Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, sekretoriaujant Olgai Uljanovai, dalyvaujant pareiškėjos atstovui V. S., atsakovės atstovei Anai Daugienei, vertėjai Teresei Gusarovai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos individualiosios įmonės „Almasta“ skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos, dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja skunduose ir jų patikslinimuose (b. l. 1–2, 10–11, 101, 104–105) prašo priteisti atlyginti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos, 450 milijardų litų neturtinę žalą.

Paaiškino, kad Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Migracijos skyrius 2004 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. 1/14-MS17-105 atsisakė pareiškėjos savininkui V. S. išduoti asmens be pilietybės kelionės dokumentą. Apie šį sprendimą buvo pranešta tik 2004 m. rugsėjo 4 d., o tai lėmė, jog buvo praleistas 7 dienų terminas sprendimui apskųsti. Dėl dokumento neišdavimo ir pažeistos teisės kreiptis į teismą buvo atimta teisė laisvai naudotis įmonės turtu. Tai lėmė reputacijos netekimą ir neturtinės žalos atsiradimą, nes įmonė negalėjo normaliai veikti. Per teismo posėdį pareiškėjos atstovas paaiškino, kad negali pateikti jokių įrodymų dėl padarytos žalos.

Atsakovas su skundu nesutiko ir nurodė, kad V. S. atsisakė Lietuvos Respublikos pilietybės (Respublikos Prezidento 2001 m. spalio 3 d. dekretas Nr. 1501). 2004 m. rugpjūčio 3 d. jis kreipėsi su prašymu išduoti asmens be pilietybės kelionės dokumentą ir nurodė, kad leidimo nuolat gyventi Lietuvoje nenori. 2004 m. rugpjūčio 27 d. buvo priimtas sprendimas neišduoti asmens be pilietybės kelionės dokumento ir V. S. apie tai buvo informuotas 2004 m. rugpjūčio 30 d. raštu. Atsakovas nurodė, kad, neturint leidimo nuolat gyventi Lietuvoje, kelionės dokumentas negali būti išduodamas. Atsakovas nurodė, kad nesutinka su teiginiu, jog V. S., negavęs kelionės dokumento, negalėjo tvarkyti įmonės turto.

Skundas atmestinas.

Civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus būtinos keturios sąlygos, kurios organiškai tarp savęs susijusios. Nesant vienos iš jų, teisė į turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą paneigiama. Šios sąlygos yra: 1) neteisėti veiksmai (CK 6. 246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6. 249 str.), (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17–614/2007). Tam tikrais atvejais (pvz., nurodytais CK 6.271 bei CK 6.272 straipsniuose) civilinė atsakomybė atsiranda ir be kaltės. Taigi viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui.

CK 6.271 str. 4 d. nustato valdžios institucijai privalomo elgesio, siejamo su atitinkamų įstatymų reikalavimų vykdymu, nesilaikymą. Todėl sprendžiant klausimą dėl šioje straipsnio dalyje nustatytos (vienos iš būtinų) sąlygos atlyginti žalą buvimo ar jos nebuvimo, būtina taikyti atitinkamas teisės normas, su kurių pažeidimu siejamas tariamai padarytos žalos atsiradimas. Skunde nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja prašomos atlyginti neturtinės žalos atsiradimą kildina iš Migracijos skyriaus neteisėtų veiksmų, kuriais buvo pažeista teisė kreiptis teisminės gynybos dėl 2004-08-27 sprendimo Nr. 1/14-MS17-105 (b. l. 3) panaikinimo ir dėl kurių buvo pažeista pareiškėjos teisė laisvai naudotis savo nuosavybe.

Pareiškėja teigia, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė žalą, nes įmonė negalėjo normaliai veikti ir tvarkyti savo turto. Pareiškėja nenurodė, kokia konkrečia nuosavybe dėl galimai neteisėtų pareigūnų veiksmų buvo atimta teisė naudotis ir nepateikė jokių įrodymų dėl žalos dydžio.

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus.

Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Prezidento 2001 m. spalio 3 d. dekretu Nr. 1501 buvo patenkintas V. S. prašymas, kuriuo jis atsisakė Lietuvos Respublikos pilietybės. V. S. liko gyventi Lietuvos Respublikoje ir 2004 m. rugpjūčio 3 d. kreipėsi su prašymu išduoti asmens be pilietybės kelionės dokumentą, nes leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje gauti nenori. 2004 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. 1/14-MS17-105 buvo nuspręsta neišduoti V. S. kelionės dokumento. Apie šį sprendimą jis buvo informuotas 2004 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. 1/14-M4-S-134. Pareiškėja tvirtina, jog šis atsakovo raštas be paties sprendimo buvo įteiktas tik 2004 m. rugsėjo 4 d., todėl buvo praleistas 7 dienų terminas sprendimui apskųsti. Tačiau V. S. turėjo teisę prašyti teismo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, todėl Migracijos tarnybos veiksmai neatėmė iš jo galimybės ginti savo teises ir negalėjo lemti neturtinės žalos atsiradimo. Pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 2 dalį, 24 ir 25 straipsnius, leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ir šią teisę patvirtinančio dokumento turėjimas yra tos įstatymu nustatytos būtinosios prielaidos, nuo kurių buvimo priklauso asmens be pilietybės teisės laisvai išvykti iš Lietuvos ir sugrįžti į ją atsiradimas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 1 d. nutartyje konstatuota, kad V. S., atsisakydamas Lietuvos Respublikos pilietybės, jos neteko 2001 m. spalio 3 d. bei liko toliau gyventi Lietuvoje; ši faktinė aplinkybė pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą sudarė jam prielaidas gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau jis nesikreipė dėl tokio leidimo išdavimo (administracinė byla Nr. A(8) - 2150/2006). Nėra pagrindo pripažinti, jog Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Migracijos skyriaus 2004 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Teismas daro išvadą, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad valdžios institucijos darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu tai reiškia, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas veikė pareiškėjos atžvilgiu neteisėtai, dėl to nėra nustatyta visų sąlygų žalai atlyginti, todėl pareiškėjos skundas dėl žalos atlyginimo netenkintinas (LR ABTĮ 88 str. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Atmesti pareiškėjos individualiosios įmonės „Almasta“ skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.