Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje nagrinėdama civilinę bylą pagal ieškovo V. Z. (V. Z.) ieškinį atsakovei A. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir atsakovės A. Z. priešieškinį V. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, išlaikymo priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Teismo posėdžio metu atsakovė papildomai parodė, kad su ieškovu blogai gyvena nuo 2008 metais, dėl skyrybų į teismą ji nesikreipė, manė, kad susitaikys, be to, mylėjo ieškovą. Ieškovas nuo 2006 metų turi kitą moterį D. G., pas ją jis gyvena, to įrodyti negali. Būtent nuo 2008 metų ji pertvarkė namą, sodino daržus, o ieškovo motina tik duodavo pinigų valgiui. Apie ieškovo motinos testamentą ji žinojo, dar kartu su ieškovo motina važiavo pas notarą. Ieškovo sesuo M. K. (duomenys neskelbtini) metais pastatė namą, namas yra iš blokelių ir medžio, M. K. mirė (duomenys neskelbtini) metais. Po M. K. mirties namas atiteko ieškovo mamai. Patvirtina, kad po M. K. mirties jie su ieškovu name negyveno, kadangi juos iškeldino, o M. K. norėjo namą pasiimti sau. Kas tai per asmuo V. L. nurodytas pirkėju atsakovės pateiktame viename iš kvitų apie statybinių medžiagų pirkimą, nežino, jo nepažįsta, nežino iš kur toks kvitas. Prašo neturtinės žalos, nes ieškovas ją mušė, tai matė kaimynai, bei ieškovas buvo neištikimas. Kaimynų į teismą tai paliudyti nekvietė, nes kaimynai neitų, kadangi bijo ieškovo ir jo sūnėnų. Po ieškovo motinos mirties name buvo stogas dengiamas, vandentiekis ir kanalizacija daroma, statoma pirtis, pečius, geležinės durys statomos, įrodymų apie tai neturi. Ji turi nedarbingumą (duomenys neskelbtini), gauna 620 Lt pensiją, ar galima iš tokios pensijos pragyventi, todėl prašo išlaikymo. Ieškovas galės mokėti jai išlaikymą, nes kasa šulinius, gauna už tai pinigus, nors ieškovo sveikata bloga, jam skauda rankas. Negali paaiškinti, kodėl durų kvitas yra 2006 metų, o ne 2008 metų.

Liudytojas R. Z. (Z.) parodė, kad ieškovas yra jo dėdė, o atsakovė dėdės žmona. Ieškovas ir atsakovė nuolat pykstasi dėl žemės, namo, atsakovė nori namo ir žemės, šalys tarpusavyje visai nesikalba. Atsakovė visaip provokuoja dėdę žodžiais. Taip pat atsakovė dažnai nebūdavo namuose, kur ji būdavo, jis nežino. Jis (liudytojas) nuo pat vaikystės gyvena ieškovo gyvenamajame name, G. Z. buvo jo močiutė, o jo mama V. Z. – ieškovo sesuo, kuri mirė dar (duomenys neskelbtini) metais. Name buvo daromas remontas, kai name gyveno M. K., kuri mirė (duomenys neskelbtini) metais. Namo remontą, statybos darbus darė M. K., nes jai močiutė G. Z. buvo namą padovanojusi, o po to močiutė dovanojimo sutartį atšaukė, persigalvojo ir viską padovanojo dėdei – ieškovui. Nepažįsta jokio V. L..

Liudytojas S. K. (K.) parodė, kad ieškovas yra jo dėdė, o atsakovė dėdės žmona. Jo (liudytojo) mama buvo M. K., kuriai močiutė G. Z. buvo padovanojusi namą, kuris dabar priklauso ieškovui ir kuriame pastarasis gyvena. Atsakovė kalta dėl santuokos nutraukimo, nes ji viską nori turėti savo rankose, atsakovė nuolat provokuoja konfliktus, o tada kviečia policiją. Ieškovas nėra alkoholikas. Namas buvo pagerintas ir statomas jo (liudytojo) motinos M. K. ir močiutės G. Z. lėšomis dar iki močiutės mirties (duomenys neskelbtini) metais. Po močiutės mirties jokie namo pagerinimai bebuvo daryti. Kai močiutė G. Z. dar buvo gyva, ieškovas su atsakove nuomojosi butą, name negyveno, jame apsigyveno tik po V. K. mirties. Nepažįsta jokio V. L..

Liudytoja T. B. parodė, kad pažįsta šalis, atsakovė yra jos draugė, o ieškovą matė gal kokius 5 kartus. Kai ji atvažiuodavo pas atsakovę į namą (duomenys neskelbtini), tai ieškovas būdavo girtas ir miegodavo. Pirmą kartą ji pas atsakovę buvo 2007 metais, namas buvo plytinis, viena namo pusė buvo sutvarkyta, o į kitą namo pusę ji nebuvo užėjusi, koks buvo stogas nežino. Atsakovą ji mačiusi gal prieš 2-3 metus su kita moterimi (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, jie pirko produktus. Atsakovė gal nuo 2007 metų pradėjo skųstis blogu gyvenimu, ji (liudytoja) neklausė atsakovės kodėl pastaroji neišsituokia. Atsakovė prižiūrėdavo ieškovo motiną.

Liudytoja K. B. parodė, kad pažįsta atsakovę, ji (liudytoja) dirba (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2004 metais atvežė savo uošvienę gydymui į dabartinę (duomenys neskelbtini), atsakovės uošvienė gal po 3 kartus į metus ligoninėje gulėdavo, ją slaugydavo atsakovė, uošvienė nuolat atsakovę gyrė, o apie savo sūnų nieko nesakė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Kaip nustatyta bylos medžiaga, ieškovo V. Z. ir atsakovės A. Z. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono CM skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.7, civilinė byla Nr. 2-466-577/2009). Šalys santuokos metu nepilnamečių vaikų neturi. Šalys santuokos metu įgijo transporto priemones: „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 100 Lt vertės, ir „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 100 Lt vertės (ginčo dėl transporto priemonių vertės nėra; transporto priemonės įregistruotos atsakovės vardu (b.l. 10 – 11, t.1). Ieškovo nuosavybės teise nuo 2000-11-07 (2000-11-07 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu) įregistruotas 0.2501 ha ploto žemės sklypas, (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) 47900 Lt vertės (b.l. 9, 157, t.1), ginčo dėl žemės sklypo vertės, nėra. ieškovas ir atsakovė nedirba (b.l.20-21, t.1). ieškovo motina G. Z. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l.60, t.1), G. Z. nuosavybės teise 2005-12-05 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (nuo 2006-02-02) ir 2004-11-18 Apylinkės teismo sprendimo Nr. 2-2291-09/04 pagrindu (nuo 2005-01-04) įregistruotas 0.1819 ha ploto žemės sklypas, (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)) su ūkiniais pastatais (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini); unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiti statiniai - kiemo statiniai (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (b.l. 133-135, t.1; b.l.2-34, t.2). G. Z. (duomenys neskelbtini) Testamentu, patvirtintu Vilniaus m. (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarės J. M., reg. Nr. (duomenys neskelbtini), (b.l.61, t.1), visą jai privačios nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų, iš ko besusidėtų, kuris jai priklausys jos mirties dieną, paliko sūnui ieškovui V. Z..

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka-sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas taikyti CK 3.60 straipsnio 1 dalį (nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės) pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2011-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011-01-25nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011 ir kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/20111 ).

Teismo nuomone, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas ir atsakovė neįrodė, jog šalių santuoka turėtų būti nutraukta išimtinai būtent dėl kito sutuoktinio kaltės – ieškovo ar atsakovės. Manytina, jog abu sutuoktiniai, būdami pakankamai brandaus amžiaus, vienas kito atžvilgiu nebuvo pakankamai dėmesingi, lojalūs, abipusiai garbingi, pakantūs vienas kitam ir todėl jų santuoka iširo dėl abiejų kaltės, tai įrodo ir pačių šalių parodymai, tame tarpe, apie tai, jog šalys visą eilę metų kaip sutuoktiniai gyveno atskirai, jų elgesys teismo posėdžio metu. Kita vertus, aplinkybes, kad šalys kaip sutuoktiniai nesutaria jau ilgą laiką, įrodo aplinkybės, jog į teismą dėl santuokos nutraukimo su ieškiniu dar 2009 metais buvo pasikreipęs ieškovas (civilinė byla Nr. 2-579-577/2009). Teismas nesivadovauja liudytojų R. Z., S. K. parodymais dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės, artimų ieškovo giminaičių parodymais, kurie, akivaizdu, negali būti vertintini objektyviai, taip kaip ir liudytojos, atsakovės draugės, T. B. parodymais apie ieškovo girtumą. Atsakovės į bylą pateikti duomenys – specialisto išvados (b.l.65-70, b.l.1), anot atsakovės, patvirtinantys ieškovo fizinio smurto panaudojimą atsakovės atžvilgiu, negali būti laikytini oficialias įrodymais, kadangi, minėtose specialistų išvadose užfiksuoti duomenys apie padarytų atsakovės sveikatos sužalojimų aplinkybes, užfiksuoti iš atsakovės žodžių. Jokių oficialių duomenų - duomenys iš policijos, kad atsakovė kreipėsi dėl, anot atsakovės, ieškovo žiauraus elgesio į policiją, kad ieškovo atžvilgiu buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, atsakovė nepateikė, priešingai, kaip matyti iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK 2014-02-05 rašto (b.l.196, t.1), jokių skundų ar pranešimų nebuvo gauta. Atsakovės nurodyti argumentai, kad atsakovė rūpinosi ieškovo motina, jokios įrodomosios reikšmės neturi, kita vertus, būtent ieškovas dar 2004-11-26 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3098-02/04 (b.l.44, t.2) pagal ieškovo motinos G. Z. pareiškimą buvo paskirtas savo motinos rūpintoju.

Todėl, esant aukščiau nurodytom aplinkybės, ieškovo ir atsakovės santuoka nutrauktina dėl abiejų kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliktinos jų pageidaujamos palikti pavardės: Z., Z. (CK 3.69 str. 1 d.). Pagal CK 3.70 str.2d., kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Neturtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, sudaro dvasiniai sutuoktinio išgyvenimai, jo patirtas fizinis ar emocinis skausmas dėl neteisėtų ar amoralių kito sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškia jo kaltė ir pan. (CK 6.250 str.).

Kadangi šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų šalių kaltės, atsakovės prašoma priteisti iš ieškovo neturtinė žala nepriteistina (CK 3.70 str.2 d.).

Dėl turto padalinimo, turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe.

Nustatant šalių santuokoje įgyto turto teisinį režimą taikytinos nuo 2001-07-01 įsigaliojusio CK 3 knygos VI skyriaus II skirsnio normos, nepaisant to, ar turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2000-07-08 įstatymo Nr.VIII-1864 25 str.1d.). Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87, 3.88 str.str.). Turtas, kuris pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe išvardintas CK 3.88 str.1d.

Pagal LR CK 3.118 str. dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia turi būti nustatytas bendras sutuoktinių turtas ir jų asmeninis turtas. Pagal LR CK 3.90 str. 1d. turtas kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita ). Pagal CK 3.89 str.1,2 d. d. asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo, faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas CK normas, kaip tokias, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2005; 2008-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 ir kt.).

Ginčo tarp šalių dėl to, kad šalys santuokos metu įgijo turtą, kuris yra laikytinas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe ir dėl ieškovo nurodytos turto vertės, nekilo, o būtent turto balansą sudaro: transporto priemonė – „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 100 Lt vertės, transporto priemonė – „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 100 Lt vertės, įregistruotos atsakovės vardu bei 0,2501 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įregistruoto ieškovo nuosavybės teise, 47900 Lt vertės. Taip pat tarp ieškovo ir atsakovės nekilo ginčo dėl šio turto padalijimo būdo, t.y., kad ieškovui būtų priteista nuosavybės teise – transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 100 Lt vertės, ir ½ dalis 0,2501 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovei priteista transporto priemonė – „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 100 Lt vertės, ir ½ dalis 0,2501 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl teismas plačiau dėl šio tarp šalių dalintino turto, kuris yra laikytinas šalių bendrąja jungtine nuosavybe, nepasisako bei vadovaujasi ieškovo ieškinyje nurodyta šio dalintino turto verte bei būdu, todėl ieškovo reikalavimą dėl šio turto padalinimo tenkina visiškai (CPK 178, 185 str. str.).

CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Taigi būtina nustatyti, kad: pirma, asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, turtas iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „turto pagerinimas iš esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Šias aplinkybes turi įrodyti sutuoktinis, reikalaujantis kito sutuoktinio asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-126/2006; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-584/2008 ir kt.).

Atsakovės reikalavimas pripažinti ieškovo testamentu paveldėtą namą, unikal. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178, 185 str. str.). Atkreiptinas dėmesys, jog, kaip nustatyta byloje, ieškovo motinos G. Z. nuosavybės teise 2005-12-05 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (nuo 2006-02-02) ir 2004-11-18 Apylinkės teismo sprendimo Nr. 2-2291-09/04 pagrindu (nuo 2005-01-04) buvo įregistruotas 0.1819 ha ploto žemės sklypas, (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)) su ūkiniais pastatais (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini); unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir kiti statiniai - kiemo statiniai (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini). Šį nekilnojamąjį turtą, tame tarpe, ieškovo motina G. Z. dar (duomenys neskelbtini) Testamentu, patvirtintu Vilniaus m. (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarės J. M., reg. Nr. (duomenys neskelbtini), paliko savo sūnui ieškovui V. Z.. Minėtas G. Z. sudarytas (duomenys neskelbtini) Testamentas nėra nuginčytas, nėra panaikintas, yra galiojantis kaip oficialius dokumentas – atsakovė jo neginčijo. Nagrinėjamu atveju, tai, kad ieškovas neturi išduoto paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, neturi jokios reikšmės. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, jog ieškovo motinos G. Z. nuosavybės teise įregistruotas ne tik ginčo namas, bet ir aukščiau paminėtas kitas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, ūkiniai pastatai, garažas ir kiemo statiniai, (duomenys neskelbtini), šie duomenys nėra nuginčyti ir yra galiojantys. Ieškovo motina mirė (duomenys neskelbtini). Atsakovė tiek ieškinyje, tiek posėdžio metu teigė, jog santykiai tarp ieškovo ir atsakovės pašlijo nuo 2008 metų, greta to, atsakovė įrodinėjo, jog būtent po ieškovo motinos mirties ginčo gyvenamasis namas buvo pagerintas šalių bendromis lėšomis. Tuo tarpu, ieškovo ir liudytojų R. Z., S. K. nuoseklūs parodymai patvirtina, jog gyvenamasis namas buvo pagerintas dar esant gyvai ieškovo motinai, ir, kad namo pagerinimo, įrengimo darbus atliko ieškovo sesuo M. K. iki savo mirties ir būtent ieškovo motinos ir sesers lėšomis buvo atlikti namo pagerinimo darbai. Šias aplinkybes patvirtino ir atsakovė posėdžio metu, be to, atsakovė neginčijo aplinkybių, jog būtent tik po ieškovo motinos mirties ieškovas ir atsakovė apsigyveno ieškovo motinos name. Kita vertus, atsakovės į bylą pateikti 2008-2009 metų kvitai, čekiai apie statybines medžiagas ir priemones (b.l.88-119, t.1) neįrodo, kad šios statybinės medžiagos ir priemonės buvo įgytos atsakovės ar ieškovo vardu. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovės pateiktame 2009-09-01 kvite (b.l.95, t.1), pirkėju nurodytas V. L., kas tai per žmogus, atsakovė negalėjo nurodyti, nurodė, kad tokio asmens iš viso nepažįsta. Kaip nurodė ieškovas, kad jis net neįsivaizduoja iš kur atsakovė gavo pateiktus į bylą kvitus, čekius. Atkreiptinas dėmesys, jog dalis atsakovės pateiktų kvitų, čekių (b.l.120-122, t.1) yra 2006, 2007 metų, tai, tokiu atveju, nėra suprantami atsakovės argumentai, kad namo pagerinimai buvo atlikti būtent nuo 2008 metų. Atsakovės teiginius, jog po ieškovo motinos mirties buvo statomos seifinės namo durys, paneigia pačios atsakovės į bylą pateikta dar 2006-12-15 seifinių durų pirkimo pardavimo sutartis (b.l. 122, t.1), kodėl sutartyje nurodyta 2006 metų data, atsakovė nesugebėjo paaiškinti. Atsakovė teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad atsakovės pateiktos namo fotonuotraukos (b.l.85-87, t.1) darytos 1998- 1999 metais, bei, kad būtent ieškovo sesuo M. K. iki ieškovo motinos mirties pristatė namo dalį. Jokių įrodymų į bylą atsakovė nepateikė, kad šalys turėjo piniginių lėšų namo pagerinimui atsakovės nurodytu laikotarpiu.

Dėl atsakovės reikalavimo priteisti atsakovei iš ieškovo išlaikymą (CK 3. 72 str.).

CK 3. 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžius ar sveikatos būklės. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymo reikalingumą įrodinėja tas sutuoktinis, kuris jo prašo. Esant CK 3. 72 straipsnio 2 dalies sąlygoms, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (onus probandi) keičiasi: prašantis išlaikymo sutuoktinis neįrodinėja išlaikymo reikalingumo, pripažįstama, kad jam reikalingas išlaikymas, jeigu sutuoktinis, iš kurio prašoma priteisti išlaikymą, neįrodo priešingai. Vertinant, ar užtenka prašančiam priteisti išlaikymą sutuoktiniui jo turimo turto ir pajamų save išlaikyti, svarbu nustatyti, koks yra jo pragyvenimo lygis, t. y. ar sutuoktiniui racionaliai naudojant turimą turtą ir pajamas užtikrinami minimalūs būsto, maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros ir kiti poreikiai. M-maliųjų poreikių patenkinimo kriterijus taikytinas ir tada, kai sprendžiama, ar išlaikymą privalantis teikti sutuoktinis yra finansiškai pajėgus tai daryti. Teismas, nustatęs, kad prašančio priteisti išlaikymą sutuoktinio minimalūs poreikiai neužtikrinami, gali jam priteisti išlaikymą iš kito sutuoktinio tik tada, jeigu tai nereikš, kad tokiu atveju liks neužtikrinti išlaikymą turinčio teikti sutuoktinio minimalūs poreikiai. Išlaikymui sutuoktiniui priteisti reikšmingi abu aspektai: tiek išlaikymo reikalingumas, tiek galimybė išlaikymą teikti. Nenustačius vienos iš šių sąlygų, galima konstatuoti, kad CK 3. 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija paneigta.

Nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog šalių santuoka nurauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, jog šalių santuokos metu įgytas turtas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra padalintinas šalims po lygiai, nėra pagrindo priteisti atsakovei iš ieškovo jos prašomą išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį, todėl priešieškinys šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Teigti, kad atsakovė nesugeba savęs išlaikyti, nėra jokio pagrindo, nes atsakovė gauna invalidumo pensiją, tuo tarpu atsakovas jokių piniginių lėšų negauna, nedirba (b.l.54-57, t.1), to neginčijo ir pati atsakovė bei pati pripažino, kad ieškovo sveikata yra bloga.

Dėl bylinėjimosi išlaidų (CPK 79, 88, 93, 96, 98 str. str.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų dalį, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1, 2 d.). Ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos yra: 50 Lt žyminio mokesčio (nuo kitos dalies žyminio mokesčio ieškovas buvo atleistas, 1500 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti, išlaidos už duomenų iš VĮ Regitra ir VĮ Registrų centras gavimą, viso 1633,40 Lt (b.l. 2, 13-14, 187, t.1). Atsakovė buvo atstovaujama valstybės paskirto advokato. Pašto išlaidos sudaro – 26,38 Lt.

Pagal proporcingai teismo patenkintų ieškovo reikalavimų dalį, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai, iš atsakovės ieškovui būtų priteistina viso 1617,06 Lt bylinėjimosi išlaidų, vienok, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nedirba, pragyvena iš pensijos, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, jog ieškovas primygtinai nereikalavo iš atsakovės atlyginti jo turėtas išlaidas bei vadovaujantis CPK 93 str. 4 d., šios bylinėjimosi išlaidos mažintinos 1/8 dalimi ir iš atsakovės ieškovui priteistina 202,13 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovo valstybei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Kadangi atsakovė buvo 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, jai buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, iš atsakovės valstybei pašto išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovo V. Z. (V. Z.), a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės A. Z. (santuokos liudijime pavardė – Z.), a.k. (duomenys neskelbtini), santuoką įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono CM skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes –Z., Z. (santuokos liudijime pavardė – Z.).

Padalinti ieškovo V. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) santuokoje įgytą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą sekančiai:

priteisti V. Z. nuosavybės teise - „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 100 Lt (vieno šimto litų) vertės ir ½ dalį 23950 Lt (dvidešimt trijų tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt litų) vertės 0.2501 ha bendro ploto žemės sklypo, (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), (viso sklypo vidutinė rinkos vertė - 47900 Lt (keturiasdešimt septyni tūkstančiai devyni šimtai litų);

priteisti A. Z. - „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 100 Lt (vieno šimto litų) vertės ir ½ dalį 23950 Lt (dvidešimt trijų tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt litų) vertės 0.2501 ha bendro ploto žemės sklypo, (unikal. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), (viso sklypo vidutinė rinkos vertė - 47900 Lt (keturiasdešimt septyni tūkstančiai devyni šimtai litų).

Priteisti iš atsakovės A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovui V. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) 202,13 Lt (du šimtus du litus 13 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.