- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2021-07-08
- Bylos Nr.
- AN2-445-245/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-51-3-00069-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis (pirm.)
- Pažeidėjas
- Š. V.
- Institucija
- Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatas
- Kategorijos
- 1.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Š. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. gegužės 24 d. nutarties Š. V. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Š. V. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios tyrėjos 2021 m. kovo 25 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 310 Eur bauda už tai, kad 2021 m. vasario 28 d. 12 val. 2 min., (duomenys neskelbtini) magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini), 55 km, vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę. Teisė vairuoti buvo atimta, o pasibaigus atėmimo terminui vairuotojas neįvykdė teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų (Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 24 straipsnio 4 dalis). Tuo Š. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.
Atsiliepimas
2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, Š. V. pateikė skundą Alytaus apylinkės teismui, prašydamas Institucijos 2021 m. kovo 25 d. nutarimą panaikinti arba pakeisti ir neskirti administracinės nuobaudos. Institucija atsiliepime prašė nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi Š. V. skundo netenkino ir Institucijos 2021 m. kovo 25 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas sprendė, jog Š. V. nesilaikė nustatytos ir galiojančios tvarkos dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo reikalavimų. Teismas nustatė, kad Š. V. yra įgijęs aukštąjį universitetinį išsilavinimą, turi 10–15 metų vairuotojo stažą, todėl turėjo realią galimybę išsiaiškinti tvarką ir sąlygas, kuriomis grąžinama teisė vairuoti transporto priemones, kai ji buvo atimta už padarytą administracinį nusižengimą. Informaciją apie atimtos teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo tvarką ir sąlygas yra skelbiama viešai. Teismas taip pat nenustatė Š. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, kadangi nėra nuoširdaus, vidinio nusižengimą padariusio asmens gailėjimosi, kritiško savo elgesio vertinimo. Teismas, įvertinęs visus bylos duomenis, sprendė, kad šiuo atveju nėra ypatingo, išimtinio atvejo, dėl kurio būtų pagrindas Š. V. apskritai neskirti administracinės nuobaudos arba skirti ją švelnesnę. Paskirta nuobauda yra proporcinga ir adekvati asmens padarytam nusižengimui, asmenybei, taip pat darbinei veiklai ir šeimyninei situacijai.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniame skunde Š. V. prašo Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartį ir Institucijos 2021 m. kovo 25 d. nutarimą panaikinti arba pakeisti minėtą nutartį ir neskirti administracinės nuobaudos.
4.1. Skunde teigiama, jog šiuo atveju vairuotojo pažymėjimas fiziškai paimtas nebuvo, nes sustabdyta tik teisė vairuoti transporto priemonę. Teismas ir tyrėja nesprendė, ar Š. V. atgavęs teisę vairuoti, o tik formaliai žiūrėjo, kas yra įregistruota VĮ „R.“ sistemoje. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas per plačiai traktavo ANK 424 straipsnio 2 dalį, nes joje konkrečiai apibrėžta, kad „Transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų“.
4.2. ANK 424 straipsnio 2 dalis skirta užtikrinti eismo saugumą, apsaugoti jos dalyvius nuo pasekmių, kurios gali kilti, kai vairuoja asmuo neturintis tam įgūdžių, nebaigęs vairavimo mokyklos, neišlaikęs teorijos bei praktikos egzamino, taip pat apsaugoti nuo galimos žalos asmenis bei turtą. Šiuo atveju jokio pavojaus ar rizikos eismo saugumui nekilo. Apeliantas yra patyręs vairuotojas, dėl prieš tai padaryto pažeidimo išklausė saugaus eismo kursus, atliko praktinį vairavimą, instruktorius pastabų dėl nesaugaus vairavimo neturėjo. Pažymima, jog policijos pareigūnai surašė administracinio nusižengimo protokolą bei teigė, kad baudos neskiria, nes apeliantas įvykdęs sąlygas teisės vairuoti atgavimui ir reiks tik nusiųsti mokymų sutarties kopiją nusižengimą tiriančiai tyrėjai bei nuvykus į VĮ „R.“ užpildyti prašymą atgauti vairuotojo pažymėjimą. Vėliau paskirta bauda neatitiko apelianto teisėtų lūkesčių.
4.3. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad apeliantas nesigaili dėl pažeidimo padarymo, tačiau kaltina mokymus organizuojančią įstaigą. Teismo posėdžio metu nebuvo klausiama ar asmuo gailisi. Apeliantas tik nurodė aplinkybes, kodėl nebuvo kreiptasi į VĮ „R.“ su prašymu grąžinti teisę vairuoti, o ne kaltinimus ar subjektyvų teisės aktų vertinimą. Be to, sustabdžius policijos pareigūnams, visos pažeidimo padarymo aplinkybės buvo paaiškintos ir išsiaiškintos. Apelianto teigimu, teismas nesiaiškino pareiškėjo kaltės formos bei rūšies.
4.4. Apelianto nuomone, paskirta nuobauda ir jos dydis nepasiekia ANK 22 straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslų. Toks mažareikšmis dalykas, kaip nesikreipimas į VĮ „R.“, negali užtraukti neproporcingos baudos. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal prieš tai padarytą nusižengimą yra atlikti visi veiksmai, jog pareiškėjas atgautų teisę vairuoti. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad apelianto pajamos nėra pastovios (individuali veikla), išlaidos yra didesnės (būsto paskola, vaiko darželio mokestis ir t. t.), į esamą karantino situaciją. Apeliantas nesutinka, kad jam paskirta 310 Eur bauda yra adekvati jo gaunamoms pajamoms. Apelianto nuomone, paskirta bauda prieštarauja proporcingumo ir protingumo principams, o visuomenės interesai užtikrinami ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, t. y. taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Š. V. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliantas iš esmės ginčija byloje esančių įrodymų vertinimą, kurio pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog Š. V. veikoje yra ANK 424 straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėtis, bei reiškia alternatyvų prašymą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti Š. V. administracinės nuobaudos. Atsižvelgiant į tai, administracinio nusižengimo byla apeliacine tvarka nagrinėjama šioje apimtyje.
Dėl ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo
6. Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis to paties straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą, be kita ko, lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
7. Apygardos teismas, įvertinęs skundžiamą žemesnės instancijos teismo nutartį, apeliacinio skundo motyvus bei išanalizavęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad joje visi byloje esantys įrodymai yra aptarti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas.
8. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas Š. V. ginčija kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 2 dalyje, padarymo, teigia, kad buvo įvykdęs visas vairuotojo pažymėjimo atgavimo sąlygas, o nesikreipimas į VĮ „R.“ yra mažareikšmis veiksmas.
9. ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Taigi, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo padarymo metu ir iki šios dienos galiojančioje ANK 424 straipsnio 2 dalies redakcijoje yra numatyta atsakomybė ir už transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Todėl apelianto atžvilgiu buvo pagrįstai taikoma būtent ši ANK 424 straipsnio dalis.
10. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 9 punkte numatyta, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, pateikia bet kuriam VĮ „R.“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) prašymą grąžinti teisę vairuoti ir šiuos dokumentus: galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą ir pažymą, kad pabaigęs papildomą vairuotojų mokymą (kai teisė vairuoti motorines transporto priemones buvo atimta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (-us)) (Aprašo 9.1, 9.2, 10 punktai). Aprašo 13 punkte numatyta, kad įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, VĮ „R.“ įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. Kai sprendimas priimamas dalyvaujant pareiškėjui, sprendimas grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti pareiškėjui įteikiamas nedelsiant. Kai sprendimas priimamas nedalyvaujant pareiškėjui, apie priimtą sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti pareiškėjas per tris darbo dienas informuojamas raštu arba elektroninėmis priemonėmis.
11. Pažymėtina, kad pagal aptartas Aprašo nuostatas, Š. V., iš kurio buvo atimta teisė vairuoti, siekdamas susigrąžinti teisę vairuoti, privalėjo ne tik baigti papildomą vairuotojų mokymą, bet ir asmeniškai VĮ „R.“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui pateikti prašymą grąžinti teisę vairuoti bei Aprašo 9.1, 9.2, 10 punktuose nurodytus minėtus dokumentus. Tik gavęs minėtą prašymą bei dokumentus, VĮ „R.“ įgaliotas darbuotojas, juos patikrinęs ir įvertinęs, turėjo pareigą priimti sprendimą apeliantui grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. VĮ „R.“ įgaliotam darbuotojui priėmus sprendimą grąžinti asmeniui teisę vairuoti, tik tada Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre įrašomi duomenys apie teisės vairuoti grąžinimą ir pažymima, kad vairuotojo pažymėjimas galioja (Aprašo 14 punktas).
12. Nagrinėjamu atveju tiek savo skunduose, tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje pats Š. V. patvirtino, kad jis dėl nežinojimo į VĮ „Regitra“ laiku nesikreipė ir prašymo grąžinti teisę vairuoti nepateikė. Apeliantas 2021 m. vasario 28 d. administracinio nusižengimo protokole taip pat su padarytu nusižengimu sutiko ir nurodė, kad nesusitvarkė dokumentų VĮ „Regitra“.
13. Pažymėtina, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės 2020 m. rugpjūčio 3 d. administracinio nusižengimo protokolu su administraciniu nurodymu Š. V. buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį 85 Eur dydžio bauda bei jam atimta teisė vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams. Paskirtos administracinio poveikio priemonės vykdymo terminas buvo nustatytas nuo 2020 m. rugsėjo 6 d. iki 2020 m. gruodžio 6 d. Iš VĮ „R.“ pateiktos informacijos nustatyta, kad Š. V. teisė vairuoti transporto priemones sugrąžinta tik 2021 m. kovo 2 d., kai jis įvykdė teisės vairuoti sugrąžinimo sąlygas. Todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad 2021 m. vasario 28 d. 12.02 val., (duomenys neskelbtini) magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini), 55 km, Š. V. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę. Aplinkybės, kad apeliantas turi ilgą vairavimo stažą ir nusižengimo padarymo metu buvo pabaigęs papildomą vairuotojų mokymą, jo padaryto administracinio nusižengimo nedaro mažiau pavojingu.
14. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, apygardos teismas konstatuoja, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, jog Š. V. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje. Dėl to skundžiama nutartis šioje dalyje paliekama nepakeista.
Dėl administracinės nuobaudos dydžio
15. Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 2 dalyje, padarymas užtraukia asmenims baudą nuo 300 iki 450 Eur. Institucija Š. V. paskyrė 310 Eur baudą, t. y. jos dydį parinkdama artimą sankcijoje numatytam minimumui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas šios bylos aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju Š. V. už padarytą administracinį nusižengimą paskirta nuobauda nėra per didelė, o ją mažinti ar iš viso neskirti nėra teisinio pagrindo.
16. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, jog pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019). Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015, Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019 ir kt.).
18. Visų pirma, aukštesnės instancijos teismas atmeta skundo argumentą, jog apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino Š. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
19. ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kai kaltininkas prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika administracinių nusižengimų bylose, minėta aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia tada, jei kaltininkas pripažįsta esmines padarytos veikos aplinkybes, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į padarytą veiką. Sprendžiant dėl šios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išsprendimo ir teisingo sprendimo byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-719/2020).
20. Kaip matyti iš pateiktos administracinio nusižengimo bylos, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Š. V. pirmosios instancijos teisme prisipažino, kad dėl nežinojimo nesikreipė į VĮ „R.“ dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo. Vis dėlto apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas nuoširdžiai nesigaili dėl padaryto administracinio nusižengimo. Išklausius pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, kad, kaip ir savo skunduose, Š. V. bandė save pateisinti teigdamas, kad vairavimo mokykloje jam paaiškino, jog pabaigus papildomą vairuotojų mokymą, apeliantui nereiks nieko daryti, nes vairavimo mokykla sutvarkys visus dokumentus dėl teisės vairuoti grąžinimo. Taip pat teigė, kad jis nesuprato įstatymų ir teisės aktų reikalavimų, o VĮ „R.“ nesprendžia dėl teisės vairuoti grąžinimo. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tokiu būdu Š. V. bandė sumenkinti savo padarytą nusižengimą ir jo prisipažinimas laikytinas tik formaliu. Apylinkės teismas pagrįstai įvertino, jog apeliantas nebuvo nuoširdus, jo prisipažinimas ir gailėjimasis yra deklaratyvus, nulemtas siekio išvengti finansiškai nepalankios nuobaudos, o ne suvokiant padaryto nusižengimo priešingumą teisei. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti Š. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
21. Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad išskirtinių aplinkybių, leidžiančių šiuo atveju taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, Š. V. administracinio nusižengimo byloje nėra. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantas dėl nerūpestingumo vairavo transporto priemonę neturėdamas tokios teisės ir, priešingai nei teigiama skunde, jis nebuvo suklaidintas vairavimo mokykloje. Š. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant pažeidėjo asmenybę, iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad apeliantas per minėtą laikotarpį administracine tvarka baustas tris kartus ir išimtinai tik už KET pažeidimus, dvi nuobaudos galiojo ir nagrinėto nusižengimo padarymo metu. Ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja Š. V. ir leidžia pagrįstai teigti, kad ankstesnės nuobaudos savo tikslų nubaustojo atžvilgiu nepasiekė. Išskirtinėmis aplinkybėmis aukštesnysis teismas nelaiko ir tai, kad apeliantas turi šeimą, kuria rūpinasi. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apeliantas parodė, kad jis yra įgijęs aukštąjį universitetinį išsilavinimą, dirba ir jo vidutinės pajamos per mėnesį yra apie vienas tūkstantis eurų. Su apeliaciniu skundu Š. V. nepateikė jokių duomenų, kad užsiima individualia veikla, turi būsto paskolą ar turi kitų finansinių įsipareigojimų. Be to, apylinkės teismas įvertino visas anksčiau aptartas aplinkybes apeliantui paskirdamas baudą artimą ANK 424 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytai minimaliai. Byloje nėra jokių duomenų, kuriais remiantis būtų pagrindas dar labiau švelninti Š. V. administracinę atsakomybę, tuo labiau, kad tai prieštarautų ANK 22 straipsnyje nurodytai administracinių nuobaudų paskirčiai bei teisingumo ir proporcingumo principams. Pažymėtina, kad apeliantas nepateikė jokių duomenų, kad jis neturi galimybių sumokėti paskirtos baudos ar jos dydis apeliantui sukels itin neigiamus sunkumus.
22. Aukštesnės instancijos teismui nekyla abejonių, kad dėl paskirtos administracinės nuobaudos apeliantas patirs tam tikrus nepatogumus, tačiau jie turi ir prevencinę reikšmę, t. y. juos patyręs pažeidėjas ateityje bus labiau motyvuotas nedaryti nusižengimų, nes sulauks tokių pat ar dar didesnių nepatogumų. Aukštesnės instancijos teismo manymu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios Š. V. padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinės nuobaudos tikslams (nubaudimo ir prevenciniams) užtikrinti.
23. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad apylinkės teismas, netaikęs Š. V. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir nepaskyręs mažesnės baudos nei ANK 424 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda bei netenkinęs prašymo iš viso neskirti baudos, įstatymo nuostatų nepažeidė. Nuobauda paskirta nepažeidus ANK 22, 32, 34 straipsnių reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.
24. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto Š. V. apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą ir Š. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.