Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-01-07 · Administracinė byla Nr. I-91-621/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-01-07Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-06-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-01-07
Bylos Nr.
I-91-621/2015
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01622-2014-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Virginijus Stankevičius, Žanas Kubeckas (pran.), Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas
A. B.
Atsakovas
Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Advokatai
Zigmas Burba
Administracinė byla Nr. I-91-621/15
Teismo proceso Nr. 3-64-3-01622-2014-4
Procesinio sprendimo kategorija 24.;74 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininko ir pranešėjo teisėjo Žano Kubecko, kolegijos teisėjų Laisvutės Kartanaitės ir Virginijaus Stankevičiaus,

sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei,nedalyvaujant pareiškėjui A. B.,

nedalyvaujant atsakovų Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą ir patikslintą skundą atsakovams Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos dėl sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. B. kreipėsi su skundu ir patikslintu skundu į teismą, prašydamas panaikinti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2014 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. SP-1871-(7.1447), priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, pareiškėjui 5057,34 Eur turtinės žalos ir 4923,54 Eur neturtinės žalos.

Pareiškėjas A. B. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (133 b. l.). Skunde ir patikslintame skunde (2–5, 21–24 b. l.) nurodė, jog Tarnybos 2014 m. birželio 3 d. sprendimas Nr. SP-1871-(7.1447) nėra pasirašytas jokio pareigūno, todėl yra niekinis. Tarnybos sprendimas Nr. SP-1871-(7.1447) įteiktas tik po 27 dienų, tai neatitinka įstatymo nustatytų terminų. Pasirašyti dokumentą direktorius Tadas Baltuška tuo metu negalėjo ir neturėjo teisės, kadangi jis tuo metu nedirbo, o už jį privalėjo šį dokumentą pasirašyti laikinai atliekanti direktoriaus funkcijas vyriausioji specialistė V. V., kuri šio dokumento nepasirašė. Tai įrodymas, kad šio dokumento originalas tuo metu buvo nepasirašytas, o nepasirašytas dokumentas nėra joks dokumentas. Be to, iš dokumentų matosi, kad vieną dieną vietoj Tarnybos direktoriaus dokumentą pasirašo direktoriaus funkcijas atliekanti A. P. (dok. Nr. SD-666), kitu atveju ant dokumento pasirašo, matomai, kita darbuotoja, atliekanti taip pat direktoriaus funkcijas V. V. (dok. SD-762(7.1447), tai įrodo, kad Tarnyboje vadovo apskritai nėra, kas įgalina pavaldinius klastoti dokumentus, grubiai pažeidžiant piliečių teisėtus interesus. Nors lydraštyje ir yra frazė, kad sprendimo originalas pasirašytas elektroniniu parašu, tačiau pareiškėjas neturi galimybės patikrinti šio fakto, kadangi kopijoje neatsispindi jokie elektroninio parašo patvirtinimo faktai. Jei jis ir yra, tuomet ar tikrai elektroninio dokumento tekstas yra tapatus išduotos kopijos tekstui. Laikinai einantys direktoriaus pareigas asmenys nurodytuose dokumentuose (A. P. ir V. V.) įrodo, kad direktorius tuo metu darbe nebuvo ir nedirbo, todėl Tado Baltuškos elektroninio parašo ant sprendimo negalėjo būti. Jei laikinai direktoriaus funkcijoms atlikti yra paskirti kiti asmenys, tuomet direktorius neturi galimybės pasirašyti ir jo parašas tuo laikotarpiu yra negaliojantis. Vadinasi, tos galimybės (pasirašyti elektroniniu būdu) neturėjo ir direktoriaus funkcijas laikinai ėjusios darbuotojos, galimai neturinčios ir elektroninio parašo teisės (LR Elektroninio parašo įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalys). 2014-06-03 šios įstaigos vyriausioji specialistė (teisininkė) I. B., matyt, klastodama dokumentą, uždėjo spaudą „kopija tikra“ ir tikrumą patvirtino savo parašu. Daugiau jokių parašų šiame dokumente nėra. Įstaigos vadovo nepasirašytas dokumentas negalioja nuo pat jo sudarymo momento (faktiniai duomenys leidžia manyti, kad direktorius tuo metu nedirbo). Pateikus sprendimo kopiją be parašo bet kokiai valstybės institucijai tokio dokumento nepriims. Spaudo ant šio dokumento uždėjimas be įstaigos vadovo parašo įrodo, kad kopija nėra tikra ir aiškiai yra suklastota. Pagal savo išsilavinimą teisininkė I. B. negalėtų nesuprasti šio dokumento suklastojimo esmės, kadangi, tikriausiai, turi aukštąjį juridinį išsilavinimą. Dokumentai privalo būti tvarkomi ir išduodami tiktai griežtai įstatymo nustatyta tvarka. Tokia tvarka yra išdėstyta Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklėse, kurios patvirtintos Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-07-04 įsakymu Nr. V-118. Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių 5 straipsnyje nurodyta, kas yra dokumento kopija ir kas yra dokumento nuorašas. Jame aiškiai parašyta, kad dokumento kopija – reprografijos būdu ar kitais būdais tiksliai atgamintas dokumentas. Dokumento nuorašas – atgamintas dokumentas be dalies jame esančių rekvizitų ar jų dalių (pvz.: rezoliucijos, vizų, parašų). Kopijoje privalo būti visi originalo rekvizitai. Jei kopijoje to nėra, tai vėliau pasirašytas dokumentas ir jame atsiradę rekvizitai po kopijos išdavimo yra laikytini suklastotais ir prieštarauja įstatymo nustatytam reglamentui. Kadangi dokumento kopijos turinys privalo būti identiškas originalo turiniui, tuomet I. B. patvirtinta sprendimo kopija aiškiai įrodo, kad originalas yra be direktoriaus T. Baltuškos parašo. Nurodo, jog į Tarnybą kreipėsi 2014-05-16 dėl suteikimo jam valstybės garantuojamos teisinės pagalbos dėl kasacinio skundo pataisymo ir parengimo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, skundžiant Šiaulių apylinkės (2013-12-02) ir apygardos (2014-03-06) teismų nutartis CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-05-08 atsisakė dėl formalių priežasčių priimti jo skundą, vadovaudamasis tuo, kad jis neatitinka CPK 347 straipsnio 3 dalyje numatytų reikalavimų.

Tarnyba, nesusipažinusi su jo paruošto kasaciniu skundu, kreipėsi į advokatą dėl išvados, kad sužinotų, ar nėra teisinės pagalbos neteikimo pagrindų. 2014-06-03 Tarnybai buvo pateikta išvada, kuri nebuvo susijusi su kasacinio skundo turiniu, o buvo tik pateikti teismo nutarčių komentarai su ankstesnėmis klaidomis. Tarnyba visiškai nesidomėjo kasacinio skundo dalyku ir pagrindu ir nesulygino jo su gauta išvada. Tarnyba neteisingai priėmė sprendimą, nes vadovavosi advokato išvada, kurią jis surašė nežinodamas pagrindinio dalyko – kasacinio skundo aplinkybių turinio, išvadą rengęs advokatas sprendė visai kitas aplinkybes, nesusijusias su kasacinio skundo turiniu, jo net neskaitė, todėl Tarnyba, vadovaudamasi suklastota išvada, nepaskyrė pareiškėjui valstybės garantuojamos efektyvios teisinės pagalbos, o tik formaliai vykdė advokato nurodymus. Tarnyba taip pat melavo savo sprendime, kad „rengti procesinį dokumentą kasacinį skundą nėra teisinės perspektyvos, nes nebus pasiektas norimas pareiškėjo rezultatas“. Iš kur Tarnyba prieš laiką žinojo, kad kasacinį skundą reikės rengti, pareiškėjas nurodo, jog jį turėjo parengęs ir kartą jau pristatęs Lietuvos Aukščiausiajam Teismui ir iš kur žinojo, kad rezultatas nebus pasiektas. Kas Tarnybai davė teisę spręsti už teismus ir viršyti savo kompetenciją. Nurodo, jog Tarnyba, naudodama teisinį nihilizmą, turintį korupcinio nusikaltimo požymių, labai pakenkė jam ir jo šeimai, padarydama didelę turtinę ir neturtinę žalą. Tarnyba nenagrinėjo ir nesidomėjo pareiškėjo turtine padėtimi. Kadangi valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti jo 2014-05-16 prašyme nurodyti kriterijai atitiko visus reikalavimus, Tarnybos siūlymas kreiptis dėl kasacinio skundo į laisvai samdomus ir mokamus advokatus neatitinka turtinės padėties ir net negali būti siūloma. Pažymėjo, jog yra morališkai žlugdomas ir įžūliai tarnautojų ignoruojamas, nes jo prašymas atitiko valstybės garantuojamą teisinę paramą, kurios dėl jam nežinomų priežasčių Tarnyba nesuteikė, tuo tyčia praleisdama kasacinio skundo padavimo terminą 2014-06-05. Tarnyba, 2014-05-16 gavusi pareiškėjo prašymą dėl teisinės pagalbos suteikimo, piktnaudžiavo savo teisėmis, nes žinojo, kad kasacinio skundo padavimo terminas baigiasi 2014-06-05. Žodžiu paprašius, kad išvada ir Tarnybos sprendimas būtų pateikti skubiai iki termino pabaigos, Tarnybos administratorė išaiškino ir paskaičiavo, kad visi klausimai, kurie bus sprendžiami dėl teisinės pagalbos suteikimo, bus vėliausiai įvykdyti iki 2014-06-12, t. y. ilgiausiais įstatyme numatytais terminais (10 dienų išvadai pateikti ir 5 dienos sprendimui pateikti). Taip ir įvyko, antspaudas ant voko įrodo, kad Tarnyba išvadą atsiuntė tik 2014-06-12, nors dar prieš tai birželio pirmosiomis dienomis kreipėsi į Tarnybą, teigdamas ir įspėdamas žodžiu, kad baigiasi terminas kasaciniam skundui paduoti. Tar­nybos specialistė I. B. patikino, kad Tarnybai priėmus sprendimą net ir po termino, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas turi teisę pratęsti kasacinio skundo padavimo terminą, paleistą ne dėl pareiškėjo kaltės. Nuo prašymo priėmimo iki supažindinimo su sprendimu praėjo aiškiai pernelyg ilgas laiko tarpas, t. y. nuo 2014-05-16 iki 2014-06-12, net 27 kalendorinės dienos. Panašu, kad Tarnyba nėra kompetentinga spręsti apie teisinės pagalbos skyrimą (ar neskyrimą) piliečiams, tam ji visada maksimaliai išnaudoja papildomą 10-ties dienų limitą advokato išvadai gauti, neatsižvelgiant į piliečio konkrečias bylos aplinkybes. Dėl tokių neteisėtų Tarnybos veiksmų pareiškėjui kilo 5057,34 Eur turtinė (neteisėti išieškojimai ne iš jo, o iš svetimo turto, tuo pačiu darant žalą jam ir jo šeimai) ir 4923,54 Eur neturtinė žala. Visa tai atsirado dėl valstybės valdžios institucijos darbuotojų kaltės, nesuteikus efektyvios teisinės pagalbos (CK 6.271 straipsnis): turtinė žala atsirado dėl neteisėtų išieškotojo, antstolio, šališkų teisėjų ir Tarnybos veiksmų, siekiant sužlugdyti jį ir jo sutuoktinę materialiai ir teismui sąmoningai nenagrinėjant klausimo apie grąžintą turtą natūra išieškotojams, o priteisiant iš jo (ir areštuotas turtas byloje nedalyvaujančios ir ne skolininkės jo sutuoktinės) 5057,34 Eur sumą, dėl to 2014-05-09–2014-05-16 jau yra vykdytos jos asmeninio turto varžytynės. Neturtinę žalą sudaro pareiškėjo dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai ir įtampa, sveikatos pablogėjimas, dvasinis sukrėtimas ir pablogėję šeimos santykiai, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, moralinis pasityčiojimas iš jo, sukeliant bejėgiškumo ir menkumo jausmus, sukeliant neapykantą visai teisinei sistemai, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., įvertinant pinigais, tai sudaro 4923,54 Eur. Teismo prašo skundą ir patikslintą skundą tenkinti.

Atsakovų Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (134 b. l.). 2014 m. gruodžio 18 d. gautas prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime (74–76 b. l.) nurodo, jog su pareiškėjo nuomone, kad sprendimas nėra pasirašytas jokio pareigūno, yra niekinis ir naikintinas, Tarnyba nesutinka. Pareiškėjas buvo informuotas 2014-06-05 raštu Nr. SD-762 (7.1447), kad sprendimo originalas yra pasirašytas elektroniniu parašu ir saugomas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroninių dokumentų valdymo sistemoje. Be to, pareiškėjui buvo nurodyta, kad iškilus neaiškumams dėl priimto sprendimo galima skambinti lydraštyje žemiau nurodytais kontaktiniais telefonais. Pažymėjo, kad pareiškėjas iš karto kreipėsi į teismą, skųsdamas priimtą sprendimą. Sprendimas pasirašytas Tarnybos direktoriaus, nepažeidžiant Elektroninio parašo įstatymo nuostatų, Elektroninių dokumentų valdymo taisyklių, patvirtintinų Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-158 „Dėl Elektroninių dokumentų valdymo taisyklių patvirtinimo“ bei Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. gegužės 31 d. direktoriaus įsakymo TD 1-46(01.3) „Dėl Elektroninių dokumentų valdymo“. Pagal pastarąjį įsakymą, tam tikri Tarnybos individualūs administraciniai aktai pasirašomi elektroniniu parašu, įskaitant Tarnybos sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, dokumento indeksas – SP(2013-05-31 įsakymo Nr. TD 1-46(01.3) (1.2 punktas). Pažymėjo, kad sprendimas pasirašytas direktoriaus Tado Baltuškos 2014-06-03 16 val. 45 min. ir tai patvirtina pridedamas išrašas apie elektroninį parašą iš elektroninio parašo tikrinimo sistemos „Signa Web“. Pažymėtina, kad 2011-12-14 sutartis Nr. LŽ-8, 2011-09-27 ir sutartis Nr. PS-17(05.18) patvirtina elektroninio parašo Tarnyboje įdiegimą. Tarnyba nesutinka su pareiškėjo nuomone, kad priimant sprendimą buvo praleisti teisės aktų nustatyti terminai. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu nėra galimybės sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti iš karto, jis priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato išvados arba šio straipsnio 13 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos. Pareiškėjo 2014-05-15 prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą Tarnyboje gautas 2014-05-16. Pažymėjo, kad pareiškėjas prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą kasacinėje instancijoje, įskaitant kasacinio skundo parengimą bei nurodė, kad nori skųsti teismo sprendimą. Tarnyba vykdydama Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytą pareigą įvertinti pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą ir atstovavimo perspektyvumą bei siekiant nustatyti, ar yra LR CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyti kasacijos pagrindai, vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 9 dalimi kreipėsi į advokatą dėl išvados. Tarnyba 2014-05-22 raštu Nr. SD-666(7.1447) „Dėl išvados pateikimo“ kreipėsi į advokatą Zigmą Burbą dėl išvados pateikimo. Šio rašto kopija taip pat išsiųsta ir pareiškėjui. Vyriausiosios specialistės A. P. įgaliojimą pasirašyti 2014-05-22 raštą Nr. SD-666(7.1447) patvirtina 2014 m. gegužės 20 d. įsakymas Nr. TD1-37(01.3) „Dėl A. P. įgaliojimo laikinai atlikti direktoriaus funkcijas“. Advokatas 2014-06-02 pateikė Tarnybai išvadą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui. Tarnyba 2014-06-03 priėmė sprendimą, t. y. nepraleisdama 5 darbo dienų termino nuo advokato išvados gavimo. Tarnyba 2014-06-05 raštu Nr. SD-762(7.1447) „Dėl atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą“ išsiuntė patvirtintą sprendimo kopiją pareiškėjui. Pareiškėjas teigia, kad sprendimo 2014-06-03 Tarnybos direktorius pasirašyti negalėjo, nes tuo metu nedirbo. Šie pareiškėjo argumentai yra niekuo nepagrįsti ir atmestini. Pažymėtina, kad Tarnybos direktorius 2014-06-03 dirbo ir ėjo Tarnybos direktoriaus pareigas, todėl sprendimą pasirašyti turėjo teisę, tačiau 2014-06-05 buvo komandiruotėje bei dėl šios dienos pavedimo laikinai atlikti direktoriaus funkcijas V. V. 2014-06-04 priėmė įsakymą TD1-40(01.3), todėl 2014-06-05 raštas SD-761(7.1447), kuriuo buvo išsiųstas sprendimas, pasirašytas V. V., yra teisėtas. Atkreiptinas dėmesys, kad vyriausiosios specialistės I. B. duomenys nurodyti kaip sprendimo projekto rengėjos.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad jo patirta turtinė žala yra 5057,34 Eur, neturtinė žala – 4923,54 Eur, bei šį reikalavimą reiškia Tarnybai. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad minėta žala atsirado dėl neteisėtų išieškotojo, antstolio, šališkų teisėjų, taigi ir dėl kitų asmenų. Pažymėjo, kad Šiaulių apygardos teismas 2014 m. kovo 6 d. nutartimi apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2S-219-154/2014 paliko galioti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-4280-772/2013, kuria teismas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Tačiau pareiškėjas nepagrįstai sieja turtinio reikalavimo vykdymą pagal šiuos teismų sprendimus su Tarnyba. Pareiškėjas a priori konstatuoja šių teismų sprendimų neteisėtumą grįsdamas faktine aplinkybe, kad antstolis neva atliko neteisėtus veiksmus. Kaip žinia, kasacinis teismas naujų faktinių aplinkybių nenustatinėja (LR CPK 353 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjo skunde nurodytas reikalavimas dėl žalos priteisimo yra akivaizdžiai nepagrįstas, kadangi nėra priežastinio ryšio tarp Tarnybos sprendimo ir pareiškėjo nurodytos 5057,34 Eur turtinės ir 4923,54 Eur neturtinės žalos. Pareiškėjas skunde nepateikė nei informacijos, nei įrodymų, kaip susidarė jo prašoma priteisti turtinė, neturtinė žala, nepagrindė žalos dydžio ir jos priežastinio ryšio. Taip pat be savo subjektyvaus aplinkybių vertinimo nepateikė jokių įrodymų dėl Tarnybos neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Pareiškėjo teiginiai – subjektyvūs, abstraktūs ir jokiais konkrečiais faktais bei įrodymais nepagrįsti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui LR CK 6.250 straipsnio prasme. Prašo pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo A. B. skundas ir patikslintas skundas netenkintini.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. gegužės 15 d. (Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje užregistruotas 2014 m. gegužės 16 d.) pateikė prašymą atsakovui Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl suteikimo antrinės teisinės pagalbos – surašymo kasacinio skundo civilinėje byloje Nr. 2S-219-154/2014 (teisminio proceso Nr. 2-70-3-03216-2013-0).

Atsakovas 2014 m. gegužės 22 d. raštu Nr. SD-666(7.1447) kreipėsi į advokatą Zigmą Burbą, prašydamas pateikti išvadą pagal pareiškėjo 2014 m. gegužės 16 d. prašymą (94 b. l.).

Advokatas Zigmas Burba 2014 m. birželio 2 d. surašė išvadą atsakovui, kurioje pasisakė, kad nėra pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnyje, ir kad atstovavimas pareiškėjui vertintinas kaip neperspektyvus.

Tarnyba 2014-06-03 sprendimu Nr. SP-1817-(7.447) „Dėl atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą“ atsižvelgusi į faktinių aplinkybių visumą bei pasirėmusi advokato Zigmo Burbos išvada, atsisakė suteikti A. B. antrinę teisinę pagalbą kasacine tvarka skundžiant Šiaulių apygardos teismo 2014-03-06 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-219-154/2014 tuo motyvu, kad apskundimas kasacine tvarka akivaizdžiai nepagrįstas, o atstovavimas tokioje byloje – neperspektyvus (102–107 b. l.).

Atsakovas sprendime pažymėjo, kad Šiaulių apygardos teismas išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą ir 2014 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-219-154/2014 jį atmetė. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Antstolio atliekami procesiniai veiksmai vykdymo procese reglamentuojami Civilinio proceso kodekso bei LR antstolių įstatymo. Remdamasis šiais įstatymais antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis, LR antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), todėl antstolio veiksmus apeliacinės instancijos teismas įvertino kaip teisėtus. Pareiškėjas A. B. siekia būtent 2014 m. kovo 6 d. Šiaulių apygardos teismo nutartį skųsti kasacine tvarka.

Taip pat pažymėjo, kad A. B. pats savarankiškai parengė kasacinį skundą, jame nurodė, kad su skundu kreipėsi į antstolį dėl vykdomosios bylos nutraukimo įvykdžius prievolę, žemės sklypo akto panaikinimo ir permokėtos pinigų sumos grąžinimo, teismai iš esmės skundo nenagrinėjo, neatskleidė jo skundo esmės, teismų priimtas nutartis laiko šališkomis, neteisėtomis, pažeidus procesines teisės normas ir netinkamai jas pritaikius. A. B. savo parengtą kasacinį skundą teikė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, tačiau teismas 2014 m. gegužės 8 d. nutartimi šio skundo nepriėmė, nurodydamas, kad skundą surašė ir pasirašė pats kasatorius, nepateikė dokumento, patvirtinančio, kad turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, todėl kasacinį skundą atsisakė priimti, kaip neatitinkantį CPK 347 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

Taip pat atsakovas sprendime pažymėjo, kad pareiškėjas nesutinka su priimta Šiaulių apylinkės teismo nutartimi bei priimta apeliacinio teismo Šiaulių apygardos teismo nutartimi ir siekia jų peržiūrėjimo kasacine tvarka. Tačiau pagal pareiškėjo keliamus reikalavimus advokatas nenustatė jokio LR CPK 346 straipsnyje nurodyto pagrindo kasacijai. Pažymėjo, kad tiek pirmos instancijos teismas, tiek ir apeliacinės instancijos teismas vienodai vertino byloje esančius įrodymus bei padarė vienodas išvadas. Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, darė išvadą, kad pareiškėjas savarankiškai paruošė ir įteikė teismui papildomą 2013-05-02 skundą, kuris kartu nagrinėtinas su 2013-04-01 skundu pagal juose ir antstolio 2013-04-17 patvarkyme nurodytus bei pareiškėjo suformuluotus reikalavimus. 2013-04-01 pareiškėjo parengtas procesinis dokumentas laikytinas esminiu skundžiant antstolio veiksmus ir atsižvelgiant į pastarojo 2013-04-17 priimtą patvarkymą Nr. 98-1064/11. Taip pat pažymėjo, kad antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, kuris išduodamas teismo sprendimo pagrindu, konkrečiu atveju antstolis vykdo vykdomąjį dokumentą dėl konkrečių piniginių lėšų priteisimo iš skolininko A. B. išieškotojui (vykdomasis dokumentas Nr. 2-163-291/2011 dėl 32788,00 Lt išieškojimo iš skolininko A. B. pagal 2011-01-24 Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimą), todėl nors išieškotojui faktiškai yra perduotas nekilnojamojo turto objektas, dėl kurio pirkimo pardavimo sutarties tinkamo nevykdymo ir išieškotojui buvo priteistos piniginės lėšos iš A. B., tačiau nėra teismo sprendimo dėl šio daikto priteisimo ar jo išreikalavimo. Išieškotojui nėra priteistas šis nekilnojamojo turto objektas natūra. Pareiškėjas A. B. atitinkamu metu tinkamai negalėdamas įvykdyti savo įsipareigojimų pagal 2007-03-07 nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį nesikreipė nei į išieškotoją, nei į teismą dėl šios pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo bei restitucijos taikymo (nekilnojamojo turto objekto grąžinimo, nuostolių atlyginimo). Todėl pareiškėjo A. B. prašymo nutraukti vykdomąją bylą antstolis neturėjo teisinio pagrindo tenkinti, nes nors nekilnojamojo turto objektas faktiškai grąžintas pardavėjui, tačiau pažymėjo, kad daiktas sugrąžintas tik kaip dalis išieškotinos sumos pagal 2011-01-24 Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimą. Dėl kitos skolos dalies antstolis turi teisę ir pareigą tęsti vykdymo veiksmus, todėl visiškai pagrįstai pareiškėjo A. B. skundą nagrinėję teismai antstolio R. K. veiksmus pripažino teisėtais ir pagrįstais.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VTGTP įstatymas) 3 straipsnio 2, 4 punktuose įtvirtinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principai numato, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba turi būti teikiama kokybiškai, efektyviai bei vadovaujantis ekonominiais sumetimais, taip pat draudžiama piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis. Siekiant šių principų įgyvendinimo, VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalyje pateiktas sąrašas atvejų, kai antrinė teisinė pagalba neteikiama. Šios dalies 1 punkte nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, o 2 punkte – jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus.

Kaip jau buvo minėta, VGTPĮ nustato, kad tuo atveju, jei atstovavimas byloje neperspektyvus, antrinė teisinė pagalba neteikiama (VGTPĮ 11 str. 7 d. 2 p.). Teisėjų kolegija pažymi, kad atstovavimo byloje perspektyvumas VGTPĮ taikymo prasme yra vertinamojo pobūdžio. Šį vertinimą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą. Informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas šis vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Informacija apie atstovavimo, kai yra priimtas sprendimas teikti antrinę teisinę pagalbą, neperspektyvumą paprastai gaunama iš advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, pranešimų (VGTPĮ 11 straipsnio 9 dalis), taip pat iš teismų priimtų procesinių sprendimų, asmens, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, paaiškinimų ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010, 2011 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1268/2010, 2011 m. liepos 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2848/11). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs (žr. administracines bylas Nr. A20-104/2008, Nr. A261-1458/2008), kad nuspręsti, ar pareiškėjo pateiktas teismui reikalavimas yra pagrįstas, gali tik teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės. Reikalavimo akivaizdaus nepagrįstumo nustatymas VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 1 punkto prasme reiškia tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, gavusi asmens prašymą teikti jam antrinę teisinę pagalbą, savo kompetencijos ribose turi atlikti asmens reikalavimo pagrįstumo vertinimą tik tuo aspektu, ar asmens pateikti dokumentai ir jo nurodytos faktinės aplinkybės atitinka įstatymų (materialinės ir procesinės teisės normų) nustatytas sąlygas, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimo parengimui pagal atitinkamų įstatymų reikalavimus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A492-1681/2012 konstatavo, kad atstovavimo byloje perspektyvumas negali būti tapatinamas su asmens pažeistos ar tariamos teisės absoliučiu apgynimu byloje, jis turi būti siejamas su prielaidų kreiptis į teismą pakankamumo kriterijumi.

Pagal LR CPK 346 straipsnio 1 dalį kasacija galima tik tuo atveju, kai yra šiame straipsnyje išvardinti pagrindai: 1) yra materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.

Pagal LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 dalį antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti: 1) Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą; 2) Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, nurodyti šio įstatymo 12 straipsnyje; 3) kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nurodyti asmenys.

Kolegija vertina, ar yra pagrindas tvirtinimui, jog yra materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui ir atitinkami, ar yra LR CPK 346 straipsnio 2, 3 dalyje nustatytas pagrindas kasacijai.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjas A. B. nesutinka su Šiaulių apylinkės teismo nutartimi ir apeliacinio teismo Šiaulių apygardos teismo nutartimi bei siekia jų peržiūrėjimo kasacine tvarka.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2013-04-01 antstoliui R. K. pateikė skundą, kuris gautas 2013-04-03, Dėl vykdomosios bylos nutraukimo įvykdžius prievolę, žemės sklypo perdavimo išieškotojui akto panaikinimo ir permokėtos pinigų sumos grąžinimo. Šiame skunde pareiškėjas nurodė antstoliui, kad turi būti panaikintas antstolio ir išieškotojo V. V. sudarytas žemės sklypo perdavimo aktas, nes pažeisti CPK 702 straipsnio reikalavimai, prašė panaikinti viso jo turto areštą, kadangi išieškotojai gavo skolininko turtą natūra, nurodė antstoliui grąžinti jam 9 261,57 Lt permoką, o teismui netenkinus pastarojo reikalavimo, sumažinti skolininko skolos dydį.

Antstolis priėmė 2013-04-17 patvarkymą Nr. 98-1064/71 dėl skundo netenkinimo. Pareiškėjas šį antstolio sprendimą laikė neteisėtu ir nepagrįstu, todėl 2013-05-02 skundu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, kuris 2013-12-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4280-772/2013 pareiškėjo A. B. skundą atmetė nurodydamas bei darydamas išvadą, kad antstolio veiksmai neprieštaravo vykdymo proceso principams ir pripažintini teisėtais, dėl to teismui nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų.

Teismas nurodė, kad CPK 602 straipsnyje nustatyti turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais atvejai. ši teisės norma yra specialioji norma dėl vykdymo procese galimų pažeidimų ir jų teisinių padarinių. Skolininko turto perleidimas kitų asmenų nuosavybėn priverstine tvarka gali būti pripažintas negaliojančiu tik CPK 602 straipsnyje nustatytais atvejais ginčo teisenos tvarka, šiuo atveju antstolio veiksmai nebegali būti skundžiami LR CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad ši aplinkybė skolininkui yra žinoma, nes jis 2013-05-02 skundo 9-ame punkte nurodo apie šio akto apskundimą, todėl teismas sprendė, kad A. B. reikalavimas dėl 2012-11-12 turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu negali būti nagrinėjamas ypatingąja teisena, todėl reikalavimą atmetė. Papildomai pažymėjo, kad prie tokių skolininko reikalavimų priskirtini ir kiti prašymai, t. y. įpareigoti antstolį grąžinti jam permokėtą 9261,57 Lt sumą arba teismo nuožiūra sumažinti skolininko skolos dydį, kurie taip pat turi būti nagrinėjami ginčo teisena, o ne ypatingąja teisena, todėl juos taip pat atmetė.

Pareiškėjas nesutikdamas su Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, apskundė ją Šiaulių apygardos teismui. Šiaulių apygardos teismas išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą ir 2014 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-219-154/2014 jį atmetė. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas nurodė, jog antstolio atliekami procesiniai veiksmai vykdymo procese reglamentuojami Civilinio proceso kodekso bei LR antstolių įstatymo. Remdamasis šiais įstatymais antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis, LR antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), todėl atliktus antstolio veiksmus apeliacinės instancijos teismas įvertino kaip teisėtus.

Teismas nutartyje taip pat pažymėjo, jog iš byloje esančių raštinių įrodymų matyti, kad Šiaulių apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-510-372/2013, jau yra konstatavęs, kad antstolis R. K. pagrįstai ir teisėtai yra areštavęs skolininko sutuoktinei R. B. priklausantį turtą (6–8, 78–81 b. l., v. b. Nr. 98-1064/2011, 190–192 b. l.), todėl dėl šių atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nebepasisako ir jų nenagrinėja. Beje, kaip teisingai yra nurodyta Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-510-372/2013, išieškojimas iš R. B. priklausančio turto dar yra nepradėtas, o 2013-03-04 turto arešto aktu antstolis tik apribojo disponavimo teises nurodytu turtu (v. b. Nr. 98-1064/2011, 171–175 b. l.).

Pagal CPK 345 straipsnio 1 dalį kasacinis skundas gali būti paduotas per tris mėnesius nuo skundžiamo sprendimo, nutarties įsiteisėjimo dienos. Pareiškėjas nurodė, jog pats savarankiškai parengė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, tačiau teismas 2014 m. gegužės 8 d. nutartimi šio skundo nepriėmė, nurodydamas, kad skundą surašė ir pasirašė pats kasatorius, nepateikė dokumento, patvirtinančio, kad turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, todėl kasacinį skundą atsisakė priimti, kaip neatitinkantį CPK 347 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Pažymėtina, jog pareiškėjas 2014 m. gegužės 15 d. prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą Tarnybai nenurodė, jog pats savarankiškai pateikė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Teismas, konstatuoja, jog pareiškėjas nei 2014 m. gegužės 15 d. prašyme suteikti jam antrinę teisinę pagalbą, nei skunde ir patikslintame skunde teismui nėra nurodęs CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacinio skundo rengimo pagrindų. Dėl minėtų priežasčių nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad teismai priimtuose procesiniuose dokumentuose įrodymus būtų vertinę pažeisdami įrodymų vertinimo taisykles, padarę netinkamas išvadas ar neatskleidę bylos esmės, netinkamai taikę materialinės teisės normas, nukrypę nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Įvertinus minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateikta informacija bei surinka medžiaga leido atsakovui daryti pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju nenustačius CPK numatytų pagrindų paduoti kasacinį skundą pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, o atstovavimas byloje neperspektyvus.

Viena iš sąlygų civilinei atsakomybei kilti yra neteisėti veiksmai. Nagrinėjamu atveju nenustatyti Tarnybos neteisėti veiksmai (2014 m. birželio 3 d. sprendimas Nr. SP-1871-(7.1447) „Dėl atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą“ yra teisėtas ir pagrįstas). Tai reiškia, jog pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų (šiuo atveju Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos) neteisėtos veikos, o nenustačius neteisėtos veikos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti prašomą turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Taip pat pareiškėjas nurodo, jog Tarnybos 2014 m. birželio 6 d. sprendimas Nr. SP-1871-(7.1447) yra niekinis, nes yra nepasirašytas jokio pareigūno. Byloje nustatyta, jog atsakovas pareiškėjui 2014-06-05 raštu Nr. SD-762(7.1447) „Dėl atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą“ išsiuntė sprendimo kopiją bei informavo, kad sprendimo originalas pasirašytas elektroninių parašu ir saugomas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroninių dokumentų valdymo sistemoje. Iškilus neaiškumams dėl priimto sprendimo galima skambinti žemiau nurodytais kontaktiniais telefonais (94 b. l.). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Tarnybos sprendimas pasirašytas direktoriaus Tado Baltuškos 2014-06-03 16 val. 45 min. ir tai patvirtina pridedamas išrašas apie elektroninį parašą iš elektroninio parašo tikrinimo sistemos „Signa Web“ (108 b. l.). Pažymėtina, kad 2011-12-14 sutartis Nr. LŽ-8, 2011-09-27 ir sutartis Nr. PS-17(05.18) patvirtina elektroninio parašo Tarnyboje įdiegimą (114–129 b. l.). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Tarnybos direktorius 2014 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. TD1-40101.3 „Dėl V. V. įgaliojimo laikinai atlikti direktoriaus funkcijas“ įgaliojo Tarnybos direktoriaus komandiruotės metu 2014 m. birželio 5 d. vyriausiąją specialistę V. V. atlikti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos direktoriaus funkcijas, todėl 2014-06-05 raštas Nr. SD-761(7.1447), kuriuo buvo išsiųstas sprendimas, pasirašytas V. V., yra teisėtas, vyriausiosios specialistės I. B. duomenys nurodyti kaip sprendimo projekto rengėjos, todėl pareiškėjo teiginys, jog sprendimo 2014-06-03 Tarnybos direktorius pasirašyti negalėjo, nes tuo metu nedirbo, atmestinas kaip pagrįstas.

Taip pat pareiškėjas nurodo, jog Šiaulių VGTPT sprendimas Nr. SP-1871-(7.1447) įteiktas tik po 27 dienų, tai neatitinka įstatymo nustatytų terminų. VGTPTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nėra galimybės sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti iš karto, jis priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato išvados arba šio straipsnio 13 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos. Byloje nustatyta, jog pareiškėjo 2014-05-15 prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą Tarnyboje gautas 2014-05-16. Tarnyba 2014-05-22 raštu Nr. SD-666(7.1447) „Dėl išvados pateikimo“ kreipėsi į advokatą Zigmą Burbą pateikti išvadą. Šio rašto kopija taip pat išsiųsta ir pareiškėjui. Vyriausiosios specialistės A. P. įgaliojimą pasirašyti 2014-05-22 raštą Nr. SD-666(7.1447) patvirtina 2014-05-20 įsakymas Nr. TD1-37(01.3) „Dėl A. P. įgaliojimo laikinai atlikti direktoriaus funkcijas“. Advokatas 2014-06-02 pateikė Tarnybai išvadą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui. Tarnyba 2014-06-05 raštu Nr. SD-762(7.1447) „Dėl atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą“ išsiuntė patvirtintą sprendimo kopiją pareiškėjui (101 b. l.). Teismas konstatuoja, kad Tarnyba 2014-06-03 priėmė sprendimą nepraleisdama 5 darbo dienų termino nuo advokato išvados gavimo, todėl pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą dėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. SP-1871-(7.1447) panaikinimo, priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, pareiškėjui 5057,34 Eur turtinės žalos ir 4923,54 Eur neturtinės žalos atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjai Žanas KubeckasLaisvutė KartanaitėVirginijus Stankevičius