Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-326-383/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-12-02
Bylos Nr.: 1A-326-383/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-24804-2017-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jūratė Jakubonienė, Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
Nuteistasis: V. V.
Advokatai: Eglė Grucytė

Kategorijos

2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-326-383/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24804-2017-1Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)

Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Sigitai Švėgždienei, Dianai Vorvul,dalyvaujant prokurorei Jūratei Plauskienei,nuteistajam V. V., jo gynėjai advokatei Eglei Grucytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. ir jo gynėjos advokatės Eglės Grucytės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 40 MGL (1 506,40 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. V. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. V. nuteistas už tai, kad pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, t. y. būdamas UAB „D.“ darbų vykdytoju bei būdamas apmokytas vadovauti grunto kasimo darbams ir būdamas tiesiogiai atsakingas už darbų saugą statybvietėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), pažeidė:

- Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį: „statybvietės turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, nustatytus socialinės apsaugos ir darbo ministro ir aplinkos ministro patvirtintuose Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai konkrečiai statybvietei nustatomi statinio techniniame projekte, vadovaujantis Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatais ir atitinkamais statybos techniniais reglamentais. Statybos darbų technologijos projekte numatomos konkrečios priemonės, užtikrinančios darbuotojų saugą ir sveikatą statinio statybos metu. Kai statinį projektuojant arba statant dalyvauja daugiau, negu vienas rangovas, Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose nustatyta tvarka privalo būti paskirtas vienas ar keli saugos ir sveikatos koordinatoriai, kurių pareigos ir teisės nustatomos Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose“;

- Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 13 punktus: „darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, imasi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus; organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir tuo pagrindu įvertina (nustato) faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose. Nustačius, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų priemonių parengimą ir įgyvendinimą; kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų“;

- Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-22/D1-34 4 priedo 42.1. punkto reikalavimus: „dirbant iškasose (tranšėjose), šuliniuose, požemiuose arba tuneliuose, turima imtis reikiamų saugos priemonių, kurios: 42.1.1. užtikrintų ramsčių, klojinių, šlaitų ir pylimų patikimumą; 42.1.2. pašalintų darbuotojų, medžiagų arba daiktų kritimo, vandens prasiskverbimo pavojų; 42.1.3. užtikrintų pakankamą visų darbo vietų vėdinimą, kad oras būtų nekenksmingas ir nepavojingas sveikatai; 42.1.4. leistų darbuotojams išsigelbėti kilus gaisrui arba prasiskverbus vandeniui ar kitoms medžiagoms;

- Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346, 50 punkto 50.3 papunktį: „natūralaus drėgnumo gruntuose, jei nėra gruntinio vandens ir požeminių statinių, kasti iškasas su vertikaliomis sienomis be sutvirtinimų leidžiama ne giliau kaip 1,50 m – priemolio ar molio gruntuose“;

- Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346, 51 punktą: „kasti iškasas su šlaitais be sutvirtinimų aukščiau gruntinio vandens lygio (įskaitant kapiliarinį pakilimą) arba gruntuose, nusausintuose dirbtinai pažeminus vandens lygį, leidžiama, kai iškasos gylis ir šlaito statumas (šlaito aukščio santykis su pločiu) atitinka 2 lentelės duomenis“;

dėl ko 2017 m. gegužės 21 d. apie 11 val. 36 min. statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini), kurioje buvo vykdomi lietaus kanalizacijos įrengimo darbai, vykdant grunto kasimo darbus apie 2 metrų gylio iškasoje, neįvertino rizikos dėl galimo tranšėjos šlaitų griuvimo, darbų vykdymo metu nenaudojo kolektyvinės saugos priemonių tranšėjos šlaitams sutvirtinti, neužtikrino ir nekontroliavo, kad vykdant pavojingus grunto kasimo darbus, būtų savalaikiai įgyvendintos iš anksto numatytos saugos ir sveikatos priemonės bei būtų laikomasi darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui, o būtent Sp.z.o.o. „B.“ darbuotojams V. N. ir R. L. įlipus į iškastą tranšėją, kurios gylis ne mažesnis nei 190 cm, ir vykdant vamzdžių sujungimo darbus, staiga atskilo kairiojo stataus, nesutvirtinto tranšėjos šlaito dalis ir žemės užgriuvo ant tranšėjoje dirbusių darbuotojų V. N. ir R. L. bei juos prispaudė, dėl ko V. N. patyrė odos nubrozdinimą nugaroje, kairės šlaunies srityje, II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX šonkaulių lūžius kairėje krūtinės pusėje, II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X šonkaulių lūžius dešinėje krūtinės pusėje, aortos lanko plyšimą, kepenų plyšimą ir dėl kompresinės asfiksijos (kūno suspaudimo) įvykio vietoje mirė.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 13 d. nuosprendyje konstatuota, kad V. V. kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Teismas konstatavo, kad tarp nelaimingo atsitikimo, kurį nulėmė darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimas, dėl darbdavio atstovo – V. V. kaltės, ir kilusių pasekmių – V. N. mirties priežasties, egzistuoja juridiškai svarbus priežastinis ryšys, todėl ši veika kvalifikuota teisingai.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. V. ir jo gynėja advokatė Eglė Grucytė prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 13 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – V. V. išteisinti.

3.1. Skunde nurodoma, kad informacija, gauta iš (duomenys neskelbtini) darbo inspektoriaus, patvirtina faktus, kad nelaimingas atsitikimas V. N. įvyko jo darbe ir ryšium su jo darbu, tačiau ne UAB „D.“, o Sp.z.o.o. „B.“, todėl ir atsakomybė už nelaimingą atsitikimą darbe turi būti taikoma ne UAB „D.“ atsakingiems darbuotojams, o būtent jo darbdavio Sp.z.o.o. „B.“ atsakingiems darbuotojams. V. N. nebuvo darbiniuose santykiuose su UAB „D.“, todėl ir įvykis nėra susietas su darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimais UAB „D.“. Šioje byloje, remiantis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nėra nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1 dalies, sudėties dėl neteisingai parinkto baudžiamojo įstatymo saugomo objekto, prieš kurį buvo nukreipta veika. Apklaustas liudytoju VDI vyriausiasis specialistas S. nurodė, kad jei Sp.z.o.o. „B.“ būtų paskyrusi darbų vadovą, tokiu atveju, atsakomybė būtų šios įmonės darbų vadovui, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei baudžiamosios bylos teisme nagrinėjimo metu tokie duomenys net nebuvo reikalaujami iš Lenkijos įmonės ar Lenkijos įgaliotų institucijų. Tai tik dar kartą patvirtina faktus, kad dėl byloje esančių įrodymų apie darbo santykius tarp Sp.z.o.o. „B.“ ir V. N., atsakomybė UAB „D.“ darbuotojams nėra galima.

3.2. Skunde teigiama, kad šioje byloje buvo nustatyta, kad generaliniu rangovu statybvietėje, esančioje adresu(duomenys neskelbtini), kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas, buvo UAB „A.“. UAB „D.“ ir UAB ,,A.“ 2017 m. kovo 20 d. pasirašė statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra nurodyta, kad UAB „D.“ atsako ir garantuoja už saugų darbą (3.2.5 sutarties p.), tuo tarpu UAB „A.“ ta pačia sutartimi įsipareigojo tikrinti subrangovo atliekamus darbų, jų saugumą ir pastebėjus darbo saugos neatitikimus, stabdyti vykdomus darbus. Priedu Nr. 2 prie 2017 m. kovo 20 d. statybos subrangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sutarta, kad statybos direktorius ir darbų saugos specialistai turi vykdyti periodinius įmonės padalinių, statybos objektų ir juose dirbančių subrangovinių įmonių patikrinimus, juos dokumentuoti (2 priedo Nr. 2 punktas). Taip pat priede šalys susitarė, kad patikrinimo metu nustačius trūkumus, rangovas turi surašyti įpareigojimus, reikalavimus, tarnybinius pranešimus (3 priedo Nr. 2 punktas). Byloje UAB „A.“ pateikė raštą, kad darbai statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini) niekada nebuvo tikrinami, nebuvo stabdomi, kas akivaizdžiai patvirtina faktus, kad arba darbai buvo vykdomi saugiai, arba UAB „A.“ visiškai nekontroliavo darbų saugos, ką privalėjo daryti pagal galiojančius teisės aktus ir susitarimus su UAB „D.“. Tuo tarpu 2017 m. sausio 2 d. statybos subrangos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytoje tarp UAB „D.“ ir Sp.z.o.o. „B.“, sutarties 4.3 p. šalys susitarė, kad būtent Sp.z.o.o. „B.“ yra atsakinga saugų darbų vykdymą. Taigi, šiuo konkrečiu atveju, baudžiamoji atsakomybė, skundžiamu nuosprendžiu, buvo taikoma, įmonės darbuotojui, kurios darbuotoju nebuvo statybvietėje žuvęs asmuo V. N., kuri nėra atsakinga už tinkamą ir saugų darbų organizavimą (už tai yra atsakingas UAB „A.“ - generalinis rangovas) ir kuri nėra atsakinga už saugų darbų vykdymą (už tai yra atsakingas - Sp.z.o.o „B.“).

3.3. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog baudžiamojoje byloje yra surinkti įrodymai, kad 2017 m. gegužės 1 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) V. N. buvo komandiruotas į Lietuvos Respubliką Sp.z.o.o. „B.“, kas patvirtina, kad ne UAB „D.“ darbdavys ar įgaliotas atstovas yra atsakingi už ne jų darbuotojo žūtį darbo vietoje. Liudytoju apklaustas R. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu teisme nurodė, kad 2017 m. gegužės 21 d. brigadininku dirbo Sp.z.o.o. „B.“ darbuotojas S. L., kuris matavo kaip, kokiu būdu kasti tranšėją, vadovavo visiems darbams. Šie parodymai patvirtina faktus, kad darbus organizavo, vykdė bei nešė atsakomybę už darbų saugą ne UAB „D.“ darbuotojai, o būtent Sp.z.o.o. „B.“ atstovai. Bylos metu S. L. net nebuvo apklaustas, nebuvo išreikalauti dokumentai apie jo paskyrimą atsakingu asmeniu, jo pareigas bei atsakomybes. Tuo tarpu liudytojas R. L. apklausos metu akivaizdžiai patvirtino, kad būtent S. L. buvo atsakingas už darbų saugą statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), jis vadovavo darbams, nurodė kokias apsaugos priemones taikyti. Liudytojai nurodė, kad būtent S. L. turėjo duoti nurodymus dėl apsaugos priemonių - šlaitavimo ar klojinių naudojimo. Būtent jis – S. L. ir priėmė sprendimą tranšėjos kraštus šlaituoti, nepasitaręs su nei vienu UAB „D.“ darbuotoju. Pažymėtina ir tai, kad klojimai statybvietėje buvo, kuo pasirūpino UAB ,,D.“ darbuotojai.

3.4. Apeliantų vertinimu, pirmos instancijos teismas netyrė jos baigčiai reikšmingų įrodymų, kurie leistų nustatyti tranšėjos griūties priežastį, kas iš esmės sudarytų pakankamas prielaidas padaryti išvadą dėl tranšėjos (ne)saugumo ir išsiaiškinti tikruosius kaltus asmenis. Teismas besąlygiškai rėmėsi darbų saugos specialisto pateikta klaidinga išvada. S. L. ne tik, kad savavališkai priėmė sprendimą šlaituoti kraštus, tačiau jis nurodė iškastą turinį sukrauti vienoje vietoje, galimai prie pat tranšėjos krašto. Šalia tranšėjos krašto į kūgį sukrauta krūva sukėlė per didelį spaudimą, dėl ko neatlaikė ir griuvo tranšėjos šlaitas. Pagal nustatytas faktines aplinkybes, būtent nuslinko tas tranšėjos kraštas, šalia kurio vadovaujant S. L. ir buvo kraunama krūva. S. L., nepasitaręs su nė vienu UAB „D.“ darbuotoju, nurodė V. N. lipti į iškastą tranšėją.

3.5. Apeliantų teigimu, tranšėja buvo pradėta kasti 8.20 val. V. V., atvykęs į objektą apie 9 val., buvo kitam gale objekto, apie 1 km nuo įvykio vietos. Kasimo darbai truko apie 2 valandas, jiems visą laiką vadovavo S. L.. Tuo tarpu V. V. nė karto nebuvo priėjęs prie tranšėjos, kadangi ką tik buvo atvykęs į objektą ir kitame jo gale tikrino atliktus darbus. 11.15 val. nuslinko tranšėjos kraštas (nuteistasis tuo metu buvo kitame objekto gale). Gavęs skambutį iš R. L. apie 11.30 val. V. V. atskubėjo į įvykio vietą. Aptartos aplinkybės objektyviai leidžia daryti išvadą, jog dėl bendradarbiavimo stokos ir dėl S. L. skubotų bei neteisingų sprendimų, nuteistasis V. V. objektyviai negalėjo kontroliuoti proceso ir užkirsti kelią susidariusiems padariniams kilti.

3.6. Skunde nurodoma, kad nuteistasis buvo priimtas į UAB „D.“ darbų vykdytojo pareigas. Pagal UAB „D.“ darbų vykdytojo pareiginius nuostatus, darbų vadovas privalo aprūpinti darbuotojus apsaugos priemonėmis, siekti darbo našumo, užtikrinti darbuotojams saugias ir nekenksmingas darbo sąlygas. 2015 m. balandžio 20 d. UAB „D.“ direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos steigimo ir tarnybos funkcijų vykdymo, darbų vadovas V. S. buvo įpareigotas vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos nuostatus. Be to, baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. 2012 m. gruodžio 1 d. statybos darbų vadovo pareiginiai nuostatai, patvirtina faktus, kad būtent statybų darbų vadovas, o ne darbų vykdytojas yra atsakingas už instruktavimą ir kontroliavimą pavaldžių darbuotojų kaip buvo laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos, elektrosaugos reikalavimų, už darbuotojų informavimą apie pavojingus, kenksmingus ir kitus rizikos veiksnius, kontroliuoti rangovų (subrangovų) darbuotojų, dirbančių statybos aikštelėje (objekte), saugų darbą ir jį nutraukti, jeigu tai kelia pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei arba gali sukelti avariją ar gaisrą, nutraukti darbus, jei pažeidžiamos statybos normos, darbuotojų saugos ir sveikatos, elektrosaugos ir priešgaisriniai reikalavimai. Šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, kad UAB „D.“ savo įmonėje lokaliniais aktais buvo nustatęs, kad už darbų saugą yra atsakingas V. S.. Be to, jis UAB „D.“ direktoriaus paskyra - leidimu buvo paskirtas darbų vadovu statybvietėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini).

3.7. Skunde akcentuojama, kad byloje esanti UAB „D.“ organizacinė valdymo struktūra akivaizdžiai patvirtina faktus, kad pirmiausi įmonėje buvo direktorius, kuriam tiesiogiai buvo pavaldus darbų saugos ir sveikatos specialistas (V. S.), kurie ir buvo atsakingi už darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus. Be to, įmonės direktoriui buvo pavaldus techninis direktorius, kuriam buvo pavaldūs darbų vadovai (V. S.), kuriems buvo pavaldūs darbų vykdytojai (nuteistasis). Su statybos darbų vadovo pareiginiais nuostatais buvo supažindintas būtent V. S., o ne nuteistasis.

3.8. Apeliantai pažymi, jog darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais žinių tikrinimo pažymėjimas nuteistajam buvo išduotas tik 2018 m. kovo 21 d., kuriame yra nurodyta, kad išlaikė darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais žinių tikrinimo testą pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto, dirbančio visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, mokymo programą. Tuo tarpu baudžiamojoje byloje neginčytinai nustatyta, kad paskyra-leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistasis buvo paskirtas darbu vykdytoju darbų atlikimui objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu buvo akivaizdžiai nustatyta, kad V. S., vykdydamas savo pareiginiuose nuostatuose nurodytas funkcijas bei kituose lokaliniuose įmonės aktuose, instruktavo ir apmokė darbuotojus, jiems išdavė darbo rūbus ir kt., taigi atliko jam pavestas funkcijas ir yra tinkamas subjektas pagal BK 176 straipsnio 1 dalies nuostatas. Tuo remiantis, nuteistasis, darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais žinių tikrinimo pažymėjimą gavęs tik 2018 m. kovo 21 d., negalėjo būti paskirtas ir vadovauti statybos statinio darbams ir būti atsakingu už darbuotojų darbų saugą. Šias aplinkybes taip pat nurodė ir byloje apklausti liudytojais VDI Kauno teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius M. P. ir specialistas A. S.. Šie specialistai nurodė, kad tuo atveju, jei skiriamas asmuo, neturintis atestatų, tada visa atsakomybė tenka asmeniui išdavusiam asmeniui. Šiuo atveju 2017 m. kovo 31 d. paskyra - leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. gegužės 4 d. paskyra - leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduota l. e. p. direktoriaus R. D., tačiau pirmos instancijos teismas nevertino šių aplinkybių ir nepasisakė apie galimą paskyras - leidimus išdavusio asmens atsakomybę. Be to, apklaustas liudytoju VDI specialistas A. S. nurodė, kad nelaimingo atsitikimo metu nuteistasis nebuvo tinkamai atestuotas, t. y. darbdavio išduotas pažymėjimas yra niekinis, negaliojantis, nes atestatus išduoda sertifikuota organizacija. Pažymėtina ir tai, kad apklaustas liudytoju VDI specialistas A. S. nurodė, kad paskyros leidimai yra išduodami pavojingiems darbams. Šalia paskyros leidimo turi būti technologinė kortelė, pagal kurią atliekamas instruktavimas ir vykdomi darbai. Šiuo atveju technologinė kortelė nebuvo individualizuota, todėl yra netinkama. VDI Kauno teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius M. P. nurodė, kad kiekvienu tokiu atveju turi būti detalizuota kas kam vadovavo. Šiuo konkrečiu atveju UAB „D.“ organizacinė struktūra patvirtina faktus, kad darbų vadovas V. S. buvo tiesioginis nuteistojo vadovas, kuris ir buvo atsakingas už darbų saugą.

3.9. Apeliantų teigimu, niekas neištyrė koks buvo tranšėjos gruntas vietoje kur įvyko griūtis. Liudytojų parodymai šiuo klausimu yra prieštaringi - dauguma liudytojų nurodė, kad tranšėjos gruntas buvo molis, o kiti liudytojai nurodė, kad tranšėjos gruntas buvo priemolis su statybinėmis priemaišomis. Nenustačius kokio tipo buvo tranšėjos gruntas, nėra galimybės tiksliai nustatyti kokios apsaugos priemonės turėjo būti taikomos kasant tranšėją. UAB „D.“, atliekant projektavimo darbus, buvo įvertintas faktas, kad tranšėjos gruntas yra molis, tranšėjos numatomas gylis yra 1,90, todėl buvo priimtas sprendimas tranšėją šlaituoti, nenaudojant papildomų apsaugos priemonių. Pažymėtina, kad priimant sprendimą kokias apsaugos priemones reikia taikyti pagrindiniai faktoriai yra tranšėjos gruntas ir gylis. Pažymėtina ir tai, kad už apsaugos priemonių panaudojimą yra atsakinga įmonė, atliekanti kasimo darbus, šiuo atveju - Sp.z.o.o. „B.“. Byloje nebuvo siekiama nustatyti Sp.z.o.o. „B.“ atsakingų asmenų už darbų saugą, nebuvo išreikalauti lokaliniai teisės aktai dėl šioje įmonėje darbų vadovo paskyrimo, darbų vadovo pareiginiai nuostatai ir kt.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis V. V. ir jo gynėja palaikė apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo V. V. ir jo gynėjos advokatės Eglės Grucytės apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo nuosprendis ginčijamas įrodymų vertinimo aspektu, tvirtinant, kad teismas įrodymus vertino neteisingai, dėl to nepagrįstai pripažino V. V. kaltu pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, kadangi jis nėra tinkamas subjektas pagal šį straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

7. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, kuriais nuteistasis ir jo gynėja grindžia nesutikimą su nuosprendyje padarytomis išvadomis, dar kartą įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad būtent V. V. pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje.

8. Apygardos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad V. V. kaltė yra įrodyta byloje esančiais įrodymais, kurių patikimumas, leistinumas, sąsajumas ir įrodomoji reikšmė patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu V. V. nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka šio nusikaltimo požymius. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl V. V. kaltės.

9. BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui, pažeidusiam darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Ši norma yra blanketinė, ją taikant būtina nustatyti, kokie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo pažeisti. Sprendžiant ar BK 176 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas pažeidė darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, būtina atsižvelgti, kokios jo pareigos įtvirtintos įstatymuose, kituose teisės aktuose, iš jų ir lokaliuose aktuose, taip pat nustatyti, kuo konkrečiai pasireiškė taikytinų teisės aktų pažeidimas. Baudžiamoji atsakomybė kyla, jei tarp atsakingo asmens padarytų darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimų ir atsiradusių padarinių (nelaimingo atsitikimo, avarijos ar kitokių sunkių padarinių) nustatomas priežastinis ryšys.

10. Apeliaciniame skunde iš esmės nėra ginčijamos nelaimingo atsitikimo faktinės aplinkybės, t. y. kad staiga atskilo kairiojo stataus, nesutvirtinto tranšėjos šlaito dalis ir žemės užgriuvo ant tranšėjoje dirbusių darbuotojų V. N. ir R. L. bei juos prispaudė, dėl ko V. N. žuvo. Skunde akcentuojama aplinkybė, kad už šį nelaimingą atsitikimą nėra atsakingas nuteistasis V. V..

11. Nuteistasis V. V. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad dirbo UAB ,,D.“ darbų vykdytoju. Nurodė, kad UAB ,,D.“ samdė įmonę ,,B.“ kaip subrangovą darbams atlikti pagal sutartį. Remiantis sutartimi, jis, kaip užsakovas, tikrino atliekamų darbų eigą, ar teisingai atlikinėja darbus, ar atitinką projektą, tikrindavo nupirktų medžiagų panaudojimą. Remiantis pagrindinės sutarties 3.1.4 punktu, jis duodavo nurodymus rangovui ir reikalaudavo jų vykdymo. Būtent jis priimdavo iš „B.“ atliktus darbus, pasirūpindavo viskuo, ko jiems trūksta. Pagrindinės sutarties 4.3. punkte numatyta „rangovas atsako už saugų darbų vykdymą“. Būtent šioje sutartyje numatyta, jų įsipareigojimuose nėra tokio punkto „B.“ įmonei, kad įmonė „D.“ atsako už „B.“ įmonės darbų saugą ir sveikatą. Nuteistojo teigimu, įmonei „B.“ buvo suteiktos visos priemonės atlikti saugų darbą, buvo numatytas šlaitavimas toje vietoje, kur buvo kasama tranšėja, gruntas buvo molis, priemolis ir buvo suteikta galimybė pasistatyti klojinius, kurie tuo metu į objektą buvo atvežti netgi dveji. Tuo momentu, kai ten kasė tranšėją, klojiniai buvo netoliese ir jie galėjo juos pasistatyti. Šiuo atveju, kadangi „B.“ sprendžia savo darbų saugą, tai atsakomybė pereina jų brigadininkui, darbų vykdytojui, kuris pastoviai su prietaisu matuoja gylį. Būtent tas asmuo darbo eigoje turėjo suvokti, suprasti, kad pasiekė didesnį gylį negu 1,50 ir reikalingi klojiniai, o to nepadarė. Šiuo atveju įmonė „A.“ tuo momentu nebuvo pasisamdžiusi darbų saugos koordinatoriaus. Jis visada bendraudavo su „B.“ darbuotoju S. L., duodavo nurodymus kas liečia projektą. Pagal projektą žinodavo, kurie darbai turėtų būti atliekami pirmiau ir darbų nuoseklumą, gaudamas nurodymus iš „A.“, kas jiems yra aktualiausia ir kurioje vietoje darbai yra reikalingiausi. Tai žinodamas tuos duomenis perduodavo „B.“ įmonės darbuotojui S. L.. Žiūrėdamas pagal projektą jis su S. L. pasitikslindavo, ar teisingai suprato gylius, darbo eigoje patikrindavo klojamą vamzdyną, ar teisingai atlieka darbus pagal projektą. Tai jis duodavo dalinius nurodymus, koordinuodavo veiksmus, ką pirmiau reikėtų atlikti. Jis tiksliai nežinojo, kokias pareigas S. L. užima, nes tiesiogiai nebendravo su „B.“ įmonės direktoriumi, bet visi „B.“ darbininkai sakydavo, kad tai jų brigadininkas. Ir jų įmonės direktorius buvo užsiminęs, kad „B.“ įmonės brigadininkas, atsakingas už darbus - S. L.. Pripažino, kad jis buvo atsakingas už UAB ,,D.“ darbuotojų darbų saugą. Jiems nereikėjo skirti darbų saugos kuratoriaus, nes pati įmonė „B.“ atsako už savo darbų saugą. Kadangi ir „B.“ įmonės, ir „D.“ įmonės darbuotojai dirbdavo kartu, tai V. S. bendrai pravesdavo darbų saugos instruktažus. Už darbų saugą statybvietėje buvo atsakingas V. S., bet su įsakymais ir jam pravestais instruktažais pagal visus dokumentus, V. S. paskyrė jį būti atsakingu už darbų saugą, neturint darbo saugos specialisto pažymėjimo.

12. Ir nors nuteistasis nuosekliai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę neigė, t. y. neneigė paties nelaimingo įvykio aplinkybių, tačiau iš esmės nurodė, kad ne jis atsakingas už įvykusią nelaimę. Ši nuteistojo keliama versija paneigta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir laikoma gynybine.

Žemesnės instancijos teismas

13. Priešingai, negu teigiama skunde, byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad būtent nuteistasis V. V. buvo atsakingas nagrinėjamoje situacijoje už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų nesilaikymą, kurio pasėkoje įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. Šią aplinkybę pagrindžia liudytojų parodymai. Pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo pagarsinti liudytojo R. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (juos pagarsinus, liudytojas patvirtino) apie tai, kad maždaug nuo 2012 m. iki 2017 m. liepos mėnesio dirbo UAB „D.“, techninio direktoriaus pareigose. Pagal UAB „D.“ nustatytas vidaus taisykles 2017 m. kovo 31 d. patvirtino įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį statybvietėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) objekto „Paslaugų paskirties pastatas“ darbų vadovu paskyrė V. S., o darbų vykdytoju - V. V.. Už UAB „D.“ darbuotojų instruktavimą bei supažindinimą su darbo sąlygomis bei pačią darbų saugą atsakingas V. S., o už darbų saugos reikalavimus atsakingas V. V.. V. V. statybvietėje visuomet turi būti ir užtikrinti darbų organizavimą bei saugų jų įvykdymą. Šiems darbams atlikti buvo pasirašyta subrangos sutartis su įmone „B.“. 2017 m. gegužės 21 d. V. V. buvo statybvietėje, bet jis buvo atsakingas už subrangovų (t. y. įmonės „B.“ darbuotojų) atliktų kokybiškų darbų priėmimą, tačiau jis pačioje tranšėjoje nedirbo. V. V. kaip darbų vykdytojas statybvietėje turėjo visokių kitokių darbų, be to atsakingu už tranšėjoje vykdomus darbus buvo paskirtas S. L., kurį paskyrė „B.“ atstovas (t. 1 b. l. 122-124). Pirmosios instancijos teisme apklausiamas liudytojas V. S. parodė, kad prieš išrašydamas leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) V., šis įmonėje buvo supažindintas ir instruktuotas, turėjo viską, kad išduoti leidimą. Pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinus liudytojo Š. B. parodymus, juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. V. kolegai prisistatė UAB ,,D.“ darbų vadovu (t. 1 b. l. 146-147). Analogišką aplinkybę nurodė ir liudytojas Ž. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (pagarsinus parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, juos patvirtino, t. 1 b. l. 143-144).

14. Apylinkės teisme apklaustas ekspertas A. S. parodė, kad jis nematė, kad kažkas, išskyrus eilinius darbuotojus, būtų iš tos įmonės „B.“, kurie vykdė darbus, atsakingi. Iš „B.“ jokio vadovaujančio asmens nebuvo. Specialistas M. P., apklausiamas apylinkės teisme, parodė, kad UAB „D.“ buvo pagrindiniai darbų organizatoriai. Byloje yra duomenys, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojus darbo vietoje instruktavo UAB „D.“ atsakingas asmuo. Tyrimo metu nesurinkta jokių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą išvadai, kad „B.“ darbuotojai savarankiškai galėjo atlikti darbus. Tai nėra nustatyta ir parodo, kad darbų organizatorius buvo UAB „D.“. Darbų organizacija buvo išduota UAB „D.“ atstovų. Darbuotojams darbo priemonės, įrankiai, asmeninės apsaugos priemonės ir darbų organizavimas, jiems vadovavimas ir vykdymas buvo UAB „D.“ atstovo. Specialistas pažymėjo, kad grunto darbų vadovas yra V. V., kuris turi pažymėjimą, įgijęs kvalifikaciją vadovauti grunto kasimo darbams.

15. Teismas, pripažindamas nuteistąjį V. V. kaltu, taip pat rėmėsi įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gautais rašytiniais byloje surinktais duomenimis. 2017 m. gegužės 21 d. liudytoju apklausto R. L. parodymų protokole užfiksuota, kad jo tiesioginis vadovas yra UAB „D.“ darbų vykdytojas V. V., kuris paveda atlikti tam tikrus darbus (t. 1 b. l. 64). 2017 m. gegužės 26 d. liudytoju papildomai apklausto R. L. parodymų protokole taip pat nurodyta, kad darbų vadovas buvo V. V.. Nurodyta, kad įvykio dieną rytinį susirinkimą vedė tos dienos darbų vadovas V. V.. Įvykio darbe, įvykusio 2017 m. gegužės 21 d. dėl (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio V. N., 2017 m. rugsėjo 5 d. tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad darbuotojų teigimu, jų darbams vadovavo UAB „D.“ darbuotojas V. V., kuris savo paaiškinime nurodė, jog į statybvietę tą rytą jis atvyko apie 8.00 val. V. V. teigimu, darbo pradžioje jis apžiūrėjo kasamą tranšėją, tačiau konkrečių nurodymų darbuotojams - kur ir ką reikia atlikti, tą dieną jis esą nedavęs, kadangi „(duomenys neskelbtini)“ (suprantama darbuotojui S. L.) prieš kelias dienas jis buvo nurodęs ką ir kur reikia kasti, kokius vamzdžius kloti ir kt. Anot V. S., UAB „D.“ darbams statybvietėje vadovavo darbų vykdytojas V. V.. UAB „D.“ ekskavatorininkas R. L. paaiškinime nurodė, jog 2017 m. gegužės 21 d. ryte girdėjo kaip UAB „D.“ darbų vadovas V. V. darbuotojui S. L. davė nurodymus kasti trasą ir kloti vamzdžius. 2017 m. kovo 31 d. UAB „D.“ l. e. p. direktoriaus R. D. įsakymu darbų vykdytoju statybvietėje yra paskirtas UAB „D.“ darbuotojas V. V.. Nustatyta, kad statybvietėje vykdomiems pavojingiems darbams iškasose buvo išduotos dvi paskyros-leidimai Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos atitinkamai 2017 m. kovo 31 d. ir 2017 m. gegužės 4 d. Iš pateiktų paskyrų-leidimų turinio matyti, jog dokumentai yra išduoti UAB „D.“ darbų vykdytojui V. V., o juos išdavė UAB „D.“ l. e. p. direktorius R. D.. Taip pat nustatyta, kad V. V. yra apmokytas vadovauti grunto kasimo darbams ir 2017 m. gegužės 10 d. UAB „K. P. D. R. M. C.“ įgijo tai patvirtinantį pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2 b. l. 132-135). Iš 2017 m. gegužės 22 d. l. e. p. UAB „D.“ direktorius R. D. paaiškinimo Lietuvos Respublikos Valstybinio darbo inspekcijos Kauno skyriaus inspektoriui matyti, kad objekte darbus prižiūrėjo darbų vykdytojas V. V., kuris tikrino, ar subrangovai darbus atlieka kokybiškai ir vykdo įsipareigojimą darbus atlikti pagal sutartyje su „B.“ nurodytą terminą. UAB „D.“ atstovas V. V. „B.“ atstovui nurodydavo darbo vietą, kurioje konkrečiai ir kokius darbus turės atlikti subrangovai (t. 2 b. l. 145). Iš 2017 m. gegužės 22 d. V. V. paaiškinimo Lietuvos Respublikos Valstybinio darbo inspekcijos Kauno skyriaus inspektoriui matyti, kad jame raštu išdėstyta, kad atvyko į statybvietę, (duomenys neskelbtini), apie 8.00 val. Tą dieną, kur reikia kasti, kokius vamzdžius guldyti, nenurodė. Tai buvo atlikta kelios dienos ankščiau. Tuos nurodymus buvo davęs (duomenys neskelbtini), įmonės „B.“ darbuotojui. Šiame objekte jis prižiūri atliekamų darbų kokybę (t. 2 b. l. 146). 2017 m. gegužės 22 d. S. L. paaiškinime Lietuvos Respublikos Valstybinio darbo inspekcijos Kauno skyriaus inspektoriui nurodoma, kad į darbą jis atvažiavo 2017 m. gegužės 21 d. maždaug 7 val. 45 min., adresu (duomenys neskelbtini). Prieš pradedant darbą įmonės „D.“ darbų vadovas – V. V. nurodė, kur reikia kasti tranšėją ir pasakė, jog su ekskavatoriumi dirbs R. Jis turėjo dirbti su nivelyru, stebėti vamzdžių klojimo kokybę (t. 2 b. l. 150-152).

16. UAB „D.“ l. e. p. direktoriaus R. D. 2017 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) objekte „P. P. P.“ adresu (duomenys neskelbtini) darbų vykdytoju paskirtas V. V.. 2012 m. gruodžio 10 d. UAB „D.“ direktoriaus E. R. patvirtintuose Darbų vykdytojo pareiginiuose nuostatuose užfiksuota, kad darbų vykdytojas privalo: išmanyti darbo įstatymus, darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos reikalavimus ir darbo higienos normas, nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo nuostatus, užtikrinti darbuotojams saugias ir nekenksmingas darbo sąlygas ir atsako už saugų darbą, savo paties ir pavaldžių darbuotojų saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos instrukcijų, darbo tvarkos taisyklių reikalavimų vykdymą. V. V. su šiais nuostatais supažindintas pasirašytinai (t. 3 b. l. 29-52). UAB „D.“ 2016 m. gruodžio 9 d. Padalinių vadovų, atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad V. V. atestuotas (t. 3 b. l. 33). 2017 m. gegužės 10 d. UAB „K. P. D. R. M. C.“ išduotas pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog V. V. 2017 m. baigė 1 sav. trukmės grunto kasimo, tvirtinimo ir kitų darbų, vykdomų iškasose ir pylimuose, vadovo mokymo programą, valstybinis kodas (duomenys neskelbtini) ir įgijo kompetenciją vadovauti grunto kasimo, tvirtinimo ir kitiems darbams, vykdomiems iškasose ir pylimuose (t. 3 b. l. 34). Paskyroje-leidime Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame 2017 m. kovo 31 d. ir Paskyroje-leidime Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame 2017 m. gegužės 4 d. UAB „D.“ l. e. p. R. D. darbų vykdytojui V. V., nurodyti rizikos veiksniai, kurie veikia ar gali atsirasti darbų vykdymo vietose, nepriklausomai nuo atliekamo darbo. Vienas iš nurodytų rizikos veiksmų – darbai iškasose – grunto užgriuvimo, nuslinkimo pavojus. Nurodytos darbų eigoje būtinos pastoviai vykdyti 29-ios priemonės, iš kurių 4-a priemonė – stebėti kasamų iškasų grunto struktūrą ir jų rūšį. Iškasos šlaite pastebėti rieduliai ir akmenys bei atsiskyrę grunto sluoksniai turi būti pašalinti. 5-a priemonė – gilesnes nei 1 m tranšėjas kasti jų vertikaliais sieneles nušlaituojant arba jas išramstant. Už šių dviejų priemonių (4 ir 5) įvykdymą atsakingi asmenys: A. B. ir V. V.. 29-a priemonė – už darbų saugą, gaisrinę saugą, elektrosaugą ir aplinkosaugą darbo vietoje atsako UAB „D.“. Su šiomis darbo sąlygomis susipažintas V. V.. Grafoje „statybos darbų saugos priemonės suderintos“ V. V. pasirašęs (t. 3 b. l. 60-64, 65-68). 2017 m. liepos 17 d. daiktų apžiūros protokolais apžiūrėti BPC pateikti garso įrašai, kuriais pranešama apie nelaimingą atsitikimą (t. 2 b. l. 108-109, 110-111). Apygardos teismo vertinimu, nuteistojo V. V. kaltės turinį patvirtina aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai, kurie sudaro vieningą visumą, tarpusavyje vieni kitus papildo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma, kurių pakako daryti pagrįstą išvadą, kad V. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

17. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl V. V. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje. Kolegijos vertinimu, nuteistojo kaltė yra įrodyta pilnai ir visapusiškai ištyrus visus byloje surinktus įrodymus bei juos palyginus su kitais byloje surinktais duomenimis ir padarius pagrįstas išvadas, jog kaltinančių įrodymų visuma, sudaro nenuginčijamą pagrindą priimti apkaltinamąjį nuosprendį V. V. atžvilgiu dėl BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, nuteistojo kaltę neginčijamai patvirtina liudytojų R. D., V. S., Š. B., Ž. K., eksperto A. S., specialisto M. P. parodymai apie tai, kad darbų vadovu objekte buvo paskirtas V. V., kuris buvo atsakingas už saugų darbų atlikimą. Liudytojo R. L. parodymų protokolai, Įvykio darbe, įvykusio 2017 m. gegužės 21 d. dėl (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio V. N., 2017 m. rugsėjo 5 d. tyrimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), V. S., R. L., S. L. paaiškinimai, pateikti Valstybinei darbo inspekcijai, 2017 m. kovo 31 d. UAB „D.“ l. e. p. direktoriaus R. D. įsakymas, paskyros-leidimai Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat patvirtina aplinkybę, kad darbų vykdytoju objekte buvo paskirtas V. V., kuris pagal lokalinius UAB ,,D.“ dokumentus privalėjo prižiūrėti, vadovauti grunto kasimo darbams, kad jie būtų saugiai atliekami (jo pareigos buvo apibrėžtos darbų vykdytojo pareiginiuose nuostatuose).

18. Vienas iš apeliacinio skundo argumentų yra tai, kad šiuo atveju už nelaimingą atsitikimą darbe atsakomybė turėtų būti taikoma Sp.z.o.o. „B.“ įmonei, kadangi būtent ją siejo darbiniai santykiai su žuvusiuoju V. N.. Teisėjų kolegija šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą, pažymėdama, kad ekspertas A. S., apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jis nematė, jog kažkas, išskyrus eilinius darbuotojus, būtų iš įmonės ,,B.“ atsakingi, kadangi iš šios įmonės jokio vadovaujančio asmens nebuvo. Apylinkės teisme apklaustas Valstybinės darbo inspekcijos specialistas M. P. nurodė, kad UAB ,,D.“ buvo pagrindiniai darbų organizatoriai ir būtent šios įmonės atstovas darbo vietoje instruktavo (duomenys neskelbtini) darbuotojus. Specialistas pažymėjo, kad tyrimo metu nebuvo surinkta jokių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą išvadai, kad ,,B.“ darbuotojai savarankiškai galėjo atlikti darbus. Ši aplinkybė parodo, kad darbų organizatorius buvo UAB ,,D.“. Ši įmonė darbuotojams suteikė darbo priemones, įrankius, asmenines apsaugos priemones, vykdė darbų organizavimą, vadovavimas ir vykdymas buvo būtent UAB ,,D.“. Be to, 2017 m. kovo 20 d. Statybos subrangos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytoje tarp UAB ,,A.“ (Generalinis rangovas) ir UAB ,,D.“ (Subrangovas), taip pat numatyta, kad subrangovas garantuoja ir visiškai atsako už saugų darbą, kad darbų vykdymo metu būtų griežtai laikomasi visų teisės aktuose nustatytų darbų, sveikatos saugos, priešgaisrinės saugos, aplinkos apsaugos, viešosios tvarkos <...> ir kitų reikalavimų bei taisyklių (sutarties 3.2.5. punktas, t. 2 b. l. 41-46). Nors, kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, kad 2017 m. sausio 2 d. Statybos subrangos sutartyje, sudarytoje tarp UAB ,,D.“ ir Lenkijos įmonės Sp.z.o.o. ,,B.“, nurodyta, kad Lenkijos įmonė atsako už saugų darbų vykdymą (4. 3. sutarties punktas, t. 2 b. l. 14-21), tačiau teisme apklaustas ekspertas A. S. akcentavo, kad byloje nebuvo jokių duomenų apie iš Lenkijos įmonės Sp.z.o.o. ,,B.“ paskirtą atsakingą asmenį dėl vykdomų darbų saugos, o specialistas M. P. pažymėjo, kad darbų vykdytojas buvo būtent UAB ,,D.“. Specialistas pažymėjo, kad nors ir sutartyje tarp UAB ,,D.“ ir Lenkijos įmonės ,,B.“ numatyta, kad pastaroji atsako už darbų saugą, tačiau akcentavo, jog darbus organizavo, vykdė, vadovavo, darbo priemones darbuotojams išdavė būtent UAB ,,D.“. Sutiktina ir su apylinkės teismo motyvu, jog esant tokiai situacijai, kuomet sutartimi tarp Lenkijos įmonės Sp.z.o.o. ,,B.“ ir UAB „D.“ nenustačius, kaip darbdaviai tarpusavyje organizuos darbus, kas yra atsakingas už saugias darbo sąlygas, kieno ir kokios yra atsakomybės ribos, nesant paskirto Lenkijos Sp.z.o.o. ,,B.“ nurodyto atsakingo už darbų saugą asmens Lietuvoje, apie kurį būtų pranešta ir tai žinotų UAB „D.“, už darbų saugą statybvietėje, kurioje įvyko šioje byloje nagrinėjamas nelaimingas atsitikimas, atsakomybė kyla UAB „D.“. Akcentuotina, kad pagal BK 176 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tada, kai darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimai sukelia nelaimingą atsitikimą žmonėms, avariją ar kitokius sunkius padarinius. Toks reglamentavimas nesuponuoja išvados, kad nelaimingo atsitikimo ar avarijos metu nukentėję asmenys turi būti pavaldūs kaltininkui ar būtinai dirbti toje pačioje įmonėje ar įstaigoje. BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyti sunkūs padariniai apima tiek tos pačios, tiek ir kitos įmonės darbuotojams padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2014, 2K-267/2009).

19. Atmetamas ir skundo argumentas, kad nagrinėjamu atveju už darbų saugą turėtų būti atsakomybėn traukiama UAB ,,A.“, kadangi ji netikrino kaip subrangovas UAB ,,D.“ vykdo statybos darbus. Minėta, kad 2017 m. kovo 20 d. Statybos subrangos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytoje tarp UAB ,,A.“ ir UAB ,,D.“ numatyta, kad būtent UAB ,,D.“ yra atsakinga už saugų darbą objekte. Vien tai, kad UAB ,,A.“ netikrino kaip darbus vykdo UAB ,,D.“, nors pagal tarp šalių sudarytos sutarties priedus tą privalėjo daryti, nešalina V. V. atsakomybės, kadangi būtent UAB ,,D.“ buvo atsakinga už darbų saugą.

20. Apeliaciniame skunde keliama versija, kad už darbų saugą objekte buvo atsakingas Sp.z.o.o. ,,B.“ darbuotojas S. L., kadangi jis vadovavo kasimo darbams, nurodė kokias apsaugos priemones taikyti. Skunde pažymėta, kad S. L. net nebuvo apklaustas, nebuvo išreikalauti dokumentai apie jo paskyrimą atsakingu asmeniu, jo pareigas bei atsakomybes. Sutiktina su skunde nurodyta aplinkybe, kad liudytojas R. L. išties nurodė, kad darbams vadovavo ukrainiečių brigadininkas S. L., tačiau pažymėtina, kad šis liudytojas tik išsakė savo subjektyvią nuomonę, tačiau nebuvo susipažinęs ir nežinojo, kas, remiantis oficialiais dokumentais, išties buvo atsakingas už darbų saugą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šis liudytojas, apklausiamas pirmosios instancijos teisme, taip pat nurodė, kad po įvykusio nelaimingo atsitikimo skambino būtent V. V., įvykio dieną rytiniame susirinkime darbus skirstė taip pat nuteistasis. Be to, liudytojai V. S., R. D., R. L. nurodė, kad darbų vadovas buvo būtent V. V., o ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. D. pažymėjo, kad už darbų saugos reikalavimus buvo atsakingas būtent nuteistasis. Šis liudytojas taip pat nurodė manantis, kad Lenkijos įmonė ,,B.“ nebuvo paskyrusi darbuotojo, atsakingo už darbų saugą, prašė šios įmonės pateikti įsakymą, kas yra atsakingas jų įmonėje už saugą, bet įmonė duomenų nepateikė. Ekspertas A. S. pažymėjo, kad už darbų saugą vadovaujančio asmens iš Lenkijos įmonės nebuvo. Specialistas M. P. pažymėjo, kad S. L. turėjo grunto darbų kasėjo pažymėjimą, tačiau neturėjo grunto kasimo darbų vadovo kvalifikacijos. Tai yra grunto kasėjas, bet ne vadovas. Grunto kasikas ir grunto darbų vadovas yra V. V., kuris turi pažymėjimą, įgijęs kvalifikaciją vadovauti grunto kasimo darbams. S. L. turi kompetenciją dirbti iškasose. Akcentavo, kad tai yra du skirtingi pažymėjimai ir skirtingos kompetencijos, kurių vienam suteikia dirbti pavojingą darbą, o kitam - vadovauti pavojingam darbui. Nėra jokių įsakymų, tvarkomųjų vidaus dokumentų arba iš „D.“ ar „B.“ apie tai, kad S. L. būtų kompetentingas, kad būtų paskirtas arba įgaliotas vadovauti tam tikrai žmonių grupei. Išties, bylos duomenys patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu S. L. nebuvo apklaustas, tačiau (duomenys neskelbtini) apskrities VPK vyresniosios tyrėjos tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad apklausti ikiteisminio tyrimo metu S. L. nebuvo galimybės (t. 1 b. l. 162, 165-166). Atkreiptinas dėmesys, kad, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, 2017 m. birželio 5 d. Valstybinė darbo inspekcija kreipėsi raštu į Lenkijos įmonę, tikslu gauti tyrimui reikalingus dokumentus, tačiau jokio atsakymo negavo. Be to, pirmosios instancijos teismas su teisinės pagalbos prašymu kreipėsi ir prašė iš (duomenys neskelbtini) išreikalauti ir teismui pateikti visą atlikto įmonės ,,B.“ patikrinimo medžiagą (t. 5 b. l. 171-187). Pats S. L. Lietuvos Respublikos darbo inspekcijos Kauno skyriaus inspektoriui pateikė paaiškinimą, kuriame nurodyta, kad darbų vadovas buvo V. V., prieš pradedant darbus, šis nurodė, kur reikia kasti tranšėją (t. 2 b. l. 150-152). Akcentuotina, kad UAB ,,D.“ l. e. p. direktoriaus R. D. 2017 m. kovo 31 d. įsakymu objekte darbų vykdytoju buvo paskirtas būtent nuteistasis, tuo tarpu S. L. nurodytas tik kaip vamzdžių montuotojas (t. 3 b. l. 18-21). Paskyroje-leidime Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame UAB ,,D.“ l. e. p. direktoriaus R. D., numatyta pareiga stebėti kasamų iškasų grunto struktūrą, o gilesnes, nei 1 m tranšėjas kasti jų sieneles išramstant arba nušlaituojant, būtent V. V.. Taigi, matyti, kad jokie byloje esantys duomenys, neskaitant subjektyvaus apelianto ir liudytojo R. L. vertinimo, nepatvirtina aplinkybės, kad S. L. turėjo kompetenciją vadovauti grunto kasimo darbams ir, kad ši pareiga jam buvo paskirta kokiais nors oficialiais dokumentais. Be to, UAB ,,D.“ l. e. p. direktoriaus R. D. įsakymu S. L. buvo skirtas montuotoju (t. 3 b. l. 18-20). Atsižvelgiant į tai, būtent V. V. turėjo stebėti grunto kasimo darbus, užtikrinti jų saugą, vadovauti darbuotojams. Nors nuteistasis teigia, kad įvykio metu buvo kitame statybų objekto gale, objektyviai negalėjo kontroliuoti proceso ir užkirsti kelią susidariusiems padariniams kilti, tačiau tai nešalina jo atsakomybės, kadangi jis privalėjo imtis priemonių užtikrinti saugias darbo sąlygas ir tikrinti kaip vykdomi darbai. Akcentuotina ir tai, kad remiantis 2012 m. gruodžio 10 d. UAB ,,D.“ darbų vykdytojo pareiginiais nuostatais, darbų vykdytojas (šiuo atveju – V. V.) privalo išmanyti darbo įstatymus, darbuotojų saugos ir sveikatos <...> nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo nuostatus, privalo užtikrinti darbuotojams saugias ir nekenksmingas darbo sąlygas. Numatyta, kad darbų vykdytojas atsako už saugų darbą, savo paties ir pavaldžių darbuotojų saugos ir sveikatos <...> reikalavimų vykdymą. Su šiais nuostatais nuteistasis pasirašytinai buvo supažindintas (t. 3 b. l. 29-32), todėl puikiai žinojo kokie reikalavimai jam yra keliami, kad būtent jis atsako už darbų saugą.

21. Nuteistasis skunde akcentuoja, kad darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais žinių tikrinimo pažymėjimas nuteistajam buvo išduotas tik 2018 m. kovo 21 d., todėl negalėjo būti paskirtas ir vadovauti statybos statinio darbams ir būti atsakingu už darbuotojų darbų saugą. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka ir pažymi, jog UAB ,,D.“ Padalinių vadovų, atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, 2016 m. gruodžio 9 d. protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad V. V. yra atestuotas (t. 3 b. l. 33). Be to, UAB ,,K. P. D. R. mokymo C.“ 2017 m. gegužės 10 d. V. V. išdavė pažymėjimą, kad nuteistasis baigė grunto kasimo, tvirtinimo ir kitų darbų, vykdomų iškasose ir pylimuose, vadovo mokymo programą. Be to, minėta, kad UAB ,,D.“ l. e. p. direktoriaus R. D. 2017 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) darbų vykdytoju buvo paskirtas V. V.. Jis buvo supažindintas su UAB ,,D.“ Darbų vykdytojo pareiginiais nuostatais, kurie numato, jog yra atsakingas už darbų saugą. Be to, paskyrose-leidimuose Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. V. privalo stebėti kasamo grunto struktūrą ir rūšį bei kasti gilesnes, nei 1 m tranšėjas vertikalias sieneles šlaituojant arba išramstant, tačiau visų šių reikalavimų jis nevykdė, t. y. nestebėjo kaip buvo kasama tranšėja, nedavė nurodymų darbininkams tranšėjos šlaitus ramstyti arba šlaituoti, todėl būtent jis laikomas atsakingu už įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe. Kolegija pažymi, jog nuteistasis V. V. apie reikiamos kvalifikacijos neturėjimą užsiminė tik įvykus nelaimingam atsitikimui statybvietėje, tačiau pasirašant įsakymus ir skiriant jį į šias pareigas jis jokių pastabų apie tai, jog neturi reikiamos kvalifikacijos niekam neminėjo.

22. Skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju nebuvo tiriama koks buvo tranšėjos gruntas vietoje, kur įvyko griūtis, todėl nėra galimybės tiksliai nustatyti reikiamų apsaugos priemonių, kasant tranšėją. Atmesdama šį argumentą teisėjų kolegija pažymi, jog ekspertas A. S. pažymėjo, jog įvykio vietoje buvo piltinis gruntas, priešingu atveju – molis nebūtų griuvęs. Specialistas M. P., apklausiamas apylinkės teisme, pažymėjo, kad vizualiai nustatė gruntą, o ekspertizė skiriama, jei šis klausimas ginčijamas. Paaiškino, jog ekspertizė šiuo atveju nebuvo inicijuojama, kadangi buvo pasiektas 1,5 m gylis, o tai yra riba, nuo kurios privaloma taikyti kolektyvines saugos priemones (šlaitų tvirtinimas arba šlaitavimas), todėl gruntas neturėjo esmės. Specialistas K. Š., apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad toje vietoje, kur nuslinko šlaitas, buvo žvyro ar smėlio, o kitur – molinga tranšėja. Įvykio darbe, įvykusio 2017 m. gegužės 21 d. dėl (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio V. N., tyrimo akte nustatyta, kad tranšėjos gruntas yra molis, tik kairiojo šlaito įgriuvos atkarpos viršuje matyti supiltas žvyro sluoksnis. Pažymėta, kad turimais duomenimis, tranšėja yra iškasta įrengto žvyrkelio ruože (t. 2 b. l. 132-135). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. balandžio 10 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad tranšėjos šlaituose buvo piltinio grunto (t. 4 b. l. 101-107). Atsižvelgiant į tai, paneigtas apeliantų argumentas, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, koks buvo tranšėjos gruntas griūties vietoje, kadangi aukščiau išdėstyti duomenys neginčijamai patvirtina, kad vietoje kurioje įvyko grunto griūtis, buvo piltinis gruntas. Sutiktina su skunde nurodyta aplinkybe, kad skiriasi liudytojų parodymai dėl tranšėjos grunto, tačiau pažymėtina, kad liudytojai nėra šios srities specialistai ar ekspertai, pateikė tik savo nuomonę dėl grunto, juo labiau, kad buvo susikoncentravę į nelaimingo atsitikimo darbe padarinių šalinimą, t. y. pagalbos suteikimą dviems darbuotojams, kuriuos užgriuvo žemės. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojai (tranšėjos darbuotojai) patvirtino aplinkybę, kad jie buvo raginami kuo greičiau dirbti (dėl ko nebuvo naudojamos jokios kolektyvinės apsaugos priemonės), o liudytojai, atvykę į įvykio vietą suteikti nukentėjusiesiems pagalbą, nurodė bijoję lipti į tranšėją, kadangi nuo viršaus byrėjo žemės, jautėsi nesaugiai. Akcentuotina, kad tai, jog tranšėjos šlaitai nagrinėjamu atveju turėjo būti tvirtinami šlaituojant arba sutvirtinant šlaitus, patvirtina eksperto A. S., specialisto M. P. parodymai, Statybos darbų technologijos projektas (t. 3 b. l. 69-100), specialisto išvada. Šiuo atveju UAB „D.“ darbų vykdytojas privalėjo neleisti vykdyti darbų, kol nėra sutvirtintos tranšėjos sienelės šlaituojant arba naudojant klojinius, privalėjo organizuoti ir techniškai vadovauti atliekant visus statinio statybos darbus pagal jam suteiktą kompetenciją, privalėjo vadovautis statyboms vykdyti būtinais dokumentais ir užtikrinti saugų darbą statybvietėje bei statomame objekte, koordinuoti jį paskyrusio rangovo darbų, o kai statybą vykdo keli rangovai – visų jų atliekamus darbus. Vis dėlto, šių reikalavimų V. V. nesilaikė, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 13 punktus, Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. A1-22/D1-34 4 priedo 42.1. punkto reikalavimus, Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346, 50 punkto 50.3 papunktį ir 51 punktą, dėl ko pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 176 straipsnio 1 dalį.

23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai išanalizavo visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus bei teisiamojo posėdžio patikrintus duomenis, juos teisingai įvertino visame įrodymų kontekste. Priimdamas nuosprendį, teismas detaliai pasisakė, kuriais įrodymais grindžia savo išvadas. Su tokiomis apylinkės teismo išvadomis sutinka ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Atsižvelgdama į tai, kolegija konstatuoja, kad teismas, nustatydamas bylos aplinkybes, rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, išsamiai juos įvertino. Išvados dėl V. V. kaltumo yra išsamiai motyvuotos. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. V. ir jo gynėjos advokatės Eglės Grucytės apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Jūratė JakubonienėGytis VečerskasValdas Vitunskas