Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. (A. G.) skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuoti asmenys notarė A. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas 2018 m. gegužės 25 d. skundu prašo teismo panaikinti notarės A. K. atisakymą atlikti notarinį veiksmą Nr. S-226 ir įpareigoti Klaipėdos miesto pirmojo notaro biuro notarę A. K. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į mirusiojo G. G. (G. G.), mirusio (duomenys neskelbtini), turtą, kurį sudaro garažas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. kovo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-561-901/2018 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G. po tėvo G. G. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jo palikimą, kurį sudaro garažas, esantis (duomenys neskelbtini), pradėjęs jį faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti. 2018 m. gegužės 15 d. pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos m. pirmojo notarų biuro notarę A. K. dėl mirusiojo G. G., mirusio (duomenys neskelbtini), prašydamas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į mirusiojo turtą, kurį sudaro garažas, esantis Kaštonų g. 10, Klaipėdoje, remiantis Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 7 d. sprendimu c. b. Nr. e2YT-561-901/2018. Klaipėdos m. pirmojo notarų biuro notarė A. K. 2018 m. gegužės 17 d. raštu Nr. S-226 atsisakė atlikti notarinį veiksmą - išduoti paveldėjimo teisės liudijimą mirusiojo G. G. sūnui A. G., kadangi mirusiojo testamentinė įpėdinė duktė O. M. į Klaipėdos m. pirmąjį notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusiojo G. G. turtą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas, taip pat nėra jokių duomenų, kad testamentinė įpėdinė O. M. būtų atsisakiusi nuo palikimo pagal testamentą. Su notarės atsisakymu atlikti notarinį veiksmą pareiškėjas nesutinka, mano, jog atsisakydama atlikti notarinį veiksmą notarė kvestionuoja teismo sprendimą, nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo, toks notarės elgesys prieštarauja Konstitucijos ir Notariato įstatymo nuostatams bei Notarų elgesio kodeksui.

Suinteresuotas asmuo notarė A. K. atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas dėl notaro veiksmų tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2018 m. kovo 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-561-901/2018 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjas A. G. po tėvo G. G. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą, kurį sudaro garažas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pradėjęs jį faktiškai valdyti; juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti (e. b. l. 11-13). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. balandžio 7 d. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 14 d. prašymu kreipėsi į Klaipėdos miesto pirmojo notaro biuro notarę A. K. prašydamas teismo 2018 m. kovo 7 d. sprendimo pagrindu išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą (e. b. l. 8). Klaipėdos miesto pirmojo notaro biuro notarė A. K. 2018 m. gegužės 17 d. raštu Nr. S-226 dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą; atsisakymą atlikti notarinį veiksmą grindė aplinkybėmis, jog palikėjas G. G. su sutuoktine buvo sudarę bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuriuo susitarė, jog mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, visą palikėjo turtą paveldi dukra O. M., palikėjo turtas turėtų būti paveldimas pagal testamentą, mirusiojo testamentinė įpėdinė į notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas, taip pat nėra jokių duomenų, kad testamentinė įpėdinė O. M. būtų atsisakiusi nuo palikimo pagal testamentą (e. b. l. 6-7).

Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Notaro veiklos ypatybes, nustatytas minėtame įstatyme, lemia jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai ir įpareigoja jį griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Tokia notaro funkcijos samprata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Ši taisyklė taikytina ir išduodant paveldėjimo teisės liudijimą. Tokios pozicijos laikomasi Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-485-611/2017; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-916/2018 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju notarė atsisakymą išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, savo poziciją grindė aplinkybėmis, jog palikėjas buvo sudaręs bendrąjį sutuoktinių testamentą, testamentinė įpėdinė dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo nesikreipė, nėra duomenų, jog testamentinė įpėdinė atsisakė palikimo.

Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (CK 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015). Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas palikimą, atsiradusį po palikėjo G. G. mirties, priėmė faktiškai pradėjęs valdyti turtą, ši aplinkybė nustatyta įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 7 d. sprendimu. Pažymėtina, jog civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotu asmeniu byloje buvo įtraukta ir testamentinė įpėdinė O. M., jai buvo įteikti teismo procesiniai dokumentai, tačiau suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškimą ar prieštaravimų nepateikė (e. b. l. 12). Pagal CK 5.60 straipsnio 2 dalį, palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas. Palikimo nepriėmimas taip pat yra asmens valios išreiškimo forma. Byloje pateiktais duomenimis (notarės 2017 m. kovo 15 d. liudijimas, e. b. l. 9), per įstatymo nustatytą terminą testamentinė įpėdinė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, savo subjektinės teisės neįgyvendino, todėl paveldėjimo teisė galėjo pereiti įpėdiniams pagal įstatymą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, kurio išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Vis tik dažnai teisių į paveldėtą turtą įgyvendinimui (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.) reikalingas dokumentas, patvirtinantis įpėdinio teisių į palikimą įgijimą, todėl palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti notaro išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punktą paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra vienas iš notarų atliekamų notarinių veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėjas yra palikėjo G. G. įpėdinis pagal įstatymą, priėmęs palikimą CK 5.51 straipsnyje įtvirtintu būdu, t. y. pradėjęs faktiškai turtą valdyti. Ši aplinkybė nustatyta įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-561-901/2018.

Esminė teisingumo vykdymo prielaida yra teismo sprendimo privalomumas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims (Civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 4 dalis). Nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punktas). Todėl remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-561-901/2018, kitais byloje pateiktais įrodymais, teismas sprendžia, jog notarė A. K., nors ir turėdama duomenis apie testamentinę įpėdinę, tačiau neatsižvelgusi į įsiteisėjusį 2018 m. kovo 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjas priėmė palikimą, atsiradusį po palikėjo G. G. mirties, nepagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą ir išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (Civilinio proceso kodekso 178, 183, 185 straipsniai).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, aktualia teismų praktika, taip pat teisingumo, sąžiningumo principais, pareiškėjo skundas kaip pagrįstas tenkintinas, notarės A. K. atisakymas atlikti notarinį veiksmą panaikintinas ir notarė įpareigotina pareiškėjui išduoti paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą (Civilinio proceso kodekso 513 straipsnis).

Dėl žyminio mokesčio

Teikdamas skundą dėl notaro veiksmų pareiškėjas sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį. Nurodo, kad pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra tiesiogiai nulemtos notaro veiksmų – priimto nutarimo, kuriuo notaras atsisakė atlikti pareiškėjo prašomą notarinį veiksmą.

CPK 510 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šiame straipsnyje nurodytus skundus žyminis mokestis nemokamas. Įvertinus įstatyminį reglamentavimą, atsižvelgiant į tai, kad CPK XXXI skyriuje yra įtvirtintas reglamentavimas dėl antstolių ir notarinių veiksmų, bei vadovaujantis protingumo, proporcingumo principais, žyminis mokestis pareiškėjui grąžintinas (CPK 3 straipsnio 6 dalis, CK 1.5 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo A. G. (A. G.) skundą dėl notaro veiksmų tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notarės A. K. 2018 m. gegužės 17 d. raštą Nr. S-226 dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti notarę atlikti notarinį veiksmą – išduoti A. G. (A. G.) paveldėjimo teisės liudijimą į turtą, likusį po palikėjo G. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirties, kurį sudaro garažas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Grąžinti pareiškėjui A. G. 38,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2018 m. gegužės 24 d., mokėjimo užduoties kodas ZG41650.

Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.