Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) atstovui R. Š.,

administracinėn atsakomybėn traukiamo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Donatui Jasaičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 57 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas R. Š. 2018 m. balandžio 10 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. 09.25 val. pradėto patikrinimo metu nustatyta, kad statytojai UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), įrengiant statomų pastatų pamatų atramines sienas tarp ašių P – V už ašies 1 bei tarp ašių 1 – 2 buvo naudojami laikini inkarai, kurie įrengti už sklypo ribų, neturint gretimų sklypų ir pastatų savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų dėl laikinų inkarų įrengimo, tuo pažeidžiant Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktą ir padarant administracinį nusižengimą, numatytą Statybos įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo juridinio asmens atstovas teismo posėdyje nurodė, kad juridinis asmuo kaltės nepripažįsta. Atstovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuos teismas pridėjo prie bylos medžiagos. Atstovas papildomai akcentavo, kad rangovo pareigos atsiranda po statybos leidimo. Šioje situacijoje administracinė atsakomybė UAB „(duomenys neskelbtini)“ taikoma jau po statybos leidimo išdavimo. Sprendinys įgyvendintinas turint sutikimą, o jei to sutikimo nėra, tą pareigą turi rangovas, nes sprendinys buvo pakeistas jau po statybos leidimo išdavimo, nors ir buvo derintas su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nepaisant to, kad sutikimus vėliau gavo pati UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. statytoja, tai jokiu būdu nereiškia atsakomybės pripažinimo. Statytoja, siekdama sklandaus proceso, gavo sutikimus, t. y. įvykdė Institucijos nurodymą. Tai buvo padaryta dėl operatyvumo. Žino, kad rangovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat buvo traukiama administracinėn atsakomybėn ir teismas konstatavo, jog ji yra netinkamas subjektas. Nagrinėjant minėtą bylą nebuvo atskleistos visos aplinkybės, nebuvo atskleistos UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimai pagal rangos sutartį ir joje numatytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimai po statybos leidimo. Viskas buvo akcentuojama į statybos leidimą, kad statybos leidimo išdavimo metu statytojas turi pareigą gauti sutikimus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi tikrinti statybos leidimo teisėtumo ir pan., bet vėlgi, kalbama apie sprendinį po statybos leidimo išdavimo ir apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareigas, kurių kitoje byloje teismas nenustatė, nes jos nebuvo įvardintos. Nutarimas negali būti pagrindas UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinės atsakomybės taikymui. Jei būtų nustatytos kitos aplinkybės, įstatymas numato atnaujinti bylos procesą. Sutikimai buvo gauti. Jei rangovė būtų vykdžiusi darbus pagal techninį projektą, pažeidimo nebūtų, tai atsitiko tuomet, kai buvo pakeisti sprendiniai.

Institucijos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad techninio projekto sprendiniui, susijusiam su gretimo pastato stabilumu, t. y. injekcijomis po pamatais, buvo pridėti sutikimai. Statybos darbų vykdymo metu, įvertinus situaciją, kad toks sprendinys yra sunkiai įgyvendinamas, rangovė priėmė sprendimą pakeisti šį sprendinį. Minėtoje byloje teismas priėmė nutarimą, kad gauti sutikimą yra statytojos pareiga. Visus sutikimus gali gauti tik statytojas, gali juos gauti ir rangovas arba vykdyti darbus pagal techninio projekto sprendinius, jų nepakeičiant. Reikėjo nekeisti sprendinio arba gauti sutikimą, kuris nebuvo gautas. Rangovė sutikimų nelabai turėjo teisę gauti, o jeigu ir turėjo, klausimas ar pati NŽT būtų priėmusi tokį sutikimą, jei rangovė būtų kreipusi į gretimo sklypo savininką dėl sutikimo gavimo. Nėra aišku, ar pagal rangos sutartį rangovė turėjo teisę gauti sutikimus, tačiau statytoja visada turi teisę juos gauti. Jei rangovė būtų kreipusi dėl tų sutikimų, tai tikriausiai viskas būtų tvarkoje, tačiau gauti sutikimus yra statytojos pareiga. Kitoje byloje rangovė buvo kaltinama dėl Statybos 18 straipsnio 7 dalies pažeidimo, t. y. dėl to, jog ji negalėjo keisti projekto sprendinio, o jei jau jį pakeitė, turėjo tai atitinkamai įforminti.

Motyvuojamoji dalis

Statybos įstatymo 57 straipsnis numato juridinio asmens atsakomybę už statybos darbų atlikimą, statinio statybos techninės priežiūros ar statinio projekto vykdymo priežiūros vykdymą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, išskyrus šio įstatymo 54, 56, 58, 64 straipsniuose numatytus pažeidimus.

Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte, kurio pažeidimu kaltinama UAB „(duomenys neskelbtini)“, numatyta, kad statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateikiami šie dokumentai – sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu. Iš šios teisės normos matyti, kad reikalavimas gauti kito žemės sklypo savininko sutikimą, jeigu žemės sklypą numatoma laikinai naudoti statybos metu, yra aktualus būtent statybą leidžiančio dokumento gavimo metu. Šioje byloje nėra ginčo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybą leidžiančio dokumento gavimo metu buvo gavusi visus reikalingus gretimų žemės sklypo savininkų sutikimus. Iš bylos medžiagos, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir Institucijos atstovų, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A14.-565-1015/2018 nutarime nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad minėti sutikimai buvo reikalingi gretimame žemės sklype įrengiant aukšto slėgio injekcijas. Tačiau statybos darbų atlikimo metu iškilo būtinybė pakeisti techninio projekto sprendinius ir vietoje aukšto slėgio injekcijų įrengti laikinus injekcinius inkarus. Būtent dėl šios priežasties iškilo būtinybė iš naujo gauti gretimų žemės sklypų savininkų sutikimus, kurie, kaip nustatyta patikrinimo metu, nebuvo gauti. Jie buvo statytojos gauti vėliau, vykdant Institucijos nurodymą.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas kelia klausimą, kas susiklosčiusioje situacijoje, t. y. rangovei faktiškai pakeitus techninio projekto sprendinius, turėjo gauti aptariamus sutikimus. Be abejo, Statybos įstatymas suteikia teisę gauti sutikimus statytojui. Tai patvirtina ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmai po Institucijos nurodymo. Tačiau nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti, kas turėjo tokią pareigą, o ne teisę.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ (statytoja) ir UAB „(duomenys neskelbtini) (rangovė) 2017 m. sausio 11 d. sudarė statybos generalinės rangos sutartį (toliau – Sutartis) dėl statybos darbų atlikimo žemės sklypuose pagal statytojai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotus statybą leidžiančius dokumentus (2016 m. birželio 1 d. leidimas statyti naują (-us)/ rekonstruoti statinį (-ius)/atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-01-160601-00451(b. l. 47) ir 2016 m. gegužės 20 d. leidimas statyti naują (-us)/rekonstruoti statinį (-ius)/atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-01-160520-00433 (b. l. 48)).

Sutarties 15.3 punkte yra nustatyta pareiga rangovei laiku gauti visų trečiųjų asmenų ir/ar valdžios institucijų leidimus, sutikimus, pažymas, įsakymus ir pan. vykdyti statybos darbus, jei tokie reikalingi (pvz. statybos darbų vykdymui apsauginėse zonose (elektros tinklų, ryšių linijų, magistralinių vamzdynų), gatvių važiuojamoje dalyje, eksploatuojamose kelių ruožuose, nutiestų požemių komunikacijų vietose ir kt.), taip pat pareiga laiku informuoti apie statybos darbus reikiamas valdžios institucijas ar trečiuosius asmenis. Be to, iš Sutarties 26.4.9 punkto matyti, kad rangovė įsipareigoja savo jėgomis ir sąskaita gauti visus leidimus, licencijas ir kitus statybų darbų atlikimui būtinus dokumentus, išskyrus statybą leidžiančius dokumentus, kuriuos pateikia statytoja. Taigi pareiga pasirūpinti leidimais, sutikimais, licencijomis ir kitais statybų darbų atlikimui būtinais dokumentais numatyta būtent rangovei.

Atkreiptinas dėmesys, kad minėtos Sutarties nuostatos atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą. Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje numatytos statytojo (užsakovo) pareigos ir teisės. Šioje teisės normoje nėra nustatyta išskirtinė statytojo pareiga gauti gretimų žemės sklypų, kurie laikinai bus naudojami statybos metu, sutikimus. Teisės aktuose nėra numatyta ir draudimo rangovui gauti kaimyninių žemės sklypų savininkų (valdytojų) sutikimus dėl laikino naudojimosi jų žemės sklypais statybos metu, jeigu toks poreikis iškilo po statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Tai reiškia, kad teisės aktai suteikia teisę statytojui pačiam nuspręsti, ar šią pareigą pasilikti sau ar perduoti rangos sutarties pagrindu rangovui. Be to, Statybos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje suteikta teisė statytojui pasirinkti statybos organizavimo būdą. Nagrinėjamu atveju statytoja nusprendė statybą organizuoti rangos būdu ir su tuo susijusias pareigas, įskaitant ir sutikimų dėl laikino kaimyninių žemės sklypų naudojimo gavimą, pavesti rangovei. Rangovė pasirašydama Sutartį sutiko su Sutartyje nurodytomis sąlygomis, todėl statytoja pagrįstai galėjo tikėtis, kad jai yra žinomi ir suprantami visi statybos darbus reglamentuojantys teisės aktai ir nustatyti įsipareigojimai. Pareiga vykdant statybos darbus vadovautis teisės aktais numatyta ir Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punkte. Sutarties 2.1 punktu rangovė įsipareigoja savo sąskaita ir rizika, iš savo medžiagų bei panaudodamas savo priemones vadovaudamasis dokumentacija parengti darbo projektą bei darbo technologijos projektą, atlikti darbus ir pastatyti Sutarties bei teisės aktų reikalavimus atitinkantį statinį bei perduoti jį užsakovui, taip pat įvykdyti kitas Sutartyje aptartas prievoles, susijusias su statinio statyba. Pagal Sutarties 7.1 punktą rangovė įsipareigoja paruošti darbo projektą ir darbo technologijos projektą ir juose suderinti su statytoja, techniniu prižiūrėtoju bei projektuotoju, taip pat valdžios institucijomis. Pagal Sutarties 7.3 punktą rangovė užtikrina ir projekto priežiūros vykdymą statybos darbų metu. Pagal 7.4 punktą tuo atveju, jei Sutarties vykdymo eigoje paaiškėja, kad yra būtina keisti technologijos projektą (išskyrus dėl 10 priede aptartų pakeitimų), prievolė organizuoti technologijos projekto pakeitimus, atlikti jų ekspertizę, pateikti ir gauti (jei reikia) naujus statybą leidžiančius dokumentus bei atlikti visus kitus su tuo susijusius veiksmus, tenka rangovei.

Analizuojant minėtus Sutarties punktus, darytina išvada, kad darbo projektą turėjo parengti būtent rangovė. Jau po statybą leidžiančio dokumento, kurį rangovei buvo įsipareigojusi pateikti statytoja, gavimo pakeitus darbo projekto sprendinius ir jais numačius laikinų gruntinių inkarų kaimyniniuose žemės sklypuose įrengimą, jau būtent rangovė privalėjo pasirūpinti naujojo sprendinio įgyvendinimui reikalingomis privalomosiomis sąlygomis, t. y. turėjo gauti rašytinį valstybinės žemės patikėtinio (NŽT) sutikimą, ir taip pat nevykdyti statybos darbų bei užtikrinti, kad subrangovai nevykdytų darbų tol, kol nėra gauti reikiami sutikimai. Pagal Sutarties 24.3 punktą rangovė atsako statytojai už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Rangovė privalo užtikrinti, kad subrangovai laikytųsi teisės aktuose bei Sutartyje ir dokumentacijoje įtvirtintų reikalavimų.

Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes (techninio projekto sprendinių pakeitimą jau po statybą leidžiančio dokumento gavimo), Sutarties nuostatas ir teisinį reguliavimą, teismas sutinka su administracinėn atsakomybėn traukiamo juridinio asmens atstovo pozicija, kad nagrinėjamu atveju nėra statytojos kaltės dėl gretimų sklypų ir pastatų savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų dėl laikinų injekcijų inkarų įrengimo gavimo, kadangi ši pareiga Sutarties pagrindu buvo perleista rangovei, todėl statytoja (užsakovė) UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn už nusižengimo, numatyto Statybos įstatymo 57 straipsnyje, padarymą, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra laikoma tinkamu administracinio nusižengimo subjektu.

Taigi administracinio nusižengimo byla UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu nutrauktina, nenustačius administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 str. 1 p.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

administracinio nusižengimo bylos teiseną UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 57 straipsnį nutraukti, nenustačius šio administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.