Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eA2-2511-1000/2021 pagal pareiškėjo V. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-590-828/2020.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

3. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

4. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atsakovo atskirąjį skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl skundo esmės

5. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo vadovaudamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, ir siekdamas, kad būtų priimtas 2020 m. vasario 24 d. apeliacinis skundas.

6. CPK 366 straipsnio, reglamentuojančio proceso atnaujinimo pagrindus, 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

7. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2008). Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011). Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018).

8. Proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis)

9. Taigi, remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalyje 9 punkte numatytu pagrindu procesas gali būti atnaujintas tik esant šioms sąlygoms: a) procesinis sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka; b) teismas sprendime padarė aiškią materialinės ar proceso teisės normos taikymo klaidą c) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą.

10. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad apeliantas prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodė, kokią konkrečiai teisės normos taikymo klaidą sprendime padarė teismas ir kokią įtaką tai turėjo teismui priimant galutinį sprendimą.

11. CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Taigi, šio straipsnio 1 dalis nustato prašymo atnaujinti procesą pateikimo termino pradžios momentą. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).

12. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (geras šeimos tėvas), t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2013; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).

13. Nagrinėjamu atveju, kaip reikalauja įstatymas apeliantas prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodė, kada jam tapo žinomos aplinkybės, sudarančios proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 straipsnio 1 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantas nėra prašyme nurodęs, ko jis konkrečiai prašo, tik iš paties prašymo turinio galima spręsti, kad apeliantas galimai siekia proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

14. Pažymėtina, kad apeliantas nurodo ir motyvą, kad jis proceso atnaujinimo siekia, turėdamas tikslą, kad būtų priimtas nagrinėti jo apeliacinis skundas, tačiau tai nėra tinkamas argumentas proceso atnaujinimui CPK 366 straipsnio 1 dalyje 9 punkto pagrindu. Be to, apelianto prašyme nurodytas argumentas, kad byla yra elektroninė ir pats teismas turi pasiskaičiuoti terminus nėra pagrįstas, kadangi kaip jau minėta šios nutarties 17 punkte prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis.

15. Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismas 2020 m. birželio 17 d., 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartyse pasisakė, kad apelianto V. J. pateiktas apeliacinis skundas dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 6 d. sprendimo neatitinka CPK 306 ir 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, todėl šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl 2020 m. vasario 24 d. apeliacinio skundo priėmimo aplinkybių.

16. Apeliantas teigia, kad teismas neteisingai vertino jo į bylą pateiktą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 balandžio 22 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, kuriuo jis šioje byloje yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

17. Žyminis mokestis – proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK nustatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020 13 punktas). Teismų praktikoje išskiriami tokie žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiami viešajam interesui svarbūs tikslai: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-464/2020).

18. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad byloje, kurioje apeliantas siekia, kad būtų atnaujintas procesas, taip pat kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateikė teismui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 balandžio 22 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, kuriame nurodyta, kad Tarnyba, išnagrinėjusi prašymą, nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą V. J. dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, skundžiant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-590-828/2020 bei nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

19. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas) nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus (1 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) nagrinėjant civilines, administracines ir administracinių nusižengimų bylas, baudžiamosiose bylose pareikštus civilinius ieškinius, nuo su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, taip pat nuo išlaidų, susijusių su dalyvavimu konstitucinės justicijos byloje ir jos nagrinėjimu, nuo proceso išlaidų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju mokėjimo atsižvelgiant į šio įstatymo 14 straipsnio 4, 5, 6, 7 ir 8 dalis. Šio įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 5 punkte numatyta, kad sprendime dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo turi būti nurodytas teisinės pagalbos turinys – kokios teisinės pagalbos prašoma, teikiamos antrinės teisinės pagalbos apimtis, advokato teisės.

20. Nagrinėjamu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 balandžio 22 d. sprendime dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nurodyta V. J. teikiamos antrinė teisinė pagalbos apimtis – dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, skundžiant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-590-828/2020 bei nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas neturi kompetencijos praplėsti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendime nurodytos apeliantui suteiktos antrinės teisinės pagalbos ribų, t. y. laikyti, kad apeliantui suteikta antrinė teisinė pagalba ne tik skundžiant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-590-828/2020 ir nagrinėjant bylą pagal apelianto apeliacinį skundą, bet ir teismui sprendžiant dėl proceso atnaujinimo šioje byloje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo apeliantą už prašymą atnaujinti procesą sumokėti žyminį mokestį.

21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atkreipia apelianto dėmesį, kad proceso atnaujinimas ir apeliacinis procesas yra du savarankiški dalykai. Proceso atnaujinimas yra išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma (CPK 365 straipsnio 1 dalis), o apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnio 1 dalis).

22. CPK 370 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka šio Kodekso 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas šio Kodekso nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra šio Kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai, atsisako prašymą priimti.

23. CPK 369 straipsnyje nustatyti reikalavimai prašymo atnaujinti procesą turiniui, kurio 1 dalyje nurodyta, kad be bendrų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas šio Kodekso 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pareiškusio asmens prašymas. Prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (2 dalis).

24. Jeigu prašymas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą (CPK 115 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 1 dalis). Jeigu šį dokumentą padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, toks procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį pateikusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

25. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad apeliantas iki pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyto termino – 2021 m. kovo 23 d. – tinkamai prašymo atnaujinti procesą trūkumų nepašalino, 2020 m. kovo 10 d. pareiškime nurodė, kad prašyme trūkumų nėra, todėl nėra ką taisyti. Šalinant trūkumus teismui pateiktame Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 balandžio 22 d. sprendime dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nėra nurodyta, kad apeliantui teikiama antrinė teisinė pagalba šioje byloje dėl proceso atnaujinimo ir, kad jis būtų atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas per teismo nustatytą terminą neįvykdė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 9 d. nutarties, t. y. nepašalino minėtoje nutartyje nurodytų trūkumų, taip pat nepateikė duomenų apie tai, kad dėl konkretaus prašymo nuo žyminio mokesčio jis yra atleistas arba, kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas, todėl pirmosios instancijos teismas, apeliantui pranešime nurodžius, kad trūkumų jis nešalins, pagrįstai nutarė pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo laikyti nepaduotu ir kartu su priedais grąžinti jį pareiškėjui.

Dėl bylos procesinės baigties

26. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes, teisingai taikė proceso teisės normas, atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujančiam asmeniui.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.