Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

nedalyvaujant išvadą teikiančios institucijos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovui V. J., išvadą teikianti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo 313,51 Eur skolą, susidariusią per laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 30 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d., už patiektą geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą bei aptarnavimo kainą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė ir jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė tiekia geriamąjį vandenį ir nuotekų šalinimo paslaugas butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Šio buto savininkas yra atsakovas. Atsakovas su ieškove nėra sudaręs paslaugų sutarties ir vengia ją sudaryti, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 4 punktu laikoma, kad su atsakovu yra sudaryta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinta Standartinės geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis. Atsakovas pagal Sutarties 49 punktą ir Įstatymo 35 straipsnį, už suvartotą geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą privalo atsiskaityti pagal pirkimo ir pardavimo vietoje, t. y. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengto geriamojo vandens apskaitos prietaiso rodmenis. Atsakovas pagal rodmenis deklaruoja suvartoto vandens kiekį, tačiau moka už jį ne nustatytomis, o išgalvotomis kainomis, dėl ko susidarė 313,51 Eur skola. Apie susidariusią skolą atsakovas buvo informuotas ne vieną kartą. Atsakovas tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų ir laikotarpyje nuo 2015 m. lapkričio 30 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. ieškovei įsiskolino už patiektą geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą 313,51 Eur.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškove paslaugų sutarties nėra sudaręs, todėl jų nesieja jokie sutartiniai santykiai. Ieškovės atsiųstoje pasirašyti tipinėje sutartyje nėra aptariami geriamojo vandens kokybės kriterijai, vandens patikrinimo sąlygos, skaitliukų keitimo sąlygos ir kt., todėl tokia sutartis yra nesąžininga, ir tokiomis sąlygomis jos sudaryti jis nesutinka. Be to, ieškovė tiekia nekokybišką vandenį - yra didelis geriamojo vandens kalkėtumas. Atsakovas taip pat mano, kad jam priklauso kompensacija už geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą, o kompensuojamos „šalto vandens normos“ yra per mažos ir žmogaus orumą žeminančios, ieškovė nepagrįstai jų netaiko.

Išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą, jog nors atsakovas atsisako pasirašyti sutartį, atsižvelgiant į tai, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantys geriamojo vandens naudojimo ir nuotekų šalinimo įrenginiai yra prijungti prie ieškovės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, šalių sutartis dėl vandens tiekimo laikoma sudaryta pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas. Įvertinus tai, kad atsakovas buvo raštiškai informuotas apie susidariusią skolą, ieškovė turi teisę reikalauti atsakovo atsiskaityti už atsakovui patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas bei aptarnavimo kainą Apraše nustatyta tvarka ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas) 35 straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė tiekia geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Atsakovas gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė su atsakovu nėra sudariusi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų sutarties. 2016 m. lapkričio 3 d. ieškovės darbuotojui lankantis atsakovo gyvenamosios vietos adresu, buvo patikrintas geriamojo vandens apskaitos prietaisas ir atsakovui siūlyta sudaryti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį. Atsakovas jos sudaryti nesutiko. 2018 m. liepos 9 d. ieškovės darbuotojas patikrino geriamojo vandens apskaitos prietaisą, žodžiu informavo atsakovą apie skolą ir pakartotinai siūlė sudaryti paslaugų teikimo sutartį. Atsakovas nesutiko su skola ir atsisakė sudaryti paslaugų teikimo sutartį. Atsakovas naudojasi ieškovės teikiamomis paslaugomis.

Atsakovas nesutinka su ieškiniu, motyvuodamas tuo, kad ieškovė nėra sudariusi su atsakovu vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutarties.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228¹ straipsnyje nurodyta, jog vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui (fiziniam asmeniui, veikiančiam su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais) prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Pagal CK 6.391 straipsnį energijos pirkimo–pardavimo sutartį reglamentuojančios CK šeštosios knygos IV dalies XIII skyriaus septintojo skirsnio normos taikomos aprūpinant elektros, šilumos energija, dujomis, naftos ir naftos produktais, taip pat vandeniu ir kitų rūšių energija per jų tiekimo tinklus, jeigu įstatymai nenustato ko kita arba kitokia išvada nedarytina atsižvelgiant į prievolės esmę. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo (toliau – Aprašas) 28 punktu, jeigu asmuo nėra pasirašęs su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties arba atsisako ją pasirašyti, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys ar kitaip jo valdomi ir (arba) naudojami geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginiai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, turi teisę išleisti nuotekas į geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomą ir (arba) naudojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, tokiu atveju laikoma, kad sutartis sudaryta. Jeigu asmuo nėra pasirašęs su paviršinių nuotekų tvarkytoju sutarties arba atsisako ją pasirašyti, tačiau naudojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paviršinės nuotekos išleidžiamos į paviršinių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, tokiu atveju laikoma, kad sutartis sudaryta. Šiais atvejais už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas atsiskaitoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 127 „Dėl Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintame Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše (toliau – Tvarkos aprašas) nustatyta tvarka.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2016 m. lapkričio 3 d. bei 2018 m. liepos 9 d. siūlė atsakovui sudaryti paslaugų teikimo sutartį, tačiau atsakovas su siūlymais nesutiko. 2019 m. balandžio 4 d. atsakovas ieškovei pateikė prašymą sudaryti geriamojo vandens ir nuotekų tiekimo sutartį. Ieškovė 2019 m. balandžio 25 d. raštu Nr. 2.2-458 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties“ išsiuntė paslaugų teikimo sutartį, tačiau atsakovas sutartį sudaryti atsisakė, pateikė prieštaravimus dėl sutarties sąlygų. Ieškovė 2019 m. gegužės 22 d. raštu Nr. 2.2-636 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė atsakovui paaiškinimus dėl pateiktos sutarties nuostatų, tačiau atsakovas iki šiol sutarties nepasirašė.

Iš byloje pateikto atsakovo 2019 m. gegužės 19 d. rašto matyti, kad atsakovas nesutiko su 23 ieškovės pateiktos sutarties projekto punktais iš 34, įvardindamas juos nekorektiškais, nurodydamas, kad sutartyje turi būti numatyti vandens kokybės parametrai, nėra nurodyta vandens ir nuotekų tvarkymo kaina, filtrų pastatymo galimybė, nėra nustatyta išlygų socialiai remtiniems asmenims ir pan. Byloje nėra duomenų, o ir atsakovas nenurodo, kokios geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos ir kokiu būdu iš esmės pažeidžia atsakovo teises ir interesus, nenurodo konkrečių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą vertinti sutartį kaip niekinę CK 1.91 straipsnio aspektu (CPK 12, 178 straipsniai). Pažymėtina, jog Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 34 straipsnio 18 dalyje nustatyta, kad vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas visiems tos pačios kategorijos abonentams ir vartotojams tiekia geriamąjį vandenį ir teikia nuotekų tvarkymo paslaugas vienodomis sąlygomis ir kainomis. Abonentai ir vartotojai į tam tikras kategorijas skirstomi atsižvelgiant į vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo būdus, atsiskaitymą už suteiktas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas (bute ar kitose patalpose, įvade), sezoniškumą (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 34 straipsnio 19 dalis), t. y. įstatymas nesuteikia teisės vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui diferencijuoti paslaugų teikimo sąlygas ir kainas, priklausomai nuo to, ar vartotojas yra socialiai remtinas. Įvertinęs bylos duomenis, teismas neturi pagrindo spręsti, kad tipinės vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutarties sąlygos būtų nesąžiningos atsakovo atžvilgiu.

Taigi, atsižvelgiant į aukščiau minimą teisinį reglamentavimą ir į tai, kad atsakovas be pagrįstos priežasties atsisako pasirašyti sutartį bei į tai, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantys geriamojo vandens naudojimo ir nuotekų šalinimo įrenginiai yra prijungti prie ieškovės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, teismas konstatuoja, jog šalių sutartis dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų teikimo laikoma sudaryta pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas.

Atsakovas atsisakė pripažinti skolą, teigdamas, jog ieškovė tiekia nekokybišką, t. y. labai kalkėtą vandenį. Geriamojo vandens kokybės reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 24:2003 (nuo 2017 m. spalio 27 d. Lietuvos higienos norma HN 24:2017) „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“. Higienos norma yra privaloma visiems vandens tiekėjams. Minėta higienos norma nustato geriamojo vandens saugos ir kokybės rodiklius bei parametrų vertes, tačiau vandens kalkėtumo (kalcio ir magnio druskų kiekio) nereglamentuoja. Todėl atsakovo argumentai dėl ieškovės tiekiamo geriamojo vandens kalkėtumo atmestini kaip nepagrįsti. Iš byloje esančio 2020 m. sausio 17 d. UAB „Aukštaitijos vandenys“ Vandens tyrimų laboratorijos Geriamojo vandens mėginių tyrimo protokolo matyti, jog vandens mėginys, paimtas iš (duomenys neskelbtini) namo įvado, atitinka Lietuvos higienos normos HN 24:2017 reikalavimus. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Byloje atsakovo pateikti įrodymai (nuotraukos) nepaneigia geriamojo vandens kokybės atitikimo teisės aktais nustatytiems reikalavimams. Kitokių pakankamų ir leistinų įrodymų pagrįsti savo teiginius atsakovas nepateikė. Minėta, kad ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog šiuo metu atsakovui tiekiamas vanduo atitinka kokybės reikalavimus. Objektyviai nustatyti skolos susidarymo laikotarpiu atsakovui tiekto vandens kokybę galimybių nėra. Tikėtina, kad ji taip pat atitiko reikalavimus, kadangi ieškovo veikla (tame tarpe ir jo tiekiamo vandens kokybė) kontroliuojama periodiškai. Todėl teismas pripažįsta, kad ieškovė teikė atsakovui tinkamos kokybės paslaugas ir paslaugų kokybė negali būti pagrindu atsakovui neatsiskaityti už jas (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

Atsakovas teigia, kad ieškovė nepagrįstai netaiko atsakovui kompensacijų už tiekiamą šaltą vandenį, o kompensacijoms apskaičiuoti geriamojo vandens normatyvas pernelyg mažas. Pažymėtina, jog socialinės paramos teikimą nepasiturintiems asmenims reglamentuoja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (toliau – Paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas). Minėto įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad kompensacijoms apskaičiuoti geriamojo vandens normatyvas būste gyvenamąją vietą deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims: kai karštam vandeniui paruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma, 2 kubiniai metrai pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį. Taigi, kompensacijoms apskaičiuoti geriamojo vandens normatyvas yra nustatytas įstatymu ir ieškovė šio dydžio įtakoti negali, todėl atsakovo argumentai dėl per mažų geriamojo vandens normatyvų atmestini kaip nepagrįsti. Be to, Paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 7 straipsnyje reglamentuota, kad teisę į kompensaciją turi tik tie įsiskolinusieji už būsto šildymą, karštą vandenį ar geriamąjį vandenį, kurie su energijos, kuro, vandens tiekėjais yra sudarę sutartį (sutartis) dėl dalies skolos apmokėjimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų, arba teismas yra priteisęs apmokėti skolą. Byloje nesant duomenų, kad atsakovas atitinka nurodytą sąlygą, teismo vertinimu, atsakovas neturi teisės reikalauti, kad ieškovė taikytų jam kompensaciją už tiekiamą šaltą vandenį.

Minėta, jog bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė tinkamai vykdė nurodytų teisės aktų nuostatas, o atsakovas priešingai – jų nesilaikė. Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 22 straipsnio 3 dalį, abonentai ir vartotojai Tvarkos apraše, Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose, viešosiose sutartyse nustatyta tvarka privalo tinkamai ir laiku atsiskaityti su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas. To paties įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog abonentai ir vartotojai už geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo patiektą geriamąjį vandenį atsiskaito pagal pirkimo ir pardavimo vietoje (geriamojo vandens apskaitos mazguose) įrengtų geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas deklaruodavo geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenis, tačiau už juos apmokėdavo kitomis kainomis nei nustatyta. Ieškovė 2016 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. 2.2-1438 „Dėl skolos apmokėjimo už suteiktas paslaugas“ įspėjo atsakovą dėl susidariusios skolos ir siūlė ją geranoriškai apmokėti per 14 kalendorinių dienų. Atsakovas per nustatytą terminą skolos neapmokėjo. Ieškovė pakartotinai 2019 m. kovo 21 d. raštu Nr. 2.2-338 „Dėl skolos apmokėjimo už suteiktas paslaugas“ įspėjo atsakovą apie skolą, tačiau atsakovas skolos iki šiol neapmokėjo. Taigi, atsakovas apie susidariusią skolą buvo informuotas net keletą kartų, bet savo pareigos geranoriškai atsiskaityti su ieškove neįvykdė.

Įvertinęs bylos aplinkybes, atsižvelgęs į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvadą, kad ieškovės atliktas mokesčių už jos teikiamas paslaugas apskaičiavimas atsakovui yra pagrįstas, teismas konstatuoja, kad ieškovė pagrįstai reikalauja sumokėti skolą už jos atsakovui teiktas paslaugas ir atmesti šio reikalavimo atsakovo nurodytais argumentais pagrindo nėra. Tokiu būdu ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkinamas (CK 6.38, 6.59, 6.63, 6.210, 6.383, 6.388 straipsniai), ir iš atsakovo priteisiama 313,51 Eur skola.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37, 6.210 straipsniai), todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo pagrįstas įstatymu.

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovės naudai taip pat priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 313,51 Eur (tris šimtus trylika eurų 51 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 313,51 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15,00 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aukštaitijos vandenys“, juridinio asmens kodas 147104754, naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.