Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą duodančios institucijos Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams Virginijai Petrylienei, Ramūnui Palkui, Pavelui Šegurovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui D. S. dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą duodanti institucija - Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija, teikianti byloje išvadą, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, pateikė 2017-09-12 išvadą dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo Nr. SV-835(12.17), kurioje nurodė, neprieštarauja, kad būtų patenkintas ieškovės ieškinys. Paaiškino, kad skyriaus darbuotoja 2017-09-07 lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje, kur buvo surašytas buities tyrimo aktas. Nustatyta, kad vaikui gyventi su mama sudarytos tinkamos sąlygos, dėl vaiko priežiūros nusiskundimų negauta, todėl institucija sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Nurodė, kad kiekvienas vaikas turi teisę žinoti, kas yra jo tėvai, ir būtų jų globojamas, gauti iš jų išlaikymą. Todėl ieškinio reikalavimas nustatyti atsakovo tėvystę atitinka nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus. Institucijos teigimu ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaikui skirta išlaikymo suma atitinka vaiko poreikius (34-37 b. l.).

Institucijos, teikiančios išvadą, atstovas Pavelas Šegurovas teismo posėdžio metu palaikė institucijos išvadą. Nurodė, kad ieškinys yra visiškai pagrįstas, todėl neprieštarauja, kad jis būtų patenkintas visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl tėvystės nustatymo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė dukra L. K., kurios (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) neįrašyti duomenys apie tėvą (7 b. l.). Nepilnametis vaikas L. K. gimė ieškovei nesant santuokoje su atsakovu. Atsakovas tėvystės nepripažino. Ekspertinė įstaiga SYNLAB Lietuva UAB pateikė teismo medicinos specialisto išvadą, kad D. S. yra biologinis L. K. tėvas su tikimybe 99,992754 % (108-115 b. l.).

Tėvystės nustatymo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 – 3.148 straipsniai. CK 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas.

CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės. Teisminėje praktikoje pripažįstama, jog pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (DNR tyrimas) ir šiai įrodymų grupei turi būti teikiamas prioritetas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-706/2016, 18 punktas). DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų. Be to, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę, o būtent: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovas pripažino tėvystę ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Pažymėtina, kad įrodymai turi būti patikimi, t. y. tokie, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog atsakovu nurodytas asmuo yra vaiko tėvas, nei toks nėra.

Nagrinėjamoje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad L. K. gimė ieškovei, jai nesant santuokoje su atsakovu. Nors atsakovas D. S. neigė esąs L. K. tėvas, tačiau šioje byloje atlikta DNR ekspertizė neabejotinai patvirtino jo tėvystę mergaitės atžvilgiu. Be to, ieškovė nurodė, kad ji su atsakovu susipažino 2013 m., po kelių metų pradėjo intymiai su juo bendrauti, o 2016 m. pabaigoje pajuto, kad laukiasi. Atsakovas bendravimo su ieškove iki vaiko gimimo neneigė. Todėl atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus ir į ieškovės nurodytas aplinkybes, siekiant užtikrinti vaiko teisę žinoti savo kilmę ir biologinį tėvą, teismas sprendžia, ieškinys dalyje dėl tėvystės nustatymo yra visiškai pagrįstas, todėl tenkintinas, t. y., nustatytina, kad atsakovas D. S. yra L. K. biologinis tėvas (CPK 270 str.). Vaiko gimimą įregistravusi civilinės metrikacijos įstaiga – Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, įpareigotinas nurodyti vaiko gimimo įraše duomenis apie vaiko tėvą.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Pagal CK 3.169 straipsnio 1 dalį kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 str. 2 d.).

Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 2 d.). Kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą (CK 3.174 str. 2 d.). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgta tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) vaiko norus ir pažiūras; 2) kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą; 3) kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t. y., sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, išsiaiškinant ir nustatant:

a) vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų (ir kitų giminaičių);

b) kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus;

c) tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, vystymąsi;

d) tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo;

e) santykius tarp vaiko ir kiekvieno iš tėvų;

f) kiekvieno iš tėvų galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę padėtį, kitas aplinkybes);

g) tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką.

Nustatęs teisiškai reikšmingus faktus, teismas juos įvertina kiekvieno vaiko interesų požiūriu (pvz. žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 21 d. Įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium, apžvalga Nr. A2-35. Teismų praktika. 2002, 17; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. N. V., bylos Nr. 3K-7-114/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-269/2013; 2014 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-308/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2014 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nepilnametis vaikas L. K. gyvena kartu su ieškove jos motinai nuosavybės teise priklausančiame name. Mergaitės gyvenimo sąlygos yra tinkamos, nors name vietos nėra daug, tačiau ieškovė tinkamai rūpinasi mergaite, tenkina visus jos poreikius, namuose yra nepilnamečiui vaikui reikalingi baldai (lovelė, komoda ir kt.), rūbai, kitos nepilnamečio vaiko priežiūrai reikalingos priemonės, namuose tvarkinga. Be to, ieškovė planuoja išsikelti kitur, tačiau negalėjo nurodyti, kada (34-35, 36 b. l.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad šio sprendimo priėmimo metu L. K. yra beveik 1 metai, kad ji yra visiškai priklausoma nuo motinos, jos emocinis socialinis ryšys su motina šiuo metu yra pats stipriausias, o kiti socialiniai ryšiai yra tik pradėję formuotis, vaikas nėra gyvenęs atskirai nuo motinos, taip pat į tai, kad atsakovas iš esmės neprieštaravo dukters gyvenamosios vietos nustatymui kartu su ieškove, ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai ir nepilnamečio vaiko L. K. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CPK 270 str.).

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Motina, su kuria nustatytina vaiko gyvenamoji vieta, neturi teisės kliudyti vaiko tėvui bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką bei jį prižiūrėti numato ir CK 3.155 straipsnis, 3.156 straipsnis bei 3.192 straipsnio 1 dalis. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 str.). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiui vaikui negalioja (CK 3.159 str. 1 d.). Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, todėl tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas nepilnamečiui vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymui, laisvalaikiui ir kt.

Teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą visų pirma atsižvelgiama į vaiko interesus. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas L. K. šiuo metu yra beveik (duomenys neskelbtini) amžiaus (7 b. l.). Vaikas yra sveikas, specialiųjų poreikių neturi. L. K. gyvena su ieškove jos gyvenamojoje vietoje. Atsakovas išlaikymo dukrai neteikia, ją išlaiko ieškovė, seneliai. Ieškovei už L. K. yra skirta ir mokama kiekvieną mėnesį 102,00 Eur socialinė pašalpa (nuo 2018-02-01 – 168,30 Eur) ir 28,50 Eur išmoka vaikui (nuo 2018-01-01 – 58,52 Eur) (8, 57 b. l.). Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, kad vaikui išlaikyti reikalinga bent 300,00 Eur suma kas mėnesį, kurią sudaro: 60,00 Eur maistui, sauskelnėms, vienkartinėms servetėlėms ir paklodėms – 50,00 Eur, vystyklams, patalynei ir drabužiams – 90,00 Eur, higienos, skalbimo priemonėms ir paslaugoms – 20,00 Eur, vaistams, tepalams, kremams – 35,00 Eur, būsto mokesčiams – 15,00 Eur, žaislams – 30,00 Eur. Ieškovė pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (17, 22-24, 58-63, 67-68 b. l.), todėl įvertinus nepilnamečio vaiko amžių ir sveikatos būklę, teismas sprendžia, kad kas mėnesį nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti reikalinga ieškovės nurodyta suma – 300,00 Eur.

Kaip ir buvo minėta ieškovei yra mokama socialinė pašalpa ir išmokos vaikui, taigi visa ieškovės kas mėnesį gaunamų pajamų suma šiuo metu yra 226,82 Eur. Ieškovė nedirba ir kitų pajamų neturi. Ieškovės vardu registruotų nekilnojamųjų daiktų ar kilnojamųjų daiktų nėra (18, 21 b. l.). Duomenų apie ieškovės sveikatos būklę nėra.

Atsakovas nedirba (33 b. l.), nekilnojamųjų daiktų ar kilnojamųjų daiktų neturi. Atsakovas sveikas, darbingas, darbingo amžiaus. Duomenų apie atsakovo kitus išlaikytinius ar skolinius įsipareigojimus byloje nėra. Nors byloje yra duomenys, kad atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (99-100 b. l.), tačiau minėta aplinkybė nesudaro kliūčių atsakovui teikti išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui, nes atsakovas laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje gali dirbti ir gauti pajamas, be to, nurodytas atsakovo laisvės suvaržymas yra laikino pobūdžio. Taigi tiek atsakovo, tiek ir ieškovės turtinė padėtis, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, nėra gera, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis vaikas gyvena kartu su ieškove, kuriai tenka kasdieninė nepilnamečio vaiko priežiūra, kad atsakovas neteikia išlaikymo nepilnamečiui vaikui, tačiau yra darbingas, darbingo amžiaus, įvertinus nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius, sprendžia, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei vaiko tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas (CK 3.192 str. 2 d.).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo dukrai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200,00 Eur nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės. Ieškovei primintina, kad išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Taigi išlaikymas priteistinas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y., nuo 2017-08-08. Tuo tarpu už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2017-08-08 galėtų būti priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas, kuris už nurodytą laikotarpį yra 266,67 Eur (200,00 Eur/30 d.= 6,67 Eur; 6,67 Eur*40 d. (nuo 2017-06-29 iki 2017-08-08) =266,67 Eur), ir kuris priteistinas iš atsakovo jo nepilnamečiui vaikui.

Ieškovė skirtina vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise (CK 3.190 str. 1 d.). Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str.). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams (CK 3.203 str. 1 d.).

Šalims išaiškintina, kad priteisto išlaikymo dydis ir forma gali būti pakeisti iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (CK 3.201 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė šioje byloje yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, jai buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (24-25 b. l.). Ieškovė ieškinyje prašė valstybei iš atsakovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2 pažymas, iš kurių matyti, kad išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą dydis yra 372,74 Eur (54-55, 120-121 b. l.).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Kadangi ieškinys tenkintas visiškai, todėl valstybei iš atsakovo priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 248,00 Eur žyminis mokestis (38,00 Eur už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (50,00*0,75=38,00); 60,00 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui ((200,00*12+266,67)*3%)*0,75=60,00), 75,00 Eur už reikalavimą nustatyti tėvystę (100,00*0,75=75,00) ir 75,00 Eur už reikalavimą nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą (100,00*0,75=75,00)) ir 372,74 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos.

Teismas šioje byloje patyrė 7,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios priteistinos iš bylą pralaimėjusios šalies valstybei (CPK 96 str. 1 d., 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais papildymais ir pakeitimais).

Teismas 2017-08-23 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteisė laikiną išlaikymą (25-27 b. l.). Nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 150 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) yra L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) yra D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) vaikas.

Nustatyti nepilnamečio vaiko L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove V. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kiekvieną mėnesį nuo 2017-08-08 iki vaiko pilnametystės, ir 266,67 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt šešių eurų, 67 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Nustatyti, kad ieškovė V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarko nepilnamečio vaiko L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 248,00 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį, 7,28 Eur (septynių eurų, 28 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, įmokos kodas – 5660) ir 372,74 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt dviejų eurų, 74 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (jas pervedant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 - AB „Citadele“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 - AB DNB banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 - Danske Bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 - Nordea banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Įsiteisėjus sprendimui, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017-08-23 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Šis sprendimas civilinės būklės aktų įrašų įstaigai yra pagrindas pakeisti vaiko L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo įrašą - įrašyti duomenis apie tėvą D. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vykdyti skubiai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.