Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos – atstovui Ramūnui Šablauskui,

administracinėn atsakomybėn traukiamo juridinio asmens - UAB „(duomenys neskelbtini)“ - atstovui E. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (57 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Ramūnas Šablauskas surašė administracinio nusižengimo protokolą UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl to, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d., 09.25 val. buvo nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įrengiant statomų pastatų pamatų atramines sienas tarp ašių P –V už ašies 1 bei tarp ašių 1- 2 buvo naudojami laikini inkarai, kurie įrengti už sklypo ribų, neturint gretimų sklypų ir pastatų savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų dėl laikinų inkarų įrengimo, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 18 straipsnio 7 dalies 3 punktą; už nusižengimą administracinė atsakomybė numatyta Statybos įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinio nusižengimo protokolas yra surašytas pagrįstai. Paaiškino, kad šiuo atveju Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus iš tikrųjų surašė privalomą nurodymą pašalinti pažeidimus būtent statytojui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kaip matyti iš pateiktų duomenų, statytojas pašalino privalomajame nurodyme nurodytus pažeidimus, gavo savo vardu sutikimą iš Nacionalinės žemės tarnybos bei pakoregavo projektą. Šiuo atveju administracinio nusižengimo protokolas rangovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo surašytas dėl tų priežasčių, kad jis, kaip atestuotas juridinis asmuo, turintis kvalifikacinį atestatą ir žinodamas, kad pradiniame projekte tokių inkarų įrengimas už sklypo ribų nėra numatytas, o jeigu ir būtų numatytas, tai rašytinio gretutinio sklypo savininko sutikimo nėra, jis visgi vykdė šiuos darbus. Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punkte, kurį pažeidus yra kaltinama UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra nurodytos rangovo pareigos, kurias jis privalo vykdyti, todėl rangovo atstovo paaiškinimai, kad jis neprivalo tikrinti projektinės dokumentacijos, pagal kurią jis vykdo darbus, yra nepagrįsti. Institucijos atstovas taip pat pažymėjo, kad bet kokiems darbams bet kokiuose sklypuose, kurie nepriklauso statytojui, o priklauso kitiems asmenims, nesvarbu, ar ten stovi pastoliai, ar laikinai sandėliuojamos kažkokios statybinės medžiagos, yra privalomas tų sklypų savininkų sutikimas. Šiuo atveju tą žemę patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba, todėl bet ką vykdant jos sklype yra reikalingas šios tarnybos sutikimas. Visi to sklypo nuomininkai gali duoti sutikimus tik tuo atveju, jeigu sutinka Nacionalinė žemės tarnyba. Dėl abiejų sprendinių skirtumo atstovas paaiškino, kad pirminis sprendinys (aukšto slėgio injekcijos) yra pastovus sprendinys, t. y. skirtas gretimo pastato pamatų sustiprinimui, kad statybos metu nebūtų kažkokių tai nuosėdžių ir kad gretimas pastatas išliktų stabilus. Antras sprendinys (laikini injekciniai inkarai) skirtas būtent statytojo poreikiams, t.y. statytojo laikiniems atraminėms konstrukcijoms, šiuo atveju pamatų atraminėms konstrukcijoms perimti apkrovoms tuo metu, kai pastatas nėra apkrautas ir nėra įrengtos konstrukcijos. Yra daug kitų konstrukcijų sutvirtinimo būdų, tačiau šitas statybos būdas sudaro statytojui galimybę išsaugoti švarią vidinę pusę, jam nereikia jokių papildomų didelių gręžinių, kurie yra brangesni, jam nereikia atramų iš vidaus, kurios po to išliktų ir tokiu būdu statytojas turi gražią apatinę sieną, bet jis turi į kažką įsikabinti ir šiuo atveju jis įsikabina į gruntą. Statytojas į gruntą įsikabina laikinai, paskui, kai jis gauna apkrovas, viskas yra nupjaunama, bet tos šiukšlės grunte lieka. Institucijos atstovo teigimu, Nacionalinė žemės tarnyba, kaip sklypo savininkė, pirminiam projektui sutikimo davusi taip pat nebuvo, bent jau Statybos inspekcijai niekas jo nepateikė, buvo pateikti tik žemės sklypo nuomininkų sutikimai, o nuomininkai laikui bėgant gali keistis. Šiuo atveju gretutinio sklypo sutikimą gali gauti tik statytojas, rangovas tokio sutikimo gauti negali, nes statytojas su rangovu sutartį gali nutraukti bet kada. Rangovas, kaip išmanantis statybos reikalus, turėjo informuoti statytoją, kad negali atlikti tokių neteisėtų sprendinių gretimame sklype ir nusišalinti arba informuoti apie tai statybos inspekciją.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo kaltės nepripažįsta bei nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo atveju yra netinkamas administracinės atsakomybės subjektas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra generalinis rangovas, kuris vykdo darbus pagal užsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektą. Rangovui pateiktuose techninio projekto aiškinamuosiuose raštuose pamatų konstrukcijos aprašymuose nurodyta, kad siekiant išvengti gretimo pastato nuosėdžių statybos ir eksploatavimo laikotarpyje, gretimo pastato pamatai turėjo būti stiprinami aukšto slėgio injekcijomis, t.y. jau techniniame projekte buvo numatyta vykdyti statybos darbus už sklypo ribos. Nei galiojantys teisės aktai, nei pasirašyta statybos rangos sutartis neįpareigoja rangovo tikrinti techninio projekto legitimumo, t.y. rangovas nėra įpareigotas tikrinti, ar yra gauti visi reikiami sutikimai, kaip šiuo atveju gretutinių žemės sklypo savininkų sutikimai atlikti darbus. Šiuo atveju darbų vykdymo metu vienas sprendinys buvo pakeistas kitu, t.y. vietoj gretimo pastato pamatų stiprinimo aukšto slėgio injekcijomis buvo pasirinktas atraminių sienų įrengimas su laikinais technologiniais injekciniais inkarais. Abiejų sprendimų esmė yra ta pati - siekiamybė išvengti gretimame sklype esančių pamatų nuosėdžių, t.y. sutvirtinti gruntą. Šiuo atveju buvo pasirinkta tiesiog paprastesnė technologija. Kadangi tai nėra esminis projekto pakeitimas ir tas pakeitimas buvo atliktas darbo projekto metu, tai neprieštarauja Statybos techninio reglamento 45 straipsniui, kuriame yra numatyta, kad neesminiai projektų sprendiniai turi būti pakeičiami iki statybų užbaigimo procedūrų pradžios. Techninis projektas tuo metu dar nebuvo pakoreguotas, kadangi įprasta statybose prieš statybų užbaigimo procedūras surinkti visus darbo projekto metu atliktus neesminius pakeitimus ir tada išleisti papildomą techninio projekto laidą. Šiuo atveju techninio projekto pakeitimo sprendimą priėmė subrangovas, vykdęs pamatų įrengimo darbus, t.y. UAB „Vilniaus Rentinys“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra generalinis rangovas, valdantis visą statybos procesą ir jo pareiga yra parinkti subrangovus, kontroliuoti bei prižiūrėti jų vykdomą darbą ir t.t. Pakeistas sprendinys buvo derinamas ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kadangi tai nėra teisės aktų atžvilgiu esminis projekto sprendinio pakeitimas, tam nereikia gauti naujo statybos leidimo, nes tai yra laikinos konstrukcijos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas taip pat atkreipė teismo dėmesį į tai, kad Statybos inspekcijos požiūris į injekcinius inkarus pasikeitė labai neseniai, nuo 2017 metų pražios, iki šiol visos nepriklausomos Lietuvos gyvavimo laikotarpiu, t.y. beveik 30 metų visi namai buvo statomi naudojant tokias technologijas – injekcinius inkarus, nes tai yra viena iš pigiausių technologijų, lyginant su kitomis alternatyvomis. Senamiestyje praktiškai nenaudojant tokių technologijų statyba taptų negalima. Laikinas inkaras nėra pastato konstrukcija, jį galima palyginti su pastoliais, nes jis pastatomas ir naudojamas tam tikrą laikotarpį, kol atlieka savo funkcijas, t.y. laikyti apkrovas. Po to tas inkaras yra atjungiamas ir šiuo metu tie inkarai yra atjungti, kadangi yra uždengtos perdangos, kurios perėmė apkrovų laikymą. Pamatų stiprinimas aukšto slėgio injekcijomis iš esmės yra ta pati procedūra, kaip ir laikinų inkarų įrengimas, nes tiek vienu, tiek kitu atveju yra gręžiama žemėje skylė, kuri po to užpildoma betonu ir gali būti sustiprinama armatūra, t.y. metalinėmis konstrukcijomis. Aukšto slėgio injekcijos išliktų, bet tos injekcijos taip pat nėra statomo pastato dalis, nes tai sprendinys, skirtas sutvirtinti gruntą, nes pastatas statomas ant ribos ir norint iškasti bei pastatyti sieną būtina žiūrėti, kad gruntas ir tuo pačiu pastatas nenuvažiuotų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pažymėjo, kad tie abu sprendiniai, t.y. tiek pirminis – aukšto slėgio injekcijos, tiek vėlesnis – laikinų inkarų įrengimas būtų vykdomas už sklypo ribų, tik tiek, kad atliekant aukšto slėgio injekcijas iš esmės darbas būtų vykdomas svetimame sklype, o įrengiant inkarus skylės buvo gręžiamos ir statybos sklype, praktiškai žemės paviršiuje darbai nebuvo vykdomi. Techniniame projekte buvo kaimyninių žemės sklypų naudotojų sutikimas vykdyti darbus. Kadangi Nacionalinė žemės tarnyba yra valstybinės žemės valdytoja, kuri išnuomojo žemę tiek juridiniams asmenims, tiek perdavė patikėjimo teise valdyti valstybinėms institucijoms, tai techniniame projekte buvo gretimų žemės sklypų naudotojų sutikimai vykdyti pradiniame projekte numatytus statybos darbus.

Liudytojas K. M. teismo posėdyje nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra objekto „Administracinio pastato statyba (duomenys neskelbtini) ir daugiabučių gyvenamųjų namų rekonstravimas (duomenys neskelbtini), Vilniuje“ generalinis rangovas. Jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ šio projekto vadovas jo vykdymo laikotarpiu, t.y. atsakingas už statybos organizavimą. Šiuo metu šiame objekte yra dar keturi subrangovai ir jie vis pasipildo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba pagal statytojo parengtą techninį projektą. Statybos reglamentai numato, kad nauji leidimai yra reikalingi tuomet, kai yra esminiai projekto pakeitimai. Šiuo atveju jokio esminio projekto pakeitimo nebuvo, todėl jokių papildomų leidimų gauti nereikėjo. Atraminių sienų ir pamatų darbams buvo pasirinktas subrangovas UAB „Vilniaus Rentinys“, kuris darbų eigoje nusprendė vietoj gretimo pastato pamatų stiprinimo aukšto slėgio injekcijomis pasirinkti atraminių sienų įrengimą su laikinais injekciniais inkarais, kadangi gretimo pastato pamatai nebuvo gilūs ir injekcijos po pastatais būtų blogiau, nei inkarai. Toks sprendinys atitiko normatyvinius statybos techninių dokumentų reikalavimus. Kadangi injekciniai inkarai nėra laikanti konstrukcija, tai nebuvo esminis projekto pakeitimas, kuriam reikia gauti papildomus leidimus, o eksperto išvada yra privaloma atraminių sienų ir pamatų konstrukcijoms.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.

Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymius. Administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 str. 1 d.). Administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 str. 1 p.).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašytame administracinio nusižengimo protokole nusižengimo esmė nurodyta tai, kad įrengiant statomų pastatų pamatų atramines sienas buvo naudojami laikini inkarai, kurie buvo įrengti už sklypo ribų, neturint gretimų sklypų ir pastatų savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų dėl laikinų inkarų įrengimo, nurodant, kad tuo pažeistas Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punktas. Minėta nuostata (Statybos įstatymo 18 str. 7 d. 3 p.) numato, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, statybos taisykles (statybos taisyklės pateikiamos statytojui (užsakovui) prieš pradedant statybos darbus), taip pat aplinkos ministro nustatytais atvejais pagal rangovo parengtą statybos darbų technologijos projektą (jeigu randama statinio projekto ar statybos darbų technologijos projekto ir statybos taisyklių neatitikimų ar prieštaravimų, turi būti vadovaujamasi statinio projektu ar statybos darbų technologijos projektu), vadovautis teisės aktais, vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomuosius nurodymus, statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų nustatytus reikalavimus, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovų (šios priežiūros dalių vadovų) ir statinio statybos techninės (bendrosios ir specialiosios) priežiūros vadovų nurodymus.

Statybos įstatymo 57 straipsnis numato juridinio asmens atsakomybę už statybos darbų atlikimą, statinio statybos techninės priežiūros ar statinio projekto vykdymo priežiūros vykdymą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus – pagal jį už juridinio asmens atliekamus statybos darbus, statinio statybos techninės priežiūros ar statinio projekto vykdymo priežiūros vykdymą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, išskyrus šio įstatymo 54, 56, 58, 64 straipsniuose numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo trijų šimtų iki septynių tūkstančių eurų; už tokius pat veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šiame straipsnyje nustatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo septynių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių eurų.

Pažymėtina, kad siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti administracinio nusižengimo sudėtį, t.y. objektyvių ir subjektyvių požymių visumą, leidžiančių padarytą veiką vertinti kaip atitinkamą nusižengimą. Taigi šiuo atveju būtina nustatyti tiek objektyviosios, tiek subjektyviosios nusižengimo, įtvirtinto Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punkte, pusės požymius. Savo ruožtu įvertinus pastarosios, t. y. Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatos turinį, akivaizdu, kad joje įtvirtintos iš esmės pakankamai abstrakčios pareigos – vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, statybos taisykles, pagal statybos darbų technologijos projektą, vadovautis teisės aktais, vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos privalomuosius nurodymus, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovų ir statinio statybos techninės priežiūros vadovų nurodymus ir kt. Taigi siekiant inkriminuoti juridiniam asmeniui (rangovui) šį nusižengimą, būtina aiškiai apibrėžti ir nurodyti, kokius reikalavimus (statinio projekto, statybos taisyklių, teisės aktų ir pan., atitinkamų pareigūnų reikalavimus ar nurodymus) pažeidžiant buvo atliekami atitinkami statybos darbai.

Nagrinėjamu atveju pirmiausia pažymėtina, kad atsakomybėn traukiamas asmuo kelia klausimą dėl nusižengimo subjekto, o būtent – ar statomo objekto generalinis rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ šioje byloje yra tinkamas atsakomybės už protokole suformuluotą nusižengimą subjektas. Be to, nesutikdama su surašytu protokolu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodo, kad pakeistas sprendinys nelaikytinas esminiu projekto pakeitimu, kuriam nereikia gauti papildomų leidimų ir pan.

Byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina faktą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra generalinis rangovas, vykdantis administracinio pastato statybą (duomenys neskelbtini) ir daugiabučių gyvenamųjų namų rekonstravimą (duomenys neskelbtini), Vilniuje pagal statytojo (užsakovo) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą techninį projektą ir statybą leidžiantį dokumentą. Pažymėtina, kad šioje administracinio nusižengimo byloje minėtų dokumentų (techninio projekto, statybą leidžiančio dokumento) teisėtumas nėra ir negali būti vertinamas, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Byloje taip pat neginčijama ir ta aplinkybė, kad išduodant statytojui UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybą leidžiantį dokumentą pagal jų pateiktą techninį projektą buvo gauti šalia esančių žemės sklypų naudotojų (nuomotojų) sutikimai, taigi ir sutikimas atlikti statybos, t.y. grunto sutvirtinimo darbus, siekiant išvengti gretimo pastato nuosėdžių statybos ir eksploatavimo laikotarpyje.

Iš paaiškinimų nustatyta, kad statybos eigoje subrangovo UAB „Vilniaus Rentinys“ iniciatyva pirminiame projekte pateiktas sprendinys stiprinti gretimo pastato pamatus aukšto slėgio injekcijomis buvo pakeistas kitu sprendiniu - atraminių sienų įrengimu su laikinais technologiniais injekciniais inkarais, kurių esmė, kaip nurodoma, yra ta pati - siekis išvengti gretimame sklype esančių pamatų nuosėdžių, t.y. sutvirtinti gruntą. Šis subrangovo UAB „Vilniaus Rentinys“ sprendinys buvo suderintas su generaliniu rangovu UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris savo ruožtu šį sprendinį suderino su statytoju UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tai patvirtina byloje esantys UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymą pateikti 2017 m. gegužės 31 d. ir 2017 m. birželio 19 d. projekto dalinės ekspertizės aktai, kuriuose padarytos išvados, kad toks papildytas ir pataisytas darbo projekto sprendinys atitinka normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. Taigi šie duomenys taip pat neabejotinai patvirtina faktą, kad statytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar iki patikrinimo buvo informuotas apie grunto tvirtinimo sprendinio pakeitimą, atitinkamai toliau subrangovas UAB „Vilniaus Rentinys“ toliau vykdė statybos darbus ir tvirtino gruntą jau laikinais technologiniais injekciniais inkarais.

Kaip jau minėta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikosi pozicijos, kad nurodytas sprendinio, atsižvelgiant į Statybos įstatyme pateiktą esminių statinio projekto sprendinių sąvoką, pakeitimas nelaikytinas esminiu, atitinkamai dėl to nereikėjo gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ar kažkokius papildomus dokumentus. Kaip nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, kadangi tai nebuvo esminis projekto pakeitimas, naujo statybą leidžiančio dokumento toliau vykdyti statybos darbus gauti nereikėjo (to neginčijo ir Statybos inspekcijos atstovas), nes remiantis Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 45 punktu, kai keičiami neesminiai statinio projekto sprendiniai ir parengti darbo projekto sprendinių keitimai, papildymai ar taisymai neatitinka techninio projekto sprendinių, techninis projektas turi būti pakeistas (parengiant naujos laidos projektų sprendinių dokumentą) iki statybos užbaigimo procedūrų (prašymo išduoti statybos užbaigimo aktą pateikimo ar deklaracijos apie statybos užbaigimą surašymo) pradžios.

Vis dėlto įvertinus administracinio nusižengimo protokole suformuluotą nusižengimo esmę ir Institucijos atstovo paaiškinimus, pažymėtina, kad nurodyti argumentai šiuo atveju iš esmės nėra reikšmingi, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra inkriminuotas esminio statinio projekto sprendinio pakeitimas, darbų vykdymas neturint atitinkamų dokumentų pakeitus esminį sprendinį ir pan. Statybos inspekcijos atstovas teismo posėdyje teigė, kad generalinis rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinėn atsakomybėn traukiamas dėl to, kad jis, kaip atestuotas juridinis asmuo, turintis kvalifikacinį atestatą ir žinodamas, kad pradiniame projekte injekcinių inkarų įrengimas už sklypo ribų nėra numatytas, o jeigu ir būtų numatytas, tai rašytinio gretutinio sklypo savininko sutikimo nebuvo, visgi vykdė šiuos darbus, todėl, jo, manymu, pažeidė Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punktą ir už tai turėtų būti nubaustas (t. y. protokolas surašytas už atitinkamų darbų vykdymą gretimame žemės sklype (žemės sklypuose), neturint jų savininko (valdytojo) sutikimo). Visgi teismas su Institucijos pozicija nagrinėjamu atveju dėl žemiau nurodytų argumentų nesutinka.

Kaip jau minėta, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn turi būti nustatyti objektyvieji ir subjektyvieji atitinkamo nusižengimo požymiai, savo ruožtu asmeniui inkriminuojamas nusižengimas turi būti suformuluotas aiškiai ir konkrečiai, siekiant užtikrinti, be kita ko, atsakomybėn traukiamo asmens teisę į gynybą. Kiek tai aktualu šiuo atveju, siekiant juridinį asmenį (rangovą) patraukti atsakomybėn pagal Statybos įstatymo 57 straipsnį už rangovo pareigų, numatytų šio įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punkte neįvykdymą (netinkamą vykdymą), kaip jau minėta, turi būti aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kokie statinio projekto, statybos taisyklių ar kitų statybos darbus reglamentuojančių teisės aktų (dokumentų) konkretūs reikalavimai vykdant statybos darbus buvo pažeisti (nevykdomi ir pan.). Tačiau šiuo atveju pažymėtina, jog, teismo nuomone, aiškus ir konkretus kaltinimas subjektui nebuvo suformuluotas.

Kaip jau minėta, iš proceso dalyvių paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad pagal pateiktą parengtą ir suderintą projektą bei statybą leidžiantį dokumentą, gretimo pastato pamatai turėjo būti stiprinami aukšto slėgio injekcijomis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad jau šiame pirminiame techniniame projekte buvo numatyta galimybė vykdyti grunto sutvirtinimo darbus aukšto slėgio injekcijomis už UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomo sklypo ribos, ir, atitinkamai, statytojas (užsakovas) UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir turėjo pareigą gauti visus teisės aktais reikalaujamus sutikimus dėl tokių darbų. Savo ruožtu iš teismo posėdyje pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo paaiškinimų matyti, kad atsakomybėn traukiamo asmens nuomone, bendrovė, kaip rangovas, turi pareigą atitinkamus darbus vykdyti vadovaujantis išduotais techniniu projektu / statybą leidžiančių dokumentu ir kt. dokumentais (teisės aktais), tačiau neturi pareigos tikrinti šių statytojui išduotų dokumentų teisėtumo ir pan. Kitokios pozicijos, kaip minėta, šiuo klausimu laikosi Institucija.

Įvertinęs visus proceso dalyvių paaiškinimus, byloje esančią medžiagą bei teisinį reguliavimą, teismas negali sutikti su Institucijos pozicija, kadangi ja (įtvirtinta ir administracinio nusižengimo protokole), teismo nuomone, yra neleistinas išplečiamos rangovo pareigos, t. y. iš esmės traktuojama, kad rangovas, vykdydamas statybos darbus ir pan., turi ne tik pareigas, eksplicitiškai nurodytas jau minėtame Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punkte, tačiau ir aiškiai pastarojoje nuostatoje neįtvirtintą pareigą – vertinti jau minėtų dokumentų, pagal kuriuos jis privalo vykdyti statybos darbus, o būtent – statybą leidžiančio dokumento, statinio projekto ir pan. teisėtumą, t. y. tikrinti, ar tikrai yra gauti atitinkami teisės aktų reikalaujami sutikimai dėl tam tikrų darbų vykdymo ir pan., nors, pažymėtina, tokia pareiga yra nustatyta būtent įgaliotoms valstybės institucijoms, išduodančioms statybą leidžiančius dokumentus, tikrinančioms juos ir pan., savo ruožtu betarpiškai pareiga gauti atitinkamus sutikimus, kai jie būtini, yra nustatyta būtent statytojui, ko neginčija ir Institucija, t. y. šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Taigi šiuo aspektu sutiktina su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pozicija, kad nei galiojantys įstatymai, nei pasirašyta rangos sutartis nenumato rangovui pareigos tikrinti statytojui išduoto techninio projekto ir statybą leidžiančio dokumento teisėtumo, nes tokiu atveju atsakomybė už galimai neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, pagal kurį būtų vykdomi statybos darbai, būtų perkelta rangovui, kuris neturi jokios įtakos tokio dokumento išdavimui.

Pastebėtina, kad, kaip jau minėta, atliekant laikinų injekcinių inkarų įrengimą, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnai 2017 m. rugpjūčio 2 d. atliko patikrinimą ir nustatė, kad laikini inkarai buvo įrengti už statytojo sklypo ribų, neturint gretimų sklypų ir pastatų savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų dėl laikinų inkarų įrengimo ir 2017 m. rugpjūčio 9 d. surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą. Be to, statytojui UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo surašytas privalomasis nurodymas pašalinti šį pažeidimą, t.y. gauti valstybinės žemės valdytojos – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos - leidimą laikinai naudotis valstybine žeme. Statytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ neginčijo nustatyto pažeidimo ir jį pašalino, 2018 m. vasario 8 d. gaudamas Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą laikinai pasinaudoti valstybinės žemės plotu adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laikinų technologinių injekcinių inkarų įrengimui (tai patvirtina byloje esantys Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. vasario 8 d. sutikimas Nr. 49ST-53-(14.49.5) ir 2018 m. vasario 19 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktas Nr. (23.29)RE-95). Taigi akivaizdu, jog, kaip ir nurodyta Statybos įstatyme, būtent statytojas (užsakovas) UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra subjektas, kuris turi pareigą gauti atitinkamus teisės aktų reikalaujamus sutikimus. Todėl teismas negali sutikti su pozicija, kad Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punktas (ar kitos 18 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos rangovo pareigos) gali būti aiškinamos tiek plečiamai, jog pagal šią nuostatą rangovas turėtų ne tik pareigą vykdyti statybos darbus pagal nurodytus dokumentus ar teisės aktus, bet ir pareigą, kaip minėta, tikrinti išduotus statybos darbus reglamentuojančius (leidžiančius) dokumentus (jų turinį, teisėtumą, išsamumą, pakankamumą ir pan.).

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad statytojui UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybą leidžiantis dokumentas pagal pateiktą pirminį techninį projektą, kuriuo grunto stiprinimo darbai buvo numatyti aukšto slėgio injekcijomis, buvo išduotas gavus gretimų sklypų naudotojų, o ne valstybinės žemės valdytojos – Nacionalinės žemės tarnybos sutikimus, nors tie darbai taip pat turėjo būti atliekami už statytojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomo žemės sklypo ribų. Kadangi šis statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas įgaliotų valstybės institucijų, teismo nuomone, rangovas neturėjo pagrindo kelti klausimo dėl šio dokumento teisėtumo, nes, kaip žinoma, statybą leidžiantys dokumentai taip pat turi būti išduodami vadovaujantis teisės aktais, prieš tai patikrinus, ar yra gauti visi reikiami sutikimai atlikti tam tiktus darbus. Savo ruožtu statybos eigoje pakeitus pirminiame techniniame projekte numatytą grunto stiprinimo sprendinį kitu (neesminiu), kuriam nereikia išduoti naujo statybą leidžiančio dokumento bei stabdyti darbų, nepaneigta galimybė, jog generalinis rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasitelkdamas subrangovą UAB „Vilniaus Rentinys“, toliau vykdė grunto stiprinimo darbus pagal pakeistą sprendinį už statytojo valdomo žemės sklypo ribų, esant pagrįstam manymui, jog visi reikiami leidimai tokiems darbams jau yra gauti statytojo. Kaip minėta, statytojas (užsakovas) buvo informuotas apie grunto stiprinimo sprendinio pakeitimą iki patikrinimo, tokiam sprendiniui neprieštaravo ir jeigu šio sprendinio įgyvendinimui reikėjo gauti papildomą leidimą, jo gavimu privalėjo pasirūpinti būtent statytojas bei informuoti apie tai rangovą. Kaip ir minėta, Statybos inspekcijos pareigūnams nustačius, kad laikini technologiniai injekciniai inkarai už statytojo valdomo žemės sklypo ribų yra įrenginėjami be valstybinės žemės valdytojos sutikimo, jie privalomąjį nurodymą pašalinti šį trūkumą surašė būtent statytojui UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne rangovui, nes pagal galiojančius teisės aktus rangovo galimybė gauti tokį sutikimą yra apribota, ką teismo posėdyje pripažino ir Statybos inspekcijos atstovas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad šiuo atveju generalinis rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už nusižengimo, kuris suformuluotas protokole, padarymą, kadangi, pirmiausia, akivaizdu, kad rangovas nėra kaltinamas statybos darbų vykdymu ne pagal statinio projektą, statybos taisykles, statybos darbų technologijos projektą ir pan., ar pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (ir /ar atitinkamų pareigūnų reikalavimus ar nurodymus), kadangi aiškiai ir konkrečiai nėra įvardyta, kokio būtent dokumento ar teisės akto reikalavimus (be nuorodos į abstrakčiai rangovo teises įtvirtinantį Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punktą) rangovas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė. Kita vertus, vertinant protokole, apibrėžiant nusižengimo esmę, nurodytą kaltinimą rangovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, jog buvo vykdomi atitinkami statybos darbai neturint gretimų sklypų ir pastatų savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų, teismo nuomone, UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali būti laikomas tinkamu administracinio nusižengimo subjektu, kadangi Statybos įstatymo 14 straipsnis įpareigoja būtent statytoją, o ne rangovą, rūpintis visais statybai reikalingais dokumentais, tarp jų ir gretutinių žemės sklypų savininkų leidimais (sutikimais) atlikti tam tikrus darbus už statytojo valdomo žemės sklypo ribų, o rangovą atlikti darbus pagal statytojo pateiktus atitinkamus dokumentus ir aktualius teisės aktus.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių bei argumentų visumą, administracinio nusižengimo byla UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu nutrauktina, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

Administracinio nusižengimo bylos teiseną UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punktą ir 57 straipsnio 1 dalį nutraukti, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.