloma gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, - tokių asmenų rašytinius sutikimus (susitarimus). STR 1.2.3.2. punktas nustato, kad aukščiau įtvirtintas reikalavimas darbus pradėti gavus žemės savininko, naudotojo, valdytojo raštišką pritarimą (kai reikalinga) taikomas STR V skyriaus 2 skirsnyje nurodytiems darbas, t. y. žemės darbų vykdymui keliuose (gatvėse), jų apsaugos zonose. Taigi šiuo atveju statytojas negalėjo pažeisti nurodyto STR punkto;

2) iš Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkto nuostatų matyti, kad reikalavimas gauti kito žemės sklypo savininko sutikimą, jeigu žemės sklypą numatoma laikinai naudoti statybos metu, yra aktualus būtent statybą leidžiančio dokumento gavimo metu. Šioje byloje nėra ginčo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybą leidžiančio dokumento gavimo metu buvo gavusi visus reikalingus gretimų žemės sklypo savininkų sutikimus. Tačiau statybos darbų atlikimo metu iškilo būtinybė pakeisti darbo projekto sprendinius ir įrengti laikinus injekcinius inkarus. Būtent dėl šios priežasties iškilo būtinybė iš naujo gauti gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, kurie, kaip nustatyta patikrinimo metu, nebuvo gauti.

3) gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus buvo statytojos gauti vėliau, paruošus darbo projekto pakeitimą ir jį ekspertavus. Teisės aktuose nėra numatyta draudimo gauti kaimyninių žemės sklypų savininkų (valdytojų) sutikimus dėl laikino naudojimosi jų žemės sklypais statybos metu, jeigu toks poreikis iškilo po statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Gretimame žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris priklauso valstybei, yra pastatas – vaikų darželis, kuris nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei ir turto patikėjimo teise valdomas Vilniaus lopšelio – darželio „G.“. Atsižvelgiant į tai, kad lopšelis – darželis „G.“ yra besiribojančiame su statybos objektu sklype, 2018 m. rugsėjo 9 dieną sklypo lopšelis – darželis „G.“ davė sutikimą įrengti inkarus sklype (duomenys neskelbtini). Be to, 2018 m. rugsėjo 25 d. gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, valdančios sklypą nuomos teise, leidimas dėl gruntinių inkarų įrengimo. 2019 m. vasario 27 d. gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius leidimas dėl laikino pasinaudojimo apie 266 kv. m valstybinės žemės plotu, esančiu žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), šiaurinėje dalyje. Sutikime nurodyta, kad „pagal šį sutikimą asmuo turi teisę statybos žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), metu naudotis tik valstybine žeme, pažymėta pridedamame UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gruodžio 13 d. parengtame statybos projekto „Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), Statybos projektas. (Laida A)“ sklypo plano dalyje. Gen. plane ML500.“ Todėl statytojas visus sutikimus gavo nepažeisdamas terminų, nustatytų Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 45 punkte: „kai po statybą leidžiančio dokumento išdavimo keičiami neesminiai statinio projekto sprendiniai (5.1) ir parengti darbo projekto sprendinių keitimai, papildymai ar taisymai neatitinka techninio projekto sprendinių, techninis projektas turi būti pakeistas (parengiant naujos laidos projekto sprendinių dokumentą (-us)) iki statybos užbaigimo procedūrų (prašymo išduoti statybos užbaigimo aktą pateikimo ar deklaracijos apie statybos užbaigimą surašymo) pradžios“ (b. l. 104-107).

Institucijos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad administracinio nusižengimo protokolas yra surašytas tinkamai, prašė teismo patraukti administracinėn atsakomybėn UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atitinkamai paskirti įmonei baudą (b. l. 108).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Statybos įstatymo 67 straipsnį, šio įstatymo 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65 ir 66 straipsniuose nurodyti pažeidimai tiriami, nagrinėjami, nutarimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose nurodyti pažeidimai.

Statybos įstatymo 57 straipsnio nuostatomis, už juridinio asmens atliekamus statybos darbus, statinio statybos techninės priežiūros ar statinio projekto vykdymo priežiūros vykdymą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, išskyrus šio įstatymo 54, 56, 58, 64 straipsniuose numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo trijų šimtų iki septynių tūkstančių eurų.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių, t. y. dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 11 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d., įrengiant atramines sienas, naudojo laikinus inkarus, kurie buvo įrengti už žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribų, t. y. žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), neturint valstybinės žemės patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašytinio sutikimo dėl laikinų inkarų įrengimo žemės sklype. Rašytinis sutikimas įrengti laikinus inkarus žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iš šiame sklype esančio pastato, t. y. lopšelio – darželio „G.“, valdančio pastatą patikėjimo teise, buvo gautas 2018 m. rugsėjo 6 d., iš šio pastato savininko – Vilniaus miesto savivaldybės, – 2018 m. rugsėjo 25 d. Tuo tarpu Nacionalinės žemės tarnybos rašytinis sutikimas buvo gautas tik 2019 m. vasario 27 d. Šias aplinkybes patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei Institucijos atstovų paaiškinimai teismo posėdžio metu, 2018 m. rugsėjo 26 d. Statybos patikrinimo aktas Nr. SPA-1433, kuriame konstatuotos minėtos aplinkybės dėl laikinų inkarų naudojimo, Leidimo statyti naują statinį, lopšelio – darželio „G.“ direktorės ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turto departamento rašytinių sutikimų duomenys, taip pat išrašai iš Nekilnojamojo turto registro.

Byloje kilo ginčas, ar nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra tinkamas administracinio nusižengimo, numatyto Statybos įstatymo 57 straipsnyje, subjektas.

Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra statytojas (užsakovas), kuris skirtingų darbų atlikimui į pagalbą buvo pasitelkęs rangovus – UAB „Pamatų ranga“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nors pagal su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą Statybos darbų rangos sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ (rangovas) įsipareigojo tiek atlikti pamatų įrengimo ir kitus darbus pagal priedą Nr. 1 ir Nr. 5 (Statybos darbų rangos sutarties 1.1. p.), tiek parengti pamatų darbo projektą, už kurio turinį bei atitikimą teisės aktų reikalavimams atsakingas rangovas (minėtos sutarties 1.2 p., 5.8.4 p.), pagal Statybos darbų rangos sutarties 5.8.1 punktą, statybos darbus rangovas gali pradėti tik gavęs užsakovo (UAB „(duomenys neskelbtini)“) arba techninio prižiūrėtojo rašytinį patvirtinimą dėl parengto darbo projekto, be to užsakovas (UAB „(duomenys neskelbtini)“) turi teisę pateikti detalius reikalavimus minėto darbo projekto sprendiniams ir teikti nurodymus rangovui dėl papildomų darbų atlikimo, kurie nebuvo numatyti, bet yra būtini statybos darbams atlikti (minėtos sutarties 5.8.2 p., 8.2 p., 8.3.1 p.). Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą; organizuoti statinio projekto ekspertizę, kai ji privaloma arba savo iniciatyva (draudžiama statinio projekto ekspertizę pavesti organizuoti statinio projektuotojui). Be to, statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 5 punkto nuostatomis, pradėti statinio statybos darbus leidžiama tik po to, kai statytojas (užsakovas) Statybos įstatymo nustatyta tvarka pateikė informaciją apie statybos pradžią, nustatytąja tvarka gavo ir perdavė statinio statybos techniniam prižiūrėtojui statybą leidžiantį dokumentą arba jo išdavimo datą ir numerį (3.27) ir perdavė rangovui (tuo atveju, kai statybos darbai vykdomi rangos būdu) minėtame punkte nurodytus dokumentus. Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 47 punktas taip pat numato, kad darbo projekto sprendinių keitimai, papildymai ar taisymai turi būti suderinti su rangovu ir reglamento 43 ir 44 punktuose nustatyta tvarka jiems turi pritarti statytojas. Be kita ko, ir pagal Sutikimų laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu išdavimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2016 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. lP-26-(l.3.), 5 punktą, sutikimas išduodamas statytojui (užsakovui).

Iš nurodytų nuostatų matyti, kad būtent statytojas, o ne rangovas privalo rūpintis visais statybai reikalingais dokumentais, tarp jų ir gretutinių žemės sklypų savininkų leidimais (sutikimais) atlikti tam tikrus darbus už statytojo valdomo žemės sklypo ribų. Tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-328-574/2018; Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimai administracinio nusižengimo bylose Nr. A14.-56-806/2019, A14.-565-1015/2018). Iš bylos duomenų matyti, kad būtent tai ir darė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai, gaudami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir lopšelio – darželio „G.“ atstovų sutikimus, tačiau laiku nebuvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas dėl laikino naudojimosi statybos metu valstybine žeme, esančia (duomenys neskelbtini), kurį vėliau – 2019 m. vasario 27 d. gavo būtent statytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne rangovas.

Byloje taip pat kilo ginčas, ar administracinėn atsakomybėn traukiama UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdė administracinio nusižengimo protokole nurodytus Statybos įstatymo ir Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ pažeidimus.

Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kokie dokumentai yra pripažįstami statybą leidžiančiais dokumentais, tarp jų – leidimas statyti naują statinį (Statybos įstatymo 27 str. 1 d. 1 p.), leidimas tęsti sustabdytą statybą, išskyrus atvejus, kai statyba tęsiama pašalinus savavališkos statybos padarinius (Statybos įstatymo 27 str. 1 d. 8 p.).

Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkto nuostatomis, statybą leidžiančiam dokumentui (išskyrus šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytą dokumentą) gauti pateikiami: sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar servituto nustatymą patvirtinantys dokumentai (statant inžinerinius statinius), kai žemės sklype (teritorijoje), kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas), numatoma vykdyti statybos darbus (išskyrus atvejus, kai valstybinėje žemėje atnaujinami (modernizuojami) pastatai neatliekant rekonstravimo darbų; kai valstybinėje žemėje nesuformuotame žemės sklype atliekamas statinio kapitalinis remontas; kai statomi inžineriniai tinklai, kuriems statyti teritorijų planavimo dokumentu buvo įformintas suformuotas inžinerinių tinklų koridorius) arba statinius statyti ar rekonstruoti mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos, taip pat, jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu.

Taigi Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktas numato, kad tokiu atveju, jeigu statybos metu numatoma laikinai naudoti kitą žemės sklypą, turi būti pateikta sutartis, sutikimas ar susitarimas su to žemės sklypo savininku ar valdytoju. Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas teisme nurodė, kad šis reikalavimas yra aktualus tik statybą leidžiančio dokumento gavimo metu, teismo vertinimu, tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduodant statybos leidimą, buvo pateikti visi reikalaujami dokumentai, nepanaikina statytojo pareigos, statybos darbų vykdymo metu atsiradus poreikiui laikinai naudotis kitu sklypu statybos reikmėms, įstatymo nustatyta tvarka tuos klausimus suderinti su to sklypo savininku ar valdytoju. Tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-245-211/2017).

Teismo vertinimu, neturi pagrindo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo argumentas, jog statytojas gavo visus sutikimus, nepažeisdamas nustatytų terminų. Iš byloje nustatytų aplinkybių nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos statybos buvo pradėtos tinkamai, pagal gautą leidimą naujai statybai, tačiau atliekant statybos darbus paaiškėjo, kad reikalinga atlikti papildomus darbus – įrengti laikinus injekcinius inkarus už žemės sklypo, kuriame atliekami statybos darbai, ribų. Dėl to pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktą buvo reikalingas gretimo žemės sklypo savininko sutikimas, kuris turi būti gautas ne po tokių darbų atlikimo, bet iki jų atlikimo. Žemės sklypo savininkas turi teisę žinoti, kad jo sklypas yra naudojamas, atliekant statybos darbus, bei turi teisę žinoti, kad jame įrengti laikini inkarai, dėl to įstatymas ir numato statytojo pareigą gauti gretutinio žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimą, jeigu statybos darbams reikia laikinai naudoti greta esantį žemės sklypą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad jau 2018 m. rugpjūčio 11 d. – rugsėjo 13 d. įrengiant atramines sienas, buvo naudojami laikini inkarai, įrengti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), neturint šio valstybinės žemės patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos rašytinio sutikimo dėl minėtų inkarų įrengimo. Tai, jog vėliau šis sutikimas buvo gautas, nepaneigia padaryto pažeidimo fakto bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės dėl to. Juolab kad nagrinėjamoje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra inkriminuoti pažeidimai, susiję su techninio projekto pakeitimu, todėl Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 45 punkto nuostatos šiuo atveju nėra taikytinos.

Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ IV skyriaus 5.6 punkto nuostatomis, pradėti statinio statybos darbus leidžiama tik po to, kai statytojas (užsakovas) Statybos įstatymo nustatyta tvarka pateikė informaciją apie statybos pradžią, nustatytąja tvarka gavo ir perdavė statinio statybos techniniam prižiūrėtojui statybą leidžiantį dokumentą arba jo išdavimo datą ir numerį (3.27) ir perdavė rangovui (tuo atveju, kai statybos darbai vykdomi rangos būdu) 5 punkte nurodytus dokumentus, tarp jų – tais atvejais, kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, tačiau pagal teisės aktų reikalavimus yra privaloma gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, – tokių asmenų rašytinius sutikimus (susitarimus).

Iš nurodyto Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ IV skyriaus 5.6 punkto matyti, jog jis taikomas tais atvejais, kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad statybą leidžiantis dokumentas buvo reikalingas, 2016 m. gruodžio 9 d. buvo išduotas leidimas statyti naują statinį „(duomenys neskelbtini). Vadinasi, nagrinėjamu atveju minėto reglamento 5.6 punkto reikalavimai nėra taikomi, todėl šis pažeidimas buvo inkriminuotas nepagrįstai ir yra šalintinas.

Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog byloje įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (statytoja) laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 11 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d., įrengiant atramines sienas, naudojo laikinus inkarus, kurie įrengti už žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. 0101/0057:117, ribų – žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), neturint valstybinės žemės patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašytinio sutikimo dėl laikinų inkarų įrengimo žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkto nuostatas, už tai administracinė atsakomybė numatyta Statybos įstatymo 57 straipsnyje.

Teismas tik pakoregavo administracinio nusižengimo protokole nurodytą Statybos įstatymo straipsnio, už kurį numatyta atsakomybė, dalį, nurodydamas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė ne Statybos įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje, bet Statybos įstatymo 57 straipsnyje numatytą pažeidimą, kadangi Statybos įstatymo 57 straipsnis dalių neturi.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes (padarytas pažeidimas, susijęs su teisės aktų reikalavimų pažeidimu, vykdant statybos darbus), į tai, kad nenustatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, įvertintina ir tai, jog šiuo metu nustatytas pažeidimas yra ištaisytas – 2019 m. vasario 27 d. buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas dėl laikino naudojimosi statybos metu valstybine žeme, esančia (duomenys neskelbtini), reali žala šiuo pažeidimu nėra padaryta. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bus pasiekti paskyrus baudą, artimą Statybos įstatymo 57 straipsnio sankcijoje nustatytam baudos minimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 67 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 57 straipsnyje, ir skirti 350 (trijų šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio baudą.

Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 5447, mokėjimo pavedime nurodant administracinio nusižengimo bylos numerį – A14.-1367-1017/2019.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstinai.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.