- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-08-10
- Bylos Nr.
- AN2-328-574/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00881-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė
- Kategorijos
- 15.1.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjos K. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo bylos teisena UAB „P“ atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 57 straipsnį nutraukta, nenustačius šio administracinio nusižengimo požymių, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas 2018 m. balandžio 10 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą UAB „P“, kuriame nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. 09.25 val. pradėto patikrinimo metu nustatyta, kad statytojai UAB „P“ (duomenys neskelbtini), įrengiant statomų pastatų pamatų atramines sienas tarp ašių P – V už ašies 1 bei tarp ašių 1 – 2 buvo naudojami laikini inkarai, kurie įrengti už sklypo ribų, neturint gretimų sklypų ir pastatų savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų dėl laikinų inkarų įrengimo, tuo pažeidžiant Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktą ir padarant administracinį nusižengimą, numatytą Statybos įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo teiseną UAB „P“ atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 57 straipsnį nutraukė.
Apeliaciniu skundu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teisės ir bendrųjų reikalų skyrius prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje skiriant UAB „P“ nuo 300 iki 7 000 Eur baudą už nusižengimo, numatyto Statybos įstatymo 57 straipsnyje, padarymą.
Nurodo, kad teismas ginčijamą nutarimą motyvavo tuo, jog nėra statytojos kaltės dėl gretimų sklypų ir pastatų savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų dėl laikinų injekcinių inkarą įrengimo gavimo, kadangi ši pareiga 2017-01-11 tarp UAB „P“ ir UAB „M“ sudarytos generalinės rangos sutarties (toliau - sutartis) pagrindu buvo perleista rangovei, todėl statytoja (užsakovė) UAB „P“ negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn už nusižengimo, numatyto Statybos įstatymo 57 straipsnyje, padarymą, t. y. UAB „P“ nėra laikoma tinkamu administracinio nusižengimo subjektu. Nesutiktina su tokia teismo išvada, nes būtent statytojas yra administracinio nusižengimo subjektas šiuo atveju.
Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatytos statytojo pareigos. Šio straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad statytojas (užsakovas) privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą. Rašytinis gretimo sklypo savininko ar valdytojo sutikimas yra projektinės dokumentacijos dalis, todėl vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ (toliau - STR „Statybos darbai“) 18 punktu (ši nuostata perkelta į nuo 2017-01- 01 įsigaliojusio statybos techninį reglamentą STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“), kuris numato, kad prieš pradedant statinio statybos darbus statytojas (užsakovas) nustatytąja tvarka turi gauti ir perduoti (tuo atveju, kai statybos darbai vykdomi rangos būdu) rangovui šiame punkte nurodytus dokumentus. STR „Statybos darbai“ 18.2 punkto pagrindu statytojas turėjo rangovui prieš pradedant statybos darbus gretimame, statytojui nepriklausančiame, žemės sklype, perduoti gretimo sklypo savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą, kaip projektinės dokumentacijos dalį.
Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatos numato statytojo pareigas, kurios turi būti vykdomos statytojo, nepaisant to, kad statytojas tam tikrus darbus atlikti paveda kitiems asmenims. Pažymėtina, kad pareiga gauti rašytinius gretimų žemės sklypų savininkų sutikimus ir atsakomybė tuo atveju, kai jų nėra gauta, kyla statytojui nepaisant statytojo ir rangovo sutartinais santykiais numatyto susitarimo.
Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatyta, kad statytojas, numatydamas vykdyti statybos darbus žemės sklype (teritorijoje), kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ar naudojimo teise nevaldo, privalo turėti šio žemės sklypo (teritorijos) savininko ar valdytojo sutikimą, susitarimą ar sutartį. Statybos įstatymo 14 straipsnis įpareigoja būtent statytoją, o ne rangovą, rūpintis visais statybai reikalingais dokumentais, tarp jų ir gretutinių žemės sklypų savininkų leidimais (sutikimais) atlikti tam tikrus darbus už statytojo valdomo žemės sklypo ribų, o rangovą atlikti darbus pagal statytojo pateiktus atitinkamus dokumentus ir aktualius teisės aktus.
Tos pačios pozicijos laikėsi ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-03-08 nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A14-565-1015/2018. Vilniaus miesto apylinkės teismas šioje byloje pasisakė, kad gretutinio sklypo (savininko) sutikimą gali gauti tik statytojas, rangovas tokio sutikimo gauti negali. Teismas taip pat pasisakė, kad statytojas (UAB „P“) yra subjektas, kuris turi pareigą gauti atitinkamus teisės aktų reikalaujamus sutikimus. Administracinio nusižengimo byloje Nr. A14-565-1015/2018 konstatuotos faktinės aplinkybės tiesiogiai susiję su nagrinėjama byla ir turi šiai administracinio nusižengimo bylai prejudicinę reikšmę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-05-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012 ir kt).
Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 47 punktas numato, kad darbo projekto sprendinių keitimai, papildymai ar taisymai turi būti suderinti su rangovu ir reglamento 43 ir 44 punktuose nustatyta tvarka jiems turi pritarti statytojas. Taigi statytojui turi būti žinomi darbo projekto sprendinių keitimai, papildymai ar taisymai, jiems statytojas turi pritarti, rūpintis, kad statyba būtų vykdoma teisės aktų nustatyta tvarka, nepažeisti trečiųjų asmenų, gretimų sklypų savininkų, interesų.
Pažymėtina, kad vadovaujantis Sutikimų laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu išdavimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2016 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. lP-26-(l,3.), 5 punktu, sutikimas išduodamas statytojui (užsakovui). Taigi ši nuostata tik patvirtina, kad rangovui toks sutikimas netgi nebūtų išduotas.
Iš sutartinių (rangos sutarties) santykių kylančių įsipareigojimų laikymasis yra šalių tarpusavio santykis, ir atsakomybėn traukiamam asmeniui manant, kad sutarties šalis vienokiu ar kitokiu būdu pažeidė sutarties sąlygas, Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio pagrindu jis turi teisę kreiptis į teismą dėl teisių gynimo.
Vertinant visas nurodytas aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, už rašytinio gretimo žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimo nepateikimą rangovui iki statybos pradžios yra atsakingas statytojas, kuris yra juridinis asmuo, ir bauda jam skirtina taikant Statybos įstatymo 57 straipsnio nuostatas.
Atsiliepimas
UAB „P“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau tekste VTPSI) nepagrįstai teigia, kad Rangovas negalėjo gauti reikiamų sutikimų. Tarp Statytojo ir Rangovo buvo sudaryta Rangos sutartis. Rangos sutarties 15.3 punkte yra nustatyta pareiga būtent Rangovui laiku gauti visų trečiųjų asmenų ir/ar valdžios institucijų leidimus, sutikimus, pažymas, įsakymus ir pan. vykdyti statybos darbus, jeigu tokie reikalingi (pvz. statybos darbų vykdymui apsauginėse zonose (elektros tinklų, ryšių linijų, magistralinių vamzdynų) gatvių važiuojamojoje dalyje, eksploatuojamuose kelių ruožuose, nutiestų požeminių komunikacijų vietose ir kt.), o taip pat laiku informuoti apie statybos darbus reikiamas valdžios institucijas. Rangos sutarties 26.4.9 punkte yra įtvirtinta analogiška Rangovo pareiga savo jėgomis ir sąskaita gauti visus reikiamus leidimus, licencijas ir kitus statybos darbų vykdymui būtinus dokumentus, išskyrus statybą leidžiančius dokumentus, kuriuos Rangovui pateikia Statytojas. Ginčo sutikimai turėjo būti gauti jau po statybos leidimo išdavimo pakeitus projekto sprendinį, jau vykdant statybos darbus, todėl šių sutikimų gavimo pareiga, remiantis Rangos sutartimi, teko būtent Rangovui.
VTPSI nepagrįstai nurodo, kad Rangovas neturėjo teisės gauti ginčo sutikimo ir tokią savo poziciją grindžia Statybos įstatymo 14 str. 1 d. 3 p., 27 str. 5 d. 6 p., tuo tarpu šios nuostatos reglamentuoja reikiamų sutikimų gavimą statybos leidimo gavimo stadijoje. Tuo tarpu byloje yra susiklosčiusi situacija, kuomet ginčo sutikimas turėjo būti gautas jau po statybos leidimo gavimo vykdant darbus. Taigi šiai situacijai VTPSI apeliaciniame skunde nurodytos nuostatos netaikomos.
Žemesnės instancijos teismas
Statybos įstatymo 14 str. 1 d., nėra nustatyta išskirtinė statytojo pareiga gauti gretimų žemės sklypų, kurie laikinai bus naudojami statybos metu, sutikimus, gautinus jau po statybos leidimo gavimo. Teisės aktuose nėra nustatyta draudimo rangovui gauti kaimyninių žemės sklypų savininkų (valdytojų) sutikimus dėl laikino naudojimosi jų žemės sklypais statybos metu, jeigu toks sutikimas gautinas jau po statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Taigi, teisės aktai suteikia diskreciją statytojui pačiam nuspręsti, ar šią pareigą jis pasilieka sau, ar rangos sutarties pagrindu perduoda ją rangovui. Be to, Statybos įstatymo 14 str. 2 d. suteikia teisę statytojui pasirinkti statybos organizavimo būdą. Statytojas nusprendė statybą organizuoti rangos būdu ir su tuo susijusias pareigas, įskaitant ir sutikimų dėl laikino kaimyninių žemės sklypų naudojimo, kurių poreikis iškyla jau po statybos leidimo gavimo, gavimą, pavesti Rangovui, kuris su tuo sutiko pasirašydamas Rangos sutartį. Pažymi, kad Rangovas yra ne vienus metus rinkoje veikiantis statybos darbų rangovas, sukaupęs didelę veiklos patirtį, todėl Statytojas pagrįstai galėjo tikėtis, kad jam yra žinomi ir suprantami visi sutartus įvykdyti statybos darbus reglamentuojantys teisės aktai ir nustatyti įpareigojimai. Net jeigu laikytume, jog ir ginčo sutikimą galėjo gauti tik Statytojas, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Rangovas Rangos sutarties pagrindu tokiu atveju privalėjo pasirūpinti ginčo sutikimų gavimu Statytojo vardu ir bet kokiu atveju nevykdyti statybos darbų nesant tokių sutikimų. Taigi Rangos sutartimi susitarus dėl Rangovo pareigos pasirūpinti ginčo sutikimais, gautinais jau po statybos leidimo gavimo, Statytojas negali būti laikomas kaltu dėl tokių leidimų negavimo ANK prasme, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai administracinio nusižengimo bylą nutraukė.
VTPSI skunde nurodo, kad administracinio nusižengimo byloje Nr. A14-565-1015/2018 Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, jog gretutinio sklypo savininko sutikimą gali gauti tik statytojas. Statytojas nesutinka, jog minėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. A14-565-1015/2018 padarytos išvados turi prejudicinį ryšį su nagrinėjama byla. Be to, ANK nenumato prejudicinę galią turinčių įrodymų instituto. VTPSI apeliaciniame skunde pateikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką iš civilinių bylų, susijusių su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste CPK) 182 str. 1 d. 2 p.1 taikymu. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjamos pagal ANK, o ANK nedaro jokių nuorodų į CPK 182 str., todėl VTPSI argumentai apie administracinio nusižengimo byloje nustatytų aplinkybių prejudicinę galią nagrinėjamai bylai laikytini nepagrįstais.
Žemesnės instancijos teismas
VTPSI nepagrįstai remiasi Nacionalinės žemės tarnybos (toliau tekste NŽT) Taisyklėmis kaip pagrindu išvadai, kad ginčo sutikimus galėjo gauti tik Statytojas. NŽT Taisyklės reglamentuoja sutikimų, reikalingų statybos leidimui gauti, išdavimo tvarką. NŽT Taisyklių 2 priede (sutikimo forma) duodamos nuorodos į Statybos įstatymo 23 str. 7 d. 6 p., 8 d. 7 p., 9 d. 6 p. Tuo metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 23 str. reglamentavo statybą leidžiančius dokumentus, vadinasi, ir NŽT Taisyklės reglamentuoja sutikimų, reikalingų statybos leidimui gauti, išdavimo tvarką. Tuo tarpu kaip minėta, ką ir byloje nustatė pirmosios instancijos teismas, ginčo sutikimai turėjo būti gauti jau po statybą leidžiančio dokumento išdavimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį ir teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančius duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas UAB „P“ atžvilgiu administracinio nusižengimo pagal Statybos įstatymo 57 straipsnį teiseną, padarė neteisingas išvadas dėl administracinio nusižengimo, numatyto Statybos įstatymo 57 straipsnyje, požymių nebuvimo.
Byloje nustatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas 2018 m. balandžio 10 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą UAB „P“ dėl to, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. 09.25 val. pradėto patikrinimo metu nustatyta, kad statytojai UAB „P“ Vilniuje, Aguonų g. 8, 10, įrengiant statomų pastatų pamatų atramines sienas tarp ašių P – V už ašies 1 bei tarp ašių 1 – 2 buvo naudojami laikini inkarai, kurie įrengti už sklypo ribų, neturint gretimų sklypų ir pastatų savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų dėl laikinų inkarų įrengimo
UAB „P“ kaltės nepripažino, nurodydama, kad UAB „P“ ir UAB „M 2017 m. sausio 11 d. sudarė generalinės rangos sutartį dėl statybos darbų atlikimo žemės sklypuose pagal statytojai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotus statybą leidžiančius dokumentus. Pagal minėtą sutartį, rangovė, t.y. UAB M“ įsipareigojo savo jėgomis ir sąskaita gauti visus leidimus, licencijas ir kitus statybų darbų atlikimui būtinus dokumentus, išskyrus statybą leidžiančius dokumentus, kuriuos pateikia statytoje. UAB „P“ teigia, kad pagal šią sutartį pareiga pasirūpinti leidimais, sutikimais, licencijomis ir kitais statybų darbų atlikimui būtinais dokumentais numatyta būtent rangovei. Taigi, byloje kilo ginčas kuris asmuo – statytojas ar rangovas yra tinkamas administracinio nusižengimo subjektas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad nėra statytojos kaltės, motyvuodamas, kad ši pareiga 2017-01-11 tarp UAB „P“ ir UAB „M“ sudarytos generalinės rangos sutarties pagrindu buvo perleista rangovei, todėl statytoja (užsakovė) UAB „P“ negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn už nusižengimo, numatyto Statybos įstatymo 57 straipsnyje, padarymą.
Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatytos statytojo pareigos. Šio straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad statytojas (užsakovas) privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą. Rašytinis gretimo sklypo savininko ar valdytojo sutikimas yra projektinės dokumentacijos dalis, todėl vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ (toliau - STR „Statybos darbai“) 18 punktu (ši nuostata perkelta į nuo 2017-01- 01 įsigaliojusio statybos techninį reglamentą STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“), kuris numato, kad prieš pradedant statinio statybos darbus statytojas (užsakovas) nustatytąja tvarka turi gauti ir perduoti (tuo atveju, kai statybos darbai vykdomi rangos būdu) rangovui šiame punkte nurodytus dokumentus. STR „Statybos darbai“ 18.2 punkto pagrindu statytojas turėjo rangovui prieš pradedant statybos darbus gretimame, statytojui nepriklausančiame, žemės sklype, perduoti gretimo sklypo savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą, kaip projektinės dokumentacijos dalį.
Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatos numato statytojo pareigas, kurios turi būti vykdomos statytojo, nepaisant to, kad statytojas tam tikrus darbus atlikti paveda kitiems asmenims. Pareiga gauti rašytinius gretimų žemės sklypų savininkų sutikimus ir atsakomybė tuo atveju, kai jų nėra gauta, kyla statytojui nepaisant statytojo ir rangovo sutartinais santykiais numatyto susitarimo. Statytojas UAB „P“ pati turėjo domėtis susitarimų vykdymu, toks jos nedėmesingumas atsakomybės nepašalina.
Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatyta, kad statytojas, numatydamas vykdyti statybos darbus žemės sklype (teritorijoje), kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ar naudojimo teise nevaldo, privalo turėti šio žemės sklypo (teritorijos) savininko ar valdytojo sutikimą, susitarimą ar sutartį. Statybos įstatymo 14 straipsnis įpareigoja būtent statytoją, o ne rangovą, rūpintis visais statybai reikalingais dokumentais, tarp jų ir gretutinių žemės sklypų savininkų leidimais (sutikimais) atlikti tam tikrus darbus už statytojo valdomo žemės sklypo ribų, o rangovą atlikti darbus pagal statytojo pateiktus atitinkamus dokumentus ir aktualius teisės aktus.
Sudarydama sutartį su UAB „M“ dėl rangovo prisiimtos pareigos gauti reikiamus leidimus, UAB „P“ turėjo pareigą domėtis tinkamu sutarties vykdymu, kaip atsakinga sutarties šalis, prisiimanti atitinkamas teisines pasekmes. Trečiojo asmens netinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas nešalina būtent statytojo atsakomybės.
Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 47 punktas numato, kad darbo projekto sprendinių keitimai, papildymai ar taisymai turi būti suderinti su rangovu ir reglamento 43 ir 44 punktuose nustatyta tvarka jiems turi pritarti statytojas. Kaip matyti iš bylos duomenų, UAB „P“ buvo žinoma, kad pakeitus darbo projekto sprendinius ir jais numačius laikinų gruntinių inkarų kaimyniniuose žemės sklypuose įrengimą, buvo reikalinga gauti rašytinį valstybinės žemės patikėtinio sutikimą. Pagal Sutikimų laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu išdavimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2016 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. lP-26-(l,3.), 5 punktu, sutikimas išduodamas statytojui. Todėl būtent statytojas (UAB „P“) yra subjektas, kuris turi pareigą gauti atitinkamus teisės aktų reikalaujamus sutikimus. Kaip matyti iš bylos duomenų, vėliau pati UAB „P“, o ne rangovas tokį leidimą gavo.
Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. 09.25 val. UAB „P“ (statytoja) (duomenys neskelbtini), įrengiant statomų pastatų pamatų atramines sienas tarp ašių P – V už ašies 1 bei tarp ašių 1 – 2 buvo naudojami laikini inkarai, kurie įrengti už sklypo ribų, neturint gretimų sklypų ir pastatų savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų dėl laikinų inkarų įrengimo, tuo pažeidžiant Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktą.
Tokiu būdu UAB „P“ padarė administracinį nusižengimą, numatytą Statybos įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje.
Dėl nuobaudos skyrimo
Statybos įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už juridinio asmens atliekamus statybos darbus, statinio statybos techninės priežiūros ar statinio projekto vykdymo priežiūros vykdymą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, išskyrus šio įstatymo 54, 56, 58, 64 straipsniuose numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo trijų šimtų iki septynių tūkstančių eurų.
Atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie įmonės neigiamas charakteristikas ar padarytus kitus pažeidimus, į tai, kad nenustatyta nei sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, UAB „P“ skirtina artima minimaliai Statybų įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje numatyta nuobauda (ANK 22 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutarimą, kuriuo administracinio nusižengimo bylos teisena UAB „P“ atžvilgiu pagal Statybos įstatymo 57 straipsnio 1 dalį nutraukta, nenustačius šio administracinio nusižengimo požymių.
UAB „P“ pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Statybos įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 350 Eur (trys šimtai penkiasdešimt Eur) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o paskundus nutarimą skirti baudą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei nusižengimo identifikacinį kodą ROIK, kuris yra: 18078237015. Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti nuobaudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka.
Nutarimas neskundžiamas.