- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-19
- Bylos Nr.
- 2A-2431-262/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01835-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Neringa Švedienė, Ona Gasiulytė
- Atsakovas
- A. Z.
- Ieškovas
- V. Z.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Švedienės, Vytauto Zeliankos, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės A. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Z. (V. Z.) ieškinį atsakovei A. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir atsakovės A. Z. priešieškinį V. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, išlaikymo priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašė: nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) dėl atsakovės kaltės, po santuokos nutraukimo palikti ikisantuokines pavardes, padalinti santuokoje įgytą turtą: priteisti ieškovui transporto priemonę – „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 100 Lt vertės, ir ½ dalį 0,2501 ha žemės sklypo. (duomenys neskelbtini); atsakovei priteisti transporto priemonę – „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 100 Lt vertės, ir ½ dalį 0,2501 ha žemės sklypo . (duomenys neskelbtini)
Nurodė, kad atsakovė kalta dėl santuokos iširimo, kadangi nuolat žemino ieškovą, buvo irzli, ieškovui neištikima, nuolat nepatenkinta, be priežasties pykdavo, vartojo psichologinį smurtą. Ieškovas su atsakove negyvena kaip sutuoktiniai kartu daugiau kaip vienerius metus, nepalaiko santuokinių ryšių, neveda bendro ūkio. Ieškovas dėl santuokos nutraukimo jau buvo kreipęsis į Vilniaus rajono apylinkės teismą ir anksčiau (civilinė byla Nr. 2-466-577/2009), bet atsakovė jokių išvadų nepadarė ir toliau pažeidinėja savo kaip sutuoktinės pareigas.
Atsakovė pateikė priešieškinį, kurį vėliau patikslinusi prašė: nutraukti šalių santuoką, (duomenys neskelbtini) dėl ieškovo kaltės; ieškovo testamentu paveldėtą namą, (duomenys neskelbtini) pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; padalinti šalių kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, sekančiai: ieškovui priteisti - transporto priemonę „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ½ dalį 0,2501 ha žemės sklypo(duomenys neskelbtini): ½ dalį gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) atsakovei priteisti - „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ½ dalį 0,2501 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini): ½ dalį gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini); iš ieškovo priteisti atsakovei išlaikymą po 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį, priteisti iš ieškovo atsakovei 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Nurodė, kad nuo 2008 metų šalių santykiai pašlijo, ieškovas pradėjo išeidinėti iš namų, vartoti alkoholį, namo grįždavo girtas, prieš atsakovę ne kartą panaudojo smurtą, dėl ko buvo kviečiama policija. Atsakovas nesirūpina šeima, neveda bendro ūkio, būtent atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Nuo pat 2008 metų šalys atliko ieškovo motinos palikto gyvenamojo namo kapitalinį remontą, pertvarkymus, t.y. kartu dėjo savo lėšas į namo būklės pagerinimą. Kartu šalys šiame name pragyveno 17 metų, namas buvo rekonstruojamas už bendras lėšas, ūkio būdu. Viską šalys darė savo jėgomis, todėl, dokumentų, pagrindžiančių atliktų namo darbų vertę, atsakovė pateikti negali. Tačiau tai patvirtina atsakovės pateiktos foto nuotraukos, sąskaitos – faktūros apie statybinių medžiagų įsigijimą. Dėl padarytų esminių pagerinimų, namas turi būti pripažintas šalių bendrąja jungtine nuosavybe ir padalintinas kiekvienam po ½ dalį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinys ir priešieškinis buvo patenkinti iš dalies: nutraukta ieškovo V. Z. (V. Z.), ir atsakovės A. Z. (santuokos liudijime pavardė – Z.), santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo paliktos santuokinės pavardes –Z., Z. (santuokos liudijime pavardė – Z.); ieškovui priteista: automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis 23950 Lt vertės (duomenys neskelbtini)Vilniaus r. sav.; atsakovei priteista: automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis 23950 Lt vertės 0.2501 ha bendro ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), iš atsakovės ieškovui priteista 202,13 Lt bylinėjimosi išlaidų; kita ieškinio ir priešieškinio dalis atmesta.
Teismas nurodė, kad nei ieškovas, nei atsakovė neįrodė, jog šalių santuoka turėtų būti nutraukta išimtinai būtent dėl kito sutuoktinio kaltės – ieškovo ar atsakovės. Abu sutuoktiniai, būdami pakankamai brandaus amžiaus, vienas kito atžvilgiu nebuvo pakankamai dėmesingi, lojalūs, abipusiai garbingi, pakantūs vienas kitam ir todėl jų santuoka iširo dėl abiejų kaltės, tai įrodo ir pačių šalių parodymai, tame tarpe, apie tai, jog šalys visą eilę metų kaip sutuoktiniai gyveno atskirai, jų elgesys teismo posėdžio metu. Kadangi šalių santuoka nutraukta dėl abiejų šalių kaltės, atmestas atsakovės prašymas dėl neturtinės žalos priteisimo. Ieškovo motina G. Z. dar 2002-12-23 testamentu, paliko ieškovui nekilnojamąjį turtą, esantį Užupio g. 19, Mickūnų mstl., Mickūnų sen., Vilniaus r. sav. Minėtas testamentas nėra nuginčytas, nėra panaikintas, yra galiojantis kaip oficialius dokumentas. Ieškovo motina mirė (duomenys neskelbtini). Atsakovė teigė, jog santykiai tarp ieškovo ir atsakovės pašlijo nuo 2008 metų, be to, atsakovė įrodinėjo, jog būtent po ieškovo motinos mirties ginčo gyvenamasis namas buvo pagerintas šalių bendromis lėšomis. Ieškovo ir liudytojų R. Z., S. K. nuoseklūs parodymai patvirtina, jog gyvenamasis namas buvo pagerintas dar esant gyvai ieškovo motinai, ir, kad namo pagerinimo, įrengimo darbus atliko ieškovo sesuo M. K. iki savo mirties ir būtent ieškovo motinos ir sesers lėšomis buvo atlikti namo pagerinimo darbai. Šias aplinkybes patvirtino ir atsakovė posėdžio metu. Atsakovės į bylą pateikti 2008-2009 metų kvitai, čekiai apie statybines medžiagas ir priemones neįrodo, kad šios statybinės medžiagos ir priemonės buvo įgytos atsakovės ar ieškovo vardu. Teismas atsižvelgęs į tai, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kad turtas padalintas po lygiai, sprendė, kad nėra pagrindo priteisti atsakovei iš ieškovo jos prašomą išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį. Teigti, kad atsakovė nesugeba savęs išlaikyti, nėra jokio pagrindo, nes atsakovė gauna invalidumo pensiją, o ieškovas jokių piniginių lėšų negauna, nedirba.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. sprendimą pakeisti: pripažinti, kad santuoka nutraukta tik dėl ieškovo kaltės; priteisti iš ieškovo 10 000 Lt neturtinės žalos; pripažinti namą, (duomenys neskelbtini). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir nustatyti šalims po ½ dalį nuosavybės teisės. Priteisti iš ieškovo išlaikymą po 400 Lt per mėnesį; skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Nurodė, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas žiauriai elgėsi su atsakove, buvo jai neištikimas, paliko šeimą ir ja nesirūpina, todėl šių aplinkybių turėjo pakakti, jog būtų pripažinta, kad santuoka nutrūko tik dėl ieškovo kaltės. Kadangi teismas nepagrįstai nutraukė santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ir nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo. Byloje buvo visos prielaidos ginčo namą pripažinti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes: namas buvo pagerintas iš esmės; pagerinimai atlikti šalims esant santuokoje; namas buvo pagerintas bendromis lėšomis ir darbu. Teismas neatsižvelgė į atsakovės sveikatos būklę ir nepagrįstai netenkino jos prašymo dėl išlaikymo priteisimo.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodė, kad teismas tinkamai, visapusiški ir objektyviai įvertino bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė materialines ir procesines teisės normas, todėl skundžiamas sprendimas turi būti paliktas nepakeistas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
Atsakovė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
CPK 322 str. yra nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas.
Taigi, ar yra pagrindas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka sprendžia pats teismas, tai yra jo diskrecijos teisė. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas sprendžia, kad bylos nagrinėjimui buvo pakankamai pasiruošta prieš teismo posėdį, todėl nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra jokio poreikio.
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą bei skundžiamą sprendimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, todėl jų nebekartoja.
Atsakovė teigia, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kolegija su tokiais argumentais nesutinka, nes kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, teismas įsigilino į visas aplinkybes šiuo klausimu: įvertino tiek ieškovo, tiek atsakovės elgesį tiek teismo posėdžio metu, tiek apskritai per paskutinius kelis metus. Atsakovė siekdama įrodyti, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178 str.), nes vien iš atsakovės teiginių, tokios išvados padaryti neįmanoma. Taip pat atsakovė turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovo teiginius, jog santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, tačiau į bylą tokių įrodymų taip pat nebuvo pateikta. Atsakovė teigia, kad specialisto išvada patvirtina ieškovo smurto atvejį jos atžvilgiu. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju negali būti remiamasi specialisto išvadomis, nes jose nurodyti duomenys apie padarytų atsakovės sveikatos sužalojimų aplinkybes buvo užfiksuoti iš atsakovės žodžių. Kitų įrodymų apie sutuoktinio smurtą į bylą nebuvo pateikta. Taigi, teismas, teisingi įvertinęs santuokos nutrūkimo aplinkybes ir tinkamai pritaikęs CK normas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagrįstai konstatavo, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Konstatavus šią aplinkybę nebuvo pagrindo priteisti ir neturtinę žalą (CK 3.70 str. 2 d.).
Atsakovė nurodo, kad teismas nepagrįstai namo, esančio Užupio g. 19, Mickūnų mstl., Mickūnų sen., Vilniaus r. sav., nepripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
CK 3.90 str. 1 d. yra nurodyta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).
Taigi, ir šiuo atveju atsakovė turėjo pateikti įrodymus, jog ieškovui priklausantis ginčo namas buvo iš esmės pagerintas atsakovės lėšomis ir darbu. Tačiau atsakovė nepateikė patikimų tai patvirtinančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė atsakovės pateiktais kvitais už statybines medžiagas, nes pati atsakovė negalėjo nurodyti tikslių statybinių medžiagų ar net pačių kvitų įsigijimo aplinkybių (pvz. nei atsakovė, nei kiti byloje dalyvaujantys asmenys negalėjo nurodyti, kas yra viename iš kvitų nurodytas asmuo V. L.). Be to, pati atsakovė nurodo, jos santykiai su ieškovu ėmė blogėti nuo 2008 m., tačiau tuo pačiu metu teigia, kad ginčo namo pagerinimai buvo atliki po ieškovo motinos mirties (2008 09 16). Taigi, pačios atsakovės parodymai yra nenuoseklūs, prieštaraujantys vieni kitiems. Priešingai nei atsakovės, ieškovo pozicija šiuo klausimu buvo nuosekli, be to, ir byloje apklausti liudytojai nurodė, jog namas buvo pagerintas ieškovo motinos bei sesers lėšomis dar prieš jų mirtį. Atsakovė apeliaciniame skunde nenurodė, kad teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais ar kad tie parodymai neatitinka tikrovės. Kaip ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip ir apeliaciniame skunde atsakovė nurodė tik abstrakčius, jokiais įrodymais nepagrįstus teiginius dėl ginčo namo suremontavimo bendromis lėšomis ir darbu. Esant šioms aplinkybėms laikytina, jog atsakovės reikalavimas dėl ginčo namo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe yra nepagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo netenkino.
Atsakovė teigia, kad teismas nepagrįstai jai iš ieškovo nepriteisė išlaikymo.
CK 3.72 str. 5 d. yra nurodyta, kad teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes.
Pažymėtina, kad santuoka buvo nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis po santuokos nutraukimo yra panaši: santuokoje įgytas turtas buvo padalintas per pusę, abi šalys neturi darbo. Negalima teigti, kad atsakovė apskritai negauna pajamų, nes ji gauna invalidumo pensiją. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą šias aplinkybes įvertino ir todėl tinkamai taikė CK 3.72 str. ir pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo iš ieškovo priteisti išlaikymą atsakovei.
Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Ieškovas prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikia tai patvirtinančių įrodymų. Dėl šios priežasties bylinėjimosi išlaidos ieškovui nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.