Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2023-07-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-176-885/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-07-18
Bylos Nr.
1-176-885/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31437-2022-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Bartkus
Kaltinamasis
A. F., A. S.
Nukentėjusysis
L. K., J. K.
Advokatai
Faustas Vrubliauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-176-885/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31437-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.9.; 1.2.3.1.1.; 2.3.6.4.4.; 2.3.6.4.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 18 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus,sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,dalyvaujant prokurorams Antanui Gubistai, Alvydui Valiukevičiui,kaltinamajam A. F., jo gynėjai advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei,kaltinamajam A. S. (A. S.), jo gynėjui advokatui Faustui Vrubliauskui,nukentėjusiesiems L. K. (L. K.) bei J. K.,vertėjai Virginijai Peterienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)), nevedęs, nedirbantis, 10 klasių išsilavinimo, anksčiau teistas:

1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. spalio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 150 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 2, 5 dalimis, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2 punktais, 4 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams ir paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 12 mėnesių;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. kovo 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta visiškai sudedant su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. spalio 9 d. nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 2, 5 dalimis, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2 punktais, 4 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui ir paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 12 (dvylikai) mėnesių;

3) Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63, 64 straipsniais paskirta bausmė subendrinta visiškai sudedant su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. kovo 25 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės atėmimo 3 (trejiems) metams bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų 4 (ketverių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4) Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pagal BK 150 straipsnio 3 dalį, 309 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 3 dalį bei, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi paskirtos bausmės subendrintos su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu nustatyta galutine 3 (trejų) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, taikant apėmimo ir dalinio sudėjimo būdą ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams, nuosprendis neįsiteisėjęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje,

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)), nevedęs, nedirbantis, 10 klasių išsilavinimo, anksčiau teistas:

1) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

3) Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 210 MGL (10 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 140 MGL (7 000 Eur) dydžio bauda;

4) Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. spalio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

5) Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 3 dalį bei vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

6) Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, 309 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 178 straipsnio 2 dalį bei vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams, nuosprendis neįsiteisėjęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje,Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. F., laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 17 d. 10.45 val. iki 2022 m. rugpjūčio 18 d. 10.00 val., lauko vietovėje, esančioje už (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), stadiono, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu su V. K. (V. K.), tyčia sudavė jam rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 14 smūgių į galvą, veidą, krūtinę, nugarą ir kryžmens srities kairę pusę, tuo padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas veide, abiejų nosikaulių ir abiejų viršutinių žandikaulių (LeFort I tipo) lūžius, galvos smegenų subarachnoidinę kraujosruvą ir kraujo išsiliejimą į šoninius skilvelius, odos nubrozdinimus krūtinės kairėje pusėje, minkštųjų audinių kraujosruvą tarpuplautyje ir širdiplėvėje, kairės pusės dvigubą I šonkaulio lūžį, poodines kraujosruvas nugaros kairėje pusėje, kairio inksto plyšimą, odos nubrozdinimus kairiame petyje, dėl ko, nuo kairio inksto plyšimo V. K. įvykio vietoje mirė.

A. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis, laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 17 d. 10.45 val. iki 2022 m. rugpjūčio 18 d. 10.00 val., lauko vietovėje, esančioje už (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), stadiono, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su A. F., konflikto metu su V. K., tyčia sudavė jam rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 14 smūgių į galvą, veidą, krūtinę, nugarą ir kryžmens srities kairę pusę, tuo padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas veide, abiejų nosikaulių ir abiejų viršutinių žandikaulių (LeFort I tipo) lūžius, galvos smegenų subarachnoidinę kraujosruvą ir kraujo išsiliejimą į šoninius skilvelius, odos nubrozdinimus krūtinės kairėje pusėje, minkštųjų audinių kraujosruvą tarpuplautyje ir širdiplėvėje, kairės pusės dvigubą I šonkaulio lūžį, poodines kraujosruvas nugaros kairėje pusėje, kairio inksto plyšimą, odos nubrozdinimus kairiame petyje, ko pasėkoje, nuo kairio inksto plyšimo V. K. įvykio vietoje mirė.

Kaltinamasis A. F. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad nuoširdžiai gailisi taip pasielgęs, civilinius ieškinius pripažįsta visiškai. Parodė, kad įvykis galėjo būti 2022 m. rugpjūčio 17 d., apie pietus, bet tikslios datos neatsimena. Buvo namuose ir sugalvojo išgerti, nes greitai turėjo važiuoti į kalėjimą atlikti jam paskirtą 3 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Paskambino A. S. ir pasiūlė išgerti. A. S. pasakė, kad dirba, bet kad jis gali ateiti ir jie išgers. Jis (A. F.) atėjo, kur susitarė ir pamatė, kad kartu su A. S. buvo V. K. Jie trise nuėjo į parką už (duomenys neskelbtini) apie 13 val., susidėjo bendrai apie 30-40 Eur, kuriuos padavė V. K. ir šis nuėjo į parduotuvę „Maxima“ nupirkti degtinės. Dar pasikvietė I. S. (I. S.) ir „D.“ išgerti kartu. Nežino, kada V. K. grįžo iš parduotuvės, bet jie jo laukė apie valandą. V. K. atnešė du butelius degtinės, kurią jie išgėrė. „D.“ su jais buvo ir gėrė apie 40 min., bet jam pasidarė bloga ir jis išėjo. I. S. kartu su jais išgėrė litrą degtinės ir po „D.“ išėjimo užmigo.

Neatsimena nuo ko viskas prasidėjo, bet iš pradžių V. K. sėdėjo jam iš kairės, kažką ne taip jam pasakė ir jis dėl to supyko. Konfliktas dėl pinigų buvo vėliau, o pirmas konfliktas galimai prasidėjo dėl to, kad V. K. jam pasakė „aš tave myliu“, į ką jis atsakė „ką, tu pidaras?“. Pirmą smūgį V. K. jis sudavė atsistojęs ir smūgiavo iš dešinės kojos į kairę pusę, į žandikaulį, gal į šonkaulius, po ko V. K. „atsijungė“ ir nukrito. Jis toliau spardė V. K. kojomis, bet į nugarą nemušė. Smūgiavo kojomis į tas pačias kūno vietas, galėjo suduoti apie 10 smūgių. Tuo metu specialiai nesitaikė į gyvybei svarbius organus, bet nežiūrėjo, kur mušė. Nežino, kodėl prieš jį smurtavo, bet greičiausiai dėl to, kad buvo girtas. Nenorėjo nužudyti žmogaus, todėl tai yra netyčinė žmogžudystė, tiesiog norėjo duoti „malkų“ V. K.. Po suduotų smūgių matėsi, kad V. K. yra lūžęs žandikaulis, kad kažkas negerai su nosimi. Smūgių metu V. K. rankomis uždenginėjo veidą, reagavo į smurtą. Tada, kai jis mušė V. K., I. S. miegojo ir nieko nematė, o A. S. tik sėdėjo ir žiūrėjo, bet nieko nedarė. Po pirmo V. K. sumušimo jis su A. S. kartu toliau gėrė degtinę, bet po to A. S. užmigo, o jis liko sėdėti vienas. A. S. miegojo gal apie pusvalandį, o V. K. tuo metu irgi gulėjo. A. S. tikriausiai nebuvo už jį girtesnis, bet jis nuo alkoholio tapdavo ramesnis, todėl ir užmigo. Kai atgavo sąmonę, V. K. atsisėdo ir toliau gėrė su jais.

Gal po pusvalandžio kilo antras konfliktas dėl to paties, t. y. dėl to, kad V. K. šnekėjo nesąmones. Jis pradėjo mušti V. K.. Iš pradžių mušė jį sėdintį su rankomis ir kojomis. Po smūgių V. K. nukrito ir gulėjo išsijungęs iki tol, kol jie su A. S. pabaigė gerti antrą degtinės butelį.

Po viso šito kilo konfliktas dėl pinigų. Jis kartu su A. S. skaičiavo grąžą ir pamatė, kad V. K. turėjo likti 10 Eur grąžos. A. S. priėjo prie V. K. ir pakėlė šį nuo žemės. Jis irgi priėjo ir pradėjo kalbėti su V. K., kuris iš karto prisipažino, kad neatidavė grąžos ir ištraukė 10 Eur. Po to jis sudavė V. K. dar vieną smūgį, tačiau šis sąmonės neprarado, tik liko gulėti.

Vėliau jis su A. S. dar ėjo pirkti degtinės, bet trečio butelio iki galo neišgėrė ir išsinešė su savimi. Tuo metu V. K. ir I. S. su jais nėjo į parduotuvę, nes miegojo. Kai grįžo, V. K. dar gulėjo ten pat, o I. S. dar kažkiek su jais pagėrė. V. K. jau neatsikėlė, tik sakė, kad dar pagulės, kad jam sunku ir dar kažkiek su jais bendravo. Jis uždėjo V. K. marškinėlius, nes matė, kad prieš išeinant jam ant veido yra daug musių ir į veidą švietė saulė, todėl tam, kad šis negautų saulės smūgio, uždėjo marškinėlius. Jis norėjo kviesti greitąją pagalbą, bet A. S. pasakė, kad nebijotų ir nieko V. K. nebus. Tarp jo ir A. S. galimai nebuvo konflikto, o jei ir buvo, to neatsimena. A. S. pusę laiko pramiegojo ir nematė jo veiksmų, bet gal ir buvo, kad po A. S. priekaištų, jis šiam sudavė į veidą. Į tą vietą jis su A. S. grįžo kitos dienos vakare, tačiau ten jau buvo policija ir greitoji.

Jis visus smūgius sudavė vienas, nors neatsimena tiksliai, kaip kas buvo. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, t. y., kad jie dviese viską darė, bet pagalvojo, kam tempti kartu A. S. – geriau jis vienas atsėdės ir gaus mažesnę bausmę. Jam atsibodo važinėti į teismus, nes jau dabar turi 7 metus, turės dar 15 metų, bet nieko pakeisti negali. Supranta, kad žmogus negyvas, kad jis jį nužudė. Žmogžudystė nebuvo tyčinė, tačiau jos metu A. S. neatliko jokių veiksmų.

Vėliau susitikę, jis, A. S. ir I. S. sutarė, ką kalbės, t. y., kad jie sėdėjo, šalia jų buvo kita kompanija ir jiems išėjus, V. K. pasiliko, o kas vėliau buvo, jie nežino. Nėra susipažinęs su telefoniniais pokalbiais tarp savo artimųjų ir jo, gal ir kalbėjo apie tai, kad jis suvers kaltę A. S. „S.“ ir yra A. S. Parodymus derino kartu su savo artimaisiais dėl to, kad norėjo išsisukti. Dabar supranta, kad jis ir taip ilgai sėdės ir nėra skirtumo ar jis vienas sėdės, ar jie dviese sėdės. Viskas įvyko jo iniciatyva, nes nusprendė atsėdėti vienas ir prisiimti kaltę už draugą. Jis vienas pradėjo mušti, jis vienas ir užbaigė viską. 2023 m. vasario 23 d. apklausos protokole yra pastaba, tačiau ji melaginga, nes jis, norėdamas išsisukti, pamelavo dėl A. S. suduotų smūgių V. K. į nugarą.

Neatsimena, kada buvo gydomas psichiatrinėje ligoninėje, bet tuo metu buvo byla pagal BK 149 straipsnį, jam buvo gal 13-14 metų ir teismas toje byloje paskyrė jam savaitę pagulėti ligoninėje. Neatsimena ar jis įrašytas į įskaitą, bet pastaruosius kelis metus nebuvo gydytas pas psichiatrus. Neprisimena ar kitoje byloje jam buvo paskirta psichiatrinė ekspertizė, tikriausiai bendravo su psichiatru. Patikslino, kad buvo gydomas ne psichiatrinėje ligoninėje, bet jam skirtos psichologo konsultacijos bei vertinimas vaikų globos namuose. Daugiau jokio gydymo ar konsultacijų nebuvo jam skirta. Paskyrus ekspertizę šioje byloje išvada būtų nebent tai, kad jis yra agresyvus išgėręs, tuo metu jo negalima liesti ar jam kažką sakyti. Nežino iš kur pas jį tas agresyvumas, bet jis nuo vaikystės matė, kaip brolis geria, kaip mušdavo tėvus, gal nuo to laiko kažkas užsilikę. Visą gyvenimą gyveno su mama, turi sesę ir brolį, tėvai kartu negyvena. Motina gyvena Šalčininkuose, tėvas gyvena ir dirba Vilniuje. Jo santykiai su motina puikūs. Anksčiau brolis dažnai pas juos atvažiuodavo su draugais ir gerdavo, tada daug ką pamatė. Šiuo metu jo niekas nelanko, su laisvėje esančiais bendrauja, bet pats nenori, kad pas jį kas važiuotų. Turi vieną nuobaudą pataisos namuose, nes apsipirko už kitą žmogų. Šiuo metu iki galo neįsidarbino įkalinimo įstaigoje, bet yra beveik gavęs darbą, tačiau dėl posėdžių negali dirbti. Dalyvauja visose įmanomose programose – anoniminiuose alkoholikuose ir narkomanuose, lanko bažnyčią. Jam paskutiniu nuosprendžiu paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė, bet nuosprendis dar neįsiteisėjęs. Neatliktos bausmės liko apie 6 metus. Šiuo metu jo mąstymas pasikeitęs, nes atlieka laisvės atėmimo bausmę. Savo veiksmus vertina labai blogai, nedarytų to, jei galėtų grįžti atgal. Visą smurtą prieš V. K. nulėmė alkoholis, kurio pavartojęs jis tiesiog norėjo sumušti V. K., bet išėjo per stipriai. Asmeniškai V. K. jis nepažinojo, tą dieną mirusįjį matė pirmą kartą. Atsiprašė nukentėjusiųjų ir prašė jų jam atleisti už tai, ką padarė.

Kaltinamasis A. S. parodė, kad kaltinimą supranta, bet kaltės nepripažįsta. Jis su V. K. susitiko pas I. S. ir tuomet jis su V. K. kartu nuėjo į „chalturkę“, kur šiek tiek padirbo. Po to A. F. jam parašė, kad nori išgerti. Jis sutiko išgerti ir pasiėmė kartu su savimi V. K.. Jie trise susitiko kaltinime nurodytame take, susimetė pinigus ir V. K. nuėjo į parduotuvę nupirkti degtinės. Dar atėjo I. S. ir „D.“. Kai grįžo V. K., atnešė du butelius degtinės po litrą ir jie visi pradėjo gerti. Jis po pirmo degtinės butelio „nulūžo“ ir net nematė, kaip I. S. miegojo. Prieš tai jis du mėnesius kasdien gėrė, todėl jam mažai reikėjo tam, kad prisigertų. Nežino dėl ko kilo konfliktas, bet prisimena, kad V. K. kažką pasakė A. F., o A. F. jam kažką atsakė ir po kelių žodžių prasidėjo smūgiai. V. K. po antro gauto smūgio nukrito, o A. F. jį toliau spardė kojomis. Po to, V. K. atsisėdo ir jie toliau gėrė. Negali pasakyti, kaip A. F. mušė V. K., ar su rankomis, ar su kojomis, kiek buvo smūgių. Iki pirmo V. K. nukritimo buvo gal 3-4 smūgiai. Po šių smūgių, jis matė raudoną V. K. žandą bei kraują iš nosies, bet daugiau neatsimena. V. K. dar buvo sąmoningas ir jis (A. S.) sakė, kad A. F. nelįstų prie V. K., kad tie 10 Eur nereikšmingi. Jis bandė A. F. sustabdyti, tačiau už tai A. F. jam trenkė kumščiu, dėl ko liko žymės ant veido, ką patvirtina jų darytos nuotraukos ir S. M. (S. M.). Nežino, kokius sužalojimus jam nustatė specialistai, bet S. M. matė, kad jo žandas yra ištinęs, o juos sulaikė gal tik po savaitės nuo įvykio, todėl galėjo ir nelikti žymių per tą laiką.

Antro konflikto nematė ir ginčo dėl pinigų grąžinimo su V. K. nekėlė, nes tuo metu buvo „komos“ būsenoje. Nors A. F. sako, kad jis V. K. kėlė ir norėjo paimti pinigus, tačiau to negalėjo būti, nes jis buvo labai girtas ir vos paėjo. Baigus gerti pirmą butelį degtinės, išėjo „D.“, o kaip gėrė antrą butelį jis neatsimena, nes buvo jau labai girtas. Gali būti, kad jis su A. F. ėjo pirkti dar degtinės, nes jis, būdamas girtas, gali eiti ir neatsiminti, kad kažkur ėjo. Atsimena tik pirmus A. F. smūgius V. K.. Atsimena, jog A. F. rankos ir batai buvo kruvini, o V. K. gulėjo. Atsimena, kad atsibudęs pamatė ant V. K. veido kruvinus marškinėlius ir A. F. jam pasakė, kad jie eina namo. I. S. tuo metu jau buvo išėjęs, o jie išėjo truputį vėliau. A. F. jį žadino ir nuvedė namo, o pakeliui jie dar susipyko. Nežino, kuris iš jų buvo daugiau išgėręs.

Jis pas S. M. buvo nuėjęs gal po 2 dienų, bet šiam nieko apie muštynes nepasakojo. Nesakė, kad kažkas buvo susimušęs ir, kad tas žmogus galėjo numirti, o tik vėliau pasakė, kad žmogus neišgyveno. Juo negalima tikėti, nes S. M. yra melagis. Jis su A. F. ir I. S. aptarinėjo bendrą poziciją, kad tai padarė ne jie, kad nieko apie tai nežino ir nedarė, jog ten sėdėjo kita kompanija ir gal šie kažką padarė. Nežino, kam tokios versijos reikėjo, gal išsigando dėl to, kad tai yra žmogžudystė, todėl norėjo išsisukti, nors jis dėl šio įvykio nekaltas. Kai kitą dieną susitiko su I. S., matė jo sumuštą veidą ir klausė, kas jį sumušė. I. S. pasakė, kad A. F. jį sumušė be priežasties tų išgertuvių metu, bet jis to nematė. A. F. išgėręs būna šiek tiek agresyvus. Neskaitė bylos medžiagos, parodymų ar pokalbių suvestinių, nes tai jam neįdomu. Gal A. F. tuomet išsigando, gal buvo piktas ant jo, gal kažką kito buvo sumanęs, todėl ir bandė jį apkalbėti. Po įvykio su A. F. bendravo, bet savo parodymų su juo nederino. Jo pozicija nuo pat pradžių buvo tokia, kokia yra dabar. Nors jis nekaltas, tačiau norėjo atsiprašyti nukentėjusiųjų už save ir už draugą, kuris taip padarė.

Nukentėjusioji J. K. parodė, kad V. K. buvo jos sūnus, o kaltinamųjų ji nepažįsta. Sūnaus pažįstamų rato nežino. Rugpjūčio 9 d. susitiko su sūnumi, bet po to sūnaus daugiau nematė. Rugpjūčio 19 d. jai paskambino sūnaus uošvė ir pasakė, kad rugpjūčio 18 d. jos sūnus buvo rastas negyvas. Jai pasakė, kad buvo neįmanoma atpažinti sūnaus V. K. Tai buvo ne nužudymas, o pasityčiojimas. Jai net neleido atidaryti karsto, sūnus buvo maišuose, o jo rūbai padėti ant karsto. Apie įvykį daugiau nieko nežino, bet norėtų, kad abu kaltinamieji į laisvę neišeitų. Nežino su kuo buvo sūnus V. K., jai tik pasakė, kad jis buvo Šalčininkuose su kažkokiais pažįstamais. Su sūnumi santykiai buvo geri, jie dažnai bendraudavo, nežino dėl ko įvyko šis įvykis. Su sūnumi V. K. bendraudavo telefonu, susitikdavo per šventes. Paskutiniu metu sūnus nuomojosi butą iš kaimynės. Gal sūnus V. K. gyveno ir pas uošvienę. Sūnus atskirai gyveno gal nuo 2017 m. Jis dirbo, galimai išgerdavo, bet nedaug, nes pas ją girtas neatvažiuodavo. Nėra mačiusi, kad sūnus būtų konfliktiškas ar agresyvus, gal kokį žodį kada ir pasakydavo, bet nieko blogo niekam nedarė. Civilinį ieškinį palaiko. 20 000 Eur yra neturtinė žala, patirta dėl sūnaus netekties, išgyvenimų ir laidotuvių išlaidų. Jos anūkė T. K. pildė visus dokumentus susijusius su V. K. laidotuvėmis bei pasirašė ant kvitų, bet daugiau nei 2 000 Eur už laidotuves sumokėjo ji (J. K.). Dėl to ant dokumentų yra T. parašas, tačiau laidojimo išlaidos yra jos (J. K.). Jai už laidotuves Teisingumo ministerija grąžino gal 2 900 Eur, bet negrąžino dalies, kuri yra užrašyta ant T. Iš valstybės laidotuvėms T. gavo 360 Eur ir pinigus perdavė jai. Kadangi ji jautėsi blogai, T. jai padėjo tvarkyti dokumentus ir organizuoti laidotuves, nes ji nesupranta lietuvių kalbos. Sutinka mažinti civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos. Dėl sūnaus laidotuvių prarado sveikatą, dėl išgyvenimų jai reikalingos akių, kojų operacijos. Taip pat prašė priteisti iš kaltinamųjų 1 208,00 Eur išlaidų, kurias patyrė dėl paminklo pagaminimo.

Nukentėjusysis L. K. parodė, kad mirusysis buvo jo brolis, o kaltinamųjų nepažįsta. Įvykio metu buvo komandiruotėje ir rugpjūčio 18 d., apie 11 val., jam paskambino žmona bei pasakė, kad jo sūnėną paėmė į kūno atpažinimą. Daugiau nieko apie brolio mirtį nežinojo. Vėliau sužinojo tik tai, kad brolis vaikščiojo Šalčininkuose, išgėrinėjo. Negirdėjo, kad brolis būtų įsivėlęs į muštynes. Girdėjo, kad kaltinamieji vaikščiojo po Šalčininkus, šaipėsi, ėjo į parduotuves pirkti alkoholio. Visur kalbėjo apie šį įvykį, tačiau nežino, kas konkrečiai ir kaip įvyko. Brolis gyveno tai pas draugą, tai kartu su teta. Nežino, kodėl negyveno pas jį arba pas jų motiną, gal taip broliui buvo įdomiau. Santykiai su broliu buvo normalūs, jie bendraudavo pastoviai, bet apie 1-1,5 mėnesių jis brolio nematė. Nežino kada paskutinį kartą matė brolį, pas brolį neidavo, nes jis gyveno kaime (duomenys neskelbtini). Brolis ateidavo pas juos, jis buvo normalus, nebuvo taip, kad labai užgertų. Brolis išgėręs galėjo pasakyti kokį necenzūrinį žodį, bet buvo adekvatus. Daugiausia su broliu bendraudavo telefonu, kartu dirbo. Su broliu telefonu bendraudavo ne kasdien, tačiau tai darydavo dažnai. Tuo metu, kai jis dirbo neoficialiai, jie bendraudavo daugiau, brolis jam padėdavo. Civilinį ieškinį palaiko. Buvo išgyvenimai, prieš įvykį jam buvo atlikta skrandžio operacija, tačiau po brolio mirties dėl įtampos tos problemos ir skausmai atsinaujino.

Liudytojas T. K. (T. K.) parodė, kad kaltinamųjų nėra matęs, mirusiojo nepažįsta. Ikiteisminio tyrimo metu jis teisingai nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 18 d. 17.59 val. jis išėjo pasivaikščioti už (duomenys neskelbtini) gimnazijos. Iš dešinės ten yra garažai, o už gimnazijos, kairėje pusėje yra keliukas, kur ir rado tą vyrą. Tos dienos išvakarėse taip pat ten vaikščiojo ir matė, kad ten miškelyje tarp medžių sėdėjo girta kompanija, girdėjo šūkavimus, dėl to apsisuko ir nuėjo kitu keliu. Iš žmonių kalbų suprato, kad jie girti. Nesuprato, ką tada kalbėjo ta kompanija, jie tiesiog garsiai šūkavo ir kalbėjo, o stadione dar vaikai žaidė, tačiau nieko ypatingo tada negirdėjo. Įvykio vietoje dažnai vaikšto, eidamas iš toli pamatė ryšulį ir pagalvojo, kad ten yra kilimas. Priėjęs arčiau pamatė, kad ten guli žmogus, todėl iškvietė greitąją pagalbą. Vyras gulėjo ant nugaros skersai kelio, buvo su darbiniais drabužiais, ant jo veido žymių nematė, tačiau ant veido buvo daug musių. Pagalvojo, kad tiesiog girtas žmogus. Aplink nieko ypatingo nebuvo, gal matė tik šlepetę apie 2 m nuo vyriškio į jo (T. K.) pusę. Kai atvažiavo medikai, jie konstatavo vyro mirtį, o tada atvyko ir policija.

Liudytojas D. K. (D. K.) parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, su jais mokėsi mokykloje. Anksčiau bendravo su A. S., bet dabar nebendrauja. Mirusysis V. K. buvo jo dėdė. Apie įvykį žino tik tai, kad A. F., A. S. ir V. K. buvo kartu, o paskui jie nužudė jo dėdę. Įvykyje jis nedalyvavo, apie tai sužinojo iš sesers, kuri pasakė, kad tuo metu su dėde buvo A. S. ir A. F., kad jie kartu išgėrinėjo ir po to dėdė buvo nužudytas. Nežino, iš kur sesuo apie tai sužinojo. Dėdė tada gyveno su savo sugyventine tame pačiame kaime, su juo bendravo retkarčiais, kuomet pasimatydavo. Nežino dėdės sugyventinės vardo ir pavardės, gali būti, kad tai J. D. Dėdė buvo ramus, neagresyvus, mėgdavo išgerti, bet išgėręs nekonfliktuodavo. A. S. buvo agresyvus žmogus. Taip mano dėl A. S. poelgių mokykloje, bet pats jų nematė.

Liudytoja T. K. parodė, kad mirusysis V. K. buvo jos krikštatėvis ir dėdė, jos tėvo jaunesnysis brolis. Paskutinius metus dėdė dažnai pas juos gyvendavo, padėdavo ūkyje, visada buvo jų akiratyje. Šiuo metu jie gyvena (duomenys neskelbtini), o prieš juos socialiniame bute gyveno I. S., pas kurį dažnai lankydavosi A. S.. A. S. buvo jų kaimynas, o A. F. vyresnysis brolis gyveno prieš juos. Ji juos pažinojo tik iš matymo, nebendravo. Ivaną vadindavo „V. K.“, kadangi šis šlubavo, A. F. ir buvo „F.“, o A. S. vadindavo „S.“ arba „S.“, pavardžių nežinojo, tik žinojo juos iš matymo. Kai dėdė gyveno su jais, jis susipažino su I. S. Kartais dėdė užgerdavo – išvažiuodavo į kaimą, ten savaitę arba dvi pagerdavo, o kai neturėdavo sveikatos, paskambindavo jiems, kad jį paimtų. Dėdė gerti pradėjo gal prieš 5 metus, kai jo žmona jį paliko ir išėjo pas kitą. I. S. apie tai žinodavo ir vis dėdei siūlydavo eiti kartu išgerti. Jie sakė dėdei, kad neprasidėtų su I. S., kad jis negeras žmogus. Gal apie 1-2 mėnesius iki nužudymo dėdė užgėrė ir išvažiavo gyventi į kaimą pas buvusios žmonos motiną. Pamačiusi dėdę Šalčininkuose ji nustebo, kadangi dėdė ten nesirodydavo. Kai dėdė gyveno pas juos, jis išgerdavo ir sakydavo, kad jis niekam nereikalingas ir ne jis kaltas dėl to, kad žmona išėjo. Niekada nematė, kad dėdė išgėręs konfliktuotų, o visi kaimynai, sužinoję apie nelaimę, negalėjo tuo patikėti. Dėdė buvo geras ir visiems visada padėdavo. Niekas nesuprato, kam dėdė galėjo pereiti kelią, kad jį nužudytų. Savaitę iki nužudymo jie matė dėdę su I. S. sėdinčius prie parduotuvės, tada pakvietė dėdę važiuoti pas juos. Dėdė klausė ar jie jo palauks, nes jis kažkam davė dokumentus, po to galės važiuoti. Paskutinį kartą dėdę matė rugpjūčio 13 d. Tą kartą jis buvo geros nuotaikos, sakė, kad buvo nuvažiavęs į Baltarusiją. Tuo metu dėdė gyveno pas J. Tą kartą dėdė dar pas ją parduotuvėje pirko cigarečių, neturėjo jokių nusiskundimų dėl sveikatos, nebuvo jokių sumušimų, atrodė gerai. Vėliau jie sužinojo, kad dėdė padėjo S. M. remontuoti stogą, ten buvo savaitgalį. Pirmadienį buvo Žolinės, o antradienį dėdė pas juos neatėjo. S. M. pasakė, kad dėdė turėjo ateiti, tačiau neatėjo ir neatsiliepia į telefono skambučius. Rugpjūčio 18 d. ji buvo darbe, kai į parduotuvę atėjo I. S., kuris buvo sumuštas, jo veidas buvo mėlynas ir patinęs, ant kairiojo žando buvo mėlynės. I. S. nieko nesakė, tik pasiėmė energetinio gėrimo, padėjo pinigus ir norėjo išeiti. Ji jam pasakė, kad neužtenka pinigų, tada I. S. pasiėmė pinigus, paliko gėrimą ir išėjo. Po to vėl atėjo, paėmė pigesnį gėrimą, sumokėjo ir išėjo. Matė, kad I. S. rankos purvinos, bet kraujo nematė. Tą dieną, grįžus po darbo jai paskambino jos tėvas, kuris tuo metu buvo ligoninėje, ir pasakė, kad jam skambino D. K. ir sakė, kad pas jį buvo atvažiavę pareigūnai, kurie prašė nuvažiuoti atpažinti kūną. Taip pat tėvas pasakė, kad tai buvo dėdės kūnas, kadangi jį pažino iš tatuiruotės ir rūbų, nes kitaip atpažinti negalėjo. Kai tėvas jai tai pasakojo, prisiminė, kad tą dieną parduotuvėje matė sužalotą I. S.. Apie 23-24 val. ji paskambino S. M. ir paklausė, kada paskutinį kartą dėdė pas jį buvo. Šis atsakė, kad neprisimena, tik tiek, kad dėdė žadėjo ateiti jam padėti, bet neatėjo ir neatsiliepė į skambučius, o vėliau telefonas buvo išjungtas. Po to dėdė S. M. paskambino ir pasakė, kad geria. Dėdė sakė S. M., kad buvo kartu su A. S., pirma gavo „chalturkės“, o dabar kartu su I. S. ir A. S. geria. Apie A. F. dėdė nieko nesakė. Kiek dėdė uždirbo „chalturkėje“ S. M. jai nesakė, tik vėliau ji apie tai sužinojo. S. M. jai sakė skambinti I. S. ir A. S., nes jie kartu gėrė ir turėtų kažką žinoti dėl dėdės, bet ji neturėjo šių asmenų kontaktų. Apie A. F. S. M. nieko nesakė. Penktadienį ryte ji nuėjo į komisariatą, nes norėjo papaskoti, ką žinojo. Praėjus apie 30 min. po apklausos jai paskambino iš komisariato ir pasakė, kad sužinojo visų asmenų pavardes ir vardus, prašė atvažiuoti. Ji pasakojo, kaip asmenys atrodo, o policija vėliau viską išsiaiškino. Šeštadienį ir sekmadienį dirbo parduotuvėje, į parduotuvę ateidavo kaimynai ir pasakojo, kur matė jos dėdę su S. M. Šalčininkuose. Vėliau atėjo S. M., kuris pasakė, kad „chalturkėje“ dėdė uždirbo po 30 Eur. Apie A. F. jai papasakojo tyrėjas, kuris pasakė, kad policijos ekipažas važiavo pro (duomenys neskelbtini) ir matė visą kompaniją (dėdę, I. S., A. F. ir A. S.), nes policija juos pažinojo. Taip ji sužinojo, kad A. F. buvo kartu su jais.

Pas uošvienę dėdė V. K. išėjo gyventi gal prieš 3 mėnesius, tačiau pas juos ateidavo ir pabūdavo 1-2 dienas, padėdavo darant remontą. Paskui sakydavo, kad jis eina tvarkyti reikalų, prašydavo duoti pinigų. Paskutinį mėnesį dėdė jiems neturėjo laiko, nes buvo kažkam davęs savo pasą, jį žadėjo kažkur įdarbinti, iki dabar paso nerado.

Po dėdės mirties jie rūpinosi laidotuvėmis. 1 734 Eur už laidotuves sumokėjo senelė J. K., o ji (T. K.) tik užpildė visus dokumentus. Jie visi labai pergyveno dėl senelės. Kartu važiavo išrinkti karstą ir drabužius, o dokumentus ji pasirašinėjo savo vardu, nes senelei buvo bloga. Laidojimo namų darbuotoja pasakė, kad nesvarbu, kas pasirašys dokumentus. Dėl kompensacijos jie nenorėjo trukdyti senelės, todėl ji (T. K.) savo vardu parašė prašymą, jai pervedė pinigus, kuriuos ji nuėmė ir perdavė L. K., o šis nuvažiavo ir viską sumokėjo už laidotuves. Jie gavo 380 Eur išmoką, kurią panaudojo laidotuvėms. Teisingumo ministerija atsisakė apmokėti laidojimo išlaidas, nes dokumentai įforminti ne senelės vardu, tačiau už laidotuves mokėjo visa šeima. Kiek kas turėjo, tas tiek ir prisidėjo, už laidotuves mokėjo ji, jos tėvas, senelė ir L. K.. Kai gavo paramą iš valstybės, sumokėjo viską iki galo. Senelė yra pareiškusi ieškinį, kuris turėtų būti priteistas.

Liudytojas S. M. parodė, kad jis kaltinamuosius ir mirusįjį V. K. pažįsta. I. S. irgi yra jo senas pažįstamas. Prieš nužudymą V. K. kartu su I. S. jam padėjo tvarkyti stogą, turėjo ateiti ir kitą dieną, bet neatėjo. Paskambinus V. K. pasakė, kad negali ateiti, nes guli išgėręs, tada jis (S. M.) pasikvietė kitą žmogų į pagalbą. Kitą dieną ryte ir per pietus bandė susisiekti su V. K., tačiau šis neatsiliepė. Bandė skambinti ir I. S., kuris atsiliepė vėliau ir pasakė, kad bandys susisiekti su V. K. V. K. jam po to atskambino pats. Tik vėliau, gal po 2-3 dienų, sužinojo, kad V. K. buvo nužudytas, bet nepamena kas jam apie tai pasakė. A. S. pas jį ateidavo padėti, buvo atėjęs ir po įvykio praėjus gal 3 dienoms. Atėjo gal apie 9 val. padėti su darbais. Tuo metu A. S. atrodė liūdnas ir sakė, kad bijo, jog jį gali uždaryti. Nežino konkrečių detalių, bet prisimena, kad A. S. sakė, kad jam skauda ranką ar kad jo galva sudaužyta, matė nubrozdinimus ant galvos. A. S. sakė, kad su kažkuo susimušė. Gal ir minėjo, jog susimušė su A. F. Gali būti, kad A. S. jam papasakojo, kad gėrė kartu su I. S. ir V. K. A. S. pasakojo, kad yra problemų, jog galimai buvo nužudytas žmogus, bet konkrečiai, kas nužudė žmogų, nesakė. Neprisimena ar A. S. kažką pasakojo apie savo veiksmus. A. S. jam nesakė, kad V. K. buvo nužudytas. Sužinojęs apie V. K. mirtį, suprato, kad tie įvykiai kažkaip susiję.

Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus parodė, kad tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jie yra teisingi. Jis nėra matęs A. F. rūkančio žolę ir jo būsenos po to, bet žino, kad šis parūkydavo. Iš pažįstamų sužinojo, kad A. F. „nuraudavo stogą“ kai šis parūkydavo žolės. A. S. rūkančio žolę nematė. Kartą yra matęs kaip A. S. mušėsi su A. F., jie buvo nukritę ant žemės. Žino, kad jei jie prisigeria, visada kažkas nutinka. A. S. ir A. F. tarpusavyje konfliktuodavo, kai prisigerdavo – mušdavosi, bet po to vėl bendraudavo. Kadangi žino jų charakterius, dėl to ir pagalvojo, kad jie galėjo sumušti V. K..

V. K. tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau paskutiniu metu visą laiką būdavo su I. S. Šalčininkuose. Kai sužinojo apie V. K. mirtį, apie 21-22 val. paskambino I. S. ir paklausė ką jie pridirbo, o šis jam atsakė, kad tai ne jo reikalas ir numetė ragelį.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugpjūčio 25 d. apklaustas liudytojas S. M. parodė, kad A. F. pažįstami iš matymo, maždaug prieš 2-3 mėnesius buvo pas jį užėjęs, pasiskolino pinigų, davė savo telefono numerį (duomenys neskelbtini). Nežino ar jis šiuo metu naudojasi numeriu. Su A. F. yra tik pažįstami, su juo vengė draugystės, nes šis išgėręs kažkokias nesąmones kalbėjo. Su juo jis nėra turėjęs konfliktų. Tačiau yra girdėjęs, kad kompanijose šis aiškinosi teises, jei netinkamai su juo pajuokavo, tai galėjo ir sumušti. I. S. pažįstamas iš matymo, pastarasis gyvena netoli jo. Matė šį kiekvieną dieną, ypač dažnai matydavo jį prie Šalčininkų komisariato esančios „Maximos“, jis dažnai čia sėdi su savo draugais. Su kuo I. S. draugavo net nežino, tik pravardėm, o pastaruoju metu pastebėjo, kad I. S. buvo su V. K.. V. K. pažįsta seniai, draugavo su jo dukterėčia. V. ramaus būdo, mokėjo pajuokauti, buvo paslaugus, nesiveldavo į konfliktus. Kiek jį pažįsta, net girtas nesiveldavo į konfliktus, galėjo ką pasakyti, o jei kas nepatikdavo, jis tiesiog išeidavo. A. S. pažįsta nuo vaikystės, kai išėjo iš internato, girdėjo, kad jis veldavosi į muštines, sakė, kad vienam davė į galvą, tai kitą sumušė, tačiau jam matant jis ne su kuo nesimušė. Asmeniškai jis su A. S. konfliktų neturėjo. Jis šiuo metu daro namo remontą, keičia stogą. Todėl 2022 m. rugpjūčio 13 d. jam atėjo padėti dengti stogą I. S.. Kartu su juo atėjo V. K.. Jis pasakė, kad neatėjo vienas žmogus, paklausė V. K., gal jis galėtų pagelbėti, paduoti skardą. Jis sutiko ir jam su I. S. padėjo. Iki vakaro jie jam padėjo dengti stogą. Vakare jiems sumokėjo, davė pinigus ir V. K. kartu su I. S. išėjo. 2022 m. rugpjūčio 14 d. ryte 9 val. jie vėl dviese atėjo. Vėl dirbo iki vakaro. V. K. gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau jei išgerdavo, galėjo nakvoti ir pas I. S. adresu (duomenys neskelbtini), buto numerio nežino, Šalčininkų mieste. 2022 m. rugpjūčio 14 d. jie išėjo gal apie 17 val. Jis sumokėjo jiems už darbą, jie nuėjo į parduotuvę, kuri yra Plento gatvėje. Kadangi 13 d. po to, kai jie išėjo iš jo, buvo nuvažiavęs į parduotuvę, matė, kad V. K. su I. S. nuėję į parduotuvę apsipirko, nupirko degtinės butelį, alaus nupirko, nupirko užkandos. Kiek žino, buvo nuėję pas I. S.. Todėl mano, kad 2022 m. rugpjūčio 14 d., po to, kai iš jo išėjo, jie nuėjo irgi į parduotuvę, bet pats nebuvo nuėjęs į parduotuvę. Jie nesakė kur eis ir ką darys. Jie nesitarė, kad 2022 m. rugpjūčio 15 d. pas jį ateis, galvojo paskambins, paklaus, ar ateis. 2022 m. rugpjūčio 15 d. ryte jis paskambino I. S., sakė paskambinti V. K., kad dirbs. O kai jis skambino V. K., šis nekėlė ragelio. Jam perskambino I. S., pasakė, kad V. K. dviratis sugedo, negali atvažiuoti. Jis dar bandė skambinti V. K., bet jis jam nekėlė. Sakė I. S. paskambinti V. K. ir pasakyti, kad eitų ant kelio, jis paims. Jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), niekas į gatvę neišėjo, todėl nuvažiavo atgal. Jau kai grįžo, dirbo vienas, o po pietų pamatė telefone praleistus skambučius iš V. K. ir I. S.. V. K. paskambino, jis jau girtas atsiliepė. Jam pasakė, kad su I. S. padarė pachmelą, jis jau pas save kaime namuose. Antradienį, t. y. 2022 m. rugpjūčio 16 d. buvo darbo trečiadienį, norėjo paimti arba V. K. arba A. S.. Apie 12 val. skambino V. K., tačiau jo telefonas buvo išjungtas. Tuomet skambino I. S., jo telefonas buvo išjungtas. Skambino A. S., jo telefonas irgi buvo išjungtas. Skambino kelis kartus visiems trims, ir po pietų skambino, visi telefonai buvo išjungti. Vakare nuvažiavo prie „Maximos“, galvojo, gal jie čia sėdi, bet jų prie parduotuvės nebuvo. 2022 m. rugpjūčio 17 d. apie 9 val. ryte pas jį į namus atėjo A. S., kadangi norėjo įkrauti savo telefoną. Jis vilkėjo geltonos spalvos šortais, juodais marškinėliais trumpomis rankovėmis, lyg nugaroje baltos spalvos užrašas, turėjo raudonos spalvos megztinį su gaubtuvu, avėjo šlepetes juodos spalvos, turėjo kepuraitę su snapeliu juodos spalvos. Jis nekreipė dėmesio, ar buvo jo rūbuose kokių sutepimų, ar kraujo. Matė jo kaktoje nubrozdinimą, prie smilkinio nubrozdinimas, nubrozdinimai švieži, sakė pats po 16 d. Paklausė jo kur jis buvo 2022 m. rugpjūčio 16 d., tada pastarasis atsakė, kad kartu su V. K. ir I. S. uždarbiavo kažkur, užsidirbę 30 Eur kartu nuėjo į „sveikatos taką“ parke, kuris yra (duomenys neskelbtini). Jie ten gėrė. Vėliau prie jų prisijungė A. F.. A. S. pasakė, kad prisigėrė iki sąmonės netekimo, ėjo girti visi, „kėlėsi asfaltas“, suprato, kad jis girtas kritinėjo. Apie muštynes nieko nepasakojo. Kažkiek pas jį pabuvo ir išėjo. 2022 m. rugpjūčio 17 d. nematė nei I. S. nei V. K.. Jų telefonai buvo išjungti. Kaip sakė A. S., jie gėrė, jų visų telefonai nusėdo, nebuvo pakrovėjų, jie gėrė iki vėlumos. 2022 m. rugpjūčio 18 d. po pietų atėjo A. S., matėsi, kad jis ne savas, sakė, kad jie kažkam davė į galvą, kad tas žmogus gali mirti. Neklausė, kas per žmogus, neklausė jokių aplinkybių, nes dengė stogą ir neturėjo laiko klausinėti. Tačiau matėsi, kad A. S. buvo labai susinervinęs, pergyveno, sakė, kad eis su kažkuo susitikti, pakalbėti. Pasakė jam, kad jis vėl kažkur įlindo ir vėl su A. Jis atsakė „aj“, nieko nesakė ir išėjo. Po kiek laiko, gal po valandos ar dviejų A. S. grįžo ir pasakė, kad turi problemų. Kaip ir minėjo, jis sakė, kad 2022 m. rugpjūčio 16 d. kažką sumušė, netikslino nei kas mušė nei ką, tačiau paminėjo, jog sumuštas žmogus gali neišgyventi. Išėjęs į miestą, po kurio laiko grįžo pas jį ir pasakė, kad žmogus neišgyveno, jis nesitikslino apie ką jis kalba, o ir jis sakė, kad pas jį problemos, ant jo vers visą kaltę. Jis kiek pasėdėjo ir išėjo. Vaikščiojo tais pačiais rūbais, geltonais šortais. Ant A. S. veido, ties kairiu antakiu matė įdrėskimo požymius, kiek pamina nubrozdinta buvo ir kakta. 2022 m. rugpjūčio 18 d. apie vidurnaktį jam paskambino J. (J.) T., kuris gyvena su T. K. ir pasakė, kad rastas negyvas V. K.. Rastas negyvas būtent toje vietoje, kur jis pasakojo, jog A. S. jam sakė vartojo alkoholį 2022 m. rugpjūčio 16 d. vakare su A. F., I. S. ir V. K.. Jis jam iš karto pasakė, jog aiškintųsi su A. S., kadangi pastarasis pasakojo jam, jog kažką sumušė, o vėliau tas žmogus mirė, net nesuabejojo, jog kalbėjo apie V. K.. Po pokalbio su J. T. paskambino I. S., paklausė jo ką pastarieji pridarė. I. S. buvo girtas, numetė ragelį. Po to paskambino A. S., jo paklausė to paties, į ką A. S. atsakė, kad tai ne jis, tai ne jis ir padėjo ragelį ir dingo. Nuo to laiko jų nematė, nebendravo. I. S. paskutinį kartą matė kaip ir V. K. 2022 m. rugpjūčio 15 d. I. S. tada vilkėjo žalios spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis, sportinėmis kelnėmis lyg juodos spalvos, avėjo šlepetes. V. K. vilkėjo darbiniais rūbais su petnešomis, ilgomis rankovėmis, pilkos, ar mėlynos spalvos, tiksliai neprisimena ir buvo su juodu megztiniu. Kai 2022 m. rugpjūčio 15 d. matė V. K. jo matomose kūno vietose sužalojimų nebuvo. Kai padėjo dengti stogą, jis niekur nesusižeidė. Matė, kad V. K. naudojosi mobilaus ryšio telefonu „Nokia“, kuris buvo su mygtukais, ryškiai oranžinės spalvos. Kaip ir minėjo V. K. buvo ramaus būdo, nesivėlė į konfliktus. Nežino kas tarp jų atsitiko. Nori dar pasakyti, kad jam yra žinoma, jog A. F. su A. S. rūkydavo žolę. Prisirūkę, „nuraudavo jiems stogą“ ir pradėdavo muštis (2 t., b. l. 40–42).

Liudytojas E. Ž. (E. Ž.) parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, o V. K. pažinojo kaip normalų vyrą. Jis įvykio dieną tvarkėsi savo reikalus dėl vizos į Baltarusiją, kai jam apie 12 val. paskambino jo pažįstamas I. S. ir pasiūlė išgerti. Sutvarkęs reikalus, jis paskambino I. S., jie susitiko ir nuėjo į parką. Tada, apie 13-14 val., nuėję už parko susitiko su kaltinamaisiais, kur laukė iš parduotuvės grįžtančio V. K.. Šis atsinešė 2 litrus degtinės ir jie nuėjo į pikniko vietą. Jis (E. Ž.) 3-4 kartus išgėrė po 100 g, apsvaigo ir pagalvojo, kad reikia eiti namo, nes buvo su dokumentais. Kai sėdėjo ir gėrė, jokio konflikto nebuvo. Šalia jo sėdėjo A. F., prieš jį sėdėjo A. S. su V. K.. A. S. buvo dešiniau, o V. K. buvo kairiau. Vėliau V. K. prisigėręs nusirito ant žemės ir užmigo. I. S. sėdėjo priešingoje pusėje prie medžio, jam iš dešinės, gal metro atstumu, kur taip pat užmigo. Kaltinamieji tuo metu klausėsi muzikos, žiūrėjo į telefonus. Jis su jais atsisveikino ir išėjo. Kai V. K. miegojo, A. F. bandė jį žadinti, rankomis patraukė už megztinio ir paklausė: „V., gersi?“. V. K. kažką sumurmėjo ir toliau miegojo. Namo ėjo ne per miestą, o per aplinkui. Neprisimena ar V. K. gėrė daugiau už kitus, bet jam atrodo, kad jie gėrė vienodai. Neprisimena, kada grįžo namo, tačiau tai buvo dar dienos metas. Po dienos A. S. ir I. S., jiems esant prie „Maxima“, pasakė, kad V. K. nužudytas. Dėl to jis nustebo, nes jie dieną prieš kartu gėrė, net nepagalvojo, kad tai galėjo padaryti kaltinamieji. Po to pradėjo gilintis ir sužinojo, kad tai padarė kaltinamieji, nors iš pradžių tuo nepatikėjo. A. S. ir I. S. sakė, kad rado V. K. nužudytą. Kažką minėjo, kad buvo atėjusi kita kompanija, bet kai jis dar buvo toje vietoje, niekas nebuvo atėjęs. V. K. buvo normalus vyras, nebūtų galėjęs net musės nuskriausti. Kaltinamieji yra pikčiurnos, kaip įprastas jaunimas. Jie kovingi, tačiau su jais tik išgerdavo, pašnekėdavo ir išsiskirdavo. A. F. visada būdavo toks kaip apsirūkęs, ikiteisminio tyrimo metu jį apibūdino teisingai. Jo (E. Ž.) pravardė buvo „D.“.

Liudytojas I. S. parodė, kad kaltinamieji yra jo draugai, o mirusysis V. K. buvo geras jo draugas. Įvykio dieną V. K. atvažiavo pas jį ryte ir atsinešė išgerti. Buvo atėjęs ir A. S.. Šiek tiek išgėrus, V. K. su A. S. išvažiavo uždarbiauti, o jis liko namuose. Vėliau V. K. jam paskambino ir pasakė, kad jie užsidirbo po 10 Eur bei pasiūlė ateiti į Sveikatos parką kartu išgerti. Išėjęs iš namų susitiko su V. K., kuris jam pasakė, kur konkrečiai eiti, nes jis pats eina į „Maxima“ nupirkti išgerti. Po to jis (I. S.) paskambino savo draugui E. Ž. ir pasiūlė ateiti kartu išgerti. Netoli įvykio vietos sutiko A. S. ir A. F., o po to atėjo V. K. su dviem buteliais degtinės. Tuomet jie sėdėjo kartu ir gėrė. Iš pradžių jie buvo keturiese, o po to atėjo E. Ž.. A. S. su A. F. sėdėjo abipus jo, žaidė telefonais, leido muziką. Jis sėdėjo prieš V. K.. Kai atėjo E. Ž., šis išgėrė gal 3-4 kartus po 100 g ir po to išėjo namo. Neprisimena ar jis buvo prie jų prisėdęs, gal kažkur ant žemės ir sėdėjo. Viskas buvo gerai, jie kartu juokėsi ir po to jis užmigo. Miegojo gal 1-2 valandas. Po to išgirdo riksmus, kad kažkas ne taip vyksta. Atsikėlęs pamatė, kad A. F. kalba su V. K., kuris A. F. kažką ne taip pasakė ir A. F. pradėjo mušti V. K.. Tuo metu V. K. sėdėjo ramiai, o A. F. atsikėlė, sudavė jam iš rankos ir iš kojos. V. K. nuo jam suduotų smūgių nukrito. A. S. sėdėjo ir ramino A. F., tačiau šis nenusiramino. A. S. norėjo atsistoti ir užstoti V. K., bet kadangi buvo gerai išgėręs, negalėjo atsikelti. Jis (I. S.) irgi ramino A. F., po ko šis nusiramino ir jie sėdėjo ir toliau gėrė. A. F. jam (I. S.) sudavė po to, kai jis bandė šį apraminti, gal iš kojos spyrė į šonkaulius, nes po to jam skaudėjo šonkaulius. A. F. mušė V. K. vienas, o A. S. nieko nemušė.

Kai V. K. grįžo iš parduotuvės į Sveikatos taką, jie stovėjo ir jo laukė. Jokio konflikto jam grįžus dėl grąžos ar kažko kito nebuvo. Nežino ar V. K. liko pinigų. Negirdėjo, kad A. F. būtų prašęs grąžinti pinigus. Kai pabudo, jie buvo likę keturiese, bet jam niekas nieko nesakė dėl ko kilo konfliktas. A. F. A. S. prie jo nemušė. Nežino, kiek kartų A. F. įspyrė V. K.. Po A. F. konflikto su V. K. jie sėdėjo ten apie valandą, gal pusantros valandos. Kai buvo miškelyje, kitų konfliktų tarp jų nebuvo, buvo tik priėjęs vienas vaikinas, kuris prašė parūkyti. Netoli jų buvo dar viena kompanija, bet jie buvo toliau. Jie davė vaikinui cigarečių ir jis nuėjo.

Vėliau A. F. pasiūlė dar išgerti, bet jis atsakė, kad nebeturi pinigų, į ką A. F. pasakė, kad turi pats. Tuo metu V. K. gulėjo prie medžio ir buvo gyvas. Tuo metu jie buvo išgėrę 2 litrus degtinės. Jis V. K. dar pasakė, kad jie eina į parduotuvę, nupirks išgerti ir po to grįžę dar išgers, o tada eis namo. V. K. tuo metu dar kalbėjo su juo, sakė: „gerai, gerai, pamiegosiu“. Jie paliko V. K. gulėti ir trise nuėjo į parduotuvę, o grįžtant apie 16-17 val. (galėjo būti ir 18-19 val.), jam pradėjo skaudėti kojas, todėl jis pasakė, kad eis namo ir nuėjo. Vakare ar naktį jam paskambino S. M. ir klausė, ką jis padarė. Jis atsakė, kad nieko nepadarė, paklausė, kas atsitiko ir S. M. jam pasakė, kad V. K. negyvas.

Po išsiskyrimo, kitos dienos ryte jie buvo susitikę pas jį namie padaryti „pachmielą“, bet tuo metu dar nežinojo, kad V. K. negyvas. Jis A. S. ir A. F. tada paklausė, kodėl V. K. neatėjo, o kažkuris iš jų pasakė, kad reikia nueiti į tą pačią vietą ir pažiūrėti ar jis dar yra ten pat. A. S. su A. F. nuėjo, o paskui paskambino jam ir pasakė, kad ten susirinkę daug žmonių, yra policija. Tik po to sužinojo, kad V. K. rastas negyvas. A. F. po to sakė, kad jiems reikia sakyti, jog tuo metu buvo dar atėjęs kažkas iš kitos kompanijos, bet jis (I. S.) tos versijos nesilaikė, kadangi nenorėjo meluoti, nes savo yra atsėdėjęs. Nežino, kodėl A. F. apkalba A. S., nors žino, kad A. S. nieko nedarė V. K.. „B.“ yra A. S. pravardė. A. F., R. F. ir D. F. pažįsta. Su A. nekalba, o su D. tik pasisveikina. Su jais apie šį įvykį nekalbėjo, nesakė, kokius parodymus reikia duoti. Jam niekas nesakė, kad apie tai reikia su jais pakalbėti. Jis R. iš karto pasakė, kaip buvo ir kad jam nereikia problemų. Jie jam negrasino.

Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus parodė, jog viskas vyko taip, kaip užfiksuota parodymuose.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. lapkričio 15 d. apklaustas liudytojas I. S. parodė, kad žino, kad šios apklausos metu duos parodymus apie aplinkybes, kuriuose dalyvavo, tačiau dėl tų aplinkybių tyrimas jo atžvilgiu yra nutrauktas. Davė išsamius parodymus įtariamojo apklausos metu, ir jų prisilaiko. Nori patikslinti, jog viskas atsitiko 2022 m. rugpjūčio 17 d. 2022 m. rugpjūčio 17 d. iš ryto V. K. atvažiavo pas jį, atvežė alkoholio, jie gėrė. Pas jį buvo likęs A. S.. Jis irgi gėrė su jais. Kadangi iš vakaro buvo kalba apie tai, kad eis kažkur uždarbiauti, tai V. K. ir atėjo ryte pas jį. Dar užėjo E. G. (E. G.). Tiksliai negali laiko pasakyti kelintą jie išėjo uždarbiauti, gal apie 10-11 val., išėjo A. S., V. K. ir E. G.. Jis liko namuose. Padirbo jie kažkur 2-3 valandas. Tada V. K. jam paskambino ir paklausė, ar jis nori išgerti, atsakė, kad nori. V. K. pasakė ateiti į „sveikatos taką“, ten jo lauks A. F. ir A. S., o jis eina į parduotuvę apsipirkti. Jis atėjo prie „sveikatos tako“, kur jis rodė parodymų patikrinimo vietoje metu, ten stovėjo A. S. ir A. F.. A. F. yra jo buvusios draugės sūnus, dėl to jį pažinojo. Nori pasakyti, kad jis prisimena, kad jis paskambino savo pažįstamam pravarde „D.“, jo duomenis E. Ž.. Šis irgi atėjo į „sveikatos taką“. Tačiau nori pasakyti, kad su E. nuėjo, jis kažkiek išgėrė su jais ir išėjo, šis konflikto nematė. Kai atėjo į „Sveikatos taką“, po 15-20 minučių atėjo iš parduotuvės V. Jis su savimi atsinešė du litrus degtinės, lygtais „Bajor“, užkasti ir limonado. Tuomet sulaukė E. ir penkiese, t. y. A., A., jis, V., E. truputį paėjo toliau už namo, į tą vietą kur rodė ir sėdėjo ant žemės, gėrė minėtą alkoholį. Kol sėdėjo, buvo karšta, sėdėjo ant saulės, todėl jis, A. F. ir A. S. nusiėmė maikes, vienas V. K. nenusiėmė, nes buvo su darbiniais rūbais. Maikes pasidėjo kiekvienas prie savęs ant žemės. Pradėjo gerti, viskas buvo gerai. E. Ž. kažkiek išgėręs alkoholio išėjo. Maždaug po to, kai išgėrė vieną butelį degtinės, A. F. su V. pradėjo dėl kažko ginčytis, dėl moterų, abu buvo girti, nei vienas nei kitas nenusileido. Sėdėdami ginčijosi, A. F. sėdėdamas tris kartus sudavė kumščiu V. K. į veidą. V. K. jam kažką necenzūriniais žodžiais atsakė, pavadino „suka“, „padla“. Tada A. F. supyko, atsistojo ir sėdinčiam V. K. du kartus spyrė V. K. į galvą, nosį, ar žandą. Pamatė, kad V. K. iš nosies per burną ėjo kraujas. Kai A. F. spyrė, V. K. nukrito ant nugaros ir jau nieko jam nesakė. Buvo sąmonėje. Kol V. K. nieko nesakė ir gulėjo, A. F. vėl sėdo į savo vietą. Viskas būtų gerai, nes kaip ir apsiramino, o V. K. atsikėlė, atsisėdo į savo vietą, rankomis iš nosies kraują valėsi ir taip tyliai ant A. F. pasakė „suka“. Tačiau A. F. tai išgirdo. Tada sėdėdamas A. F. 3, ar 4 kartus kumščiu vėl sudavė V. K. į veidą. V. K. sėdėjo, rankomis dengė veidą ir pasakė A. F. necenzūriniais žodžiais , sakė „tu asilas, apsiramink, nachuj man skauda“ ir pan. Jis irgi sakė A. F. apsiraminti, sakė, kad yra degtinės, dar išgers. Pasakė „davaj“. Pradėjo gerti antrą butelį degtinės. Viskas buvo gerai, niekas ne prie jo nelindo. Geriant antrą butelį V. K. rankos buvo kraujuotos, jis sėdėjo šalia A. F., V. K. norėjo A. F. kažko paklausti ir norėdamas atkreipti dėmėsi, savo kraujuota ranka stuktelėjo A. F. į ranką. A. F. supyko, atsistojo, pradėjo sakyti necenzūriniais žodžiais, V. kažką atsakė kas nepatiko A. F. ir tuomet A. F. 2 ar 3 kartus spyrė koja V. K. į galvą. Kur spyrė tiksliai nepamatė, į barzdą, galvą, spyrė iš apačios. Po to tai A. F. jam spyrė, matė, kad V. K. nukrito ant nugaros, V. K. dengėsi nuo smūgių ir pasisuko ant šono, o A. F. spardė toliau per nugarą, galėjo pataikyti į nugaros apačią. Kiek kartų spyrė negali pasakyti, nuo smūgių V. K. prarado sąmonę. Jis ir A. S. sėdėjo, nieko nedarė, tik sakė A. F. apsiraminti. O A. F. jį pasiuntė necenzūriniais žodžiais ir A. S. irgi. Pamatė, kad V. K. atsijungė, jis buvo girtas, priėjo prie V. K. ir sakė A. F. „ką tu padarei pridurkas, gal žmogų užmušei“. Jis atsakė, „ne, nepergyvenk, jis išjungtas“. Jis nespėjo prie V. K. prieiti, A. F. paėmė V. K. už peties ir jį papurtė, V. K. pradėjo kažką burbėti, nesuprato niekas ką sakė, bet jis suprato, kad dar gyvas. Pamatė, kad V. K. atsimerkė, pats remdamasis rankomis į žemę nušliaužė iki artimiausio medžio ir nugarą į jį atsirėmė. Jis paklausė pas V. K., ar šis dar nori išgerti, dar liko kažkiek. Jis atsakė, kad kol kas nenori, gal biški vėliau. Jis sėdėjo prie medžio. Jie su A. F. ir A. S. toliau sėdo, pabaigė gerti antrą butelį degtinės, ten nedaug ir buvo likę. Parūkė, pasėdėjo, pas A. F. dar buvo pinigų. A. F. sakė kaip čia dar išgerti. Jis pasakė, kad gali nueiti į parduotuvę ir ten prie jos sės ir išgers. Matė, kad V. K. į juos žiūrėjo, pasakė jam keltis, kad eis prie parduotuvės į kokius krūmus ir ten dar išgers. V. K. pasakė, kad ne, jam kol kas bloga, pasakė eiti trise, paimti, o jis dar pamiegos. Kol jie ateis, jis kažkiek prasiblaivys. Matė kaip V. K. atsigulė prie medžio, o jie nuėjo. Jis užsidėjo savo marškinėlius, apsirengė. Kadangi šlubuoja, pasakė, kad jį pasivys ir nuėjo į priekį. Jis porą metrų paėjo, ir jį pasivijo A. F. ir A. S.. Kai jie jį pasivijo, jis A. F. pasakė ko jis nepasiėmė savo marškinių. O A. F. pasakė, kad savo marškinius davė V. K., kad nusivalytų veidą, kad taip stipriai nekraujuotų. Jie nuėjo į parduotuvę „Maxima“, kuri yra (duomenys neskelbtini). Kol ėjo į parduotuvę, jam pradėjo sukti kojos raumenys, jam taip nuolat būna, negali daug vaikščioti, jiems pasakė, kad jis atgal neis, jei nori, tegu perka šnapsą, geria, ir V. K. pasakytų, kad eitų pas jį jei nori, jis žino kur gyvena ir su jais į parduotuvę nėjo. Suprato, kad niekas ir nėjo į parduotuvę, o kiekvienas nuėjo namo. Kelintą valandą išėjo iš tos vietos palikę V. K. nežino, gal apie 18-19 val. namuose turėjo alaus, išgėrė ir nuėjo miegoti. Vakare skambino V. K., jo telefonas buvo išjungtas, pagalvojo gal girtas irgi nuėjo namo. Sekančią dieną irgi skambino V., jo telefonas buvo išjungtas. Po to jam vienas kaimynas S. paskambino ir pranešė, kad V. rastas negyvas toje vietoje kur jie gėrė. Iš kur jis žinojo, kad jie ten gėrė, nežino, jau visi Šalčininkai tai žinojo. Kaip ir minėjo ankstesnėje apklausoje, po to, kai sužinojo, kad V. K. negyvas, A. F. ir A. S. buvo pas jį atėję pasikalbėti. A. F. sakė, kad gėrė, viskas gerai buvo, niekas nieko nemušė, baigėsi šnapsas, nuėjo pirkti, jam koja suko ir visi nuėjo namo, o V. K. sėdėjo girtas ten, jų laukė, nes nenorėjo kartu eiti, ir kas sumušė V. K. nežino. Tokia buvo versija. Jis buvo girtas, V. K. nemušė ir neprisimena, kad A. S. muštų V. K., nes jis irgi buvo labai girtas. A. S. sėdėjo, net negalėjo atsistoti ir sakė „F. apsiramink“. V. K. mušė tik A. F.. A. F. spardė V. K. per kūną, pilvą, nugarą, galvą, spyrė daug kartų, o kumščiais mušė per galvą, veidą. Į jam užduotą klausimą atsako, kad jam dažnai pakyla spaudimas, ypač kai išgeria, iš nosies bėga kraujas. Ant jo kelnių rastas jo kraujas, jo niekas nemušė, kaip ir minėjo jam dažnai bėga kraujas ir galėjo pats išsitepti (2 t., b. l. 47–49).

Specialistė J. B. parodė, kad nėra įtraukta į teismo ekspertų sąrašą. Prisimena savo išvadą, ją tvirtina. Mirusiojo mirties laiko sukonkretinimas priklauso nuo oro temperatūros: kuo aukštesnė oro temperatūra, tuo audiniai greičiau irsta, o kuo žemesnė – tuo lėčiau. Jeigu buvo didelis skirtumas tarp temperatūrų naktį ir dieną, irimas galėjo vykti ir ilgiau. Šiuo atveju patikslinti viso to konkrečiau negali, bet mirtis galėjo įvykti ir anksčiau. Tai nebuvo momentinė mirtis, nes kraujavimas iš inksto vyksta pakankamai lėtai. Inkstas yra pakankamai saugioje padėtyje, apsuptas minkštųjų audinių, kraujagyslių spindžiai nėra dideli, kaip kitų organų, todėl iki nukraujavimo galėjo praeiti ir kelios valandos. Pirmiausias simptomas tokiu atveju būtų skausmas, o vėliau, vykstant kraujavimui, atsiranda silpnumas, galima netekti sąmonės, atsirasti šaltkrėtis, odos balkšvumas. Aplinkiniai galėjo pastebėti tokius simptomus. Jeigu žmogus sąmoningas, jis pats galėtų pasiskųsti, kad jam bloga arba silpna, kad jį krečia šaltis, gali matytis didelis odos blyškumas.

Apklausta papildomai nurodė, kad kairiojo inksto plyšimas galėjo įvykti dėl trauminio poveikio į inksto sritį arba iš nugaros, arba iš pilvo pusės. Iš išorinių sužalojimų buvo rastos poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos nugarinėje pusėje kairėje, t. y. ten, kur lokalizuojasi kairysis inkstas. Pilve (pilvo sienoje) kraujosruvų tyrimo metu nerado arba jų nebuvo, arba jos buvo užmaskuotos irimo proceso. Greičiausiai buvo keli trauminiai poveikiai į nukentėjusiojo nugaros kairiąją pusę. Mirusiajam buvo padaryti tiesioginiai trauminiai poveikiai bet kokiais riboto paviršiaus kietais bukais daiktais. Tai galėjo būti ir žmogaus kūno dalys (ranka, koja), ir akmuo. Mažai tikėtina, kad tokie sužalojimai galėjo būti padaryti nuo kontakto su plokščiu paviršiumi. Kokioje padėtyje smūgių metu buvo nukentėjusysis nėra galimybės nustatyti. Koks buvo sužalojimų eiliškumas taip pat nėra galimybės nustatyti. Kai sužalojimai padaryti vienas po kito, kelių valandų ar paros bėgyje, nebūna požymių, kurie leistų nurodyti tikslesnį laikotarpį. Nėra galimybės nustatyti, kiek asmenų galėjo sužaloti nukentėjusįjį.

Be kaltinamųjų paaiškinimų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymų, teismas remiasi ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

Iš 2022 m. rugpjūčio 18 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 18 d. apie 17.59 val., T. K., gim. (duomenys neskelbtini), už (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), stadiono krūmuose šalia kelio (duomenys neskelbtini), aptiko vyriškio lavoną. Lavonas aprengtais rūbais, asmens tapatybė lavono nenustatyta, amžius 38-45 m., dokumentų neaptikta. Atvykusi Šalčininkų GMP 4304 brigada, 2022 m. rugpjūčio 18 d. apie 18.20 val. nustatė biologinę mirtį. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 t., b. l. 1–3).

Iš 2022 m. rugpjūčio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrima lauko vietovė, kurios koordinatės (duomenys neskelbtini), esanti už (duomenys neskelbtini) stadiono, adresu (duomenys neskelbtini). Vietovė neaptverta, įvažiavimas lauko keliuku nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. Tiesiai nuo įvažiavimo ant lauko keliuko guli vyriškos lyties lavonas. Lavono galva nukreipta į stadiono pusę. Lavonas guli aukštielninkas ant žolės, kojos ištiestos, kairė ranka ištiesta, dešinė nežymiai sulenkta per alkūnę. Apsirengęs darbinį kombinezoną, juodos spalvos marškinėliais, trumpikėmis, puskojinėmis, viena basutė ant kairės kojos. Antra basutė su užrašu „Rieker“ guli ant lauko keliuko 3,4 m atstumu nuo lavono (šiaurės kryptimi). Lavoninis sustingimas stiprus visose raumenų grupėse, temperatūra tiesioje žarnoje 30,5 C, pažastyje 30,0 C, nugarinėse kūno paviršiuose violetinės intensyvios paspaudus pablykšta ir atsistato po 1-1,5 minutės. Akiduobėse, nosies landose, galvos plaukuotoje dalyje gausios musių kiaušinėlių sankaupos. Čiuopiant jaučiama nosies kaulo krepitacija, kraujosruvos abiejų akių vokuose. Ant basutės su užrašu „Rieker“ yra rudos spalvos dėmės, basutė su biologiniais pėdsakais supakuota į voką Nr. 1. Ant lauko keliuko krašto 5,2 m atstumu nuo lavono (šiaurės kryptimi), žolėje guli šviesios spalvos marškinėliai su rudos spalvos dėmėmis, marškinėliai su biologiniais pėdsakais supakuoti į voką Nr. 2. Nuo šviesios spalvos marškinėlių į stadiono pusę yra takelis į vietovę tarp medžių, kur iš 4 automobilinių padangų ir medinių plokščių padaryti du suolai ir stalas. Šioje vietovėje išmėtytos įvairios šiukšlės, tarp jų yra: 2 stikliniai 1 l talpos degtinės buteliai su užrašu „Lithuanian“, 2 plastikiniai 1,5 l talpos buteliai su užrašu „Pepsi“ ir „Neptūnas“, 2 cigarečių pakuotės su užrašu „Minsk“ ir „Premjer“, 9 plastikiniai puodeliai, plastikinė pakuotė, plastikinis maišelis, maišai su užrašu „Maxima“ ir „Setpoint“. Ant stiklinio butelio su užrašu „Lithuanian“, kuris guli 0,9 m atstumu nuo stalo ir 2,8 m atstumu nuo lavono yra raudonos spalvos dėmės. Stiklinis butelis su užrašu „Lithuanian“, su raudonos spalvos dėmėmis supakuotas į dėžę Nr. 3. 2 plastikiniai 1,5 l talpos buteliai su užrašu „Pepsi“ ir „Neptūnas“ ir antras stiklinis butelis su užrašu „Lithuanian“ supakuoti į dėžę Nr. 4. 2 cigarečių pakuotės su užrašu „Minsk“ ir „Premjer“, 9 plastikiniai puodeliai, plastikinė pakuotė, plastikinis maišelis, maišai su užrašu „Maxima“ ir „Setpoint“ su galimais rankų pėdsakais supakuoti į dėžę Nr. 5. Šalia stalo ant žemės guli plastikinė įmautė su paslaugų kvitų V. K. vardu, a. k. (duomenys neskelbtini) kuri supakuota į voką Nr. 7. Lavonas po apžiūros supakuotas į maišą su plomba Nr. 130997 (1 t., b. l. 56–75).

Iš 2022 m. rugpjūčio 19 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, kurios koordinatės (duomenys neskelbtini). Atlikus papildomą įvykio vietos apžiūrą, ant žemės, šalia medžio rastas mobilaus ryšio telefonas „Nokia“, oranžinės spalvos, išjungtas. Telefono aparatas paimtas ir supakuotas į Voką Nr. 1 (1 t., b. l. 76–83).

Iš 2022 m. rugpjūčio 29 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, paimtas 2022 m. rugpjūčio 19 d. apžiūros metu. Mobiliojo ryšio telefonas paimamas praplėšus popierinį voką, pažymėtą Nr. 1. Telefono korpusas oranžinės spalvos. Viršutinėje ekrano dalyje matomas užrašas NOKIA. Telefonas yra išjungtas. Atidarius korpuso dangtelį pastebima, kad nėra akumuliatoriaus. Ant vidinės korpuso dalies yra gamyklinis lipdukas su IMEI numeriais. IMEI 1: (duomenys neskelbtini); IMEI 2: (duomenys neskelbtini). Telefonas turi du SIM kortelių lizdus: SIM2 ir SIM1. SIM1 lizde įdėta SIM kortelė. Ištraukus ją matyti, kad tai yra „Tele2“ operatoriaus „Pildyk“ kortelė su identifikaciniu numeriu (duomenys neskelbtini). Ši SIM kortelė gražinama atgal į lizdą SIM1. Telefono korpusas uždaromas dangteliu. Telefonas dedamas atgal į popierinį voką Nr. 1, vokas uždaromas (1 t., b. l. 84–86).

Iš specialisto išvados Nr. M 1024/2022 matyti, kad V. K. mirties laikas apskaičiuotas remiantis tiesiosios žarnos ir oro temperatūromis, su skirtingais svorio ir laiko parametrais. Remiantis lavono kūno sudėjimu, lavono svoris vizualiai atitinka apie 70-90 kg. Kadangi įvykio vietos apžiūros protokole nenurodytas tikslus lavono tiesiosios žarnos temperatūros matavimo laikas, tai mirties laikui apskaičiuoti imtos 21, 22 ir 23 valandų reikšmės. Rezultatai: 2022 m. rugpjūčio 18 d., 21 val., oro temperatūrai esant 24,2° C ir lavono svoriui esant 70 kg, mirties laikas atitinka 11.5 - 20,5 valandų laikotarpį; lavono svoriui esant 80 kg, mirties laikas atitinka 13,5 - 22.5 valandų laikotarpį; lavono svoriui esant 90 kg, mirties laikas atitinka 17,3 - 26,7 valandų laikotarpį. 2022 m. rugpjūčio 18 d., 22-23 val., oro temperatūrai esant 21,7-22,4° C ir lavono svoriui esant 70 kg, mirties laikas atitinka 11,1 - 16,7 valandų laikotarpį; lavono svoriui esant 80 kg, mirties laikas atitinka 13-18,6 valandų laikotarpį; lavono svoriui esant 90 kg, mirties laikas atitinka 14,9 – 20,5 valandų laikotarpį. Išvada: imant kraštutines reikšmes, mirties laikas atitinka maždaug 11-27 valandų intervalą.

V. K. mirė nuo kairio inksto plyšimo. Tai rodo: poodinės kraujosruvos nugaros kairėje pusėje, kairiame inkste rastas 6 cm ilgio, 2,5 cm gylio plyšimas, pasidengęs raudonaisiais krešuliais, aplink inkstą, kairiame retroperitoniniame tarpe rasta 50 g skysto kraujo ir raudonųjų kraujo krešulių bei masyvi minkštųjų audinių kraujosruva nusitęsianti nuo kairio inksto iki šlapimo pūslės.

V. K. lavone rastų sužalojimų pobūdis atitinka ne daugiau kaip 1 paros laikotarpį iki mirties. Sužalojimai visumoje nebūdingi griuvimui, o vertinant atskirai – aiškių, griuvimui būdingų sužalojimų nerasta. Sužalojimus galima suskirstyti į šias grupes:

1. Veido sumušimas: poodinės kraujosruvos veide, abiejų nosikaulių ir abiejų viršutinių žandikaulių (LeFort I tipo) lūžiai, galvos smegenų subarachnoidinė kraujosruva ir kraujo išsiliejimas į šoninius skilvelius. Sužalojimai padaryti kietais-bukais daiktais, 3-6 trauminiais poveikiais į veido sritį. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą.

2. Krūtinės sumušimas: odos nubrozdinimai krūtinės kairėje pusėje, minkštųjų audinių kraujosruva tarpuplautyje ir širdiplėvėje, kairės pusės dvigubas I šonkaulio lūžis. Sužalojimai padaryti kietais-bukais daiktais, 1-2 trauminiais poveikiais į krūtinės centrinę dalį ir į kairę pusę. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą.

3. Nugaros kairės pusės sumušimas: poodinės kraujosruvos nugaros kairėje pusėje, kairio inksto plyšimas. Sužalojimai padaryti 3 trauminiais poveikiais į krūtinės ląstos apatinio trečdalio nugarinio paviršiaus kairę pusę ir 1 trauminiu poveikiu į kryžmens srities kairę pusę. Poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos srityje ir kairio inksto plyšimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą (SSMNT 6.6.11), poodinė kraujosruva kryžmens srityje - nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

4. Odos nubrozdinimai kairiame petyje. Sužalojimai padaryti kietais-bukais daiktais, 1-2 trauminiais poveikiais į kairį petį. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

Pagal pateiktą įvykio vietovės vaizdą, mažai tikėtina, kad kaulų lūžiai bei kairio inksto plyšimas galėtų būti padaryti griūvant - vietovėje žemė plokščia, atsikišusių daiktų, ant kurių mirusysis galėtų susižaloti griūdamas, nematyti. Iš padangų ir lentų suformuoti staliukas ir suoliukai, mažai tikėtina, kad padarytų tokio tipo sužalojimus ant jų užgriuvus, kadangi jie pasižymi plokščiu paviršiumi, o nustatyti sužalojimai labiau būdingi riboto paviršiaus daiktais padaromiems sužalojimams. Griūvant ir atsitrenkiant ant lentos kampo, odoje tikėtina susiformuotų linijinis, juostos arba kampo pavidalo nubrozdinimas, tačiau tokių sužalojimų nerasta. Visumoje, pagal sužalojimų kiekį, jų pobūdį ir lokalizacijas labiausiai panašu į sužalojimus padaromus suduodant smūgius kumščiais, kojomis arba kitais objektais.

Plaštakos gausiai suteptos krauju, tačiau žaizdų ir kitokių sužalojimų plaštakose nerasta – lūžus nosikauliams, galimai mirusiajam kraujavo iš nosies.

Visi nustatyti sužalojimai makromorfologiškai, pagal gijimo požymius, atitinka vienodą laikotarpį, t. y. sužalojimai galėjo būti padaryti to paties įvykio metu. Nustatyti konkrečios jų padarymo sekos nėra galimybės.

V. K. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,14 %o (promilės) etilo alkoholio. Kraujyje nustatyta etilo alkoholio koncentracija atitinka lengvą girtumo laipsnį (1 t., b. l. 94–101).

Iš specialisto išvados Nr. S466/2022(01) matyti, kad ant šviesios spalvos marškinėlių (5 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. K. DNR profiliu su 99,9999999999999999999994 % tikimybe.

Ant basutės su užrašu „Rieker“ (6 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas nepilnas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. K. DNR profiliu su 99,999999999999999999944 % tikimybe.

Ant I. S. kelnių „Sats Sports“ (4 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su I. S. DNR profiliu su 99,9999999999999999999994 % tikimybe.

Ant A. S. šortų (1 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, DNR profilio, tinkamo tolimesniam asmenų identifikavimui, negauta. Ant A. S. šortų (2 mėg.), I. S. dešinės kojos sportinio bato „Newbalance“ (3 mėg.) žmogaus kraujo nerasta. Ant I. S. kairės kojos sportinio bato „Newbalance“, I. S. marškinėlių dėmių ir sutepimų, tinkamų tyrimui, nerasta (1 t., b. l. 111-112).

Iš specialisto išvados Nr. S 474/2022(01) matyti, kad ant A. F. šortų (3,4 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, ant A. F. šortų (4 mėg.) gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. K. DNR profiliu (SI Nr. S 466/2022(01) 10 mėg.) su 99,9999999999999999999994 % tikimybe; ant A. F. šortų (3 mėg.) gautas dominuojantis vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. K. DNR profiliu (SI Nr. S 466/2022(01) 10 mėg.) su 99,9999999999999999999994 % tikimybe, su nežymia DNR priemaiša, kuri nėra tinkama tolimesniam asmenų identifikavimui.

Ant A. S. šlepetės (2 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas dominuojantis vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris nesutampa su V. K., A. F., A. S., I. S. DNR profiliais (ST Nr. S 466/2022(01)) ir kuris tinka tolimesniam asmens identifikavimui, su nežymia DNR priemaiša, kuri nėra tinkama tolimesniam asmenų identifikavimui. Ant A. S. šlepetės (1 mėg.) rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, DNR profilio, tinkamo tolimesniam asmens identifikavimui, negauta. Ant A. F. džemperio dėmių ir sutepimų, tinkamų tyrimui, nerasta (1 t., b. l. 126–127).

Iš specialisto išvados Nr. 11-1930(22) matyti, kad prie specialisto išvados pridėtoje USB atmintinėje „SanDisk Ultra“ Nr. (duomenys neskelbtini) yra informacijos išrašai „11-1930(22)/Huawei Mate 20 Lite ((duomenys neskelbtini))\Atrinkta informacija\Ataskaita.ufdr“ ir „11-1930(22)\Samsung Galaxy S7 ((duomenys neskelbtini))\Atrinkta informacija\Ataskaita.ufdr“, kuriuose yra pateikiami mobiliojo ryšio telefonuose „Huawei Mate 20 Lite ((duomenys neskelbtini))“ IMEI1 (duomenys neskelbtini), IMEI2 (duomenys neskelbtini) ir „Samsung Galaxy S7 ((duomenys neskelbtini))” IMEI (duomenys neskelbtini) esantys programų skirtų bendravimui elektroninėje erdvėje, susirašinėjimai, SMS pranešimai, atvaizdai, vaizdo įrašai ir kita informacija užfiksuota laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 15 d. iki 2022 m. rugpjūčio 25 d.

Siekiant neprarasti tyrimui galimai reikšmingos informacijos, pridėtoje USB atmintinėje „SanDisk Ultra“ Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytuose failuose-archyvuose „11-1930(22)/Huawei Mate 20 Lite ((duomenys neskelbtini))\Huawei Mate 20 Lite ((duomenys neskelbtini)).zip“ ir „11-1930(22)\Samsung Galaxy S7((duomenys neskelbtini))/ Samsung Galaxy S7 ((duomenys neskelbtini)).zip” yra pateikiami informacijos išrašai, kuriuose yra visa nuskaityta informacija (adresatų sąrašas, SMS pranešimai, programų „Facebook Messenger“, „Snapchat“, „Telegram“, „TikTok“, „Viber“, „Wickr“, „Instagram“, „VKontakte“ susirašinėjimai, atvaizdai, vaizdo įrašai ir kt.) iš tyrimui pateiktų mobiliojo ryšio telefonų ir juose esančių SIM kortelių ir microSD atminties kortelės (1 t., b. l. 145–148).

Iš 2023 m. sausio 19 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta USB laikmena pateikta prie specialisto išvados Nr. 11-1930(22). Atidarius laikmeną, matyti aplankalas pavadinimu 11-1930(22). Jame du aplankalai, pavadinimais Huawei Mate 20 Lite ((duomenys neskelbtini)) ir Samsung Galaxy S7 ((duomenys neskelbtini)).

Atidarius aplankalą Huawei Mate 20 Lite ((duomenys neskelbtini)), jame du aplankalai „Atrinkta informacija“ ir „Huawei Mate 20 Lite ((duomenys neskelbtini))“. Atidarius aplankalą „Atrinkta informacija“, jame ataskaita, kuri atsidaro programa Cellebrite Reader. Paleidus programą Cellebrite Reader 7.58.0.66 atsidaro mobiliojo ryšio telefono Huawei SNE-LX1 Mate 20 lite ataskaita. Atsidariusiame lange matome esančią informaciją telefone: „Adresatai 2791“, „atsiųsti failai 1“, „Belaidžiai tinklai 65“, „el.laiškai 10“, „įdiegtos programos 123“, „ieškoti elementai 4“, „įkelta 14“, „įrenginiai 4“, „įrenginio vietos 1“, „kalendorius 2“, „Naudotojo žodynas 4039“, „naudotojų paskyros 29“, „pokalbiai internetu 48“, „prietaiso prijungimas 1“, „skambučių žurnalas 153 (6)“, „slapukai 1110 (5)“, „tiesioginės žinutės 26 (1)“, „užpildyti automatiškai 5(5)“, „žiniatinklio istorija 1501 (1277)“, „Archyvai 87“, „Dokumentai 1“, „Garsas 61“, „Vaizdai 12104“, „Vaizdo įrašai 468“.

Atidarius skiltį „Vaizdai“, peržiūrėjus visą informaciją, reikšmingi tyrimui yra vaizdai pavadinimais:

photoshare.db_embedded_table-general_kv_rowid-1057_column-v

photoshare.db_embedded_table-general_kv_rowid-436_column-v

photoshare.db_embedded_table-general_kv_rowid-433_column-v

photoshare.db_embedded_table-general_kv_rowid-1059_column-v

photoshare.db_embedded_table-general_kv_rowid-432_column-v

photoshare.db_embedded_table-general_kv_rowid-431_column-v

photoshare.db_embedded_table-general_kv_rowid-438_column-v

photoshare.db_embedded_table-general_kv_rowid-435_column-v

photoshare.db_embedded_table-general_kv_rowid-437_column-v.

„photoshare.db_embedded_table-general_kv_rowid-1057_column-v ir 62700.jpg“, kai kurie atvaizdai pasikartoja, kurie sukurti 2022 m. rugpjūčio 17 d., du atvaizdai galimai 2022 m. rugpjūčio 19 d. Skiltyje „atvaizdai“ įvedus per paieškos langą datą 2022 m. rugpjūčio 17 d., atsidariusiame lange matyti ikiteisminiam tyrimui reikšmingi 15 vaizdų, kuriuose vaizduojami jaunuoliai, vienas vilki juodos spalvos džemperiu ilgomis rankovėmis su gaubtuvu, priekinėje dalyje baltos spalvos ornamentu, juodais šortais su Nike ženklu, baltais sportbačiais. Kitas vaikinas be marškinėlių, juodais šortais su baltos spalvos užrašais, šlepetėmis, su juoda kepuraite.

Įvedus paieškos datą 2022 m. rugpjūčio 18 d., atsidariusiame lange matyti daryta ekrano kopija, joje google paieška pagal įvesta frazę „novosti šalčininkai“ (vertimas: „naujienos šalčininkai“), o žemiau matosi internetinėje svetainėje esanti informacija, nuotraukos pavadinimas (duomenys neskelbtini)-8534977833660376542.jpg, 2022-08-18 23:08:41(UTC+3)

Skiltyje „atvaizdai“ įvedus paieškos datą 2022 m. rugpjūčio 19 d., atsidariusiame lange matoma daryta ekrano kopija, google paieška pagal įvesta frazę „ubijstva šalčininkai“, (vertimas: „nužudymai šalčininkai“), o žemiau matosi internetinėje svetainėje esanti informacija, nuotraukos pavadinimas (duomenys neskelbtini)-5292690952525263465.jpg, 2022-08-19 12:10:48(UTC+3) ir matoma daryta ekrano kopija, google paieška pagal įvesta frazę „kriminalnyje novosti šalčininkai“, (vertimas: „kriminalinės naujienos šalčininkai“), o žemiau matosi internetinėje svetainėje esanti informacija, nuotraukos pavadinimas (duomenys neskelbtini)-1599563802623238477.jpg, 2022-08-19 19:18:32(UTC+3).

Skiltyje „atvaizdai“ įvedus paieškos datą 2022 m. rugpjūčio 20 d., atsidariusiame lange rastas atvaizdas pavadinimu „WLdXyrJlxA5RIj0taB4bJQuw4mk“, sukurtas galimai „2022-08-20 21:09:31(UTC+3)“, jame matomas stovintis vaikinas.

Toliau apžiūrima ataskaitos skiltis pavadinimu „Vaizdo įrašai“, įvedus paieškos datą randamas vaizdo ir garso įrašas pavadinimu „2022-08-17-112957063.mp4“, kuriuo trukmė 15 sek. Vaizdo įraše matomi jaunuoliai, analogiški kaip ir aukščiau aprašytuose rastuose atvaizduose. Vaizdo įrašui prasidėjus, girdima muzika, pagal kurią vaikinai ritmiškai šoka.

Peržiūrėjus likusias ataskaitos skiltis, tyrimui reikšmingų duomenų nerasta.

Atidarius aplankalą Samsung Galaxy S7 ((duomenys neskelbtini)), jame du aplankalai „Atrinkta informacija“ ir „Samsung Galaxy S7 ((duomenys neskelbtini))“. Atidarius aplankalą „Atrinkta informacija“, jame ataskaita, kuri atsidaro programa Cellebrite Reader. Paleidus programą Cellebrite Reader 7.58.0.66 atsidaro mobiliojo ryšio telefono Samsung Galaxy S7 ((duomenys neskelbtini)) ataskaita. Atsidariusiame lange matome esančią informaciją telefone adresatai 14 (1), belaidžiai tinklai 3, ieškoti elementai 51, kalendorius 1 (1), pastabos 2, pokalbiai internetu 48 (1), prietaiso prijungimas 1, skambučių žurnalas 188, slapukai 597, tiesioginės žinutės 20 (1), tinklo naudojimai 2957, žiniatinklio istorija 172, Archyvai 6, garsas 8, Vaizdai 6518, Vaizdo įrašai 118.

Skiltyje ieškoti elementai, yra 51 elementai, tarp kurių paieškos 2022-08-19, 15:43:31(UTC+0) iki 2022-08-19 15:45:01(UTC+0) vedamos paieškos pagal žodžius „15.min kriminalistika salcininka 2022 08 18“ ir „15.min kriminalistika salcininka“. Apžiūrėjus kitas skiltis, žinutes, pokalbius internetu, vaizdai, vaizdo įrašai, tyrimui reikšmingų duomenų nerasta (1 t., b. l. 149–168).

Iš 2022 m. rugpjūčio 29 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad I. S. parodė V. K. nužudymo aplinkybes. Parodymų patikrinimo vietoje metu I. S. nurodė tas pačias aplinkybės, kaip ir įtariamojo apklausos metu, kad A. F. sudavė smūgius V. K. (2 t., b. l. 73–89).

Iš 2022 m. rugpjūčio 26 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas I. S. mobiliojo ryšio telefonas Nokia, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Telefono korpusas mėlynos spalvos. Viršutinėje dalyje virš ekrano matyti užrašas Nokia. Apžiūrimas telefonas turi SIM kortelę. Ekrane matyti „Tele2“ operatoriaus logotipas. Apžiūrint skambučių registrą matyti, kad paskutinė informacija apie skambučius nuo 2022 m. rugpjūčio 21 d. Matyti du 2022 m. rugpjūčio 24 d. SMS pranešimai, nesusiję su atliekamu tyrimu. Mobiliojo ryšio telefono adresų knygoje yra kontaktas, kuris įvardintas kaip „D.“. Šio kontakto telefono numeris (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 103–105).

Iš specialisto išvados Nr. G 2690/2022 (01) matyti, kad I. S. padaryta poodinės kraujosruvos pasmakrės kairėje ir pažandėje, kakle, pilve, dešiniame žaste, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje, kietu buku daiktu (daiktais). Odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje padarytas prieš 7-12 parų, poodinės kraujosruvos pasmakrės kairėje ir pažandėje, kakle, dešiniame žaste - prieš 1-4 paras, pilve, dešinėje blauzdoje - prieš 4-8 paras iki apžiūros. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai dešinėje blauzdoje galėjo būti padaryti atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip šešiais trauminiais poveikiais. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankio formą, dydį, neužsifiksavo (2 t., b. l. 99–100).

Iš specialisto išvados Nr. G 2688/2022 (01) matyti, kad A. S. padaryti odos nubrozdinimai nugaroje, kairiame rieše, kietu briauną turinčiu daiktu (daiktais). Odos nubrozdinimai nugaroje padaryti prieš 6-10 parų, kairiame rieše - prieš 1-3 paras iki apžiūros. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui. Odos nubrozdinimai nugaroje galėjo būti padaryti vieno trauminio epizodo metu, odos nubrozdinimas rieše - vienu trauminiu poveikiu. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankio formą, dydį, neužsifiksavo (2 t., b. l. 196–197).

Iš specialisto išvados Nr. G 2685/2022 (01) matyti, kad A. F. padaryta žaizda apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimai nugaroje, dešinėje kojoje, poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, šlaunyse, kietu buku daiktu (daiktais). Žaizda, poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje padarytos 1-3 parų laikotarpyje, odos nubrozdinimai nugaroje, dešinėje kojoje – prieš 6-10 parų, poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje šlaunyse - prieš 5-9 paras iki apžiūros. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Odos nubrozdinimai dešiniame kelyje galėjo būti padaryti griūnant, kairėje šlaunyje-atsitrenkiant į kietą buką, ribotą daiktą. Nustatyti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dešimčia trauminių poveikių. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankio formą, dydžius, neužsifiksavo (3 t., b. l. 122–123).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti telefono numerių, priklausančių V. K. ((duomenys neskelbtini)), A. F. ((duomenys neskelbtini)), A. S. ((duomenys neskelbtini)), I. S. ((duomenys neskelbtini)) įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinės bei SMS pranešimų su vietos nustatymu kontakto metu išklotinės. Fiksuotas visų nurodytų telefono numerių veikimas įvykio vietoje (V. K. nužudymo vietoje) 2022 m. rugpjūčio 17 d. Fiksuota, kad A. F. 2022 m. rugpjūčio 18 d. nuo 22.16 val. iki 22.32 val. grįžo į įvykio vietą. Taip pat užfiksuota, kad I. S. paliko įvykio vietą 2022 m. rugpjūčio 17 d. 21.15 val. (4 t., b. l. 65–71).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad susipažinus su S. M. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinės informacija, nustatyta, kad J. T. skambino S. M. 2022 m. rugpjūčio 19 d., o iš karto po šio pokalbio S. M. skambino į telefono numerį (duomenys neskelbtini) (A. S.), o po šio pokalbio skambino į telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuris priklauso I. S. (6 t., b. l. 19).

Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo (4 t., b. l. 127–166) matyti, kad yra užfiksuotas 2022 m. rugpjūčio 27 d. pokalbis tarp D. F. (A. F. motinos) bei A. J. (A. J.), kurio metu jie kalba apie V. K. nužudymo aplinkybes:

A. J.: „Na, nes kalbėjo, kad neva tai jie, neva ten tą vyrą, na, kaip ten neva pizdy davė ir tas mirė“

D. F.: „Taip pat nesuprasi, T. kalbėjo ten, kad,..., prie mokyklos, jie ten prie lietuvių gėrė, ..., ir ten jis tik porą kartų jam sudavė, viskas, po to išėjo, V. su juo liko, ..., ir dar kažkas atėjo su jais gerti, ..., po to kalbėjo, kad..“

A. J.: „Laikinai?? sveikatos take???“

D. F.: „Na, bet gerai, bet ten lietuvių mokykla ...?? gerai ten“

A. J.: „Na, tai ji šalia.“

D. F.: „O surado jį kažkur ant bokšto, ..., visą sulaužytą, ..., lyg, ..., jį būtų pervažiavęs automobilis“

A. J.: „Na, vadinasi ...??“

D. F.: „Tai net karsto neatidarė“

A. J.: „Vadinasi, neprastai jie ten primušė, ...“D. F.: „Ir nunešė ant bokšto?“

A. J.: „Kas jį žino, nežinau ...“

Taip pat yra užfiksuotas 2022 m. rugpjūčio 28 d. pokalbis tarp D. F. bei I. S., kurio metu jie kalba apie V. K. nužudymo aplinkybes:

D. F.: „Na, norėjau apie ..?? sužinoti, kas ten?“

I. S.: „Na, ką, ką, nesąmonių pripaistė, dabar ką...“

D. F.: „Kokių nesąmonių jis pripaistė?“

I. S.: „O ką, neva nieko negirdėjai?“

D. F.: „Na, girdėti tai aš girdėjau, bet iš T., tai aš kitką girdėjau.“

I. S.: „Na, tai čia matai, kitkas, po velnių, kvailas prietranka....“

D. F.: „Ką, apskritai, ką, jie išėjo, jis buvo normalus ir tu, tu su juo buvai pasilikęs, dar ten kas nors buvo po to atėjęs, gėrė“

I. S.: „Niekas ten nebuvo atėjęs, niekas nepasiliko, mes trise visi išėjome, velniop.“

D. F.: „Trise išėjote?“

I. S.: „Taip“

D. F.: „Ir jis buvo gyvas.“

I. S.: „Taip.“

D. F.: „Na, tai? Ir ką tada T.?“

I. S.: „Aš ..., ką jis dabar, po paraliais, jis sako dabar, šmeižia B., kad B. kartu su juo, po velnių, jį mušė, o jeigu nei aš, nei B., apskritai jo pirštu nepalietėme, pirštu nepalietėme, nes mes buvome girti, siaubas, siaubingai girti“

D. F.: „O jis buvo blaivus, taip?“

I. S.: „Na, „labai smarkiai“ blaivus, po paraliais, būtų buvęs blaivus, viskas būtų puiku, po velnių. Na ...?? Kai visi buvome blaivūs, ten nuėjome gerti, po velnių, iš pradžių viskas buvo normaliai, po paraliais, po to jau jam kažkas šovė į galvą, trumpai sakant, nieko nesuprasi, velniop. Nevisprotis, .... Ir rado, pas jį rado, velniop, ant tame pačiame, ten ...??? Dvi?? Po paraliais, nieko nesuprasi, jo kraują, velniop, trumpai sakant, tokia štai ..., po galais, pas mane nieko nerado, pas B. taip pat nerado, nes net pirštai nelindo, velniop, ... ir visiškai girti buvome ten, ..., atsistoti nusišlapinti, velniop, keturiomis šliaužėme, velniop, nusišlapinti, velniop, ..., ai, trumpai sakant, po paraliais, susitiksime mieste kada nors, po velnių, viską papasakosiu, čia ne telefono pokalbis.“

Taip pat yra užfiksuotas 2022 m. rugpjūčio 30 d. pokalbis tarp D. F. bei A. J., kurio metu jie kalba apie V. K. nužudymo aplinkybes:

D. F.: „Na, o dėl šios bylos ten nieko neaišku, jis yra įtariamasis, V. pradėjo skųsti T., V. ten konkrečiai buvo sumuštas, na, aš laukiu, kada R. atvažiuos, po to tada jau nueisiu pas šį V. ir .... O čia R. šiandien skambino V., o po to davė ragelį kažkokiai bobai ir sako: „Tegul V. įsisūnija A. ir A. nieko nebus“, R. sako: „Jūs ką, ..., durni ar nedurni, jis turi tėvą, kaip jis jį įsisūnys?“ Ten, trumpai sakant, tokių nesąmonių, ..., V. paskambino kažkam, davė ragelį, trumpai sakant, tokių nesąmonių, sako, pripaistė, neva pripaistė“

A. J.: „Gal V. nori sau prisiimti? Cha-cha-cha.“

D. F.: „Vargu ar, V. ...?? Išrinko iš ten ir išskrido, o atėjo ten, pradėjo sakyti tai, kad T. viską, apie visus prikalbėjo, ...“

A. J.: „Ne, man F. sakė ir V. sakė, kad T. atvirkščiai ten šį B. įkišo, velniop.“

D. F.: „Tai jį teisingai ir įkišo, man po to R. sakė, kai jis iš ten atėjo, pasakė, jie dviese jį mušė.“

A. J.: „Na, tai gerai, V..“

D. F.: „Ir jie sudavė po porą kartų ir V. juk ... sėdėjo ir paskutinis išėjo, ir T. sako, mama, sako, aš jį dar patikrinau, jis kvėpuoja, viskas normaliai ir aš jam daviau savo marškinėlius“

A. J.: „Kodėl neiškvietė „Greitosios“?“D. F.: „Ką?“A. J.: „Kodėl neiškvietė „Greitosios“?“

D. F.: „Jis juk nebuvo nei komos būklės, nei kokios, jis sako, tik porą kartų sudavė, viskas, o jis ten gavosi apskritai siaubas ir, trumpai sakant, klausyk, aš šiandien klausiau.“

A. J.: „Tu juk pati sakei, kad jis ten visas sulaužytas.“

D. F.: „Tai man pasakė R..“

Taip pat yra užfiksuotas 2022 m. rugpjūčio 31 d. pokalbis tarp D. F. bei A. F., kurio metu jie kalba apie V. K. nužudymo aplinkybes:

A. F.: „Ką, ką A. sakė?“

D. F.: „Na, sako, kas ten, taigi, V. gaidys nesąmones paisto, ..., jis viską B. ir duoda, ..., reikia, kad V. apie B. meluotų, o šis gaidys, ..., visiškai ne tai kalba.“

A. F.: „Na, todėl jis, matyt, laisvėje, kiti, o jie sėdi.“D. F.: „T. tai savo bausmę atlieka...“

Taip pat yra užfiksuotas 2022 m. rugsėjo 1 d. pokalbis tarp D. F. bei A. F., kurio metu jie kalba apie V. K. nužudymo aplinkybes:

D. F.: „Vėl apklausė V., jis parodė viską, ir tą vietą, ir viską, aš negaliu su juo pasikalbėti, nes jis girtas ir girtas, negaliu su juo apie nieką pasikalbėti...???“

A. F.: „Tai, mama, tai, ..., jie su S. viską apie mane apkalba, supranti? Viską, apskritai, viską, neva S. sako, aš nė smūgio nepadariau, apskritai aš nė smūgio nepadariau, jis jį mušė ir V., gaidys, taip pat, visą laiką miegojo ir meluoja apie mane, jie ten su S., matyt, susitarė, ..., nežinau, tegul R. su juo pakalba, atvažiuoja, todėl tegul, velniop, parodymus dėl S. viską pere..., nes, jeigu viskuo kaltins mane, aš 12-15 ir S. taip pat, velniop.“

D. F.: „Alio, na.“

A. F.: „O jeigu visi S., tai jis vienas 12 metų gaus, aš ten gausiu apie 6 metų, velniop, tai žymiai greičiau išeisiu. Nes, jeigu jis taip apie mane kalbės, mes visi gausime po 12 metų, o čia nors tik vienas gaus.“

D. F.: „Na.“

A. F.: „Kas na, ..., tegul R. su juo pakalba, atvažiuoja normaliai, nes velniop.“

D. F.: „Aš pati su juo pakalbėsiu, jeigu jį blaivą, supranti, pamatysiu. Svarbiausia, štai šiandien net vi...??? Aš ir kas, ..., - labas, akys nekokios ir kas? Čia apskritai skambino, ..., R., kad V. tave įsisūnytų, kad tada išvis nenuteis.“

A. F.: „Cha-cha-cha“

D. F.: „Taip ir tokias nesąmones R. paistė, sako, kažkokia boba, aš sakau. R., siųsk velniop, ..., o kodėl tu, sakau, V. savo numerį davei?“

A. F.: „Kalė. Šlykštūs išsigimėliai, na, man čia galas, va, sėdžiu su normaliais žmonėmis, kurie jau yra kalėję po 20 metų, realiai po 20 metų kiekvienas kalėjo, aš esu nepaprastai nustebęs, čia tokie stiprūs dėdės, sako, neva, jeigu jie neva, papasakojau jiems visą šį reikalą, jie pasakė, tegul kalba neva, tu ir V. tegul verčia šiam S., jis vienas tada gaus 12, o jeigu jie taip pat dviese kaltins tave, tai, jis pasakė - tu gausi apie 12 metų ir jie po 12, po paradais, nes jie ten buvo.“

D. F.: „Aišku.“

A. F.: „O taip aš turiu visus šansus gauti, na, tik maždaug 6-7 metus.“

D. F.: „Na.“

A. F.: „Ir aš po metų, maždaug po 5 metų ramiai išeisiu, jeigu be bet kokios neva be vienos nuobaudos būsi.“

Taip pat yra užfiksuotas 2022 m. rugsėjo 7 d. pokalbis tarp D. F. bei A. F., kurio metu jie kalba apie V. K. nužudymo aplinkybes:

A. F.: „Kalbėjai su V.?“D. F.: „Su kuo?“A. F.: „Su V.?“

D. F.: „Eik tu, jis girtas, ..., tokias nesąmones paisto, ..., G. Ž., kam jis pasakojo, kad tu dėl visko kaltas, ..., jau ten visi žino, toje pusėje.“

A. F.: „..., šlykštynė.“D. F.: „Jau ir ten“

A. F.: „Klausyk, mama, jeigu ką, kai su juo kalbėsi, pasakyk, kad jis sakytų neva pirmuose parodymuose, mane neva, aš buvau išsigandęs, mane policininkai prigąsdino, neva aš daviau melagingus parodymus, viskas nesąmonė tokia ...“

Taip pat yra užfiksuotas 2022 m. rugsėjo 8 d. pokalbis tarp D. F. bei R. B., kurio metu jos kalba apie V. K. nužudymo aplinkybes:

R. B.: „Palauk, palauk, u ką tu sakei, V. velnių davei, už ką tu V. velnių davei?“

D. F.: „A ką jie A. viską ...“R. B.: „Ant A.?“D. F.: „Nu, „pizdy“ kaip daviau, tai nu ...“R. B.: „I ką jis?“

D. F.: „.Eikit jūs velniop, aš niekam nieko nesakiau, aš sakau, už ką tu jį, ..., nervini, po velnių, sakau, kad R. ten kažkokia ... skambina, po paraliais? - Niekas neskambino, aš sakau, ko tu meluoji, velniop?“

R. B.: „Skambino, na, ką jis meluoja, gal girtas, neatsimena.“

D. F.: „Aš sakau, jeigu jį nuteis, ..., aš tave, sakau, pati asmeniškai nužudysiu ir aš su A. kalėsiu, velniop, ...“

R. B.: „Cha-cha-cha“

D. F.: „Sakau, tave pati, sakau, ..., už sėklidžių pakabinsiu, velniop, ...“

R. B.: „Eik tu ...“

D. F.: „Aš sakau, aš tau sakiau, ..., visą gyvenimą aš tau sakiau, sakau, kad tu savo mirtimi nenumirsi, mirsi tik nuo mano rankos, velniop, ir tai, sakau, išsipildys.“

R. B.: „I ka jis“D. F.: „Tylėjo, net ragelį nemetė“R. B.: „Kai visada tyli, ... nevykėlis ...“D. F.: „Tai kiek aš jį ...“

Iš 2022 m. gruodžio 8 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo (5 t., b. l. 1–32) matyti, kad yra užfiksuotas 2022 m. spalio 20 d. pokalbis tarp R. F. bei V. A., kurio metu jos kalba apie V. K. nužudymo aplinkybes:

V. A.: „Matai, čia kažkiek T. kaltas. Ten tai,....kaip įlindo, tai įlindo.“

R. F.: „Na matai.“

V. A.: „Ten jau niekas negalėjo, čia visi Šalčininkai apie jį griaudėjo“

R. F.: „Aš žinau.“

V. A.: „Siaubas, aš buvau šoke. Ne, na nors laikytųsi“

R. F.: „Aš irgi, aš irgi šitą patį“

.......

V. A.: „Bet gi gresia dachuja metų šitam T.“

......

V. A.: „Klausyk, aš stebiuosi, aš sakau, V., o tu, sakau, posūnio nepagailėsi? O žinai ką jis pasakė?“

R. F.: „M?“

V. A.: „Kur įlindo, kur ėjo, ten ir priėjo. Aš jo neprašiau. Na bet gi...??? buvo?“

R. F.: „Taip, taip, taip.“

V. A.: „Na. O T., sako, deda ant šito S., T. deda, tempia už S.. Aš sakau, jūs ką, viską pliurpia, čia visi Šalčininkai griaudžia“

R. F.: „Na“

V. A.: „Atseit išgamos, kaip jūs galite žmogų sumušti iki tokio.“

R. F.: „Žinoma“

V. A.: „Taip atmušti. Na visko gyvenime būna, aš, na gerai, sumuškite, bet ne iki tokio lygio. Mirtinai sumušti.“

R. F.: „Taip, taip, taip“

V. A.: „Taip, kad iš žmogaus ten košė“

R. F.: „O tu matai, man pasakė, taip. Man T. pasakė, šita čigono, aš nepatikėjau, aš nepatikėjau, aš nepatikėjau. Aš nepatikėjau, sakau, pyzdini. Kaip tai galima žmogų, na suprantu ten, trenkti vieną kartą, du. Na kaip tai galima, kad nuo kumščių, kad mirtų, ...“

V. A.: „Ne, ten jau sumalė, ten gyvo veido nebuvo. Ten karstas buvo uždarytas, rimtai, gryna tiesa, šitai aš žinau, kad K., tai M. tikras brolis. Jis sako, aš šoke. Buvo uždarame karste, negalima buvo atidaryti, nes visi kaulai, visi viduriai, visas veidas, viskas permušta, viskas per.., na kaip tau pasakyti, kaip į mėsmalę“

R. F.: „O siaubas, siaubas. Tu pažiūrėk, iki ko priveda“

V. A.: „Na gerai, galima primušti žmogų“

R. F.: „Gal jie buvo apsvaigę nuo narkotikų?“

V. A.: „Na aš irgi taip sakiau, aš sakau, tik nuo narkotikų“

R. F.: „Na“

V. A.: „Tai taip negali būti.“

R. F.: „Žinoma.“

V. A.: „Na. O V. o ką, sakau, tave taip paleido, ...? Aš nesupratau, sakau.“

R. F.: „Na. Ot pyzdon, šituo V. sunervins, ....“

V. A.: „Ką aš sakau, tave paleido? Jūs gi trise, sakau.“

R. F.: „Kur nuotykiai, ten ir V., kur nuotykiai, ten ir V. ir visur jis ten, ...“

V. A.: „O kas dabar, aš sakau, kaip ten D. tavo? O jai pochuj, va pokalbis. Yra, sako ...???. Na jis girtas, ... kažkokią tai porina???“

R. F.: „Tai taip.“

V. A.: „Aš, nejaugi jai ten pochuj, aš netikiu. Bet jam gresia, ... ...??? iki dvidešimt penkių.“

R. F.: „Na, ..., aš nežinau“

V. A.: „Na matai, čia eina išžaginimas, čia eina viskas, čia jis į minusą nuėjo šitas T.. O dar toks pat terminas pas jį – nužudymas“

Iš 2022 m. gruodžio 8 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo (5 t., b. l. 46–78) matyti, kad yra užfiksuotas 2022 m. rugpjūčio 26 d. pokalbis tarp vyriškio (E. F.), R. F. bei I. S., kurio metu jie kalba apie V. K. nužudymo aplinkybes:

R. F.: „Alio“E. F.: „Nu, ką tu“R. F.: „Oi, su V. kalbu.“E. F.: „Kaip suprasti, jį išleido?”R. F.: „Taip“E. F.: „O…??”R. F.: „Ne. Duoti jį?“E. F.: „Na”

I. S.: „Taip, sveikas ...??“

E. F.: „Na, kas ten buvo, ...?“

I. S.: „Ogi nieko, trumpai sakant, aš R. viską papasakojai, velniop, taip?“

E. F.: „M“

I. S.: „Na, štai dabar, na, mane kelintą, per pietus išleido, velniop, taigi, tai, trumpai sakant, po velnių, taigi, aš tau pasakysiu tai, kad T. gresia, po velnių, apie dvidešimt metų.“

E. F.: „Fff...“

I. S.: „Taip. Dar tai, kad jis įdavė B., B. turėjo šiandien taip pat išleisti, bet, vienu žodžiu, T. leptelėjo, kad neva B. kartu su juo ten šį V. mušė, štai, tokią nesąmonę pasakė, nors tai yra netiesa, po velnių, va, na ir trumpai sakant.“

E. F.: „Tai, o kas jį, T. vienas mušė?“

I. S.: „A?“

E. F.: „T. vienas jį mušė?“

I. S.: „Taip, taip, taip. Taip, taip. Tai buvo.“

E. F.: „Rankomis ar lazda?“

I. S.: „Ne, ne lazda, nieko panašaus, iš pradžių kumščiais, po to kojomis, po to vėl kumščiais, po to vėl kojomis, na, vienu žodžiu, kodėl ten, kaip ir man šiandien kriminalistas pasakė, kodėl, aš sakau, na, išėjome, išėjome velniop, ..., ką aš žinau, kodėl, na, taip. Viskas ...??? Taigi, taip, taip, na, trumpai sakant, apie dvidešimt metų jam gresia.“

E. F.: „...“

I. S.: „Ir plius – šis straipsnis…??“

E. F.: „Na, aš žinau, o šitą patį, o šitą patį, .... eee, o jūs tai matėte ar ne?“

I. S.: „Ką?“

E. F.: „Jūs visa tai matėte ar ne?“

I. S.: „Reikalas tas, palauk, palauk, kada, kas, ką mušė?“

E. F.: „M“

I. S.: „Mes apskritai pasakėme, kad, ..., ten mūsų nieko nebuvo. Kai mes iš ten ėjome, ... jis buvo normalus, sėdėjo, viskas, po velnių.“

E. F.: „Bet, bet.“

I. S.: „O čia nieko nesuprasi, labas, taigi, dar jam vienas straipsnis, žinai, koks?“

E. F.: „Taip?“

I. S.: „Prieš tai, nesąmonę, na, ten, kur buvo mūsų, taip?“

E. F.: „Na“

I. S.: „Jam pedofilija, trumpai sakant, jis septynerių ar devynerių metų vaikui, po velnių, davė ant danties.“

E. F.: „Tai čia dėl šios, ..., dėl šios R...., tai dėl L. sūnaus“

I. S.: „O bala žino, na, trumpai sakant.“

E. F.: „Na, kas jam buvo, bet šis teismas baigėsi, juk jį ten lygtinai nuteisė.“

I. S.: „Tai, o, o už ką dabar trejiems metams nuteisė.“

E. F.: „Tai už tas rankines ..., už viską kartu.“

I. S.: „Ai, už tai, taip, taip, taip.“

E. F.: „Susidėjo.“

I. S.: „Na, na, na, aišku. Na, trumpai sakant, kaip man pasakė ..., po velnių, tai, sako, jam gresia apie dvidešimt metų.“

E. F.: „Tu..??? Viskas aišku.“

I. S.: „Jis silpnaprotis, kalė jis silpnaprotis, ..., juk mes, ..., tarėmės, kaip, ką sakyti, ..., ...“

E. F.: „Na“

I. S.: „Ir aš žinojau, ir B. žinojo, ir jis žinojo.“

E. F.: „Išėjo ir išėjo, velniop, kas čia?“

I. S.: „Bet“

E. F.: „O man tas pats, kas ten po to atėjo, ką?“

I. S.: „Matai, blogai tai, kad V. vietoje, taip, nei mano, nieko nerado, tik rado, kur mes rūkėme, po paradais, ant nuorūkų, na, ten seiles ..., po velnių, taip?“

E. F.: „Na“

I. S.: „Mano seilių rado, po velnių, ir B. rado.“

E. F.: „Na, o T.?“

I. S.: „O T. rado marškinėlius ir visi sutepti jo krauju, po velnių.“

E. F.: „O...“

I. S.: „Na. Tai, matai, ... po galais, vienu žodžiu, sako“

E. F.: „Tai ką, jis, trumpai sakant, ir B. įkišo?“

I. S.: „Taip, taip, jis, jis, silpnaprotis, ėmė ir pasakė, po velnių, kad, ... neva B. kartu su juo mušė jį, ...“

E. F.: „Jis kvailys, vienam lengviau nei grupinis.“

Taip pat yra užfiksuotas 2022 m. rugsėjo 7 d. pokalbis tarp vyriškio (E. F.) bei R. F., kurio metu jie kalba apie V. K. nužudymo aplinkybes:

E. F.: „Tu pasakyk, T. penkiolika užtikrinta.“

R. F.: „Mama kalbėjo su V., sako, V., keisk parodymus ar ką, sakyk arba tau bus blogai“

E. F.: „Kaip jis pakeis, jeigu jis teisme keis parodymus, jie pamatys, kad jis meluoja bent dėl vienos nesąmonės, jie pajus, kad jis meluoja ir jie pagal pirmą, pagal pirmus parodymus patys meluos.“

R. F.: „Sako, jeigu pajus, kad V. meluoja, pagal pirmus parodymus meluos, ims.“

E. F.: „A?“R. F.: „Aš mamai sakau, nagi, mamai paaiškink, a?“E. F.: „eik tu po velnių, supratai, a?“

R. F.: „Sako, jeigu, jeigu jis dabar meluos, jie (Moteris – kas, V.?), taip, jie pagal pirmus parodymus ims V. (moteris – jeigu V. pasakys, kad jį sumušė, primušė, jis tiesiog).“

E. F.: „Jie teisme jį pasiųs velniop, jeigu jis pradės meluoti, jie teisme jį pasiųs velniop.”

R. F.: Jie teisme pasiųs velniop, jeigu jis meluos.“E. F.: „Jie teisme pasiųs velniop, jeigu jis meluos.“

R. F.: „Ir paims pagal pirmus parodymus, kuriuos perdavė tyrėjui, viskas ir bus labai blogai.“

E. F.: „Taip. Jis tik gali pridurti, jis tik gali pridurti, tegul eina į tai, tegul meluoja tai, tai, tai, kad anas pirmas šoko muštis ir tai, kad ir neva, velniop, kad jis neva gynėsi, na ir viskas.“

R. F.: „Tegul meluoja, kad jis pirmas šoko muštis prie T., o T. gynėsi.“

E. F.: „Jis tai gali jau tik papildyti, o ne pakeisti.“

R. F.: „T. pasakė, kad jam nedavė 10 eurų grąžos, o T. pradėjo, B. pradėjo jį mušti. T. pirmas sudavė, o B. pradėjo mušti.“

E. F.: „Tu pasakyk, tu pasakyk, kad šis T. yra kvailys. Geriau į, jau tegul geriau prisipažįsta, jeigu, kad smogė, tai jau kitų nekišti, jis įkišo dar vieną, bausmė daug didesnė, jis ką, ką jis galvoja, jeigu jis visus įduos ir mažesnę bausmę gaus? Ne, daugiau gaus.“

R. F.: „Bet jis pasakė taip, kaip buvo, kad jis su tais 10 eurų, tai jis jam nedavė grąžos, tas šoko ant jo, jis jam sudavė, pradėjo aiškintis, o B. šoko, pradėjo jį mušti, bet, kai jie ėjo lauk.“

E. F.: „Cha-cha, aš tau dar kartą sakau, viskas, pakanka to, kad jis pasakė tai, kad jis jam sudavė, viskas, to jau pakanka, viskas ir jis dar įkišo B., kad dar ir tas mušė, tai gaunasi grupinis nusikaltimas, tai daugiau nei 10 metų, iškart. Dešimt jis turi, tau jau užtikrinta, plius dar treji su puse, ką turi, jau 13, velniop, plius už šiuos štai niekšus dar atsiims. Dabar už šias paleistuves jį teis jau normaliai, o ne taip, kad ten, ai, jis pirmą kartą, ten šen, va štai taip, ne, dabar jau jį nuteis normaliai. Maždaug 15 metų gaus.“

R. F.: „Tai, kad T. davė jam šiuos marškinėlius, tai, kad jis buvo visas kruvinas, T. nusivilko marškinėlius ir pasakė, nusišluostyk ir jis paliko šiam marškinėlius, ...??? V. ten dar buvo, V. su jais nebuvo išėjęs.“

E. F.: „Aš tau dar kartą sakau, užtenka vieno smūgio, nesvarbu, tu sudavei 10, 20 ar tu vieną kartą sudavei, to jau pakanka, viskas. Tu, jam reikia, aš juk aiškinau tėvui, perduokite jam, šiam beviltiškam silpnapročiui, kad jis net nesugalvotų pasakyti, kad net pastūmė, tu supranti? Jeigu štai jis.“

R. F.: „Kokiam tu ...??? perdavei, ..., tu tėvui galėjai perduoti? Tėvas ...???“

E. F.: „Aš perdaviau, supranti, kad jie dabar paims taip, šita, pastūmė, jeigu jis net pasakytų, aš jį pastūmiau, jie nuspręstų taip, šis pastūmė, tas pargriuvo, anas smogė, viskas, du nužudė, viskas, net nebuvo galima sakyti, kad pastūmė, o čia sudavė, tai apskritai krachas.“

R. F.: „Na, man atrodo, jis pasakė, sudavė, nes jis sakė ...??? Jis ...??“

E. F.: „Na, tai dar blogiau, po paraliais, trumpai sakant, viskas, tai yra dar blogiau, jis, aš tau dar kartą sakau, aš čia, čia žmonės taip pat sėdi už tokią nesąmonę, du nužudė, net blaivūs, net blaivūs jie buvo, tai lengvina, kai blaivus, tai lengvina, taip pat štai nužudė ir gavo po vienuolika su puse metų, du, po vienuolika su puse. Vienas – štai yra iš pirmo aukšto, vienas buvo taip pat blaivus, sumušė, tas mirė, jis buvo vienas, ne su bendrininku, vienas, tai taip pat palengvina, skyrė 10 metų, o čia jis buvo girtas, visa tai tik blogiau. Ką darai būdamas girtas, visa tai yra blogiau. Aš tau sakau, gaus su visa sudėta bausme, jam ten subendrins, sumažins, subendrins, apie 15 metų turės.“

R. F.: „Tu girdi, o tu, o atsimeni, kaip aš sakiau, kad V. viską sau prisiimtų? Aš tau viską ...??? Jis nuėjo.“

E. F.: „Koks, jeigu V. viską sau prisiims, jis jau iš ten neišeis, jis jau ten ir numirs, velniop.“

R. F.: „Tai kiek čia jam liko gyventi, nusispjauti.“E. F.: „Jau per vėlu.“

R. F.: „Girdi, o tu atsimeni, ką aš sakiau, kad aš su V. kalbėjau ir prašiau, kad jis ...???“

E. F.: „Ai, ... aš dabar neprisiminsiu ten visų šių paistalų, po paraliais.“

R. F.: „Bet jis kekšė, jis, įsivaizduok, per visus vasarnamius išplepėjo tai, ko aš jo prašiau, ši Marija, kuri ten dirba, papasakojo tai, kad, sako G. S. ...skambino.“

E. F.: „Na, tuoj pasieks Vilniaus policininkus, po velnių, ir pradės ir ją tampyti, po paraliais.“

R. F.: „Ne, jis pasakė, kad neva aš prašiau, o juk aš V. nieko neprašiau.“

E. F.: „O, na, tai ir tave pradės, vadinasi, ... tampyti.“R. F.: „O iš tikrųjų, tai aš prašiau.“

E. F.: „O, ... jis pats nieko nežinojo smegenys atrofuotos.“

R. F.: „Na, taip, ten jau prasigėręs, krachas, visiškai ...“

Taip pat yra užfiksuotas 2022 m. rugsėjo 13 d. pokalbis tarp A. F. bei R. F., kurio metu jie kalba apie V. K. nužudymo aplinkybes:

A. F.: „O įdomu, kaip šis V., ar jis taip ir atsisakė?“

R. F.: „Taip. Jis net policininkams važiavo parodyti, kur mušė, kokioje vietoje“

A. F.: „O kaip, jis dalyvavo pats ar jis tiesiog visus, atsisakė ir visus įdavė, trumpai sakant, prikalbėjo apie visus?“

R. F.: „Na, kartą man sakė, kad jis neva įdavė, nežinau. Aš su juo bijau šiomis temomis kalbėti, man E. taip pat sako, sako, nelįsk, kur tau nereikia.“

A. F.: „Na ir teisingai“R. F.: „Sako, nekliudyk tu jo.“A. F.: „Taip, viskas teisingai, nes jis slidus???“

R. F.: „Aš jam pasakiau, aš jam pasakiau, prisiimk viską sau, o jis, o jau policininkai žino, operatyvininkai, kad aš sakiau.“

A. F.: „O, viskas, viskas, vadinasi, viskas.“R. F.: „Kaip tai gali būti?“A. F.: „Taip, taip, vadinasi, viskas.“R. F.: „Bet“A. F.: „Oho tu ... ??? ką jis ten galėjo mušti?“R. F.: „Na, taip, na.“

A. F.: „A ..?? ką jis ten gali mušti? Jam ten, ..., patį pastums ir jis mirs, ...“

R. F.: Bet jam ten būtų geriau nei čia, valkatauti prie „Maxima”

A. F.: „Toks, jis niekada sau ne ..“R. F.: „Būtų ir nupraustas, ir išvalytas.“A. F.: „Aha, o girtauti?“R. F.: „Na, taip, kad tik girtauti.“

A. F.: „Jam geriau būti alkanam, purvinam, išmatose voliotis, bet, svarbiausia, būti girtam.“

Taip pat yra užfiksuotas 2022 m. rugsėjo 14 d. pokalbis tarp vyriškio (E. F.) bei R. F., kurio metu jie kalba apie V. K. nužudymo aplinkybes:

R. F.: „Taip, taip, taip. Matai, ..., būtų puiku, po paradais, po velnių ...?? Viską apie pinigus kaip advokatui ...?? Mes juk kalbėjome, kol jūsų, važiavote jūs ir žinai, mes kalbėjome, o kodėl S. sako, aš turėjau pinigų krūvą, jis klausia kiek, jis sako, maždaug 600 eurų, 500, buvo mano atlyginimas, o advokatas jam pasakė – tai reikia pateikti teisme, o S. sako, ..., reikia iš banko išrašo, tai aš rytoj paskambinsiu S., tegul eina į banką, būtinai paima išrašą.“

E. F.: „Tai dabar, neva, kad jie nuėmė?“

R. F.: „Ne, kad buvo pinigų ir jie gėrė už šiuos pinigus, pinigai baigėsi ir nuėjo miegoti, ir jie seb.., na ir jie iškvietė policininkus.“

E. F.: „Mmmm?“

R. F.: „Na, tai mes šiandien kalbėjome apie tai. Rytoj paskambinsiu, ... būtinai pasakysiu, S. drožk. Ir dėl T. sako, pagimdė T., na, neva taip, o ši sako, jis įrašytas metrikoje, aš sakau, aš nežinau ir tėvas tyli, po velnių, kas jį žino, nes tėvas nieko nežino, velniop, aš sakau, nežinau, bus uošvė, sakau, namuose?? Tai aš paklausiu, aš paklausiu, tada pranešime, arba į teismą atvesime, arba, kad paštu išsiųsime“

E. F.: „Tai T. kalbėjo, kad ten apskritai, ten, sako, nei jis ten jį lietė, nei jis ten jį mušė.“

R. F.: „Nei ...???“

E. F.: „Neva jis ten mušė, taip, mušė, taip, bet ten po to, sako, uždengėjo veidą, savo marškinėliais, nusiėmė.“

R. F.: „Mmm...“E. F.: „Bet, sako, tai B. ten mušė.“R. F.: „Tai bent“

E. F.: „Taip ir, trumpai sakant, perduok V., šiam išsigimėliui, kad jis net T. kaltina.“

R. F.: „Aš juk žinau“

E. F.: „Perduok šiam išsigimėliui, kad aš pasakiau, kad, trumpai sakant, po velnių, kituose parodymuose.“.....

E. F.: „Kad kituose parodymuose sakytų, kad jis miegojo.“R. F.: „Kad jis miegojo?“E. F.: „A?“R. F.: „A, kad V. miegojo?“E. F.: „Taip“R. F.: „Aišku.“

E. F.: „Kad jis nieko nematė. Kad ten pirmus parodymus davė, tegul sako tai, kad, tai, kad jis 10 metų diena iš dienos geria, – aš alkoholikas, tegul sako, gal aš susapnavau, nežinia, – aš miegojau.“

R. F.: „Mh. Gerai.“E. F.: „Tegul ...???“Teismo motyvai ir išvados

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 129 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas nužudė kitą žmogų.

Nors kaltinimas dėl V. K. nužudymo buvo pareikštas A. F. bei A. S., tačiau bylą išnagrinėjęs teismas konstatuota, jog iš visų šioje byloje surinktų įrodymų galima daryti išvadą, kad tik A. F. tyčia nužudė V. K..

Specialisto išvadoje konstatuota, kad dėl rankomis bei kojomis suduotų ne mažiau kaip 14 smūgių V. K. į galvą, veidą, krūtinę, nugarą ir kryžmens srities kairę pusę, jam buvo padarytos poodinės kraujosruvos veide, abiejų nosikaulių ir abiejų viršutinių žandikaulių (LeFort I tipo) lūžiai, galvos smegenų subarachnoidinę kraujosruva ir kraujo išsiliejimas į šoninius skilvelius, odos nubrozdinimai krūtinės kairėje pusėje, minkštųjų audinių kraujosruva tarpuplautyje ir širdiplėvėje, kairės pusės dvigubas I šonkaulio lūžis, poodinės kraujosruvos nugaros kairėje pusėje, kairio inksto plyšimas, odos nubrozdinimai kairiame petyje. Dėl kairio inksto plyšimo V. K. įvykio vietoje mirė. Teismo posėdyje apklausta specialistė J. B. patvirtino savo specialisto išvadą, kad V. K. mirė dėl kairiojo inksto plyšimo, bei papildomai nurodė, jog nėra galimybės nustatyti V. K. suduotų smūgių eiliškumo.

Pagrindinis klausimas šioje byloje yra nustatyti, kas sudavė nurodytą kiekį smūgių rankomis ir kojomis nukentėjusiajam V. K., dėl ko jis vėliau mirė.

Motyvuojamoji dalis

Tiek kaltinamieji A. F. bei A. S., tiek liudytojai I. S. bei E. Ž. patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku (nuo 2022 m. rugpjūčio 17 d. 10.45 val. iki 2022 m. rugpjūčio 18 d. 10.00 val.) buvo su nukentėjusiuoju V. K. lauko vietovėje, esančioje už (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), stadiono. Šioje vietoje jie susirinko, nes norėjo praleisti laiką vartodami alkoholinius gėrimus. E. Ž. toje vietoje pabuvo trumpiausiai ir nematė konflikto su V. K. pradžios, todėl jo parodymai svarbūs tik tiek, kiek patvirtina kitų asmenų parodymus dėl įvykio vietos ir susitikimo tikslo. Kaip įvyko konfliktas su nukentėjusiuoju V. K., galėjo matyti tik A. F., A. S. bei I. S., tačiau apie konfliktą, kuris baigėsi tragiškai, jie nurodė skirtingas aplinkybes. A. S. bei I. S. nurodė, kad konfliktas įvyko tarp V. K. ir A. F., kurio metu A. F. sudavė nurodytus smūgius nukentėjusiajam, o A. S. su V. K. nekonfliktavo. A. S. dar nurodė, kad jis bandė nuraminti A. F. ir atitraukti jį nuo V. K., bet tuomet A. F. jam pačiam sudavė smūgį į veidą. Kad A. S. galėjo būti sužalotas patvirtino ir liudytojas S. M., kuris nurodė, kad ant A. S. veido, ties kairiu antakiu matė įdrėskimo požymius, kiek pamena, nubrozdinta buvo ir kakta. Nors specialisto išvadoje, konstatuoti kitokie sužalojimai nustatyti A. S., tačiau pažymėtina, kad jis buvo sulaikytas praėjus savaitei po nužudymo, todėl S. M. nurodyti sužalojimai galėjo ir išnykti. I. S. taip pat parodė, kad jis ramino A. F., kad šis nemuštų V. K., bet dėl to A. F. jį sumušė. T. K. patvirtino, kad rugpjūčio 18 d. (sekančią dieną po nužudymo) ji buvo darbe, kai į parduotuvę atėjo I. S., kuris buvo sumuštas, jo veidas buvo mėlynas ir patinęs, ant kairiojo žando buvo mėlynės. Pažymėtina, kad A. S. bei I. S. davė iš esmės nuoseklius parodymus apie konfliktą tarp A. F. bei V. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiami teisme.

Tuo tarpu A. F. davė nenuoseklius ir prieštaringus parodymus apie konflikto su V. K. eigą. Pirmą kartą apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. F. nurodė, kad visus smūgius V. K. sudavė A. S., o jis tik bandė apginti V. K. ir jokių smūgių neatliko. Antrą kartą apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. F. nurodė, kad smūgius rankomis ir kojomis V. K. sudavė jis ir A. S.. Tuo tarpu apklausiamas teisme jis jau nurodė, kad visus smūgius V. K. sudavė tik jis, o A. S. jokių smurtinių veiksmų prieš V. K. neatliko.

Be to, kaip matyti iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų, po V. K. nužudymo A. F. artimieji (D. F., R. F., E. F., A. F.) kalbėjo tarpusavyje bei su A. F., kaip sušvelninti A. F. padėtį ir kaip suversti visą kaltę dėl V. K. nužudymo A. S.. A. F. artimieji taip pat kalbėjo ir su I. S., kuris net nežinodamas, kad jo pokalbio klausomasi, nuosekliai tvirtino, kad A. S. jokių smūgių V. K. nesudavė ir kad tik A. F. smurtavo prieš V. K.. Be to, A. F. artimieji kalbėjo, kad reikėtų daryti poveikį I. S., kad jis pakeistų savo parodymus ir visą kaltę dėl V. K. nužudymo perkeltų A. S.. Teisme paklaustas apie šiuos pokalbius A. F. nurodė, kad tokiu būdu jis norėjo išvengti atsakomybės.

Šie pokalbiai tik patvirtina, kad A. F. pozicija buvo nenuosekli, o jis ikiteisminio tyrimo metu siekė išvengti atsakomybės bei bandė ją perkelti A. S.. Nors teisme A. F. prisipažino vienas smurtavęs prieš V. K., tačiau kartu nurodė ir dar vieną prieštaravimą savo gynybinėje pozicijoje, kad „ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, t. y., kad jie dviese viską darė, bet pagalvojo, kam tempti kartu A. S. – geriau jis vienas atsėdės ir gaus mažesnę bausmę. Jam atsibodo važinėti į teismus, nes jau dabar turi 7 metus, turės dar 15 metų, bet nieko pakeisti negali.“ Teismo vertinimu, tai kelia abejonių A. F. parodymų tikrumu ir nuoširdumu, tačiau, kaip jau minėta, visi po parodymai buvo skirtingi, jis visada buvo suinteresuotas, kaip išvengti atsakomybės, todėl esant tokios abejonėms, negalima remtis vien kito suinteresuoto kaltinamojo šioje byloje A. F. parodymais ir daryti išvadą, kad A. S. kartu su A. F. sudavė smūgius V. K..

Kaip matyti iš kitų apklaustų liudytojų parodymų, siekiant nustatyti, kas dalyvavo konflikte su V. K. yra svarbūs S. M. parodymai. Jis apklausiamas, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. S. atėjęs pas jį 2018 m. rugpjūčio 18 d. pasakė, kad „..kažką sumušė, bet netikslino, nei kas mušė, nei ką, tačiau paminėjo, jog sumuštas žmogus gali neišgyventi. Išėjęs į miestą, po kurio laiko grįžo pas jį ir pasakė, kad žmogus neišgyveno, jis nesitikslino apie ką jis kalba, o ir jis nebuvo itin kalbus“. Papildomos apklausos metu S. M. patvirtino savo pirminius parodymus ir patikslino, kad A. S., atėjęs pas jį 2018 m. rugpjūčio 18 d., pasakė, kad „jie kažkam davė į galvą, kad tas žmogus gali mirti...matėsi, kad A. S. buvo labai susinervinęs, pergyveno, sakė, kad eis su kažkuo susitikti, pakalbėti...Po valandos ar dviejų A. S. grįžo ir pasakė, kad turi problemų...kad žmogus neišgyveno... ant jo vers kaltę“. Apklausiamas teisme S. M. iš esmės patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Papildomai nurodė, kad „..A. S. sakė, kad su kažkuo susimušė. Gal ir minėjo, jog susimušė su A. F...“; „..A. S. pasakojo, kad yra problemų, jog galimai buvo nužudytas žmogus, bet konkrečiai, kas nužudė žmogų, nesakė..“. Nors A. S. nurodė, kad S. M. yra linkęs kalbėti netiesą, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti S. M. parodymais, kadangi jie yra nuoseklūs ir gana detalūs, o pagrindo S. M. apkalbėti A. S. teismas nenustatė. Tačiau, teismo vertinimu, tokie S. M. parodymai nepatvirtina A. S. kaltės dėl V. K. nužudymo. Iš jų negalima daryti išvados, kad A. S. papasakojo S. M., kad jis su kažkuo atliko konkrečius smurtinius veiksmus prieš V. K.. Iš S. M. parodymų galima matyti tik tiek, kad A. S. jam abstrakčiai pasakojo, jog įvyko muštynės ir kad žmogus neišgyveno, bet kas kokius veiksmus atliko ir ar juos atliko pats A. S. neįmanoma nustatyti. Be to, S. M. teisme nurodė, kad A. S. galimai kalbėjo ir apie savo muštynes su A. F..

Pažymėtina, kad iš atliktų specialistų išvadų matyti, kad tik ant A. F. šortų rastas žmogaus kraujas, iš kurio gautas DNR profilis sutampa su V. K. DNR profiliu, o tuo tarpu ant A. S. drabužių jokių pėdsakų, kurie sietų jį su V. K. nerasta.

Esant aptartų abejonių visumai ir nesant pakankamai duomenų, kurie galėtų patvirtinti, jog A. S. sudavė kažkokius smūgius V. K., dėl ko šis vėliau mirė, teismas vertina, kad visos šios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo A. S. naudai, todėl jis išteisinamas, neįrodžius, kad jis nužudė V. K..

Tuo tarpu, iš kitų byloje surinktų įrodymų visumos, iš A. F., A. S. bei I. S. parodymų, darytina išvada, kad A. F. sudavė ne mažiau kaip 14 smūgių V. K. ir šis vėliau dėl kairiojo inksto plyšimo įvykio vietoje mirė. Nors A. F. nurodė, kad jis nenorėjo nužudyti V. K., tik norėjo jį sumušti, tačiau tai nepaneigia jo kaltės dėl V. K. nužudymo. Iš suduotų smūgių visumos matyti, kad A. F. smūgiavo V. K. tiek į galvą, tiek į krūtinę, tiek į nugarą, taigi į žmogaus gyvybei pavojingas vietas, todėl, teismo vertinimu, jis veikė netiesiogine tyčia ir turi atsakyti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

A. F. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors A. F. apklausiamas teisme prisipažino nužudęs V. K., tačiau jis nuo ikiteisminio tyrimo pradžios bandė išvengti atsakomybės ir perkelti ją A. S.. Be to, nors jis ir atsiprašė nukentėjusiųjų per jam suteiktą paskutinį žodį bei nurodė, kad gailisi taip pasielgęs, tačiau, teismo vertinimu, toks gailėjimasis yra nenuoširdus ir deklaratyvus, siekiant palengvinti savo teisinę padėtį. A. F. viso teisminio proceso metu elgėsi ciniškai, juokavo, nors teismo posėdžiuose dalyvavo nukentėjusieji, kurie neteko savo artimo žmogaus dėl smurtinio nužudymo. Be to, jis net kritiškai nevertino savo elgesio, nes nurodė, kad norėjo sumušti V. K., o tai, jo nuomone, buvo normalus elgesys, tik gailėjosi, kad dėl jo suduotų smūgių V. K. mirė. Atsižvelgiant į tai, A. F. prisipažinimas nepripažintinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

A. F. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors neblaivumas A. F. nebuvo nustatytas alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, tačiau jis pats pripažino, kad dėl išgerto alkoholio kiekio atliko smurtinius veiksmus V. K. atžvilgiu. Tiek A. S., tiek I. S. taip pat patvirtino, kad visi asmenys buvo labai girti ir kad visi gėrė vienodai bei išgėrė du litrus degtinės. Įvertinus tai, akivaizdu, kad A. F. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai darė įtaką jo nusikalstamiems veiksmams.

Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo keliamas klausimas dėl psichiatrijos ekspertizės skyrimo A. F., siekiant nustatyti, ar jis gali atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą, pažymėtina, kad teismas ėmėsi aktyvių veiksmų ir išreikalavo medicininius dokumentus iš gydymo įstaigų bei individualaus vertinimo pažymą iš kitos bylos, taip pat pakartotinai apklausė A. F., kuris patvirtino, kad jokioje psichiatrinėje gydymo įstaigoje nesigydė. Teismo vertinimu, vien tai, kad jis pakeitė savo poziciją ir visą kaltę prisiėmė vienas, nereiškia, kad yra pagrindo abejoti A. F. psichine būsena. Be to, teisme jis davė pakankamai logiškus ir nuoseklius parodymus, nurodė, dėl ko pakeitė savo parodymus, todėl nėra pagrindo skirti teismo psichiatrijos ekspertizę A. F..

A. F. kaltinamas vieno tyčinio labai sunkaus nusikalstamo padarymu. Vertindamas kaltinamojo asmenybę, teismas atsižvelgia į tai, jog A. F. yra jauno amžiaus, tačiau teistas jau keturis kartus (paskutinis nuosprendis neįsiteisėjęs), šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę (3 t., b. l. 168–177), teistumas nėra išnykęs, baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 178–189), iki suėmimo niekur oficialiai nedirbo, Užimtumo tarnyboje nesiregistravo. Pažymėtina, kad A. F. padarytas nusikaltimas sukėlė negrįžtamus padarinius, t. y. kito žmogaus mirtį.

Skiriant bausmę, taip pat atsižvelgtina į tai, kad A. F. neturėjo išankstinės tyčios nužudyti V. K. ir jo mirties nesiekė bei nenorėjo, tačiau, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, priėmė neadekvačius sprendimus ir savo aktyviais veiksmais sąmoningai leido kilti šioms pasekmėms, todėl jis veikė netiesiogine tyčia. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad sudavęs didelį kiekį (ne mažiau kaip 14) smūgių nukentėjusiajam, matydamas ir suprasdamas, kad V. K. yra sunkiai sužalotas, A. F. pasirinko palikti įvykio vietą ir nesuteikė bei neiškvietė pagalbos nukentėjusiajam.

BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė nuo septynerių iki penkiolikos metų. Aptartų aplinkybių visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslus atitiktų sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio paskyrimas, t. y. vienuolika metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmę įskaitomas A. F. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2022 m. rugpjūčio 24 d. 21 val. 00 min. iki 2022 m. rugpjūčio 26 d. 14 val. 15 min. (3 t., b. l. 73–74, 110–111).

Atsižvelgiant į tai, kad A. F. yra nuteistas ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu galutine subendrinta laisvės atėmimo 7 metams bausme (subendrinus paskirtą bausmę ir su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu nustatyta galutine 3 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme), kuris yra neįsiteisėjęs, jam šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrintina su minėtais nuosprendžiais paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis. Tai bus galima padaryti vykdymo proceso metu, kuomet įsiteisės visi A. F. atžvilgiu priimti nuosprendžiai.

Civilinis ieškinys, kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 20 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei dėl 2 056,97 Eur turtinės žalos atlyginimo ir prašė civilinį ieškinį priteisti iš kaltų asmenų. Nurodė, kad nužudytas sūnus V. K. buvo jai artimas ir mylimas žmogus, su kuriuo ji nuolat palaikė ryšį, todėl jo praradimas tokiomis aplinkybėmis jai sukėlė stiprius dvasinius išgyvenimus. Ji iki šiol nesuvokia, kodėl taip buvo sumuštas jos sūnus. Tai buvo ne nužudymas, o pasityčiojimas iš jos sūnaus. Jai net neleido atidaryti karsto, nes sūnus buvo maišuose, o jo rūbai padėti ant karsto. Ji nurodė, kad patyrė turtines išlaidas (2 056,97 Eur) susijusias su sūnaus laidotuvėmis (2 t., b. l. 12–16). Apklausiama teisme patikslino, kad nors ant 1 734,00 Eur sąskaitos pasirašė T. K., tačiau šiuos pinigus Tatjanai davė ji (2 t., b. l. 16). Tą patvirtino ir apklausiama T. K.. Taip pat J. K. pateikė PVM sąskaitą faktūrą, iš kurios matyti, kad ji sumokėjo 1 208,00 Eur dėl paminklo pagaminimo (už paminklą, papuošimą, raides bei tvorelę) ir prašė šią sumą taip pat priteisti iš kaltų asmenų.

Iš Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos sprendimo matyti, kad J. K. išmokėta 2 940,00 Eur neturtinės žalos kompensacija (2 t., b. l. 20–24). Taip pat matyti, kad 368,00 Eur laidojimo išmoka išmokėta T. K.. J. K. patvirtino, kad iš valstybės laidotuvėms gautus 368 Eur T. K. perdavė jai.

Atsižvelgiant į pateiktus dokumentus, kurie patvirtina turėtas išlaidas susijusias su V. K. laidotuvėmis, bei į tai, kad šias išlaidas patyrė J. K. (nors ant kai kurių sąskaitų pasirašė T. K.) bei įvertinus tai, kad iš valstybės ji gavo 368,00 Eur laidojimo išmoką (kuri buvo pervesta T. K.), teismas vertina, kad šios išlaidos (2 896,97 Eur) yra pagrįstos, susijusios su V. K. mirtimi, todėl turi būti priteisiamos visiškai (2 056,97 Eur + 1 208,00 Eur – 368,00 Eur).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis L. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir prašė civilinį ieškinį priteisti iš kaltų asmenų. Nurodė, kad

dėl brolio mirties patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą. Brolis jam buvo brangus ir artimas žmogus, o jo praradimas tokiomis aplinkybėmis padarė jam didelį dvasinį sukrėtimą (2 t., b. l. 31).

Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Teismui nekyla abejonių dėl to, jog kaltinamojo A. F. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiesiems buvo padaryta iš ties itin didelė neturtinė žala, kurios net ir bet koks įmanomai didžiausias piniginis dydis nepadės kompensuoti. Tačiau priteistinos neturtinės žalos dydžiai tokio pobūdžio bylose nustatomi remiantis tam tikrais kriterijais. Teismų praktikoje susiformavo nuostata, jog gyvybės atėmimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra negrįžtami padariniai. Tokiu atveju svarbu įvertinti mirusiojo ir nukentėjusiųjų artumą, jų dvasinius išgyvenimus dėl staigios labai artimo žmogaus netekties nepriklausomai nuo mirusio asmens socialinio, ekonominio, kultūrinio statuso visuomenėje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-1073/2018).

Pagal tokio pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-460-895/2015, 2K-171-511/2016, 2K-221-511/2018, 2K-253-699/2018, 2K-371-697/2018) priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos svyruoja nuo 5 000 Eur iki 21 000 Eur. 30 000 Eur neturtinės žalos dydis priteisiamas tada, kai nustatomi labai tamprūs ryšiai tarp nužudytojo ir jo giminaičio (nukentėjusiuoju pripažinto asmens), ir dažniausiai tada, kai byloje neturtinė žala priteisiama tik vienam nukentėjusiajam (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-204-150/2017, 1A-255-177/2017, 1A-56-449/2018 ir kt.).

Nukentėjusiųjų pateikti civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos dydžio patenka į teismų praktikoje priteisiamas neturtinės žalos ribas tokio pobūdžio bylose.

Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį įvertina, kad V. K. buvo J. K. sūnus ir L. K. brolis. Iš bylos aplinkybių matyti, kad kurį laiką prieš mirtį V. K. gyveno ne pas savo artimuosius, tačiau prieš tai daug laiko gyveno pas juos, kurie juo rūpinosi. Jie (J. K., L. K., T. K.) taip pat rūpinosi ir V. K. laidotuvėmis. Byloje taip pat yra pateikta informacija, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimu dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu J. K. yra išmokėta 2 940 Eur neturtinės žalos. Teismo vertinimu, nukentėjusiųjų J. K. bei L. K. ryšys su mirusiuoju V. K. buvo pakankamai stiprus ir artimas, todėl nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintini iš dalies ir prašoma priteisti neturtinė žala mažintina J. K. iki 15 000 eurų (įvertinus ir tai, kad jai valstybės jau išmokėta 2 940 Eur neturtinės žalos), o L. K. iki 8 000 Eur, juos priteisiant iš A. F.. Toks priteistinos neturtinės žalos dydis atitinka ir teismų praktiką kitose bylose, kai neturtinę žalą dėl asmens mirties patiria panašų giminystės ryšį turintys asmenys.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai – basutės su užrašu „Rieker“, šviesios spalvos marškinėliai; iš VTMT Vilniaus skyriaus tyrimui paimti nukentėjusiojo V. K. drabužiai: kombinezonas, batas, puskojinės, trumpikės, juodi marškinėliai; įtariamojo A. S. šortai; I. S. rūbai: marškinėliai su užrašu „real life“, sportinės kelnės „Sats Sports“ ir sportbačiai su užrašu „Newbalance“; įtariamojo A. S. šlepetės, įtariamojo A. F. džemperis ir šortai, saugomi Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpose (1 t., b. l. 131-133), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus bei esant teisėto jų savininko prašymui, išreikštam iki nuosprendžio įsiteisėjimo, grąžintini teisėtam jų savininkui, o tokio prašymo nesant, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčiai – sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

2. Tyrimui paimti įtariamųjų A. F., A. S. ir I. S. seilių lyginamieji pavyzdžiai, saugomi Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpose (1 t., b. l. 131–133), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčiai, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

3. Įvykio vietoje rasti ir paimti objektai: stiklinis butelis su užrašu „Lithuanian“, 2 plastikiniai 1,5 l talpos buteliai su užrašu „Pepsi“ ir „Neptūnas“, antras stiklinis butelis su užrašu „Lithuanian“, plastikinė įmautė su žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitu Nr. 1338302, 2 cigarečių pakuotės su užrašu „Minsk“ ir „Premjer“, 9 plastikiniai puodeliai, plastikinė pakuotė, plastikinis maišelis, maišeliai su užrašu „Maxima“ ir „Setpoint“, mobiliojo ryšio telefonas Nokia TA-1030, IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini), su įstatyta SIM kortele Tele2 Pildyk Nr. (duomenys neskelbtini) oranžinės spalvos korpusu be akumuliatoriaus, saugomi Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpose (1 t., b. l. 134–136), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčiai, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

4. Įtariamojo A. F. asmens kratos metu paimtas mobiliojo ryšio telefonas Huawei Mate 20 Lite ((duomenys neskelbtini)) IMEI (duomenys neskelbtini), IMEI2 (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Pildyk Nr. (duomenys neskelbtini) ir microSD atminties kortelė „SanDisk Ultra“ Nr. (duomenys neskelbtini); įtariamojo A. S. asmens kratos metu paimtas mobiliojo ryšio telefonas Samsung Galaxy S7 ((duomenys neskelbtini)) IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpose (1 t., b. l. 169–171), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus bei esant teisėto jų savininko prašymui, išreikštam iki nuosprendžio įsiteisėjimo, grąžintini teisėtam jų savininkui, o tokio prašymo nesant, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčiai – sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Proceso išlaidos

Nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. liepos 5 d. pažyma Nr. APD-2023-11640 dėl teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad A. F. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas sudaro 645,00 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai.

Taip pat buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. birželio 9 d. pažyma Nr. APD-2023-10262 dėl teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad A. S. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas sudaro 676,67 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai.

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

Gynėjai A. F. bei A. S. buvo paskirti teismo iniciatyva, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 bei 7 punktais, taigi gynėjų paskyrimas kaltinamiesiems buvo būtinas. A. F. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, iki sulaikymo oficialiai niekur nedirbo, duomenų apie jo turimą turtą nėra. Šiuo nuosprendžiu jam yra skiriama ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, be to, iš jo priteisiami didelės vertės ieškiniai nukentėjusiesiems. Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad A. F. turtinė padėtis yra sunki, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš jo neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl šios išlaidos iš A. F. nepriteisiamos. Tuo tarpu A. S. šiuo nuosprendžiu yra išteisinamas, todėl iš jo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

A. F. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti A. F. laikinojo sulaikymo laiką nuo jo faktinio sulaikymo nuo 2022 m. rugpjūčio 24 d. 21 val. 00 min. iki 2022 m. rugpjūčio 26 d. 14 val. 15 min.

Bausmės pradžią A. F. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos

A. S. išteisinti dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Tenkinti nukentėjusiosios J. K. civilinį ieškinį iš dalies ir priteisti iš A. F. nukentėjusiajai J. K. 2 896,97 Eur turtinei žalai atlyginti ir 15 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Tenkinti nukentėjusiojo L. K. civilinį ieškinį iš dalies ir priteisti iš A. F. nukentėjusiajam L. K. 8 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų – 645,00 Eur iš A. F. bei 676,67 Eur iš A. S. nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms nagrinėti:

1. Įvykio vietos apžiūros metu paimtus daiktus - basutes su užrašu „Rieker“, šviesios spalvos marškinėlius; iš VTMT Vilniaus skyriaus tyrimui paimtus nukentėjusiojo V. K. drabužius: kombinezoną, batą, puskojines, trumpikes, juodus marškinėlius; įtariamojo A. S. šortus; I. S. rūbus: marškinėlius su užrašu „real life“, sportines kelnes „Sats Sports“ ir sportbačius su užrašu „Newbalance“; įtariamojo A. S. šlepetes, įtariamojo A. F. džemperį ir šortus, saugomus Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpose (1 t., b. l. 131–133), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus bei esant teisėto jų savininko prašymui, išreikštam iki nuosprendžio įsiteisėjimo, grąžinti teisėtam jų savininkui, o tokio prašymo nesant, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčius – sunaikinti.

2. Tyrimui paimtus įtariamųjų A. F., A. S. ir I. S. seilių lyginamuosius pavyzdžius, saugomus Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpose (1 t., b. l. 131–133), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčius, sunaikinti.

3. Įvykio vietoje rastus ir paimtus objektus: stiklinį butelį su užrašu „Lithuanian“, 2 plastikinius 1,5 l talpos butelius su užrašu „Pepsi“ ir „Neptūnas“, antrą stiklinį butelį su užrašu „Lithuanian“, plastikinę įmautę su žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitu Nr. 1338302, 2 cigarečių pakuotes su užrašu „Minsk“ ir „Premjer“, 9 plastikinius puodelius, plastikinę pakuotę, plastikinį maišelį, maišelius su užrašu „Maxima“ ir „Setpoint“, mobiliojo ryšio telefonas Nokia TA-1030, IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini), su įstatyta SIM kortele Tele2 Pildyk Nr. (duomenys neskelbtini) oranžinės spalvos korpusu be akumuliatoriaus, saugomus Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpose (1 t., b. l. 134–136), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčius, sunaikinti.

4. Įtariamojo A. F. asmens kratos metu paimtą mobiliojo ryšio telefoną Huawei Mate 20 Lite (SNE-LX1) IMEI (duomenys neskelbtini), IMEI2 (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Pildyk Nr. (duomenys neskelbtini) ir microSD atminties kortelė „SanDisk Ultra“ Nr. (duomenys neskelbtini); įtariamojo A. S. asmens kratos metu paimtą mobiliojo ryšio telefoną Samsung Galaxy S7 ((duomenys neskelbtini)) IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpose (1 t., b. l. 169–171), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus bei esant teisėto jų savininko prašymui, išreikštam iki nuosprendžio įsiteisėjimo, grąžinti teisėtam jų savininkui, o tokio prašymo nesant, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčius – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Arūnas Bartkus