Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič, veikdamas Šiaulių apylinkės teismo vardu,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. N. ieškinį atsakovei J. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2024 m. lapkričio 13 d. 9.00 val.; šalims pasiūlyta iki 2024 m. lapkričio 6 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/prašymus/paaiškinimus (jeigu tokių būtų); be kita ko, ieškovui pasiūlyta pateikti poziciją į atsakovės prašymą dėl sumos išdėstymo, o atsakovei – pateikti įrodymus apie savo turtinę padėtį.

5. Nei per teismo nustatytą terminą, nei iki šio sprendimo priėmimo jokių papildomų paaiškinimų/įrodymų iš šalių nebuvo gauta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Nagrinėjamu atveju atsakovė ieškinį pripažįsta, todėl dėl ieškinio reikalavimų surašomi sutrumpinti motyvai.

7. Iš byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2023 m. spalį, apytiksliai 2023 m. spalio 15 d., ieškovas ir atsakovė sudarė žodinę paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas paskolino atsakovei 1 500 Eur sumą, o atsakovė įsipareigojo grąžinti paskolos sumą ne vėliau kaip 2024 m. gegužę. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė taip pat pasirašė rašytinį įsipareigojimą grąžinti ieškovui 1 500 Eur per pusės metų laikotarpį. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė iki šio sprendimo priėmimo būtų sumokėjusi/grąžinusi ieškovui 1 500 Eur sumą (CPK 178 straipsnis); be to, kaip minėta, atsakovė teismui pateiktame prašyme nurodė sutinkanti su ieškovo reikalavimu dėl skolos priteisimo.

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.871 straipsnyje 3 dalyje nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė grąžino ieškovui 1 500 Eur paskolos sumą, to neginčijo ir pati atsakovė. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 1 500 Eur skolą yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas (CK 6.38, 6.63, 6.200, 6.205, 6.870 straipsniai).

9. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovė yra fizinis asmuo, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (1 500 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. spalio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

10. Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Šiuo atveju ieškovui byloje yra teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl jis yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinas 34 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis).

11. Byloje iš viso patirta 11,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Bendrai iš atsakovės valstybei priteistina 45,18 (34 + 11,18) Eur bylinėjimosi išlaidų.

12. Be to, teisme 2024 m. lapkričio 12 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. lapkričio 12 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, jog VGTPT iš viso patyrė 306,25 Eur išlaidų, susijusių su ieškovu atstovavimu, kurios turėtų būti priteistos valstybei.

13. Taigi, šiuo atveju ieškinį tenkinus, valstybei iš atsakovės priteistina 306,25 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

14. Atsakovė prašo sprendimo vykdymą išdėstyti dalimis (prašyme nekonkretizuota kokiomis dalimis).

15. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Pagal bendrąją taisyklę teismo sprendimai gali būti vykdomi, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai jie vykdomi skubiai arba kai skolininkas teismo sprendimą įvykdo pats (CPK 281 straipsnis).

16. CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, jog teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo, todėl sprendžiant klausimą dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo) visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje. Taigi, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir (ar) išdėstymo, yra aktualūs civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Teismas, spręsdamas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, neturėtų suteikti prioritetinės reikšmės kurios nors ginčo šalies interesų užtikrinimui. Šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis).

17. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas (ar išdėstomas) tik išimtiniais atvejais. Būtent todėl prašymą atidėti, išdėstyti ar kitaip pakeisti teismo sprendimo vykdymą padavusiai šaliai tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia įvykdyti teismo sprendimo, bet ir įrodymus, jog sprendimo įvykdymo dieną jis turės galimybę įvykdyti turtinio pobūdžio sprendimą. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

18. Nagrinėjamu atveju atsakovė savo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo iš esmės grindžia savo sunkia turtine padėtimi, tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių prašyme nurodytas aplinkybes apie savo turtinę padėtį (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

19. Pažymėtina, kad teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ši byla nepatenka į tuos atvejus, kai teismas jose privalo būti aktyvus ir savo iniciatyva rinkti įrodymus. Taigi, atsakovė, teikdama prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, turėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos prašymo pagrįstumą (CPK 178 straipsnis), tačiau tokių duomenų teismui nepateikta (nors teismas pasiūlė atsakovei juos pateikti ir 2024 m. spalio 23 d. nutartimi). Svarbu paminėti ir tai, kad ieškovas nepateikė savo pozicijos dėl atsakovės prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, t. y. faktiškai jam nepritarė.

20. Be to, pažymėtina, kad teismų praktikoje, be kita ko, laikomasi nuostatos, jog pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-186/2011; 2014 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-911/2014; 2015 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015); atsakovė šiuo atveju nepateikė jokių įrodymų, jog jos turtinė padėtis artimiausiu metu galėtų pasikeisti.

21. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas vertina, kad nagrinėjamos bylos atveju atsakovė nepagrindė išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, o nesant ieškovo sutikimo išdėstyti priteistų sumų sumokėjimą, laikytina, jog atsakovės prašymo patenkinimas pažeistų ieškovo teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę, todėl atsakovės prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovo V. N. ieškinį atsakovei J. P. dėl skolos priteisimo tenkinti.

Priteisti iš atsakovės J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) skolą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 500 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. spalio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovės J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 45,18 Eur (keturiasdešimt penkis eurus 18) bylinėjimosi išlaidų (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Priteisti valstybei iš atsakovės J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 306,25 Eur (tris šimtus šešis eurus 25 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5630; įmokos paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Netenkinti atsakovės prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.