Kauno apygardos teismo nutartis

2022-01-18 · Civilinė byla Nr. e2A-94-343/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-18
Bylos Nr.
e2A-94-343/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Palubinskaitė
Suinteresuotas asmuo
R. K., valstybės įmonė „Turto bankas“, E. S.
Pareiškėjas
V. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-94-343/2022Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01679-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 18 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, E. S., R. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas V. A. (toliau – ir pareiškėjas) prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą palikimo priėmimo tikslu, kad po jo tėvo V. V. A. mirties ((duomenys neskelbtini)), būdamas pirmos eilės įstatyminiu įpėdiniu, jis priėmė tėvo palikimą: nekilnojamąjį turtą – ½ dalį pastato-veršidės, esančios (duomenys neskelbtini); 0,2700 žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teisės neįregistruotos); 1,4300 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teisės neįregistruotos); gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teisės neįregistruotos); kitą turtą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas. Testamento jis nebuvo sudaręs, mirties dieną įstatyminiais įpėdiniais buvo jo vaikai (pareiškėjas su seserimis E. S. ir R. K.) bei mirusiojo sutuoktinė I. A., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Nurodė, kad per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nei vienas iš vaikų ir mirusiojo žmona nesikreipė. Pareiškėjas tėvo palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti per įstatymo nustatytą terminą. Nuo 1990 metų jis gyvena tėvui priklausančiame name. Čia jis yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Namas ir ūkiniai pastatai buvo pastatyti sovietiniais laikais, kaip kolūkinis kiemas, kuriam nebuvo privaloma teisinė registracija. Iki tėvo mirties nebuvo sutvarkyti žemės klausimai, t. y. nebuvo grąžinta tėvui priklausiusi žemė – 0,2700 ha ir 1,4300 ha žemės sklypai, kuriame yra statiniai. Nuosavybė į šiuos žemės sklypus buvo atkurta 2004 m. lapkričio 5 d. Po tėvo mirties palikimą priėmė tik pareiškėjas, kadangi visi suinteresuoti asmenys, įskaitant ir motiną, žinojo, jog tėvo turtas atitenka jam. (duomenys neskelbtini) mirus motinai, jos turtą paveldėjo visi vaikai, įskaitant ir pareiškėją.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog sutinka, kad sprendimas būtų priimtas teismo nuožiūra pagal byloje nustatytas aplinkybes.

4. Suinteresuotas asmuo E. S. atsiliepime į pareiškimą su juo sutiko. Nurodė, kad ji ir jos sesuo žinojo, kad visas turtas, priklausęs jų mirusiam tėvui, atitenka broliui, kuris jį valdė teisėtai. Apie jo teisę į turtą ji žinojo ir sutiko.

5. Suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas nustatyti juridinį faktą, kad jis priėmė palikimą pagal įstatymą pradėdamas jį faktiškai valdyti, yra atmestinas ir turi būti atstatytas terminas palikimui priimti, suteikiant galimybę visiems paveldėtojams gauti įstatymu nustatytą paveldimo turto dalį – po 1/3 dalį tėvo turto. Pripažino, kad po tėvo mirties nei vienas iš įstatyminių paveldėtojų nesikreipė įstatymo nustatytu terminu dėl palikimo priėmimo, tik po motinos mirties kreipėsi į notarę dėl paveldėjimo bylos užvedimo. Praėjus keliems metams po tėvo mirties pareiškėjas nieko nesakęs seserims ir motinai, įsikėlė gyventi į tėvų namus. Anot suinteresuoto asmens, pareiškėjas, apsigyvenęs tėvų namuose, jokių esminių pagerinimų neatliko. Jis tik padažė vidų, pasitvarkė, įrengė kanalizaciją, bet tai darė siekdamas sudaryti sau priimtinas gyvenimo sąlygas. Nesutiko, kad pareiškėjas faktiškai pradėjo valdyti turtą, tokiu būdu priimdamas palikimą. Mirus tėvui, pareiškėjas per 3 mėnesius nesikreipė į notarų biurą, faktiškai nepriėmė palikimo jį valdydamas, nes tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės į žemę buvo atkurtos tik 2005 m. lapkričio 5 d., pastatu-veršide naudojosi ne nuolat, bet pagal poreikį. Kvitai, patvirtinantys apmokėjimą už elektros energiją, pateikti nuo 2011 metų, todėl nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas priėmė palikimą po tėvo mirties. Anot suinteresuoto asmens, pareiškėjas nesiekė įteisinti paveldėjimo teisinių santykių, todėl teismas pirmiausia turėtų spręsti paveldėjimo bylos termino atnaujinimo klausimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. spalio 15 d. sprendimu pareiškimą tenkino – nustatė juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą paveldėjimo tikslu, kad po V. V. A. mirties ((duomenys neskelbtini)), jo palikimą priėmė pareiškėjas V. A., pradėdamas faktiškai jį valdyti; priteisė iš pareiškėjo valstybės naudai 20,76 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

7. Nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų tėvui, dėl palikimo, atsiradusio po jo mirties, į notarų biurą nesikreipė nei minėti asmenys, nei tuo metu buvusi gyva mirusiojo sutuoktinė I. A.. Po pastarosios mirties ((duomenys neskelbtini)) jos palikimą priėmė visi įstatyminiai įpėdiniai – vaikai (pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys).

8. Teismas vertino, kad įrodytas pareiškėjo veiksmų priimant palikimą faktas – pareiškėjas nuo 1990 m. spalio mėnesio faktiškai gyveno ir tebegyvena tėvų name (šioje vietoje yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą), naudojosi ir tebesinaudoja tėvui priklausančiais namų apyvokos daiktais, atliko darbus – prižiūrėjo sodybą, tvarkė aplinką, žemę, atliko kitus ūkio darbus. Byloje yra duomenys apie pareiškėjo asmenines investicijas į turtą, kurios buvo padarytos siekiant išsaugoti ir išlaikyti tėvui priklausiusį turtą (remontavo pastatus, mokėjo mokesčius). Šią aplinkybę patvirtino liudytojai A. B. ir R. B.. Taip pat ir suinteresuotas asmuo R. K., kuri prieštaravo palikimo priėmimo fakto nustatymui, neneigė, kad pareiškėjas, dar esant gyvai jų motinai, įsikraustė į tėvų namus, juose atliko remontą (neigė tik, kad esminį), kad naudojasi pastatu-veršide savo reikmėms, prisidėjo prie jo įrengimo, kad moka mokesčius.

9. Sprendė, kad esant išreikštai pareiškėjo priimti palikimą valiai ir pradėjus valdyti registruotinus ir neregistruotinus daiktus, nustatė palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Atsiliepimas

10. Pasisakydamas dėl suinteresuoto asmens R. K. atsiliepime į pareiškimą suformuluoto prašymo atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo mirties, priimti, konstatavo, kad šiuo atveju tarp pareiškėjo ir suinteresuoto asmens kilo ginčas dėl teisės. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo R. K., turėdama kvalifikuotą atstovą – advokatą, pareiškimo su savarankiškais reikalavimais, kaip numatyta CPK 443 straipsnio 7 dalyje, nepateikė, todėl jos atsiliepime į pareiškimą išdėstytos aplinkybės turi tik įrodomąją reikšmę šioje byloje ir negali būti laikomos juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymu, kuris jai sukeltų teisines pasekmes.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniame skunde suinteresuotas asmuo R. K. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti, priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Skundžiamame teismo sprendime yra netikslumų, prieštaravimų bylos nagrinėjimo metu nustatytiems faktams. Teigia, kad teismas sprendimo 4 puslapyje nurodė, jog žemės sklypai, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės V. V. Z., laikytinas asmeniniu jo turtu. Apeliantė tokio asmens nežino.

11.2. Priešingai nei nurodė teismas skundžiamame sprendime, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatyta terminą.

11.3. Šalių ir liudytojų parodymai paneigia teismo teiginį apie esą pareiškėjo priimtą palikimą faktiniu valdymu. Neneigiama, jog pareiškėjas po draugo motinos O. B. mirties sugrįžo į tėvų namus, pradėjo remonto darbus, tačiau pareiškėjas nepriėmė palikimo faktiniu valdymu iš karto po tėvo mirties. Teigia, kad apeliantė tėvų namuose negyvendavo, ten tik atvažiuodavo, patvarkydavo, po tėvo mirties 2-3 metus sodindavo daržoves. Anot apeliantės, pastatas-veršidė buvo naudojamas pareiškėjo ir jos sutuoktinio, todėl nėra nuneigtas minėto pastato faktinis valdymas kartu ir pareiškėjo ir apeliantės sutuoktinio. Pažymi, kad liudytojais apklausti asmenys nepatvirtino pareiškėjo parodymų apie jo gyvenimą tėvų namuose, faktinį nekilnojamojo turto valdymą mirus tėvui. Apeliantės teigimu, nurodytos aplinkybės paneigia ginčijamo sprendimo teisėtumą, jog tik pareiškėjas priėmė palikimą faktiniu valdymu.

11.4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad esant išreikštai pareiškėjo valiai priimti palikimą ir pradėjus valdyti registruotinus ir neregistruotinus daiktus, nustatytinas palikimo priėmimo faktas.

11.5. Teismas neįvertino svarbių faktinių ir teisinių aplinkybių, pateiktų įrodymų, išdėstytų argumentų, netinkami taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas.

Atsiliepimas

12. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas prašo apeliacinį skundą atmesti, paliekant galioti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. sprendimą, priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismas priėmė sprendimą, atitinkantį galiojančius įstatymus, formuojamą teismų praktiką bei atsižvelgė į surinktus įrodymus ir liudytojų parodymus.

12.2. Apeliantė tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek apeliaciniame skunde aiškino, kad remontą atliko vienas pareiškėjas, seserys jam nepadėjo. Apeliantė akcentavo, jog darbus pareiškėjas atliko be jų sutikimo. Pasisakydamas šiuo aspektu pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog palikimo priėmimui nėra būtinas informavimas kitų tos pačios eilės paveldėtojų.

12.3. Apeliantė įrodinėja, jog pareiškėjas laiku nepriėmė palikimo ir minėtame name ilgą laiką negyveno. Pareiškėjo manymu, toks apeliantės argumentas neatitinka faktinių aplinkybių. Teigia, kad nors faktinis priėmimas su realia gyvenimo pradžia tėvų namuose nesutapo, tačiau visi veiksmai įrodo pareiškėjo faktinį palikimo priėmimą. Pažymi, jog visi apklausti liudytojai patvirtino, kad jie su pareiškėju elgėsi kaip su turto savininku.

12.4. Nesutinka su apeliantės teiginiu, kad jis neatliko jokių esminių pagerinimų tėvų namuose. Teigia, kad teismui yra pateiktos nuotraukos iš kurių matosi koks namo ir kitų statinių stovis buvo iki atliekant visus remontus ir po jų atlikimo.

12.5. Nesutinka su apeliantės argumentu, kad jie remontavo pastatą-veršidę, kas įrodo, kad jie taip pat priėmė palikimą. Pareiškėjo teigimu, minėtos veršidės remontas, elektros išvedžiojimas ir kiti darbai buvo atlikti dar esant gyvam tėvui. Šią aplinkybę paliudijo ir apeliantės vyras bei jos kviestas liudytojas A. V., tą patvirtino ir pati apeliantė savo apeliaciniame skunde. Taip pat neteisingai nurodyta, kad ir šiuo metu veršide naudojasi apeliantė. Byloje buvo nustatyta, kad apeliantės vyras dirba tolimų reisų vairuotojų ir namie būna retai. Apeliantė dėl sveikatos taip pat nesidomėjo ir nesidomi minėta veršide ir ten jokių jiems priklausančių daiktų nėra.

12.6. Nesutinka su apeliantės teiginiu, kad palikimo priėmimui nebuvo aktyvių veiksmų. Anksčiau išdėstyti argumentai aiškiai įrodo, kad pareiškėjas aktyviais veiksmais priėmė palikimą ir per visą valdymo laikotarpį jį pagerino. Tuo tarpu apeliantė neatliko jokių veiksmų, siekiant priimti palikimą. Taip pat apeliantė apeliaciniame skunde iškraipo ne tik faktines aplinkybes, bet ir liudytojų parodymus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

15. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas pareiškėjo pareiškimas ir nustatytas juridinę reikšmę turintis palikimo priėmimo faktas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis).

18. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjo V. A. ir suinteresuotų asmenų E. S. bei R. K. tėvui V. V. A., dėl palikimo, atsiradusio po jo mirties, į notarų biurą niekas nesikreipė. Po motinos I. A. mirties ((duomenys neskelbtini)) jos palikimą priėmė visi įstatyminiai įpėdiniai – vaikai, t. y. pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys. Taipogi byloje esantys Nekilnojamo turto duomenų bazės išrašai patvirtina, jog po V. V. A. mirties liko šis nekilnojamas turtas – ½ dalis pastato veršidės, esančios (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teisės pagrindas – 1997 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo – pardavimo sutartis), kuris laikytinas jungtine sutuoktinių V. V. A. ir I. A. nuosavybe; 0,27 ha žemės sklypas su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo įgijimo pagrindas – 2004 m. lapkričio 5 d. apskrities viršininko įsakymas, daiktinės teisės neišviešintos, statiniai žemės sklype neįregistruoti, mirusysis nurodytas kaip naudotojas); 1,4300 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (įgijimo pagrindas – 2004 m. lapkričio 5 d. apskrities viršininko įsakymas (daiktinės teisės neišviešintos); statiniai (gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai), esantys (duomenys neskelbtini) (daiktinės teisės neįregistruotos).

19. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl palikimo priėmimo, pradedant paveldimą turtą faktiškai valdyti. Pareiškėjo teigimu, minėtas turtas priklauso jam, kadangi nuo 1990 metų jis gyvena tėvui priklausančiame name, čia jis yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Iš karto po tėvo mirties jis valdė ir naudojosi visu kilnojamuoju turtu. Anot pareiškėjo, po tėvo mirties palikimą priėmė tik jis, kadangi visi suinteresuoti asmenys, įskaitant ir motiną, žinojo, kad tėvo turtas atitenka pareiškėjui, kuris rūpinsis namais, žeme, nukaršins motiną bei paveldės kartu su seserimis motinai priklausantį turtą.

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, kad pareiškėjas priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo V. V. A. mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Teismas tokią išvadą padarė, konstatavęs, kad pareiškėjas nuo 1990 m. faktiškai gyveno ir tebegyvena tėvų name (šioje vietoje yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą), naudojosi ir tebesinaudoja tėvui priklausančiais namų apyvokos daiktais, atliko darbus – prižiūrėjo sodybą, tvarkė aplinką, žemę, atliko kitus ūkio darbus. Byloje yra duomenys apie pareiškėjo asmenines investicijas į turtą, kurios buvo padarytos siekiant išsaugoti ir išlaikyti tėvui priklausiusį turtą (remontavo pastatus, mokėjo mokesčius). Apylinkės teismas vertino, kad pats suinteresuotas asmuo R. K. neneigė, kad pareiškėjas, dar esant gyvai jų motinai, įsikraustė į tėvų namus, juose atliko remontą (neigė tik, kad esminį), kad naudojasi pastatu-veršide savo reikmėms, prisidėjo prie jo įrengimo, kad moka mokesčius.

21. Suinteresuotas asmuo R. K. su nurodytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, argumentuodama, kad pareiškėjas nepriėmė palikimo faktiniu valdymu iš karto po tėvo mirties. Anot apeliantės, pastatas-veršidė buvo naudojamas pareiškėjo ir jos sutuoktinio, todėl nėra nuneigtas minėto pastato faktinis valdymas kartu ir pareiškėjo, ir apeliantės sutuoktinio. Taipogi apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad esant išreikštai pareiškėjo priimti palikimą valiai ir pradėjus valdyti registruotinus ir neregistruotinus daiktus, nustatytinas palikimo priėmimo faktas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais.

22. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

23. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

24. Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, konstatuoja, kad pasitvirtina pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, jog yra įrodytas pareiškėjo veiksmų priimant palikimą faktas. Minėta, teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, vadovaujasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2020 m. gegužės 26 d. pažyma patvirtina, kad pareiškėjas gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) yra deklaravęs ir gyvena nuo 1990 m. spalio 24 d. tėvui V. A. priklausančiame name. Byloje pateikti kvitai patvirtina, kad pareiškėjas mokėjo mokesčius už elektros energiją. Pateiktos foto nuotraukos įrodo, kad name buvo atliktas remontas. Be to, ir pati apeliantė atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjas, apsigyvenęs tėvų name, padažė namo vidų, įrengė kanalizaciją, t. y. atliko remontą. Taip pat apeliantė neginčijo aplinkybės, kad pareiškėjas naudojasi pastatu-veršide savo reikmėms, prie kurio įrengimo jis prisidėjo savo darbu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas savo veiksmais įrodė, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Tuo tarpu apeliantė neįrodė, jog pareiškėjas neprisidėjo prie gyvenamojo namo ir kitų statinių išlaikymo, jų pagerinimo, kad pareiškėjas nepriėmė palikimo faktiniu valdymu iš karto po tėvo mirties. Darytina išvada, kad apylinkės teismas, nustatęs juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą paveldėjimo tikslu, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, įvertino pateiktus šalių įrodymus, kurių pagrindu priėmė skundžiamą sprendimą. Tuo tarpu apeliantė, laikydamasi priešingos pozicijos teismui nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti kitokias išvadas.

Dėl bylos procesinės baigties

26. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad yra įrodytas pareiškėjo veiksmų priimant palikimą faktas, atitinka faktinius bylos duomenis bei padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 178 straipsniai). Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamas teismo sprendimas neužkerta kelio apeliantai paduoti teismui pareiškimą atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo mirties, priimti.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliantės apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

28. Pagal bendrąją taisyklę, įtvirtintą CPK 93 straipsnio 1 dalyje, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

29. CPK 443 straipsnyje yra reglamentuojamos ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybės. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

30. Nagrinėjamu atveju ši byla yra dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, tačiau byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad pareiškėjo pareiškimas tenkintas, suinteresuotam asmeniui atsiranda pareiga atlyginti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas nurodo, kad už procesinio dokumento parengimą patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pateiktas įrodymas – 2021 m. gruodžio 3 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 1109802 patvirtina, kad pareiškėjas patyrė minėtas išlaidas. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) maksimalių dydžių (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) (1,3 koeficientas x 1 566,4 Eur = 2 036,32 Eur), todėl priteistina iš suinteresuoto asmens (CPK 93 ir 98 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. sprendimą.

Priteisti pareiškėjui V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (trijų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Palubinskaitė