- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-03
- Bylos Nr.
- eI2-1161-789/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03592-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Rasa Ragulskytė-Markovienė (pirm.), Eglė Žulytė-Janulionienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- K. N.
- Atsakovas
- Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba
- Trečiasis asmuo
- E. N., UAB „15min“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. N. skundą atsakovei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, tretieji suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „15min“, E. N., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismui pateikė patikslintą skundą, kuriame prašo panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. (SK-43)S-938 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. balandžio 15 d. patikslintą skundą.
Pareiškėjas skunde nurodo, jog prašė Tarnybos įpareigoti uždarąją akcinę bendrovę „15min“ (toliau – ir UAB „15min“) interneto svetainėje www.15min.lt paskelbti, jog 2018 m. spalio 4 d. www.15min.lt publikuotame straipsnyje pavadinimu „Plinta įžūli schema: verslininkams pasiūlo atgauti skolą, o tada dingsta su pinigais“ (toliau – ir Publikacija, Straipsnis) paskelbta informacija neatitinka tikrovės ir pažeidžia pareiškėjo garbę ir orumą.
Paaiškina, kad straipsnyje nurodoma, jog UAB „(duomenys neskelbtini) “, kurios vadovas yra K. N., yra trejus metus ataskaitų valstybės įmonei Registrų centrui piktybiškai neteikianti įmonė, 6 darbuotojams mokanti vidutinį 7,35 euro atlyginimą. Straipsnyje taip pat nurodyti teiginiai: ,,Tas vadybininkas, kuris su manimi dirbo, buvo (duomenys neskelbtini) direktorius. O pagal bankroto administratoriaus, kuris ruošia bankroto ataskaitą ir tyrinėja peripetijas, duomenis paaiškėjo, kad K. N. dirbo tame (duomenys neskelbtini). Tik dabar jau viskas patobulinta – nebeliko net direktoriaus, visi dingo“; ,,Į 15min besikreipę verslininkai liudija papuolę į jo organizuotas schemas ir taip praradę dešimtis tūkstančius eurų“; ,,Visais atvejais schema vienoda. Verslininkai sulaukia skambučių ir laiškų, kuriais siūloma padėti susitvarkyti su ilgalaikiais skolininkais. Žadama, kad puikūs skolų išieškotojai vos už 5 proc. komisinį mokestį sutvarkys visas problemas. Verslininkai perleidžia teises į skolas, o šios iš tiesų yra išieškomos. Tik pinigai verslininkų nebepasiekia: „skolų išmušinėjimo“ įmonė ištuštinama ir lieka kaip kaulai po puotos – teismai vyksta, bet išsireikalauti nebėra ko.“; „Pradžioje verslininkus apgaudinėta per įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Jai iškėlus bankroto bylą, atgimė feniksas – „(duomenys neskelbtini)“. Pradėjus kelti pretenzijas teismuose, gimė ir „(duomenys neskelbtini)“ bei kitos įmonės, skirtos pinigams vilioti.“; ,,Dabar jau trečia įmonė sukurta, vėl tie patys žmonės, toks pats tinklalapis, tik „(duomenys neskelbtini)“ vadinasi. Juridiškai tai civiliniai santykiai, nors jie ir turi Baudžiamojo kodekso požymių. Tai yra grupė žmonių, kurie naudojasi įstatymais tam, kad išviliotų pinigus“.
Nurodo, jog Tarnyba neteisingai nusprendė, kad straipsnyje paskleista informacija apie pareiškėjo darbo vietą, jo vardą, pavardę nepažeidžia teisės į privatumą, o paskleista informacija nežemina jo garbės ir orumo. Pažymi, jog informacija paskleista be jo sutikimo, todėl pažeistas Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – VIĮ)14 straipsnis.
Atkreipia dėmesį, kad patikslintą skundą Tarnybai pateikė 2020 m. balandžio 15 d., tačiau skundžiamas sprendimas priimtas 2020 m. spalio 6 d., t. y. praėjus beveik 6 mėnesiams po skundo pateikimo. Pareiškėjo manymu, Tarnyba vilkino procesą, paviršutiniškai išnagrinėjo skundą, rėmėsi tik UAB „15 Min“ atsiliepime į skundą pateikta informacija.
Pareiškėjas pažymi, jog straipsnyje kaltinamas sukčiavimu, tačiau šie kaltinimai nepagrindžiami, nenurodomi konkretūs faktai ir aplinkybės, todėl tokiais veiksmais buvo pažeistos Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas) 3 straipsnio nuostatos.
Nesutinka su Tarnybos padaryta išvada, jog viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), pateikdamas itin kritišką vertinimą, nesiejo jų su nusikaltimo padarymu, o turėjo tikslą kritikuoti Publikacijoje aprašytų įmonių veiklą, kilusius civilinius ginčus, iškelti darbo trūkumus. Nurodo, kad ginčo teiginiuose paskelbta informacija neatitinka tikrovės, buvo pažeista jo garbė ir orumas.
Pareiškėjo manymu, Publikacijoje pateiktą informaciją skaitytojas supranta kaip kaltinimą, o ne kaip kritiką.
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad pareiškėjas painioja atsakovę su Visuomenės informavimo etikos komisija (toliau – Komisija) nurodydamas, kad šios administracinės bylos dalyką apibrėžia Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – Kodeksas) 3 straipsnis.
Nesutinka, kad priimant Sprendimą buvo praleistas nustatytas trijų mėnesių (skundų dėl asmens duomenų apsaugos pažeidimo – keturių mėnesių) terminas. Atkreipia dėmesį, jog dėl pareiškėjo neveikimo skundas buvo nagrinėjamas ilgiau. Paaiškina, kad pareiškėjas pateikė atsakovei skundą, kuris neatitiko jam keliamų reikalavimų. Dėl šių priežasčių atsakovė raštu paprašė pareiškėjo skundą patikslinti. Skunde taip pat buvo remiamasi negaliojančiu Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu, todėl buvo rekomenduota pareiškėjui dėl galimų Kodekso pažeidimų kreiptis į Komisiją. Per nurodytą vieno mėnesio terminą skundo patikslinimas nebuvo gautas. Komisija tą patį pareiškėjo skundą persiuntė Tarnybai nagrinėti pagal kompetenciją. Atsakovė kreipėsi į pareiškėjo atstovę, ragindama patikslinti skundą, ir pareiškėjo atstovės prašymu suteikė papildomą terminą patikslintam skundui pateikti. Skundo patikslinimas buvo gautas praėjus dviem mėnesiams nuo pirminio skundo pateikimo.
Pažymi, jog, priešingai, nei skunde teismui teigia pareiškėjas, atsakovė skundo tyrimo metu atliko visus būtinus tyrimo veiksmus, vertino valstybės įmonės Registrų centro teikiamą informaciją, Bankroto departamento skelbiamą informaciją apie tyčinius bankrotus, reikšmingus susijusius teismų sprendimus ir kitą tyrimui būtiną informaciją. Atsakovė atliko išsamų ir nuodugnų tyrimą, todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamai atlikto tyrimo ir jo vilkinimo atmestini.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl nepagrįstai nepripažinto garbės ir orumo pažeidimo. Nurodo, kad, įvertinusi visos Publikacijos turinį ir kontekstą, priėjo prie išvados, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), pasirinkdamas konkrečius terminus, nesiejo jų su nusikaltimo padarymu. Publikacijos antraštė, kaip ir paantraštė, iš esmės yra įžanginė jos dalis, kuria siekiama anonsuoti visą Straipsnį ir sudominti skaitytoją.
Pažymi, kad žodžiai „sukčius“, „sukčiauti“ visuomenės vartojami ne tik kaip baudžiamosios teisės terminai, bet ir buitinėje kalboje. Vienas iš sąvokos „sukčius“ aiškinimų yra toks: kas suka, sukčiauja, neteisingas žmogus, apgavikas. „Lietuvių kalbos žodyne“ pateikta sąvoka tinka apibūdinti asmenį, nevykdantį įsipareigojimų, nesilaikantį taisyklių. Atsižvelgus į ginčo publikacijos kontekstą, aišku, jog žodžiais „sukčiauja“, „sukčius“, „apgaudinėja“ įvardijamas nesąžiningas pareiškėjo ir publikacijoje aprašytų įmonių elgesys, kai nevykdoma sutartinių įsipareigojimų, nekontaktuojama su kreditoriais, sukeliamas tyčinis bankrotas.
Aiškina, kad ginčijamame Sprendime nurodyta, jog publikacijoje skelbiama informacija išimtinai susijusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, čia aptariamas šių įmonių veiklos ydingumas, veikimo principai, jokia kita informacija apie pareiškėją, kaip fizinį asmenį, nepateikiama. Dėl šių priežasčių Sprendime konstatuota, kad paskelbta ginčijama informacija (pareiškėjo vardas ir pavardė, informacija apie vadovavimą įmonėms) neatskleidė pareiškėjo asmens duomenų bei privataus gyvenimo detalių.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „15min“ pateikė teismui atsiliepimą į skundą, jame nurodo, jog su skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime paaiškina, jog Publikacija paskelbta siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į galimas sukčiavimo (plačiąja prasme) ar kitokią vykdomą neteisėtą veiklą, dėl kurios nukenčia ja patikėję asmenys. Pagrindinis Publikacijos tikslas – apsaugoti asmenis nuo galimų neteisėtų veiksmų, informuoti ir įspėti visuomenę būti budria ir atsargia, jei sudarytų sutartis su Publikacijoje nurodytais asmenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, ateityje galimai steigiamomis naujomis įmonėmis, kurios gali būti susijusios. Skelbti tokią informaciją yra informacijos rengėjo ir skelbėjo pareiga.
Nurodo, kad informacijos rengėjas atliko išsamų žurnalistinį tyrimą, surinko daug įvairios informacijos, kuri tik patvirtino asmenų, kurie kreipėsi į redakciją, pasakojimus. Teigia, jog Publikacijoje pateikta informacija apie pareiškėją ir jo vadovaujamas įmones buvo patikrinta, o skelbiamos žinios ir nuomonės turi pakankamą faktinį pagrindą, pateiktos etiškai, sąžiningai, nenususlepiant ir neiškraipant faktų ir nuomonių.
Pažymi, kad viename teiginyje yra nurodytas pareiškėjo vardas ir pavardė, tačiau minėtame teiginyje pareiškėjas nurodytas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Pateikti duomenys „<...> yra trejus metus piktybis?kai Registru? centrui ataskaitu? neteikianti i?mone?, 6 darbuotojams mokanti vidutini? 7,35 euro atlyginima?“ ne apie pareiškėją, o apie įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Pabrėžia, kad Publikacijoje nėra duomenų, kad pareiškėjas padarė nusikalstamą veiką, t. y. sukčiavo. Publikacijoje nėra skelbiama, jog pareiškėjas yra padaręs konkretų nusikaltimą ar yra nuteistas, išskyrus informacijos šaltinio V. J. L. paskelbtą teiginį „Tačiau buvęs vadovas pinigus tiesiog pasiėmė iš kasos – iš viso 72 tūkst. eurų“, kuris buvo patikrintas ir patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-902-450/2018.
Mano, jog, sprendžiant dėl pareiškėjo reikalavimo ir paskelbtos informacijos, būtina atsižvelgti į tai, kad žurnalistas ir ginčo teiginius išsakęs asmuo (J. V. L.) nėra teisininkai, todėl jų vartojamos sąvokos neprivalo tiksliai atitikti teisinių terminų, kuriuos vartoja teisėsaugos institucijos, teismai.
Teigia, kad informacija apie bendrovės vadovą – bendrovės atstovo vardas ir pavardė – nėra laikoma privataus gyvenimo dalimi, nes ji yra susijusi su viešais duomenimis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2020 m. spalio 6 d. sprendimo Nr. (SK-43)S-938 teisėtumas ir pagrįstumas. Šiuo Sprendimu atsakovė pripažino pareiškėjo skundo dėl publikacijoje „Plinta įžūli schema: verslininkams pasiūlo atgauti skolą, o tada dingsta su pinigais“ (www.15min.lt, 2018 m. spalio 4 d.) paskelbtos informacijos dalį dėl garbės ir orumo bei teisės į privatumą pažeidimo nepagrįstu, taip pat atmetė pareiškėjo skundo dalį dėl teisės į asmens duomenų apsaugą pažeidimo.
Iš rašytinių bylos duomenų nustatyta, kad UAB „15min“ 2018 m. spalio 4 d. paskelbė publikaciją „Plinta i?z?u?li schema: verslininkams pasiu?lo atgauti skola?, o tada dingsta su pinigais“. Joje žurnalistas E. N. nurodė, jog į „15min“ redakciją kreipėsi verslininkai, kurie papuolė į organizuotas schemas ir taip prarado dešimtis tūkstančių eurų. Publikacijoje aprašoma tam tikrų bendrovių veikla, su tokia veikla galimai susiję asmenys (fiziniai ir juridiniai), pateikiami nukentėjusių asmenų pasakojimai, patirtys, išgyvenimai. Publikacija yra apie bendroves ir jų vykdomą veiklą, bendrovės susijusios įvairiais aspektais (steigėjais, darbuotojais, vadovais, adresais, ta pačia vykdoma veiklos schema, nukentėjusių asmenų atsiliepimais). Dviem iš nurodytų juridinių asmenų vadovavo pareiškėjas K. N. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“).
Tarnyboje 2020 m. vasario 11 d. gautas Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pagal kompetenciją persiųstas nagrinėti pareiškėjo skundas dėl Publikacijoje paskelbtos informacijos (skundas patikslintas 2020 m. balandžio 15 d.). Pareiškėjas minėtame skunde nurodė, kad Publikacijoje be sutikimo paskelbta asmeninė informacija apie jį (vardas, pavardė, darbovietė) bei tikrovės neatitinkanti informacija apie jo tariamai padarytą nusikalstamą veiką, taip siekiama apkaltinti jį sukčiavimu, kadangi skelbiama informacija, jog jis atgauna pinigus iš skolininkų, tačiau pradiniam kreditoriui jų negrąžina. Skunde nurodoma, kad tikrovės neatitinka bei garbę ir orumą žemina šie teiginiai: „Plinta įžūli schema: verslininkams pasiūlo atgauti skolą, o tada dingsta su pinigais“; „Pradžioje verslininkus apgaudinėta per įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Jai iškėlus bankroto bylą, atgimė feniksas – „(duomenys neskelbtini)“; „Tai yra grupė žmonių, kurie naudojasi įstatymais tam, kad išviliotų pinigus“; „Mat įmonės vadovas „išnešė“ netgi daugiau nei įmonė skolinga kreditoriams – apie 30 tūkst. eurų dar turėtų būti likę“; „V. J. L. patikino, kad verslininkai ne iš naivumo patiki sukčiais – tokiais atvejais gali būti apgautas bet kas“. Taip pat prašoma paneigti šiuos tikrovės neatitinkančius bei garbę ir orumą žeminančius teiginius: „Lietuvoje plinta nauja įmonių apgavysčių schema, kuri leidžia iš verslininkų išvilioti dešimtis tūkstančių eurų: sukčiai pasiūlo savo paslaugas kaip skolų išieškotojai, „išsimuša“ skolas ir dingsta su gautais pinigais. Tam viena po kitos steigiamos bendrovės solidžiais pavadinimais. „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Nukentėjusieji ilgus metus bylinėjasi, bet veltui – nelieka ko prisiteisti“; „UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas – K. N. – yra trejus metus piktybiškai Registrų centrui ataskaitų neteikianti įmonė, 6 darbuotojams mokanti vidutinį 7,35 euro atlyginimą. Tačiau tai dar nedidelės šio vadovo niekšybės“; „Į 15min besikreipę verslininkai liudija papuolę į jo organizuotas schemas ir taip praradę dešimtis tūkstančius eurų“.
Tarnyba Sprendime nurodė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad paskleista informacija neatitiko tikrovės, todėl pareiškėjo atžvilgiu garbės ir orumo pažeidimo nekonstatavo. Taip pat pažymėjo, jog, nenustačius fakto, kad paskleista informacija yra apie pareiškėjo privatų gyvenimą, bei nekonstatavus, jog ginčijama informacija laikytina pareiškėjo, kaip fizinio asmens, asmens duomenimis, teisės į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugos pažeidimas nekonstatuojamas.
Pareiškėjo teigimu, Tarnyba neteisingai nusprendė, kad Straipsnyje paskleista informacija apie jo darbo vietą, jo vardą, pavardę nepažeidžia jo teisės į privatumą, o paskleista informacija nežemina jo garbės ir orumo.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo kreipimusi į teismą siekiama, kad būtų pripažinta, kad Publikacijoje paskleista viešoji informacija pažeidžia jo privatumą bei garbę ir orumą.
Teismas nagrinėjamoje dalyje vertins, ar žurnalistų etikos inspektorius (toliau – ir Inspektorius) skundžiamu sprendimu tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo 2020 m. vasario 11 d. skundą, kuriame šis nurodė, kad, Publikacijoje paskelbus nurodytą informaciją, buvo pažeistos jo teisės į privataus gyvenimo apsaugą, jo garbę ir orumą, taip pat Inspektorius pažeidė teisės aktuose nustatytą terminą skundžiamam Sprendimui priimti.
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 17 d. iki 2021 m. sausio 31 d.) 49 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama, kad žurnalistų etikos inspektorius yra valstybės pareigūnas, kuris prižiūri, kaip įgyvendinamos šio Įstatymo nuostatos.
Įstatymo 50 straipsnyje, apibrėžiančiame Inspektoriaus kompetenciją, nustatyta, jog Inspektorius nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo, arba dėl jų teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse, arba nagrinėja duomenų subjektų pagal Reglamento (ES) 2016/679 77 straipsnio 1 dalį pateiktus skundus Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka (50 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Kitos Inspektoriaus kompetencijai priskirtos 50 straipsnyje apibrėžtos funkcijos yra inicijuojamos paties Inspektoriaus ir nėra susijusios su suinteresuotų asmenų teisių gynimu.
Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į saviraiškos laisvę, kuri apima laisvę turėti savo nuomonę, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Ši teisė yra vienas iš esminių demokratinės visuomenės pagrindų ir viena iš svarbiausių jos progreso bei kiekvieno individo raidos sąlygų. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), aiškindamas teisę skleisti informaciją, yra nurodęs, kad teisė skleisti informaciją ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir informaciją, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį. Taigi, Konvencija gina ne tik asmenį, paskleidusį absoliučiai teisingą informaciją, bet ir asmenį, kuris paskleidė nevisiškai tikslią informaciją, tačiau tą darė sąžiningai, nepiktnaudžiaudamas teise skleisti informaciją, t. y. neperžengdamas Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje nustatytų šios teisės ribų. Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog žurnalistų teisė reikšti savo nuomonę apima ir tam tikro laipsnio faktų perdėjimą (hiperbolizavimą), tačiau pabrėžė, kad spauda negali peržengti jai nustatytų ribojimų, kurių reikia kitų asmenų garbei ir orumui garantuoti (žr. EŽTT 1976 m. gruodžio 7 d. sprendimą byloje Handyside prieš Jungtinę Karalystę, 1996 m. lapkričio 26 d. sprendimą byloje Obsertver ir Guardian prieš Jungtinę Karalystę, 1997 m. vasario 24 d. sprendimą byloje De Haes ir Gijsels prieš Belgiją, 1986 m. liepos 8 d. sprendimą byloje Lingens prieš Austriją).
Atkreiptinas dėmesys, kad, nagrinėjant iš esmės analogiškas bylas, teismų praktikoje ne kartą yra pabrėžta, jog publikacijos teiginiai turi būti vertinami visos publikacijos ir kitų su aprašoma situacija susijusių publikacijų kontekste, atsižvelgiama į sakinių konstrukciją, minčių dėstymą, logines paskelbtos informacijos sąsajas; publikacijos teiginių negalima vertinti izoliuotai, atsietai nuo viso publikacijos teksto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir – LAT) 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-104/2014, LVAT 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1804-662/2016).
Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. Įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad viešosios informacijos rengėjai, skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams. Viešoji informacija yra nesuderinama su žurnalistinėmis kampanijomis, rengiamomis pagal išankstinius nusistatymus ar tenkinant grupinius, politinius interesus.
Pareiškėjas, be kita ko, teigia, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas dėl to, kad buvo praleistas Įstatymo 50 straipsnio 13 dalyje nustatytas terminas skundui išnagrinėti, t. y. praėjus beveik 6 mėnesiams nuo tos dienos, kai jis pateikė skundą Tarnybai.
Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Ši įstatyme įtvirtinta nuostata reiškia, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas.
Įstatymo 50 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad Inspektorius gautą skundą (pareiškimą) išnagrinėja per tris mėnesius nuo skundo (pareiškimo) gavimo dienos.
LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, jog nors atsakovas (Inspektorius) ir pažeidė skundo nagrinėjimo procedūrą (skundą išnagrinėjo per ilgesnį, nei teisės aktuose nustatytas, terminą), tačiau dėl tokio pažeidimo nėra pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo, nes skundo nagrinėjimo terminas nėra naikinamasis, po kurio negali būti atliekami veiksmai ir tokiu procedūriniu pažeidimu nebuvo pažeistas skundo nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo objektyvumas (LVAT 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-677-756/2018).
Lingvistinė minėtos teisės normos analizė leidžia daryti išvadą, kad Inspektorius turi pareigą gautą suinteresuoto asmens skundą išnagrinėti per tam tikrą laiką, taigi įstatymo leidėjas tokiu reglamentavimu siekė, kad skundo (pareiškimo) nagrinėjimas nesitęstų neapibrėžtą laiko tarpą, ir dėl to suinteresuotas asmuo, kurio teisės turi būti ginamos šiame įstatyme nustatytais būdais, netektų galimybės efektyviai apginti savo teises. Taigi šis terminas yra ne atsakomybės už įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimus taikymo, bet skundo nagrinėjimui būtinas terminas. Jo trukmę lemia būtinybė Inspektoriui patikrinti visus skunde nurodytus pažeidimus, surinkti reikiamus duomenis ir dėl objektyvių priežasčių gali būti situacijų, kai sprendimas priimamas jau pasibaigus trijų mėnesių terminui. Tačiau toks išimtinai procedūrinio pobūdžio įstatymo pažeidimas, kai pareiškėjas nepateikia objektyvių argumentų dėl tokio pažeidimo įtakos paties sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, laikytinas formaliu ir negali būti pagrindas naikinti sprendimą, nes prieštarautų teisingumo ir protingumo principams (LVAT 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1645/2012; LVAT 2014 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-996/2014 ir kt.).
Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjo atstovė skundą Inspekcijai pateikė 2020 m. vasario 11 d. Tuo metu tarp pareiškėjo ir jo atstovės sudaryta teisinių paslaugų 2020 m. gegužės 5 d. teikimo sutartis Nr. 05/05/20 negaliojo, tačiau kitą dieną atsakovei buvo pateikta 2020 m. sausio 10 d. teisinių paslaugų teikimo sutartis Nr. 10/01/20. Tarnyba nustatė skundo trūkumus bei terminą iki 2020 m. kovo 18 d. patikslinti skundą. Be to, nustatyta, kad pareiškėjo atstovė skundą siuntė ir kitoms viešojo administravimo institucijoms. Bylos duomenys taip pat patvirtina aplinkybę, jog pareiškėjo atstovė 2020 m. balandžio 1 d. paprašė dar kartą pratęsti terminą iki 2020 m. balandžio 15 d. patikslintam skundui pateikti.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė praleido Įstatymo 50 straipsnio 13 dalyje nustatytą terminą išnagrinėti skundą per tris mėnesius. Tačiau nagrinėjamu atveju nustatyto termino praleidimas nelaikytinas esminiu procedūriniu pažeidimu. Teismo nuomone, nėra pagrindo daryti išvadą, jog skundą išnagrinėjus per kiek ilgesnį, nei teisės aktuose nustatytas, terminą, buvo padarytas tokio pobūdžio pažeidimas, kuris sudarytų pagrindą naikinti Sprendimą.
Pareiškėjas teigia, kad Publikacijoje nurodyti teiginiai, kuriais jis kaltinimas sukčiavimu, yra nepagrįsti, Publikacijoje nenurodomos objektyvios aplinkybės ir faktai.
Įstatymo, reglamentuojančio žurnalistų pareigas, 41 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta žurnalistų pareiga teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumo, tai nurodyti skelbiamoje informacijoje.
Remiantis minėtomis teisės nuostatomis, darytina išvada, kad Įstatymo pažeidimu yra laikomas ne tik dezinformacijos skleidimas, bet ir vien šmeižiančios, įžeidžiančios žmogų, žeminančios jo garbę ir orumą informacijos skleidimas. Iš paminėtų nuostatų akivaizdu, jog tokiu atveju nereikalaujama, kad tai būtų tik tikrovės neatitinkanti informacija. Pagal Įstatymą, subjektų, kurie paskleidė informaciją, nors ir atitinkančią tikrovę, tačiau šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, atžvilgiu Inspektorius taip pat turėtų taikyti Įstatyme nustatytas poveikio priemones.
Asmens garbė ir orumas, dalykinė reputacija yra ginami, kai nustatoma faktų visuma: žinios paskelbimas; žinios yra apie asmenį; paskelbtos žinios yra žeminančio pobūdžio; paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Įstatymo nuostatos aiškiai nustato, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai, draudžiama platinti dezinformaciją, informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo orumą ir garbę, nustato žurnalistui pareigą teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. LVAT taip pat yra išaiškinęs, jog minėti skleidžiamai informacijai taikomi kriterijai skiriasi priklausomai nuo paskleistos informacijos rūšies (žinia ar nuomonė) (LVAT 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-795/2011).
Pagal Įstatymo 2 straipsnio 89 dalį, žinia – tai yra visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas, tikri (teisingi) duomenys. Minėto straipsnio 36 dalyje nustatyta, kad nuomonė – tai yra visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų.
LAT taip pat yra pažymėjęs, jog „teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Įstatymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informaciją, yra įtvirtintos ir šios teisės įgyvendinimo prielaidos – kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti“ (žr. LAT 2006 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2006, 2006 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006, 2012 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2012).
Publikacija buvo paskelbta 2018 m. spalio 4 d., joje vartojami teiginiai: „sukčiai“, „išsimuša skolas“, „tai yra grupė žmonių, kurie naudojasi įstatymais tam, kad išviliotų pinigus“, „mat įmonės vadovas „išnešė“ netgi daugiau nei įmonė skolinga kreditoriams – apie 30 tūkst. eurų dar turėtų būti likę“; „V. J. L. patikino, kad verslininkai ne iš naivumo patiki sukčiais – tokiais atvejais gali būti apgautas bet kas“ ir kiti. Taip pat pateikti kitų verslininkų ir buhalterės pasakojimai, kurie bendradarbiavo su pareiškėjo valdomomis įmonėmis („bandžiau pasiskambinti, porą kartų dar kažkas iš tų veikėjų kėlė telefono ragelį, o paskui nustojo ir kelti. Teliko rašyti skundą rekvizitai.lt ir ten man atsiliepė dar keturios nukentėjusios įmonės. O kiek dar yra tokių, kurios galbūt net nesikreipė“; „dabar jau trečia įmonė sukurta, vėl tie patys žmonės, toks pats tinklalapis, tik „(duomenys neskelbtini)“ vadinasi. Juridiškai tai civiliniai santykiai, nors jie ir turi Baudžiamojo kodekso požymių. Tai yra grupė žmonių, kurie naudojasi įstatymais tam, kad išviliotų pinigus“; „jie nupirko skolas ir nesumokėjo. Aš šitą mačiau ir esu labai nuoširdžiai pasipiktinusi tokia veikla. Aš atsisakiau jų kaip klientų, nes negaliu teršti savo vardo su klientais, kurie daro ką nori ir elementarių sąžiningumo principų nesilaiko“). Publikacijoje taip nurodyta, kad buvo keliamos civilinės bylos, tačiau policija jokių veiksmų nepradėjo („15min kalbinti verslininkai teigė bandę ieškoti užtarimo ir policijoje, tačiau ten patarta eiti teisminiu keliu.“; „Buvau nuėjęs į Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų skyrių. Su tyrėja pasikalbėjom. Pokalbio esmė tokia – ji sakė, kad pagal visus įstatymus, pagal savo pareigas privalo priimti iš manęs pareiškimą ir aš galiu jį parašyti. Bet, įvertinus visus niuansus ir juridines peripetijas, kad ginčijasi juridinis asmuo su juridiniu asmeniu ir bylinėjimasis nėra baigtas, tai reiškia, kad kol jis nesibaigs, nebus pagrindo kam iškelti bylos. Kol nėra kaltų, nėra ko apkaltinti“, – dėstė nuo (duomenys neskelbtini) nukentėjęs A. K.“).
Atsakovės Sprendime nurodyta, jog Publikacijoje paskelbta informacija atitinka tikrovę, paskleistos žinios nebuvo melagingos, pramanytos ar išgalvotos. Publikacijoje nagrinėjama tema turi viešąjį interesą, todėl galimai bus naudinga ir kitiems suinteresuotiems asmenims. Pabrėžiama, kad pareiškėjo vardas ir pavardė buvo paskelbti informuojant visuomenę apie įmones ir jų veiklą, kurių vadovas buvo pareiškėjas, o ne kaip apie privatų asmenį. Atsakovė atsiliepime patvirtino argumentus, kuriuos nurodė ir Sprendime. Pažymėjo, kad Publikacijoje paskelbta informacija turi objektyvų faktinį pagrindą, viešosios informacijos rengėjas, pasirinkdamas konkrečius terminus, nesiejo jų su nusikaltimo padarymu.
Iš informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-26135-1064/2018, kurioje pareiškėjo valdoma įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsakovė, skolininkė. Minėtoje byloje buvo patenkintas ieškovo (Publikacijoje nurodomos įmonės savininko komentaras) ieškinys, kuriuo buvo išieškotos atitinkamos sumos. Vilniaus miesto apylinkės teisme taip pat buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2353-910/2016, kurioje pareiškėjo valdoma įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsakovė, skolininkė. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu ieškovo (Publikacijoje nurodomos kitos įmonės savininko komentaras) reikalavimas taip pat buvo patenkintas. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-902-450/2018 buvo nagrinėjamas ieškinys, kuriuo buvo prašoma priteisti iš atsakovo (šioje nagrinėjamoje byloje pareiškėjo), kaip buvusio įmonės vadovo, be teisinio pagrindo nepagrįsto praturtėjimo būdu įgytas lėšas – 72 622,06 Eur sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas ieškinį patenkino.
Pažymėtina, kad Publikacijoje pateikta informacija apie įmonės veiklą laikytina žiniomis. Nustatyta, kad pateikta informacija atitinka jos objektyvumo kriterijų. Publikacijoje taip pat pateikta asmenų, kurie pateikė komentarus, nuomonė. Būtent šių asmenų pasisakymuose ir yra minimas įmonių vadovas (šioje byloje pareiškėjas). Kadangi nuomonei tiesos kriterijus netaikomas, šie komentarai negali būti vertinami objektyvumo aspektu.
Nagrinėjamu atveju teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog Publikacijoje nurodyta informacija yra nepagrįsta, nepagrindžiami, nenurodomi jokie konkretūs faktai ir aplinkybės. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog iš pareiškėjo valdomų įmonių buvo išieškotos tam tikros sumos už netinkamai vykdomas finansines operacijas. Be to, tai patvirtinta ir kitų asmenų pateiktais argumentais, kurie susidūrė su Publikacijoje minimomis įmonėmis. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas dar išvadą, kad Publikacijoje pateikiama informacija apie įmonių veiklą yra pagrįsta objektyviomis aplinkybėmis, yra aktuali, jos pateikimas visuomenei susijęs su viešuoju interesu tokią informaciją žinoti. Darytina išvada, kad Publikacijoje pateikta informacija buvo siekiama teisėto tikslo, todėl pareiškėjo skundo argumentai šiuo aspektu vertinti kaip nepagrįsti.
LVAT praktikoje įtvirtinta, kad kiekvienas juridinis asmuo (tiek privatus, tiek viešasis) turi teisę ginti savo dalykinę reputaciją. Tokią teisę nustato Įstatymas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnis. Vis dėlto skiriasi privačių ir viešųjų asmenų garbės ir orumo gynimo ir kritikos apimtis, atitinkamai skiriasi jų santykis, kada yra kalbama apie privačius juridinius asmenis, viešuosius juridinius asmenis arba kai, nepaisant teisinės formos, šie asmenys teikia visuomenei viešąsias paslaugas. Jeigu juridinis asmuo (įstaiga) yra viešasis asmuo arba teikia visuomenei viešąsias paslaugas, jo kritikos ribos yra platesnės, nei kurio kito juridinio asmens. Ne tik viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai), bet ir bet kuris kitas asmuo turi konstitucinę teisę kritikuoti tokią įstaigą ir (ar) jos veiklą, tačiau svarbu, ar neigiama nuomonė apie įstaigą formuojama be pagrindo. Visuma aplinkybių lemia, ar neigiamas įstaigos vertinimas peržengia saviraiškos laisvės ribas ir pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją, ar ne (LVAT 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1683-415/2018).
Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad Publikacijoje pateiktos žinios būtų neobjektyvios, kad jomis būtų siekiama pažeminti, įžeisti pareiškėją ir pan. Publikacijoje pateikta komentarus pateikusių asmenų nuomonė dėl su pareiškėju susijusių įmonių ir pareiškėjo, kaip įmonių vadovo, laikytina kritika, tačiau nėra pagrindo konstatuoti, kad ši nuomonė formuojama be pagrindo. Taigi, teismas nenustatė, kad Publikacijoje nurodytais teiginiais būtų pažeista pareiškėjo garbė ir orumas.
Pareiškėjas teigia, kad Publikacijoje jo vardas, pavardė ir informacija apie darbovietę buvo paskleisti be jo sutikimo.
Pagal Įstatymo 2 straipsnio 46 dalį, privatus gyvenimas apibrėžiamas kaip asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro fizinio asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias fizinis asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, taip pat fizinio asmens psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, fizinio asmens fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, informacija apie fizinio asmens sveikatą, privatus susirašinėjimas ar kitoks ryšio palaikymas, fizinio asmens pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus. Nustatant, ar konkreti informacija yra privati, vertintinas jos santykis su privačiu asmens gyvenimu, o tokios informacijos apsaugos tikslas – apsaugoti ją nuo nepageidaujamo kitų asmenų dėmesio.
Įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, rengiant ir platinant viešąją informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, tik jei tas žmogus sutinka. Informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tik Įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais: 1) ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas; 2) informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą; 3) ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes.
Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pareiškėjo vardas, pavardė ir informacija apie darbovietę nėra laikytina privataus pobūdžio informacija, tai nėra informacija, kurios apsaugai skirtas Įstatymo 14 straipsnis. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2014 m. liepos 8 d.) 4 straipsnyje nustatyta, kad juridinių asmenų registro duomenys, registre kaupiami dokumentai ir bet kuri kita registrui pateikta informacija yra vieša ir teikiama įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CK 2.66 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad juridinių asmenų registre turi būti nurodyta juridinio asmens valdymo organų nariai (vadas, pavardė, asmens kodas (juridinio asmens kodas), gyvenamoji vieta (buveinė). Šiuo atveju paviešinti pareiškėjo duomenys yra viešai skelbiami su juridiniais asmenimis susijusiose duomenų bazėse. Apie pareiškėją, kaip apie privatų asmenį, straipsnyje nėra kalbama, informacija, nesusijusi su jo valdomais (valdytais) juridiniais asmenimis, nėra skelbiama. Darytina išvada, kad paskelbti duomenys yra vieši bei laisvai prieinami visiems asmenims, jie nėra saugomi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme nustatyta tvarka.
Teismas, įvertinęs skundžiamo 2020 m. spalio 6 d. sprendimo Nr. (SK-43)S-938 „Dėl publikacijoje „Plinta įžūli schema: verslininkams pasiūlo atgauti skolą, o tada dingsta su pinigais“ (www.15min.lt, 2018 m. spalio 4 d.) paskelbtos informacijos“ teisėtumą ir pagrįstumą, daro išvadą, kad Tarnyba Sprendime išsamiai išnagrinėjo visas skundui ištirti reikšmingas aplinkybes ir priėmė Sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, jo naikinti nėra pagrindo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „15 min“ prašo priteisti iš pareiškėjo K. N. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nuostatos dėl išlaidų atlyginimo įtvirtintos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnyje bei Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimą, 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos).
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, kai sprendimas priimtas vienos iš proceso šalių naudai, šie turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Nustatyta, jog išlaidos už teisinę pagalbą buvo apmokamos pagal advokatų profesinės bendrijos „ADLEX“ išrašytą 2020 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1010/2020, į kurią įėjo ir kitiems klientams suteiktų paslaugų suteikimas. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad konkreti šioje byloje patirtų išlaidų suma nurodyta suteiktų paslaugų ataskaitoje ir prašyme.
Pagal advokatų profesinės bendrijos „ADLEX“ pateiktą ataskaitą, advokatė A. J. UAB „15 min“ parengė atsiliepimą į pareiškėjo skundą. Nurodė, kad atsiliepimui parengti ji užtruko 5 valandas (valandinis įkainis yra 99 Eur). Trečiasis suinteresuotas asmuo patirtas bylinėjimosi išlaidas grindžia pateikta ataskaita už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2021 sausio 22 d. mokėjimo nurodymu (bendras mokėjimo nurodymas ir kitiems klientams). Ataskaitoje nurodyta suma be PVM – 495 Eur. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašė priteisti iš viso 598,95 Eur įskaitant PVM.
Remiantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Teisinių paslaugų teikimo metu užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo atitinkamai 1 398,5 Eur (2020 m. II ketvirtis).
Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas koeficientas – 3. Prašoma priteisti už skundo parengimą 598,95 Eur suma neviršija maksimalaus Rekomendacijų 8.2 punkto nustatyto užmokesčio dydžio, todėl priteistina trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „15 min“.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo K. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti iš pareiškėjo K. N. trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „15 min“ 598,95 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus ir devyniasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.